2016-03-01 Nr. AB-4682-3-61-3-04620-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1010-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04620-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 21; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-5117 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo nagrinėtas pareiškėjo pareiškimas apie paliktų atlikti ūkio darbus įkalinimo įstaigose asmenų suteiktas teises, pareigas, kompetenciją, atsakomybę ir kt., bei įpareigoti Kalėjimų departamentą pateikti išsamų, objektyviai pagrįstą ir skaidrų atsakymą iš esmės, pagrįstą dokumentine medžiaga.

Nurodė, kad 2014 metų rugsėjo mėn. Departamentui išsiuntė pareiškimą, kuriuo prašė pateikti informaciją apie nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus įkalinimo įstaigose suteiktas teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, numatytų etatų skaičių tokiose įstaigose ir pobūdį bei nustatytos algos koeficientą. Prašyme nurodė, jog dažnai tenka stebėti, kai asmuo, paliktas atlikti ūkio darbus, atlieka galimai jam nepriklausančius darbus, pvz. maisto dalintojas plauna koridorius, nešioja dėžes ir atlieka kitus darbus, po ko dalija maistą, o tai reiškia, kad šis galimai atlieka ne savo darbą. Nurodė, kad yra nuteistųjų savitarpio pagalbos organizacijos narys, todėl pareiškėjui tikslinga žinoti aplinkybes iš esmės, gauti tam tikrų įsakymų dėl prašymo numerius ir pavadinimus prašomai sužinoti informacijai gauti ir susipažinti. Nurodė, kad Departamentas nepateikė prašomos informacijos, kuri yra vieša, todėl šioje dalyje Departamento sprendimas naikintinas.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimu (b. l. 10–12) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymą skundžiamu Sprendimu (dalyje) į pareiškėjui rūpimus klausimus pateikė išsamią ir argumentuotą informaciją. Pareiškėjui buvo tinkamai ir laiku pateikta pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Tuo tarpu pareiškėjo skundas teismui dėl netinkamo prašymo išnagrinėjimo ir informacijos pateikimo yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl nesudaro pagrindo skundžiamo Sprendimo dalies panaikinti. Atsakymas pareiškėjui buvo parengtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, nurodyta apskundimo tvarka bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad prašomas panaikinti Departamento sprendimas (sprendimo dalis) nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, tai tėra tik informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikta atsakovo pozicija dėl pateiktų užklausimų ir pats savaime teisių ar pareigų pareiškėjui nesukuria, todėl mano, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo dalies.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (b. l. 42–45) atmetė V. K. skundą kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.). Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t. y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

Teismas sprendė, kad pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtino ginčijamos Sprendimo dalies ydingumo. Nustatė, kad pareiškėjas su 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymu kreipėsi į Departamentą dėl informacijos pateikimo. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymu Departamento prašė pateikti informaciją, kokiais teisės aktais ar įstatymais yra tvirtinami paliktų atlikti ūkio darbus nuteistųjų etatai, t. y. kokios vietos dirbti yra numatytos, pagal kokias pareigas, specialybę, ką privalo daryti nuteistieji pagal esamas, jiems taikytinas pareigas, koks nuteistųjų skaičius yra numatytas pagal etatus ir kiek yra mokama už kokį etatą, kokia yra įtvirtinta paliktų atlikti ūkio darbus dienotvarkė. Departamentas į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymą atsakė 2014 m. spalio 1 d. raštu Nr. 2S-5117. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakymu su skundu kreipėsi į teismą. Nesutikdamas su Sprendime išdėstytais argumentais skunde teismui nurodė, kad Departamento Sprendimo dalis (dalyje dėl pareiškėjo keliamų klausimų) nepagrįstas, šališkas, formalus, todėl neteisėtas.

Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 8.31 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamentas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai. Kalėjimų departamento Darbo reglamento, patvirtinto 2006 m. sausio 27 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-31 (toliau – ir Darbo reglamentas) 130 punkte nustatyta, kad asmenys departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Darbo reglamento 131 punkte nustatyta, kad nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas. Taisyklių 5 punkte prašymas apibūdinamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – <...>; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; <...>.

Tuo tarpu atsakymas apibūdintas kaip, atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad teikdami asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje taip pat nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Įvertinus pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymo turinį ir Departamento atsakymą nustatyta, kad pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. kreipimasis į Departamentą yra nesusijęs su pareiškėjo pažeistų teisių gynimu. Pareiškėjas į Departamentą kreipėsi dėl bendros informacijos, susijusios su paliktų atlikti ūkio darbus nuteistųjų teisėmis, etatais, pareigomis, darbo užmokesčiu ir kt., pateikimo. Tuo tarpu įvertinus Departamento pareiškėjui pateiktą atsakymą taip pat nustatyta, kad 2014 m. spalio 1 d. rašte Nr. 2S-5117 pateikta informacija (dalyje dėl ginčo klausimo) pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukūrė, taip pat skundžiamu atsakymu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos jokios poveikio priemonės.

Nustatyta, jog pareiškėjas neindividualizuodamas (bendrai nurodydamas, kad jam tenka girdėti nusiskundimų iš tardymo izoliatoriuose paliktų dirbti nuteistųjų dėl dirbamo papildomo darbo) atitinkamų aplinkybių tik prašė pateikti bendro pobūdžio informaciją (kokiais teisės aktais yra tvirtinami paliktų atlikti ūkio darbus nuteistųjų įstatai, pateikti informaciją apie tai, kokios vietos yra numatytos dirbti, kokius darbus nuteistieji turi dirbti pagal esamas, jiems taikytinas pareigas, koks numatytas etatų skaičius, kokia alga ir kt.), todėl Departamentas 2014 m. spalio 1 d. Sprendimu pareiškėjui pateikė jo prašomą informaciją, išsamiai atsakant į jo keliams klausimus, atsakymus pagrįsdamas teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų palikimą atlikti ūkio darbus, nuostatomis. Departamentas remiantis teisės aktų nuostatomis nurodė, kokiu pagrindu asmuo paliekamas dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigose, nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis vykdoma nuteistųjų atranka dėl priėmimo į darbą, nurodė pagrindinius priėmimo į darbą kriterijus, kaip nustatomas asmens darbingumas, darbo trukmė, dirbančio asmens darbo tempas. Taip pat nurodė papildomus kriterijus, kuriais vadovaujasi jei keli asmenys atitinka vienodus kriterijus, aptarė asmens, pateikusio prašymą, palikimo dirbti įkalinimo įstaigose pagrindines priėmimo procedūras. Taigi Departamentas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjui atsakė į jo keliamus klausimus, o įvertinus Sprendimo turinį (dalyje dėl ginčo klausimų) nustatyta, kad į pateiktus bendro pobūdžio klausimus buvo atsakyta išsamiai ir argumentuotai, atsakymai į pareiškėjui rūpimus klausimus pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad Departamentas, pareigą pateikti pareiškėjui prašomą informaciją įvykdė tinkamai. Tuo tarpu pareiškėjas tik abstrakčiai nurodydamas, kad pateiktas atsakymas neišsamus, šališkas, formalus, Departamento 2014 m. spalio 1 d. sprendimo skundžiamos dalies ydingumo neįrodė. Minėta, kad pareiškėjas savo 2014 m. rugsėjo 3 d. prašyme nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, atitinkamai tuo pagrindu formuluodamas prašymus pateikti tam tikrą informaciją. Tuo tarpu Departamentas įvertinęs prašymo turinį pagrįstai neturėjo pagrindo pateikti konkrečios su tam tikrais nuteistaisiais susijusios informacijos.

Teismas darė išvadą, kad pagrindo naikinti Departamento 2014 m. spalio 1 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. prašyme keliamų klausimų nėra. Skundžiamą 2014 m. spalio 1 d. sprendimo dalį pripažinus pagrįsta, atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti Departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 53–54) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti arba panaikinti ir priimti naują, panaikinti Departamento 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-5117 dalį, kuria buvo nagrinėtas pareiškėjo pareiškimas apie paliktų atlikti ūkio darbus įkalinimo įstaigose asmenų suteiktas teises, pareigas, kompetenciją, atsakomybę ir kt. bei įpareigoti Kalėjimų departamentą pateikti išsamų, objektyviai pagrįstą ir skaidrų atsakymą iš esmės, pagrįstą dokumentine medžiaga.

Nurodo, kad prašyme Departamentui pareiškėjas buvo pažymėjęs, kad galimai norės pats įsidarbinti, yra nuteistųjų savitarpio pagalbos organizacijos narys, todėl jam yra tikslinga žinoti, užkirsti kelią galimiems teisių pažeidimams, teisėms užtikrinti ir vykdyti, gauti tam tikrų įsakymų numerius ir pavadinimus. Nurodė, kad dažnai tenka stebėti ir gauti nusiskundimus, kai asmuo paliktas atlikti ūkio darbus atlieka galimai jam nepriklausantį darbą, dirba viršvalandžius, už kuriuos nemokama. Departamentas prašomos informacijos nesuteikinėja, nors ji turi būti vieša ir visiems suteikiama. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, nepagrįstas, formalus ir neteisėtas. Teismas sprendimo nepasirašė, aplinkybes tyrė formaliai, neobjektyviai, nevisapusiškai ir šališkai.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 66–68) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad apeliaciniame skunde nėra juridinio pagrindo, t. y. pareiškėjas nenurodo jokių bylos aplinkybių, kuriomis pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes, jas ištyrė visapusiškai, detaliai išnagrinėjo byloje pateiktą dokumentinę medžiagą ir priėmė objektyvų ir teisingą sprendimą. Pažymi, kad prašomas panaikinti Departamento sprendimas (sprendimo dalis) nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, tai tėra tik informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikta atsakovo pozicija dėl pateiktų užklausimų ir pats savaime teisių ar pareigų pareiškėjui nesukuria, todėl mano, kad nėra pagrindo jo naikinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-5117 dalies, kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjo V. K. 2014 m. rugsėjo 3 d. pareiškimas dėl paliktų atlikti ūkio darbus įkalinimo įstaigose asmenų teisių, pareigų, kompetencijos, atsakomybės ir kt., bei dėl įpareigojimo Kalėjimų departamentą pateikti išsamų, objektyviai pagrįstą, skaidrų, pagrįstą dokumentine medžiaga atsakymą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nusprendęs, kad skundžiama Departamento 2014 m. spalio 1 d. sprendimo dalis yra pagrįsta ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti Departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymą iš naujo. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Įvertinus ginčijamo Departamento 2014 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsakoma į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymą suteikti informaciją, bei minėto pareiškėjo prašymo turinį, galima teigti, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. kreipimasis į Departamentą yra nesusijęs su pareiškėjo pažeistų teisių gynimu ir ginčijamo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-5117 dalis, kuria atsakyta į prašymą pateikti informaciją, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nekėlė.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis – kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑121/2004).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą galima nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Kadangi, kaip jau minėta, Departamento 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-5117 dalis, kuria atsakyta į pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo, jokių teisinių pasekmių pastarajam nesukėlė, ji negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, atitinkamai – ši bylos dalis nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Vertinant atsakovo veiksmus atsakant į V. K. pareiškimą dėl informacijos suteikimo, pažymėtina, kad pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia teiginiu, kad Departamentas nepateikė prašomos informacijos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su 2014 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu (b. l. 13–15) kreipėsi į Departamentą, kuriame išdėstė bendro pobūdžio aplinkybes, netikslindamas konkrečių įvykių ar asmenų ir prašė pateikti informaciją, kokiais teisės aktais yra tvirtinami paliktų atlikti ūkio darbus nuteistųjų etatai (kokios vietos dirbti yra numatytos, pagal kokias pareigas, specialybę, ką privalo daryti nuteistieji pagal esamas, jiems priskirtas pareigas, koks nuteistųjų skaičius yra numatytas pagal etatus ir kiek yra mokama už kokį etatą, kokia yra įtvirtinta paliktų atlikti ūkio darbus dienotvarkė, kokie asmenys gali dirbti ūkio aptarnavime, ar jie apmokami, gauna specialybę). Departamentas 2014 m. spalio 1 d. sprendime, atsakydamas į eilę pareiškėjo skundų bei pareiškimų, tame tarpe – ir į 2014 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, nurodė teisinį reglamentavimą pareiškime nurodytais klausimais.

Vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintu informacijos išsamumo principu, pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir duomenis ryšiui palaikyti. Taigi, įstaigos atsakymo į pareiškėjo prašymą apimtį apibrėžia paties prašymo turinys.

Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, turėjo pateikti būtent tokią informaciją, kurios buvo prašoma šiame pareiškime. Departamentas 2014 m. spalio 1 d. sprendime nurodė Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų palikimą kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus, ir Suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą pavyzdinių kriterijų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-393, nuostatas: kokiu pagrindu asmuo paliekamas dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigose; teisinį pagrindą, kuriuo remiantis vykdoma nuteistųjų atranka dėl priėmimo į darbą; pagrindinius priėmimo į darbą kriterijus; kaip nustatomas asmens darbingumas, darbo trukmė, dirbančio asmens darbo tempas; papildomus kriterijus, kuriais vadovaujamasi, jei keli asmenys atitinka vienodus kriterijus; aptarė asmens, pateikusio prašymą, palikimo dirbti įkalinimo įstaigose pagrindines priėmimo procedūras.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Departamentas pareigą pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją įvykdė tinkamai. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde tik apibendrintai teigia, kad Departamentas šališkai, formaliai atsakė į pareiškėjo pareiškimą, tačiau konkrečiai neįvardija, kokios informacijos Departamentas nesuteikė.

Pažymėtina, jog pareiškėjas, su apeliaciniu skundu pateikęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo nuorašą, patvirtintą posėdžių sekretorės, nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepasirašytas: byloje yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimas, kuris yra pasirašytas visų teisėjų kolegijos teisėjų.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, formalus, teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.).

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, pažymėtina, jog ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Pareiškėjas, teigdamas, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, turėjo pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą manyti egzistuojant aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.). Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, o nurodyti abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas: byla dalyje dėl Departamento 2014 m. spalio 1 d. sprendimo dalies panaikinimo yra nutraukiama, o likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti.

Bylos dalį dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-5117 dalies, kuria atsakyta į V. K. 2014 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, panaikinimo nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan