2022-01-05 Nr. AB-278-4-39-3-00265-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1027-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00265-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete N. A., jos atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete N. A. prisistačiusiai užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą (duomenys neskelbtini) piliete N. A. prisistačiusiai užsienietei (toliau – ir užsienietė) ir jos nepilnamečiams vaikams I. T. ir E. T. iki 2022 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, jog užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 3 d. veikdama 19 asmenų grupėje. Užsienietė buvo sulaikyta, nes su savimi neturėjo dokumentų, patvirtinančių jos tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį, šiuo metu ji turi prieglobsčio prašytojos statusą, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Centre. Departamentas jos prašymą suteikti prieglobstį nagrinėja skubos tvarka. Centras pabrėžė, jog užsienietė 2021 m. birželio 23 d. Centre buvo izoliuota nuo kitų užsieniečių, nes sukėlė riaušes ir jose dalyvavo dėl savo dukters H. T. sulaikymo ne ilgiau kaip 48 val.

3. Teikime nurodyta, jog Departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte pažymėjo, kad užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką pateko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodama nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas nebuvo užsienietės tikslas, Lietuvos Respublikos sieną ji kirto naktį, sulaikyta paaiškino, jog išvyko iš kilmės valstybės dėl širdies gydymo Europoje, teikė miglotus paaiškinimus dėl asmens dokumentų praradimo. Departamento vertinimu, minėtos aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietė gali pasislėpti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tokiu atveju kompetentingos valstybės institucijos negalės priimti ir įvykdyti sprendimų dėl užsienietės teisinės padėties, todėl egzistuoja jos sulaikymo pagrindai.

4. Centras teikime taip pat nurodė, kad užsienietė kartu su savo nepilnamečiais vaikais buvo sulaikyta iki 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimu, apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi vietoje sulaikymo pritaikė užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

5. Centre pažymėjo, kad užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus, apgyvendinimo Centre tvarką, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, šeiminių ar socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko su dviem nepilnamečiais šeimos nariais. Centras paaiškino, kad užsienietės asmens dokumento kopijos neturi.

6. Teismo posėdyje užsienietė su teikimu nesutiko, paaiškino, kad perdavė asmens dokumento kopiją Centre darbuotojui.

7. Teismo posėdyje užsienietės atstovas advokatas prašė taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre be judėjimo laisvės apribojimų.

II. 8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu teikimą tenkino ir pratęsė užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą iki 2022 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje.

9. Teismas nustatė, jog užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 3 d. veikdama bendrininkų grupėje, jos prašymas suteikti prieglobstį nėra išnagrinėtas, 2021 m. birželio 23 d. užsienietė buvo izoliuota Centre dėl riaušių kėlimo ir dalyvavimo jose. Užsienietė buvo sulaikyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi sprendimą pakeitė, pritaikydamas alternatyvią sulaikymui priemonę užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas pratęstas trims mėnesiams.

10. Teismas sprendė, jog užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietė neturi dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę. Teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, kad skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietė bandys bėgti. Prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išaiškinti, faktinės aplinkybės nepasikeitė, nėra duomenų, kad užsienietė nevykdytų ar būtų pažeidusi alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl jos taikymą pratęsti yra tikslinga.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietė savo apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsniu. Užsienietė nurodo, jog pažeidimų nedaro, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti ir nekelia grėsmės valstybės saugumui bei viešajai tvarkai. Užsienietės vertinimu, taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas jos buvimas Lietuvos Respublikoje.

13. Pareiškėjas Centras atsiliepime į užsienietės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Centras teigia, kad užsienietei negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė be judėjimo laisvės apribojimo, nes, atvykdama į Lietuvos Respubliką, ji pasirinko nelegalios migracijos kelią, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą kirsdama Europos Sąjungos valstybių narių vidinę sieną, pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus. Centras akcentuoja, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietė Centre buvo izoliuota nuo kitų užsieniečių, nes sukėlė ir dalyvavo riaušėse dėl savo dukros sulaikymo 48 val. bei reiškė nepasitenkinimą, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus.

15. Centras pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog užsienietė nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir apgyvendinimo tvarkos bei šiurkščiai juos pažeidinėjo, darytina išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas. Centras nurodo, kad užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojos pareigų. Užsienietei atvykus į Lietuvos Respubliką, jai buvo išaiškintos visos jos teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jos dokumentus ar jų kopijas, taip pat pateiktas el. pašto adresas atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas, tačiau užsienietės asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta.

16. Centras atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Užsienietė, būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad, vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir ji turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jos asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

17. Centras pabrėžia, kad, netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, užsienietės polinkį pažeidinėti įstatymus, jeigu užsienietei būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė neapribojat laisvės judėti, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jos apsaugą, kyla akivaizdi rizika, jog, siekdama išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, užsienietė gali pasišalinti iš Centro, siekdama patekti į kitas Europos Sąjungos šalis.

18. Centras akcentuoja, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, motyvai kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį neišsiaiškinti, tačiau užsienietė pripažinta pažeidžiamu asmeniu ir apgyvendinta Centre geriausiomis sąlygomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti užsienietei, su kuria gyvena jos nepilnamečiai vaikai, taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2022 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas prieglobsčio prašytojos sulaikymo pagrindas nėra išnykęs, ir pratęsė užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, terminą.

21. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietę apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietė nurodo, kad pažeidimų nedaro, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti ir nekelia grėsmės valstybės saugumui bei viešajai tvarkai, todėl minėta alternatyvi sulaikymui priemonė jai taikytina.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

23. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

24. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo ir šiuo metu yra jos sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodyta sąlyga, taip pat kad užsienietė, turinti nepilnamečių vaikų, priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei, nėra.

25. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

26. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

27. Pabrėžtina, jog ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu taikytas savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžančios alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas iki beveik 9 mėnesių, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus, nebėra proporcingas, o priemonės, įtvirtintos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikymo rizika, įvertinus, kad Migracijos departamento sprendimas yra priimtas, o vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019), nesudaro pagrindo spręsti kitaip.

29. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės N. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę N. A., gimusią 1970 m. liepos 7 d., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre kartu su jos nepilnametėmis dukromis I. T., gimusia 2008 m. sausio 12 d., ir E. T., gimusia 2010 m. balandžio 25 d., netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. kovo 3 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas N. A. prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė