2023-05-24 Nr. AB-10926-3-62-3-00741-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-366-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00741-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę netinkamomis, kankinančiomis ir jo orumą žeminančiomis sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2022 m. kovo 29 d. (nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. jis buvo 4 būryje, o nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. kovo 29 d. – 5 būryje) (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo mėn. buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis jais (sanitariniai mazgai buvo atskirti metalo skardos plokštėmis, priekinėje pusėje jie buvo atviri). Nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas ir naudojantis dušu, kadangi dušai buvo atskirti pertvaromis, kurios priekinėje pusėje buvo atviros, prausiantis pareiškėjui, jį galėjo stebėti kiti asmenys. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. jis buvo perkeltas į 5 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 2. Šioje patalpoje nebuvo sudaryta galimybė išsidžiovinti drabužius bei avalynę, nebuvo įrengta atskira patalpa drabužiams bei avalynei džiovinti. Pasivaikščiojimo kiemai buvo maži, pareiškėjas negalėjo laisvai judėti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė nepatogumus bei išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas patvirtino, kad sanitariniai mazgai, kuriais naudojosi pareiškėjas, buvo vienas nuo kito atskirti pertvaromis, be to, jie įrengti patalpoje, skirtoje specialiai naudotis sanitariniais mazgais. Ši patalpa atskirta nuo bendrabučio tipo patalpose esančių gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos jo privatumą užtikrinančios sąlygos. Akcentavo, kad teisės aktuose nenumatyta atskirti unitazus nuo pisuarų, o nuo 2021 m. kovo mėn. 4 ir 5 būrių sanitarinių mazgų patalpose įrengtos sanitarinių mazgų kabinos.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuo 2018 m. liepos 10 d. dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurios nors ir nėra privalomos pagal galiojančius teisės aktus, tačiau jos pakankamai užtikrina privatumą naudojantis dušu. Teisės aktuose nenumatyta privalomai įrengti atskiras patalpas drabužiams ir avalynei džiovinti. Nuteistiesiems sudaryta galimybė pasinaudoti skalbyklos paslaugomis, stacionariomis džiovyklomis bei išsidžiovinti drabužius ir avalynę pasivaikščiojimo kiemuose.

6. Atsakovo atstovas nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18–21 punktuose išdėstyti reikalavimai nustatyti pasivaikščiojimų kiemams. Šiose Taisyklėse nenumatyta pasivaikščiojimo kiemų ploto norma ar vienam nuteistajam privalomai tenkantis minimalus plotas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. R. skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, jog sanitariniai mazgai Marijampolės PN atskirti pertvaromis, įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, nuo 2021 m. kovo mėn. 4 ir 5 būrių sanitarinių mazgų patalpose įrengtos kabinos. Teismas išaiškino, jog, kai pareiškėjas naudojasi sanitariniu mazgu ne kameroje, o specialiai naudotis sanitariniais mazgais skirtoje patalpoje, kuri yra visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi sanitariniu mazgu kameroje. Teismas, įvertinęs tai, kad sanitariniai mazgai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis, sanitariniai mazgai įrengti ne kameroje, o tam specialiai skirtoje patalpoje, kuri atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad buvo sudarytos pakankamos pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinančios sąlygos.

9. Teismas, pasisakydamas dėl privatumo naudojantis dušu užtikrinimo, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Be to, nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose reikalavimų ir nenumato pataisos įstaigoms prievolės įrengti dušuose pertvaras. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas, nors ir neužtikrinant visiško privatumo, savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas, įvertinęs Marijampolės PN pateiktas nuotraukas, iš kurių matyti, jog dušai vienas nuo kito atskirti sienelėmis, uždengiančiomis vaizdą tarp dušu besinaudojančių asmenų, sprendė, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrino pakankamą pareiškėjo privatumą naudojantis dušu.

10. Dėl pasivaikščiojimo kiemo ploto pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad reikalavimai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui yra įtvirtinti Taisyklių 18-21 punktuose. Šiose Taisyklėse nenustatyti reikalavimai dėl bendros pasivaikščiojimo kiemo ar vienam nuteistajam tenkančio ploto normos, todėl teismas atmetė šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimybės išsidžiovinti drabužius ir avalynę bei dėl atskirai neįrengtos patalpos drabužiams ir avalynei džiovinti, nustatė, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos išsidžiovinti drabužius ir avalynę. Pareiškėjas galėjo pasinaudoti skalbyklos paslaugomis, kuriomis pasinaudojus skalbiniai grąžinami nuteistiesiems išdžiovinti, taip pat pasinaudoti stacionariomis džiovyklomis bei išsidžiovinti skalbinius pasivaikščiojimo kiemuose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius ar kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti tokias paslaugas, todėl atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą ir neigiamus išgyvenimus. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas buvimo Marijampolės PN metu būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti nuteistieji. Pareiškėjas nedetalizavo nurodytos žalos dydžio ir kaip jį apskaičiavo. Teismas, nenustatęs neteisėtos veikos (neveikimo), žalos ir priežastinio ryšio, sprendė, kad valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.

III. 13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas R. R. prašo patenkinti jo skundą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Marijampolės PN, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, tvirtina, kad jis yra nepagrįstas. Teigia, kad pateikė atsiliepimą, kuriame išsamiai ir detaliai atsakė į pareiškėjo argumentus. Pabrėžia, kad kalinimo sąlygos Marijampolės PN nesukėlė pareiškėjui jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti ilgalaikiai padariniai jo sveikatai, ir kurie galėtų būti įvertinti pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinę bylą išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus bei priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo atstovo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2022 m. kovo 29 d., kalinant jį Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo patenkinti jo skundą ir priteisti jam iš atsakovo atstovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus.

19. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo bendrabučio tipo tualeto patalpose neužtikrinimo, pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose (4 ir 5 būryje), sanitariniai mazgai buvo įrengti specialiai tam skirtose vietose, atskirtose nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės bei kartu su atsiliepimu teismui pateiktos sanitarinių mazgų nuotraukos. Šiuo aspektu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota analogiško pobūdžio bylose sprendžiant dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimo Marijampolės PN. Pagal suformuotą praktiką, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros minimaliai užtikrina privatumą, nes sanitariniai mazgai įrengti specialiai tam skirtose vietose, kurios visiškai atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų. Tokiu atveju pripažįstama, jog buvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos pažeidimui konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Atsižvelgusi į tai, kad sanitariniai mazgai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis, pareiškėjas naudojosi sanitariniu mazgu ne kameroje, o specialiai naudotis sanitariniais mazgais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vyraujančią praktiką analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą naudojantis sanitariniais mazgais užtikrinančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

21. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nors teisės aktai nenumato pataisos namams pareigos įrengti pertvaras dušuose, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais; pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020, 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-261/2020, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020).

Viena vertus, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)), tačiau, kita vertus, nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpų pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimo reikalavimų ir nenumato pataisos įstaigoms prievolės įrengti pertvaras dušuose. Nepaisant to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas, nors ir neužtikrinant visiško privatumo, savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020).

Nagrinėjamu atveju Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad pertvaros dušo patalpose buvo įrengtos nuo 2018 m. liepos 10 d. bei pateikė šią aplinkybę patvirtinančias nuotraukas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių pertvarų įrengimas užtikrino pakankamą pareiškėjo privatumą naudojantis dušu.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pasivaikščiojimo kiemų ploto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taisyklių 18–21 punktuose išdėstytus reikalavimus pasivaikščiojimų kiemams, pagrįstai konstatavo, kad Taisyklės nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemo ploto normos arba vienam nuteistajam privalomai tenkančio minimalaus ploto kiemuose, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą nurodytu aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-277-502/2021 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atskiros džiovinimo patalpos įrengimo ir sąlygų išsidžiovinti drabužius bei avalynę užtikrinimo Marijampolės PN. Taisyklės nenustato, jog turi būti įrengtos atskiros drabužių ir avalynės džiovinimo patalpos. Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad, pagal patvirtintą grafiką, nuteistieji gali naudotis ne tik Marijampolės PN skalbyklos paslaugomis, po kurių skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti, stacionariomis džiovyklėmis, bet ir džiovinti rūbus pasivaikščiojimo kieme, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius ar kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti džiovinimo paslaugas. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie nuteistojo konkretų pageidavimą realizuoti tam tikrą teisę (pasinaudoti džiovinimo paslaugomis), ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas galėtų ją realizuoti. Nenustačius, kad pareiškėjas skundais arba prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl sunkumų realizuojant numatytą teisę, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

24. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus, nuosekliai išdėstė, kokiais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo sprendimo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti kitokias išvadas.

25. Pažymėtina, jog viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis