64ebb73e-4a76-4fc5-9e9f-36816e29161d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1355-340/2015                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05930-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.4; 128.11. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų S. K. bei Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ skundÄ dėl notarės J.

M. veiksmų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė pareiÅ¡kėjai pateikė skundÄ dėl notarės veiksmų, kuriuo praÅ¡o įpareigoti notarę J. M. atlikti notarinį veiksmÄ ir iÅ¡duoti S. K. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ jam pagal įstatymus priklausantį mirusiojo tėvo V. K. turtÄ (b. l. 1-4). Nurodė, kad yra neįgalus nuo vaikystės, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, nuo 1998-07-09 nustatytas specialus nuolatinės priežiÅ«ros poreikis. 2014-07-09 mirė pareiÅ¡kėjo tėvas V.

K.. S. K. kartu su kitais paveldėjimo teisę turinčiais įpėdiniais kreipėsi į Vilniaus miesto 41 notarų biurÄ , tačiau notarė nepagrįstai atsisakė jam iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , motyvuodama tuo, kad ji nėra įsitikinusi dėl jo, kaip įpėdinio, valios iÅ¡reiÅ¡kimo ir galimybės savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo turtines teises, taip pat ir paveldėjimo teisę. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis tinkamai ir laiku įvykdė CK 5.50 str. 2 d. numatytÄ reikalavimÄ , t.y. pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, laiku kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ aktyviais veiksmais.

Pažymėjo, kad notarė nedėjo visų pastangų visapusiÅ¡kai ir tinkamai iÅ¡analizuoti esamÄ situacijÄ . Nurodė, kad jis suvokė palikimo priėmimo svarbÄ ir pasekmes, todėl iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Â priimti mirusio tėvo jam priklausančiÄ palikimo dalį ir prisiimti visas su tuo susijusias teises ir pareigas. Psichikos diagnozės ar proto negalios turėjimas negali bÅ«ti automatiÅ¡kai vertinamas kaip asmens neveiksnumÄ suponuojantis veiksnys.            Atsiliepime į skundÄ notarė J.

M. nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (b. l. 32-34). Pažymėjo, kad po V. K. mirties palikimÄ priėmė sutuoktinė I. K. ir dukra V. J., joms yra iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į 3/16 dalis mirusiojo turto neiÅ¡duotas, siekiant užtikrinti sÅ«naus S. K. teises ir teisėtus interesus, susijusius su jo teise paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ minėto turto dalį. Pažymėjo, kad atliekant teisinius veiksmus, t.y.

įgyvendinant paveldėjimo teisę, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta paties pareiÅ¡kėjo valia. Notarė nurodė, kad bendraujant su S. K., pokalbio metu jis negalėjo atsakyti į jam pateiktus klausimus dėl paveldėjimo, bei į kitus tokio pobÅ«džio klausimus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl notarės J. M. veiksmų atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 82-84). Nurodė, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad pokalbio su notaru metu pareiÅ¡kėjas S. K. negalėjo atsakyti į pateiktus klausimus, susijusius su paveldėjimu, į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra neįgalus nuo vaikystės, jam nustatytas 80 procentų nedarbingumas, teismas konstatavo, kad notarė, įsitikinusi, jog pareiÅ¡kėjas pats savarankiÅ¡kai negali įgyvendinti savo teisių, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiPareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įpareigoti notarę J.

M. atlikti notarinį veiksmÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindė Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. kovo 25 d. nutartį, rėmėsi tik neįgalumo faktu bei notarės, kurios veiksmai buvo skundžiami, paaiÅ¡kinimais. Psichikos diagnozė ar proto negalios turėjimas negali bÅ«ti lemiama aplinkybe, trukdančia įgyvendinti pareiÅ¡kėjo teises. PareiÅ¡kėjas nėra pripažintas neveiksniu, jam tiesiog reikalinga pagalba tvarkant teisinius klausimus.Teismas plačiau nepasisakė dėl diskriminacijos negalios pagrindu, tik konstatavo diskriminacijos nebuvo faktÄ , jo nepagrįsdamas duomenimis.

Akivaizdu, kad notarės atsisakymas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , užkerta keliÄ pareiÅ¡kėjui įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, todėl toks atsisakymas yra diskriminacinis.Suinteresuotas asmuo notarė J. M. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.). Bylos medžiaga nustatyta, Vilniaus miesto 41-ajame notarų biure po V. K., mirusio 2014-07-09, mirties buvo užvesta paveldėjimo byla. PalikimÄ priėmė mirusio sutuoktinė I. K. ir dukra V.

J., kurioms buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai į joms tenkančiÄ turto dalį. Dėl palikimo priėmimo taip pat kreipėsi ir pareiÅ¡kėjas S. K., tačiau jam paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į 3/16 dalis mirusiojo turto nebuvo iÅ¡duotas. 2015-01-30 nutarime „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ â€œ notarė J. M. nurodė, kad ji nėra įsitikinusi dėl įpėdinio S. K. valios iÅ¡reiÅ¡kimo ir galimybės savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo teises, taip pat ir paveldėjimo teisę, todėl notarinis veiksmas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atliekamas (b. l. 5-6).

Nesutikdamas su tokia notarės pozicija, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu dėl notarės J. M. veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl notarės J. M. veiksmų atmetė kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad notarė įsitikino, jog pareiÅ¡kėjas negali pats savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo teisių, todėl pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ . Nesutikdamas su teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pareiÅ¡kėjo neįgalumo faktu bei notarės paaiÅ¡kinimais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 str. nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ .

Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. K. yra neįgalus nuo vaikystės, jam nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, nuo 1998-07-09 pareiškėjui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Minėtas aplinkybes patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus penktojo teritorinio skyriaus išduotas neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 7-8), darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0268005 (b. l. 9).

Pažymėtina, kad nurodytus dokumentus į bylÄ pateikė pats pareiÅ¡kėjas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti jų patikimumu ir juos vertino kartu su notarės atsiliepime pateiktais paaiÅ¡kinimais. Å iuo atveju nurodydamas, kad teismas rėmėsi tik neįgalumo faktu ir notarės paaiÅ¡kinimais, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiais kitais įrodymais Å¡iuo atveju privalėjo remtis teismas. Be nurodytų dokumentų, į bylÄ pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2015-01-30 notarės nutarimÄ atsisakyti vykdyti notarinį veiksmÄ , asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ įstatus ir susirinkimo protokolo kopijÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neginčija, kad pareiÅ¡kėjas, CK 5.50 str. 2 d. numatyta tvarka ir įstatymu nustatytu terminu kreipėsi į notarę dėl palikimo po tėvo V. K. mirties priėmimo, tačiau kyla klausimas, ar palikimo priėmimo teisės įgyvendinimas buvo tinkamas. Notariato įstatymo 31 str. nustatyta, kad tvirtindamas sandorius notaras privalo įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu. IÅ¡ notarės J. M. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui su motina atvykus į notarų biurÄ , notarė siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti jo valiÄ , taip pat aiÅ¡kino norimo atlikti notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes.

Pasak notarės, pareiÅ¡kėjas negalėjo atsakyti į notarės pateiktus klausimus, susijusius su paveldėjimu, taip pat į bendrojo pobÅ«džio klausimus. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam yra reikalinga pagalba, atliekant teisinius veiksmus bei įgyvendinant savo teises. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjui sunku savarankiÅ¡kai įgyvendinti jam priklausančias teises, kurios turi bÅ«ti įgyvendinamos paties pareiÅ¡kėjo valia. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skunde nepateikė argumentų, paneigiančių notarės atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes apie apsilankymÄ notarų biure ir notarės atliktus veiksmus, siekiant įsitikinti apelianto veiksnumu.Apeliantas taip nurodė, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl diskriminacijos negalios pagrindu, tik konstatavo diskriminacijos nebuvo faktÄ , jo nepagrįsdamas duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto teiginiu.      Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo skundÄ dėl notarės veiksmų, taigi vertino, ar notarės veiksmai buvo teisėti ir neprieÅ¡taraujantys teisės normoms. Nenustatęs neteisėtų notarės veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiplėtė į diskriminacijos dėl negalios problemÄ , kuria skunde iÅ¡ esmės remiasi pareiÅ¡kėjas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik konstatavo diskriminacijos nebuvimo faktÄ , jo nepagrįsdamas.

Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartyje, tiek ir notarės 2015-01-30 nutarime „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ â€œ yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo S. K. galimybė paveldėti yra užtikrina, kadangi į dalį V. K. turto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas yra neiÅ¡duotas. Dėl nurodyto apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad notarei atsisakius atlikti notarinius veiksmus, jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, nes pareiÅ¡kėjui priklausanti palikimo po tėvo mirties dalis nėra prarasta, tačiau paveldėti jÄ pareiÅ¡kėjas gali tik įstatymo nustatyta tvarka.

     Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, susijusias su notaro veiklos kompetencija, įvertino notarės atliktus veiksmus jos įgalinimų ribose, todėl konstatuoja, kad priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str. n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                              Tatjana Žukauskienė