64e75a8f-1d69-4ffb-9673-07dedfa9bd9f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-229-881/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01023-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.6.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) irNeringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. L. ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl autorių teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti, kad jis yra žemėlapių: „Indija 1805–1890“; „Mongolų Imperija 13 a.“; „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“; „Osmanų imperija 1324–1683“; „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“; „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“; „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“;

„Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“; „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ autorius; priteisti iÅ¡ atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BÄ®) Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi BÄ® Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras pakeista jos procesinių teisių perėmėja BÄ® Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka), 1 173 Eur kompensacijÄ turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 1997–2014 m. dirbo BĮ Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre (1998–2008 m. buvo ,,Visuotinė istorija“ redakcijos vedėjas; 2008–2009 m. buvo ,,Istorija“ redakcijos vedėjas, 2009–2014 m. buvo ,,Socialinių mokslų ir istorija“ redakcijos vyresnysis mokslinis redaktorius). Ieškovas 2000–2014 m. materialia forma išleistai Visuotinei lietuvių enciklopedijai (toliau – Enciklopedija) sukūrė apie trisdešimt žemėlapių. Žemėlapių sukūrimas į jo darbo funkcijas neįėjo.

IeÅ¡kovas 19 žemėlapių sukÅ«rė pagal autorines sutartis, dėl kitų žemėlapių autorinės sutartys nebuvo sudarytos. Atsakovė 2019 m. internetiniame puslapyje www.vle.lt paskelbė suskaitmenintÄ EnciklopedijÄ , į kuriÄ , be ieÅ¡kovo sutikimo, įdėjo ieÅ¡kovo sukurtus žemėlapius. IeÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 10 d. sužinojo apie žemėlapių paskelbimÄ ir elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovei pretenzijÄ , kuria pareikalavo atlyginti dėl neteisėto žemėlapių paskelbimo padarytus nuostolius, iÅ¡taisyti klaidas ir dėl žemėlapių platinimo sudaryti autorinę licencinę sutartį.

Atsakovas 2019 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡te nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra žemėlapių autorius, todėl neturi į juos teisių. Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla dėl 19 žemėlapių, dėl kurių sukÅ«rimo buvo sudarytos autorinės sutartys. IeÅ¡kinys buvo iÅ¡ dalies patenkintas. IeÅ¡kovas yra sukÅ«ręs ginčo žemėlapius. IeÅ¡kovas, kaip žemėlapių „Mongolų imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“ autorius, yra nurodytas 2009–2010 m. materialia forma iÅ¡leistų Enciklopedijos XV, XVII ir XVIII tomų pabaigoje, žemėlapių autorių sÄ raÅ¡e. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTÄ®) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kurio vardas įprastu bÅ«du nurodytas kÅ«rinyje, yra laikomas to kÅ«rinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip.

Žemėlapius „Indija 1805–1890“, „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ ieÅ¡kovas, kaip autorius, paskelbė anonimiÅ¡kai. TokiÄ teisę numato ATGTÄ® 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Atsakovė netiesiogiai pripažįsta ieÅ¡kovÄ Å¡ių žemėlapių autoriumi (bendraautoriumi) arba darbuotoju, kuris prisidėjo prie jų sukÅ«rimo, nes 2019 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡te nurodė, kad žemėlapiai buvo sukurti bendru visos redakcijos, kurioje dirbo ir ieÅ¡kovas, darbu.

Įstatymas nereikalauja autorinės sutarties sudarymo. Autorių teisės į kūrinį atsiranda jį sukūrus (ATGTĮ 13 straipsnis). Atsakovė nenurodo, kas dar prisidėjo prie žemėlapių sukūrimo. Bendraautoriai savo teisių negina, tai kelia abejones dėl autorių teisių buvimo. Atsakovė nepateikia įrodymų, kas nustatė, kad ieškovo nurodymas autoriumi, yra redaktoriaus klaida. Enciklopedijoje žemėlapiai paskelbti 2005–2010 m., ginčas pradėtas praėjus mažiausiai 9 metams nuo jų paskelbimo.

Žemėlapių paskelbimas be ieÅ¡kovo sutikimo interneto puslapyje www.vle.lt laikytinas kÅ«rinių atgaminimu. Atmetusi ieÅ¡kovo pretenzijÄ , atsakovė prie žemėlapių (ten kur nebuvo) įdėjo autorių teisių apsaugos ženklÄ , į kurį įrašė tik „MELC“, o žemėlapių autoriaus nepaminėjo. Žemėlapiai interneto puslapyje skelbiami iki Å¡iol. Atsakovė savo veiksmais (iÅ¡ ieÅ¡kovo atimdama autorystės teisę, teisę į autoriaus vardÄ ) pažeidė autoriaus neturtines ir turtines teises.

Atsa­kovės neteisėti veiksmai yra masinio pobÅ«džio, padaryti sistemingai ir sÄ moningai. Atsakovė padarė žalÄ , nes ieÅ¡kovas, rengdamas žemėlapius, sugaiÅ¡o laikÄ ir negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs. Atsakovė gavo pelnÄ , nes nesumokėjo ieÅ¡kovui už jo kÅ«rinių naudojimÄ . Atsakovė tretiesiems asmenims žemėlapius pristato kaip savo, o tai kenkia ieÅ¡kovo, kaip autoriaus, reputacijai. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukÅ¡ti rÅ«pestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai.

Atsakovė veiklÄ vykdo autorių teisių reglamentuojamoje srityje, yra profesionalus knygų leidybos rinkos dalyvis. Profesionaliems leidėjams keliamas aukÅ¡tesnis nei kitiems rÅ«pestingumo, atidumo, teisėtumo savo veikloje laikymosi standartas. Atsakovas žinojo apie žemėlapių autorių (buvusį savo darbuotojÄ ), į kurį galėjo tiesiogiai kreiptis dėl leidimo panaudoti žemėlapius. Atsakovė nemokamai pasinaudojo ieÅ¡kovo žemėlapiais. 2001–2014 m. Enciklopedija iÅ¡leista 14 000–15 000 egzempliorių tiražu, už pakartotinį knygų, straipsnių ir kitų leidinių leidimÄ kartais tariamasi dėl 50 proc. pradinio autorinio atlygio.

Ž. E. suskaitmenintoje versijoje skelbiami beveik trejus metai. Internetiniame puslapyje sklaida yra labai didelė. IeÅ¡kovas žalos dydį apskaičiavo, remdamasis 2005–2010 m. autorinėmis sutartimis, kuriose už vienÄ Å¾emėlapį buvo nustatytas 300 Lt (86,89 Eur) autorinis atlyginimas, tai yra 2 700 Lt (782 Eur). Kadangi atsakovės veiksmai yra tyčiniai, žala didinama 1,5 karto (iki 1 173 Eur). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas yra žemėlapių „Indija 1805–1890“; „Mongolų Imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ bendraautorius, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 100 Eur kompensacijÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

5. Teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl istorinių žemėlapių originalumo, turi būti įvertinta tai, jog šiuose žemėlapiuose yra vaizduojami istoriniai įvykiai, o paties žemėlapio kūrimo tikslas yra kuo tikslesnis istorinių faktų pavaizdavimas vietovėje. Žemėlapiuose vaizduojamos vietovės duomenys – valstybių sienos, gamtiniai objektai, miestų ir gyvenviečių išsidėstymas, yra objektyvūs duomenys, kurie, atsižvelgiant į žemėlapio paskirtį, negali būti keičiami ir autoriaus vaizduojami savo nuožiūra.

Istorinių įvykių vaizdavimas taip pat yra pakankamai objektyvus duomuo, kuris apspręstas istorijos mokslo veikaluose iÅ¡dėstytų faktinių duomenų. Žemėlapiai buvo rengiami Enciklopedijai, kuriai, kaip moksliniam veikalui, yra keliami mokslinės vertės reikalavimai. Taigi, Enciklopedijai kuriamų žemėlapių originalumo ir kÅ«rybinės veiklos iÅ¡raiÅ¡ka yra apribota Enciklopedijos tikslu. Vis tik originalumo sÄ lygÄ atitinkančiam objektui gali bÅ«ti taikoma autorių teisių apsauga, nors jo sukÅ«rimÄ lėmė techniniai reikalavimai, jeigu tai nebuvo kliÅ«tis tam, kad Å¡is objektas atspindėtų autoriaus asmenybę ir iÅ¡reikÅ¡tų laisvÄ bei kÅ«rybingÄ jo pasirinkimÄ .

Iš ieškovo ir atsakovės pateiktos žemėlapių rengimo medžiagos matyti, jog rengiant žemėlapius, buvo renkami moksliniai duomenys, lyginami įvairiomis kalbomis išleisti žemėlapiai, rengiamos pastabos. Žemėlapių rengimo medžiagoje surinkti kituose leidiniuose publikuoti žemėlapiai nėra identiški, juose skiriasi pažymėtos linijos, žymėjimo būdas, įrašai. Rengdamas byloje ginčijamus žemėlapius, autorius turėjo įvertinti surinktus duomenis, naudodamasis turimomis žiniomis priimti savarankiškus sprendimus dėl žemėlapio pateikimo Enciklopedijoje, apsispręsti dėl išraiškos būdo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su atsakove, kad žemėlapiai buvo parengti vien tik išvertus kitame leidinyje pateikto žemėlapio vietovardžius ir pritaikius Enciklopedijoje naudojamus sutartinius ženklus.

6. Teismas nusprendė, kad žemėlapiai buvo sukurti dviejų bendraautorių S. L. ir G. P. ir nelaikytini kolektyviniu kūriniu. Vadovaudamasis šalių bei liudytojų G. K., Rimanto P. K. paaiškinimais bei šalių pateikta žemėlapių rengimo medžiaga, teismas nustatė, kad „Mongolų imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, ir „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“ buvo kuriami bendradarbiaujant ieškovui, iliustratorei G.

P. bei Vardynų ir mokslinės patikros redakcijos darbuotojui G. K.. Teismas laikė, kad byloje nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės atitinka atsakovės atsiliepime apraÅ¡ytÄ Å¾emėlapių rengimo procesÄ . Atsakovė per savo struktÅ«rinius padalinius – Mokslo redakcinę tarybÄ bei atskiras redakcijas – organizavo Enciklopedijos rengimo procesÄ ir priimdavo sprendimus dėl straipsnių publikavimo ir žemėlapių prie straipsnių talpinimo. Buvo parenkami žemėlapiai, pažymimi reikiami duomenys, į lietuvių kalbÄ iÅ¡versti terminai bei žemėlapio legenda, pateikiami lietuviÅ¡kų vietovardžių variantai, pažymimos galimos korekcijos.

Iliustratorė sukurdavo bendrÄ Å¾emėlapio dizainÄ , parinkdavo spalvas, pasiÅ«lydavo korekcijas. Vardynų ir mokslinės patikros redakcijos atstovas patikrindavo vietovardžių raÅ¡ymÄ . Buvo daromos kelios korektÅ«ros, raÅ¡omos pastabos dėl objektų vaizdavimo, jų vietos, spalvų parinkimo, vietovardžių formų. Teismas nustatė, kad, atsakovui vadovaujant, atskirų atsakovo darbuotojais buvusių asmenų darbu buvo sukuriamas vienas autorinis kÅ«rinys – žemėlapis. Doktrinoje nėra pateikiami kolektyvinio kÅ«rinio, kaip autorių teisių objekto, požymiai.

ATGTÄ® 8 straipsnio 1 dalis iÅ¡vardina pavyzdinius objektus – enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kÅ«rinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kÅ«rinius. Byloje kolektyviniu kÅ«riniu praÅ¡omas pripažinti kÅ«rinys – žemėlapis yra vienas objektas, kaip nedaloma visuma, o autorių daugetas kyla tik iÅ¡ kÅ«rinio autorių bendro darbo. Å iuo atveju teismas nusprendė, kad nėra tenkinamas trečiasis kriterijus, t. y. negalima konstatuoti kÅ«rinį sukÅ«rusių fizinių asmenų indėlio, kuris apimtų visÄ kÅ«rinį.

Kiekvieno atskiro žemėlapio atveju ieÅ¡kovo, G. P. bei G. K. indėlis apima visÄ kÅ«rinį. Ä®vertinęs žemėlapius kÅ«rusių asmenų indėlį, teismas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovo vertinimu. G. K. teismui paaiÅ¡kino, jog jis savęs autoriumi nelaiko, jo pareiga apėmė vardyno bei pavadinimų atitikimo lietuvių kalbos taisyklėms patikrinimÄ . Kadangi lietuvių kalbos taisyklės nėra autorių teisės objektas, tai G. K., teismo vertinimu, nelaikytinas bendraautoriumi. Iliustratorės pareigas atlikusi G.

P., teismo nuomone, laikytina bendraautore, kadangi jos atliktas darbas pripažintinas originaliu kÅ«rybinės veiklos rezultatu. Teismas nurodė, kad, vertinant žemėlapio iÅ¡raiÅ¡kÄ , didelę reikÅ¡mę sudaro jo vizualinis iÅ¡dėstymas. Teismas nurodė, kad tai, jog G. P. nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo dėl jos autorystės pripažinimo, Å¡io vertinimo negali pakeisti.

7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovui buvo mokamas darbo užmokestis už žemėlapių rengimÄ . Atsakovė platesnių argumentų kuo grindžia teiginį, jog turtinės autorių teisės į kÅ«rinį, kurį sukÅ«rė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje, nepateikė. Byloje yra pateikti ieÅ¡kovo pareiginiai nuostatai, kurių skirsnyje „Redaktoriaus pareigos“ nurodyta iÅ¡ esmės redagavimo veikla, nuostatuose nėra įraÅ¡yta ieÅ¡kovo pareiga pačiam rengti straipsnius Enciklopedijai bei pateikti juos iliustruojančius žemėlapius.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra nurodytas žemėlapių „Indija 1805–1890“; „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ autoriumi, todėl, siekdamas ieškinio patenkinimo, turi įrodyti savo autoriaus teises. Atsakovė byloje pripažino aplinkybę, kad ieškovas, kaip tuometinis darbuotojas, dalyvavo rengiant nurodytus žemėlapius, tačiau, atsakovės teigimu, ieškovo vaidmuo buvo techninio pobūdžio.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau aptarti žemėlapiai, į kuriuos ieÅ¡kovo, kaip autoriaus teisės, nebuvo paneigtos, buvo rengiami panaÅ¡iu bÅ«du, atliekant tapačius veiksmus, kaip ir žemėlapius „Indija 1805–1890“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“, atsakovė jokių papildomų nesutikimo argumentų nepateikė, nusprendė, jog byloje surinkti duomenys yra pakankami pripažinti ieÅ¡kovÄ ir Å¡ių žemėlapių autoriumi.

Ieškovas neįrodinėjo, jog rengiant šiuos žemėlapius jis taip pat atliko ir iliustratoriaus funkcijas, o tokios funkcijos buvo akivaizdžiai reikalingos, todėl ieškovo indėlį teismas įvertino, kaip bendraautoriaus.

9. Teismas nepripažino ieškovo autoriaus neturtinės teisės į žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, nes byloje nepateikta žemėlapio rengimo medžiaga. Nei ieškovas, nei atsakovė teismui neteikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti dėl šio žemėlapio rengimo proceso.

10. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , teismas nurodė, kad Å¡alys pripažįsta ir neginčija fakto, jog dėl dalies kitų 19 žemėlapių, kuriuos ieÅ¡kovas sukÅ«rė Enciklopedijai, buvo sudarytos autorinės sutartys. Tai matyti iÅ¡ byloje pateiktų procesinių dokumentų bei iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4252-868/2021 (apeliacinės instancijos byla Nr. 2A-2378-580/2021). Taip pat nėra ginčo, kad autorinėse sutartyse buvo nustatytas 86,89 Eur atlyginimas (300 Lt) už žemėlapio sukÅ«rimÄ ir naudojimÄ 10 metų. Nagrinėjamoje byloje Å¡i suma gali bÅ«ti laikoma atlyginimu, kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas, jei pažeidėjas bÅ«tų teisėtai naudojęsis kÅ«riniais pagal ATGTÄ® 83 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ .

11. Atsakovė pripažino, kad žemėlapiai suskaitmenintoje versijoje pradėti skelbti 2019 m. birželio mėn. Taigi, iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo buvo skelbiami apie 3 metus (ieÅ¡kinys pateiktas 2022 m. rugpjūčio 12 d.). Ä®vertinęs tai, kad Enciklopedija yra sudaryta iÅ¡ daugiau kaip 120 tÅ«kst. straipsnių, 25 tÅ«kst. iliustracijų, 656 žemėlapių, ir yra skelbiama neatlygintinai, skelbimo trukmė sudaro 3 metus, kai 86,89 Eur atlyginimas nustatytas už 10 metų skelbimo laikÄ , ir ieÅ¡kovas yra bendraautorius, teismas nusprendė, kad tinkamas atlyginimas sudaro po 20 Eur už vienÄ Å¾emėlapį, t. y.

žemėlapius „Mongolų Imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, todėl ieÅ¡kovui priteisė 100 Eur kompensacijÄ pagal ATGTÄ® 83 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ .

12. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas žemėlapių „Indija 1805–1890“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ autoriumi yra pripažįstamas tik teismo sprendimu, anksčiau atsakovei duomenys apie ieškovo autorystę nebuvo pateikti, tai šių žemėlapių atgaminimas iki ieškinio pareiškimo nelaikomas atsakovės neteisėtais veiksmais. Ieškovo 2019 m. rugsėjo 10 d. pretenzijoje taip pat nebuvo keliamas reikalavimas dėl autoriaus neturtinių teisių gynimo – jo autorystės pripažinimo.

13. Be to, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo žalos dydį padidinti 1,5 karto. ATGTÄ® 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodoma, kad esant pažeidėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui, atlyginimas didinamas iki dviejų kartų didesnio atlyginimo. Atsakovė byloje iÅ¡samiai paaiÅ¡kino savo pozicijÄ , kodėl ji laikė, kad ieÅ¡kovas neturi bÅ«ti nurodytas žemėlapių autoriumi, rėmėsi tuo, jog nebuvo sudarytos autorinės sutartys, už autorių nurodymÄ buvo atsakingas pats ieÅ¡kovas, nebuvo renkami duomenys dėl autorystės patvirtinimo, Enciklopedija buvo rengiama bendrai dirbusių atsakovės darbuotojų, todėl nėra pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti tyčiniais ar atliktais esant dideliam neatsargumui.

14. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2019 m. rugsėjo mėn. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 15.1.

Teismas žemėlapių bendraautore pripažino G. P. ir svarstė G. K. galimÄ bendraautorystę, tačiau Å¡ie asmenys civilinėje byloje nedalyvavo. Teismas nepagrįstai leido atsakovei atstovauti minėtus asmenis, kurie, Å¡iuo atveju, turėjo patys reikÅ¡ti reikalavimus byloje. 15.2. IeÅ¡kovas yra žemėlapių autorius, o ne bendraautorius. Teismas nepagrįstai paneigė ieÅ¡kovo, kaip vienintelio autoriaus, teises į žemėlapius, kurie buvo publikuoti Enciklopedijos XV, XVII ir XVIII tomuose, ir kurių pabaigoje apeliantas nurodomas autorių sÄ raÅ¡e. Žemėlapių autorių sÄ raÅ¡ai buvo sudaromi vieÅ¡ai ir visi su jais susipažindavo.

Teisme liudytoju apklaustas G. K. patvirtino, kad savęs nelaiko bendraautoriumi. Tikėtina, kad G. P. taip pat nelaiko savęs bendraautore, o Å¡iÄ aplinkybę įrodinėjo tik atsakovė. Be to, atsakovė teigė, kad žemėlapiai yra žemo originalumo lygio, o juos rengiant darbuotojų indėlis buvo iÅ¡ esmės techninio pobÅ«džio. 15.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti autoriaus teises į žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“. Atsakovė atsiliepime į pretenzijÄ ieÅ¡kovÄ pripažino bendraautoriumi.

Be to, atsakovė per baigiamÄ jÄ kalbÄ nurodė, kad ieÅ¡kovas rengė šį žemėlapį ir gali bÅ«ti laikomas vienu iÅ¡ autorių. 15.4. Teismas netinkamai apskaičiavo patirtos žalos dydį. Teismas vadovavosi 2005–2010 m. Å¡alių sudarytomis autorinėmis sutartimis. Å iose sutartyse nurodyta, kad 86,89 Eur atlyginimas už žemėlapį bÅ«davo nustatomas 10 metų tik tais atvejais, jeigu taip susitardavo Å¡alys. Teigti, kad atlyginimas bÅ«davo nustatomas arba galėjo bÅ«ti nustatytas tik 10 metų, negalima, nes tai buvo abipusio Å¡alių susitarimo reikalas.

Teismas neįvertino, kad atsakovė žemėlapius yra paskelbusi jau trejus metus. Teismas nepagrįstai atsisakė skaičiuoti žalÄ už žemėlapių „Indija 1805–1890“, „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“, kadangi atsakovė pripažino ieÅ¡kovÄ bendraautoriumi, atsakydama į ieÅ¡kovo pretenzijÄ . 15.5. Teismas neįvertino, kad žemėlapiai yra paskelbti ne popierine, bet skaitmenine versija, todėl jų sklaida labai didelė ir tai faktiÅ¡kai užkerta keliÄ jų paskelbimui popierine versija. 15.6.

Teismas nepagrįstai atsakovės veiksmų nelaikė tyčiniais ar atliktais dėl didelio neatsargumo. Atsakovė turėjo žinoti, kad prieÅ¡ skelbiant žemėlapius, ji turi sudaryti autorinę sutartį. Už autorių sÄ rašų sudarymÄ ieÅ¡kovas nebuvo atsakingas. 15.7. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas visais bÅ«dais siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, sumažino reikalavimÄ , tačiau atsakovė atsisakė, todėl situacija turi bÅ«ti vertinama kaip netinkamas procesinis elgesys.

Atsakovė yra kalta, nes ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ . Be to, tarp Å¡alių jau buvo nagrinėjama panaÅ¡i byla, todėl parengti atsiliepimÄ atsakovei neturėjo bÅ«ti sudėtinga. IeÅ¡kovas bylÄ veda pats, kas taip pat patvirtina bylos nesudėtingumÄ . Taip pat teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – BÄ®, kurios iÅ¡laidas padengs valstybė. Be to, teismas patenkino pagrindinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

2. Atsakovė BÄ® Lietuvos nacionalinė M. M. biblioteka atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 16.1. IeÅ¡kovas nurodo, kad buvo atsakovei pasiÅ«lęs sÄ lygas taikos sutarčiai sudaryti, tačiau nutyli, jog atsakovė po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, taip pat buvo pasiÅ«liusi ginÄÄ užbaigti taikiai, tačiau ieÅ¡kovas pasiÅ«lymo nepriėmė ir neinformavo atsakovės, kad pateikė apeliacinį skundÄ . 16.2.

Žemėlapiai laikytini kolektyviniais kūriniais, o teismas netinkamai kvalifikavo juos kaip bendraautorystės pagrindu sukurtus kūrinius. Išsamūs atsakovės argumentai pateikti atsiliepime į ieškinį bylos nagrinėjimo metu ir atsakovės baigiamojoje kalboje. Kadangi sprendimo apeliacine tvarka atsakovė neskundė, todėl plačiau nedėsto žemėlapių priskyrimo kolektyvinių kūrinių kategorijai argumentų. Tais pačiais argumentais remdamasi atsakovė nesutinka ir su ieškovo pozicija bei apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas yra vienintelis visų 9 žemėlapių autorius.

Kadangi atsakovės pozicija žemėlapių autorystės klausimu nesutampa nei su skundžiamo sprendimo išvadomis, nei su apeliacinio skundo argumentais, atsakovė plačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir prašo teismo juos atmesti kaip nepagrįstus. 16.3. Net ir laikant, kad atsakovė formaliai žemėlapius panaudojo neturėdama teisinio pagrindo, jokios realios žalos dėl šių veiksmų ieškovas nepatyrė. 16.4. Ieškovo pozicija yra prieštaringa. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, rėmėsi autorinio atlyginimo, kuris buvo mokėtas pagal autorines sutartis, sudarytas dėl kitų ieškovo rengtų žemėlapių, kriterijumi.

BÅ«tent remdamasis Å¡iuo autoriniu atlyginimu žalÄ (kompensacijÄ ) skaičiavo ir ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo ir atsakovės autorinėse sutartyje numatytÄ autorinį atlyginimÄ kaip bÅ«dÄ Å¾alai apskaičiuoti pasirinko ieÅ¡kovas, nes niekaip kitaip žalos, kuri realiai ir nebuvo patirta, suskaičiuoti nėra įmanoma. 16.5. Teismas, atsižvelgdamas į autorinėse sutartyse numatytÄ 10 metų terminÄ , žemėlapių panaudojimo skaitmeninėje Enciklopedijos versijoje trukmę, taip pat į tai, kad žemėlapius rengė ne tik ieÅ¡kovas, visiÅ¡kai pagrįstai sumažino autorinėse sutartyse numatytÄ atlyginimÄ . 16.6.

Jokių netinkamų ar neteisėtų veiksmų atsakovė procese neatliko. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas, nesusigaudydamas procese, į bylÄ pateikė dublikÄ , nors toks dokumentas rengiantis bylai parengiamųjų posėdžių bÅ«du, neturėjo bÅ«ti teikiamas, teikė reikalavimus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nors turėjo procesinę pareigÄ pats įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinį, teikė praÅ¡ymÄ dėl atskiro posėdžio baigiamosioms kalboms, ir kitaip prisidėjo prie to, kad procesas vyktų ne viename ar dviejuose, o trijuose teismo posėdžiuose.

BÅ«tent ieÅ¡kovas nepateikė visų atsakovei reiÅ¡kiamų reikalavimų viename ieÅ¡kinyje, vietoje to gaiÅ¡ino teismo, atsakovės ir liudytojų laikÄ dviejuose civiliniuose procesuose. Teisė vesti bylÄ per advokatÄ yra atsakovės teisė, kuri yra sudedamoji teisės į teisminę gynybÄ dalis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žemėlapių bendraautorystės 4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad ieškovas yra visų žemėlapių, išskyrus žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, bendraautorius. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, ieškovas teigia, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes būtent jis yra vienintelis visų žemėlapių autorius. Taigi, nagrinėjamu atveju, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad žemėlapiai „Indija 1805–1890“, „Mongolų Imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ laikytini bendros kūrybos rezultatu.

5. Vadovaujantis ATGTÄ® 6 straipsnio 1 dalimi, autorius yra kÅ«rinį sukÅ«ręs fizinis asmuo. Kai kÅ«rinį bendru kÅ«rybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kÅ«rinys sudaro nedalomÄ visumÄ , ar susideda iÅ¡ dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankiÅ¡kÄ reikÅ¡mę. Bendrai sukurto kÅ«rinio dalis laikoma turinčia savarankiÅ¡kÄ reikÅ¡mę, jeigu ji gali bÅ«ti panaudota atskirai nuo kitų to kÅ«rinio dalių (ATGTÄ® 7 straipsnio 1 dalis).

Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iÅ¡ bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kÅ«rinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas, atsižvelgiant į kiekvieno bendraautoriaus kÅ«rybos indėlį. Nė vienas iÅ¡ bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrÄ kÅ«rinį (ATGTÄ® 7 straipsnio 2 dalis).

Kiekvienas bendraautorius turi teisę savo nuožiÅ«ra panaudoti savo sukurtÄ bendro kÅ«rinio dalį, turinčiÄ savarankiÅ¡kÄ reikÅ¡mę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje (ATGTÄ® 7 straipsnio 3 dalis).

6. Bendraautoriumi nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbÄ kuriant kÅ«rinį (ATGTÄ® 7 straipsnio 4 dalis). Kaip pažymima teisės doktrinoje, ATGTÄ® 7 straipsnio 4 dalies prasme tokie asmenys, pavyzdžiui, gali bÅ«ti kalbos redaktorius, asmuo, finansavęs kÅ«rinio sukÅ«rimÄ ar sudaręs kitokias materialines sÄ lygas, asmuo, suteikęs kitokiÄ pagalbÄ (pavyzdžiui, surinkęs reikiamus teismų sprendimus ar literatÅ«ros Å¡altinius). Bendraautoriumi taip pat nebus laikomas asmuo, kurio rezultatai yra panaudojami bendrai sukurtame kÅ«rinyje, bet jie nesaugomi autorių teisės (pavyzdžiui, bendrai sukurtame kÅ«rinyje panaudojami mokslininko atliktų tyrimų duomenys) (Mizaras, V.

I. nuosavybės teisė. I tomas. Vilnius, Justitia, 2008). Bendraautorių kÅ«rybos rezultatas turi bÅ«ti bendras kÅ«rinys, t. y. visų bendraautorių kÅ«rybinio darbo rezultatus turi suvienyti bendra koncepcija, mintis ar paskirtis. Kita vertus, bendraautorystei kvalifikuoti neturi reikÅ¡mės, ar bendraautorių sukurtos bendro kÅ«rinio dalys gali bÅ«ti savarankiÅ¡kai panaudojamos ar ne, nes Lietuvoje pripažįstama vadinamoji dalioji (kai kÅ«rinys yra vientisas ir negalima nustatyti, kuris kuriÄ dalį parašė) ir nedalioji bendraautorystė (Mizaras, V.

I. nuosavybės teisė. I tomas. Vilnius, Justitia, 2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021).

7. Apelianto vertinimu, jis yra vienintelis sukurtų žemėlapių autorius, nes tik jis buvo nurodytas Enciklopedijos autorių sÄ raÅ¡e, o atsakovė ir pati laikėsi pozicijos, kad visi darbuotojai prisidėjo tik techniniu, organizaciniu darbu, todėl žemėlapiai nelaikytini autorių teisių saugomais objektais. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

8. Pats apeliantas faktines aplinkybes bei atsakovės pozicijÄ vertina subjektyviai ir iÅ¡skirtinai savo naudai. Siekdamas paneigti kitų atsakovės darbuotojų autorystę, apeliantas vadovaujasi atsakovės atsikirtimų argumentais, tačiau Å¡ių argumentų sau netaiko. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nagrinėjamu atveju apskritai laikėsi pozicijos, kad žemėlapiai nelaikytini autorių teisių saugomais objektais, o ne pozicijos, jog tai buvo vienintelio apelianto kÅ«rybinės veiklos rezultatas, todėl atsakovės atsikirtimai dėl jos darbuotojų techninio pobÅ«džio indėlio, sudarant žemėlapius, taikytini ir paties apelianto atliktiems veiksmams.

Kadangi atsakovė apeliacinio skundo neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, šiuo atveju nevertina, ar žemėlapiai pagrįstai pripažinti autorių teisių saugomais objektais, o pasisako tik dėl apelianto ginčijamų aplinkybių, t. y. žemėlapių bendraautorystės konstatavimo.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Å¡alių bei liudytojų G. K., Rimanto P. K. paaiÅ¡kinimais bei Å¡alių pateikta žemėlapių rengimo medžiaga, nustatė žemėlapių rengimo procesÄ â€“ atsakovas per savo struktÅ«rinius padalinius – Mokslo redakcinę tarybÄ bei atskiras redakcijas, organizavo Enciklopedijos rengimo procesÄ ir priimdavo sprendimus dėl straipsnių publikavimo ir žemėlapių prie straipsnių talpinimo. Buvo parenkami žemėlapiai, pažymimi reikiami duomenys, į lietuvių kalbÄ iÅ¡versti terminai bei žemėlapio legenda, pateikti lietuviÅ¡ki vietovardžių variantai, pažymimos galimos korekcijos.

Iliustratorė sukurdavo bendrÄ Å¾emėlapio dizainÄ , parinkdavo spalvas, pasiÅ«lydavo korekcijas. Vardynų ir mokslinės patikros redakcijos atstovas sutikrindavo vietovardžių raÅ¡ymÄ . Buvo daromos kelios korektÅ«ros, raÅ¡omos pastabos dėl objektų vaizdavimo, jų vietos, spalvų parinkimo, vietovardžių formų. Apeliantas buvo atsakingas už mokslinių duomenų rinkimÄ , įvairiomis kalbomis iÅ¡leistų žemėlapių palyginimÄ , rengė pastabas, įvertindavo surinktus duomenis, naudodamasis turimomis žiniomis, priimdavo savarankiÅ¡kus sprendimus dėl žemėlapio pateikimo Enciklopedijoje, apsisprendė dėl iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia žemėlapio rengimo procedÅ«ra ir prie jo dirbusių asmenų indėlis pagrįstai įvertintas kaip bendras autorių kÅ«rinys. Apeliantas, teigdamas, kad kitų atsakovės darbuotojų indėlis yra tik techninio pobÅ«džio, iÅ¡ esmės tokių argumentų neįrodinėjo, o apeliacinį skundÄ grindžia tik asmeniniu vertinimu, t. y. pateikia tik savo nuomonę dėl kitų asmenų indėlio sudarant ginčo žemėlapius svarbos. Teisėjų kolegija pritaria teismo skundžiamame sprendime padarytai iÅ¡vadai, kad vertinant žemėlapio iÅ¡raiÅ¡kÄ , didelę reikÅ¡mę sudaro jo vizualinis iÅ¡dėstymas, todėl iliustravimas laikytinas ne techninio pobÅ«džio darbu.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad žemėlapiai „Indija 1805–1890“, „Mongolų Imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ yra vien tik apelianto kÅ«rybinės veiklos rezultatas, bet prieÅ¡ingai, yra bendras autorių kÅ«rinys.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ bylos duomenų darydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas laikytinas pirmiau minėtų žemėlapių bendraautoriumi, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jo paaiÅ¡kinimų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Dėl žemėlapio „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“ autorystės 11. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti jo, kaip autoriaus, teises į žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“.

12. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

13. Minėta, kad ieškovas prašė pripažinti jo autorystę į žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kurie konkrečiai ginčo objektai, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių laikytini jo kūriniais, tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog apeliantas dalyvavo kuriant žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“.

Byloje nepateikta žemėlapio „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“ rengimo medžiaga, o ieÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas tik jo paties paaiÅ¡kinimais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nors sutiktina, jog žemėlapis buvo rengiamas Enciklopedijai, dėl ko bÅ«tų galima remtis tuo, kad atsakovė turėjo saugoti žemėlapio rengimo medžiagÄ , tačiau vien tokia prielaida, nesant jokių kitų duomenų, negali bÅ«ti laikoma pagrįsta ir pakankama autorystei įrodyti.

14. Apelianto skunde akcentuojamas 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kovo pretenzijÄ , kaip įrodymas, kuris apelianto teigimu patvirtina jo įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. rugsėjo 17 d. atsiliepime į pretenzijÄ yra pateikiama atsakovės pozicija ir argumentai, ir toks raÅ¡tas, Å¡iuo atveju, neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi jame nėra informacijos kaip buvo rengiami Enciklopedijos žemėlapiai, iÅ¡ Å¡io raÅ¡to negalima spręsti, koks buvo kiekvieno darbuotojo indėlis (CPK 177 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė su jai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, todėl apelianto teiginiai, jog atsakovė pripažįsta apelianto autorystę, yra nepagrįsti.

Dėl žalos dydžio 15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas apeliantui iÅ¡ atsakovės priteisė 100 Eur kompensacijÄ , nors, ieÅ¡kovas žalÄ Ä¯vertino 1 173 Eur suma. Dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų teisėjų kolegija nepasisako, nes apeliacinis skundas pateiktas tik dėl žalos dydžio.

16. ATGTÄ® 83 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinės žalos atlyginimo tvarkÄ reglamentuoja CK ir Å¡is įstatymas. ATGTÄ® 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatydamas dėl ATGTÄ® saugomų teisių pažeidimo faktiÅ¡kai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis (savitas, tam tikras) teisių subjekto negautas pajamas, turėtas iÅ¡laidas, kitas svarbias aplinkybes. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Pažeidėjo gauta nauda ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali bÅ«ti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kÅ«rinių ar kitų ATGTÄ® saugomų teisių objektų kopijos gali bÅ«ti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams Å¡ių praÅ¡ymu. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos bÅ«tų gautos teisėtai naudojant kÅ«rinius ar kitus objektus (į atlyginimÄ , kuris paprastai mokamas už teisėtÄ tokių kÅ«rinių ar kitų objektų naudojimÄ , arba atlyginimÄ , mokamÄ už panaÅ¡ių kÅ«rinių ar kitų objektų teisėtÄ naudojimÄ , arba kÅ«rinio ar kito teisių objekto naudojimo bÅ«dui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sÄ lygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kÅ«rinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita) (ATGTÄ® 83 straipsnio 3 dalis).

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, atsižvelgė į 2005–2010 m. Å¡alių sudarytas autorines sutartis, kuriose buvo nustatytas 86,89 Eur atlyginimas (300 Lt) už žemėlapio sukÅ«rimÄ ir naudojimÄ 10 metų. Atsakovė pripažino, kad žemėlapiai suskaitmenintoje versijoje pradėti skelbti 2019 m. birželio mėn. Taigi, iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo buvo skelbiami apie trejus metus (ieÅ¡kinys pateiktas 2022 m. rugpjūčio 12 d.). Taip pat teismas įvertino aplinkybę, kad Enciklopedija yra sudaryta iÅ¡ daugiau kaip 120 tÅ«kst. straipsnių, 25 tÅ«kst. iliustracijų, 656 žemėlapių, ir yra skelbiama neatlygintinai, ieÅ¡kovas yra bendraautorius.

18. Apeliantas, nesutikdamas su teismo atliktu žalos dydžio apskaičiavimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2005–2010 m. sudarytomis autorinėmis sutartimis. Toks apelianto teiginys prieÅ¡tarauja paties apelianto iÅ¡sakytiems argumentams – apeliantas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, patirtÄ Å¾alÄ apskaičiavo, vadovaudamasis bÅ«tent tomis pačiomis autorinėmis sutartimis. Apelianto teiginiai, kad sutartimis buvo galima susitarti dėl įvairių sÄ lygų, niekaip nepaneigia to, kokios sÄ lygos buvo sulygtos byloje pateiktomis sutartimis.

Pažymėtina, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Šiuo atveju apeliantas šį dydį įrodinėjo būtent pateiktomis sutartimis ir jose numatytais autoriniais atlygiais. Negalima nesutikti su apelianto teiginiu, kad sutartimis atlygis galėjo būti nustatomas už įvairius laikotarpius, tačiau nagrinėjamu atveju iš sutarčių aiškiai matyti, jog šalys buvo sulygę dėl 10 metų laikotarpio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šį laikotarpį ir proporcingai apskaičiavo atlygio dydį, tenkantį vieneriems metams.

Kadangi ieÅ¡kovo teisių pažeidimas truko beveik trejus metus, bÅ«tent už šį laikotarpį teismas ir apskaičiavo žalos dydį. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino ir faktÄ , kad žemėlapiai paskelbti suskaitmenintoje versijoje. Kaip jau minėta, vien tai, kad apeliantas kitaip vertina tas pačias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).

19. Be kita ko, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės veiksmai negali bÅ«ti vertinami, kaip padaryti esant tyčiai prilygintam dideliam neatsargumui, dėl ko žalos dydis turėtų bÅ«ti padidinamas 1,5 karto. ATGTÄ® 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodoma, kad esant pažeidėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui, atlyginimas didinamas iki dviejų kartų didesnio atlyginimo. Pagal teisės doktrinÄ tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sÄ moningai siekiama padaryti žalos arba sÄ moningai leidžiama jai atsirasti.

Neatsargumu laikomas toks asmens elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgėsi nepakankamai apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai. Tuo tarpu didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip paprasčiausių atidumo, rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas. BÅ«tent tokį tyčios, kaip sÄ moningo žalos padarymo ar leidimo jai atsirasti, aiÅ¡kinimÄ savo praktikoje pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės pozicijÄ , kodėl Å¡i manė, kad ieÅ¡kovas neturi bÅ«ti nurodytas žemėlapių autoriumi.

Be to, teismas rėmėsi aplinkybe, kad autorinės sutartys dėl ginčo žemėlapių nebuvo sudarytos, už autorių nurodymÄ buvo atsakingas pats ieÅ¡kovas, nebuvo renkami duomenys dėl autorystės patvirtinimo, Enciklopedija buvo rengiama bendrai dirbusių atsakovės darbuotojų, taigi, nėra pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti tyčiniais ar atliktais esant dideliam neatsargumui. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo nesutikti, nes byloje nėra jokių duomenų, kuriais vadovaujantis, galima bÅ«tų nuspręsti, jog atsakovė tyčia, sÄ moningai pažeidė ieÅ¡kovo autoriaus teises, todėl pagrįstai nuspręsta, kad nėra pagrindo žalos dydį padidinti 1,5 karto.

20. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apelianto teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti kompensacijÄ už žemėlapių „Indija 1805–1890“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“, kurių bendraautoriumi jis pripažintas, naudojimÄ .

21. Pirmosios instancijos teismas kompensacijos už minėtų žemėlapių naudojimÄ ieÅ¡kovui nepriteisė, vadovaudamasis tuo, kad apeliantas autoriumi yra pripažįstamas teismo sprendimu, anksčiau atsakovei duomenys apie ieÅ¡kovo autorystę nebuvo pateikti, todėl Å¡ių žemėlapių atgaminimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nelaikomas atsakovės neteisėtais veiksmais. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir akcentuoja, kad skolininko prievolė atlyginti žalÄ atsiranda nuo žalos padarymo momento.

Tai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kuriÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalÄ siejama su žalos padarymo momentu. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimÄ â€“ tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas tik skundžiamu sprendimu pripažintas žemėlapių „Indija 1805–1890“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ bendraautoriumi, nepaneigia fakto, jog jis laikomas bendraautoriumi ir nuo 2019 m. birželio mėn., kai Å¡ie žemėlapiai buvo publikuojami be ieÅ¡kovo sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas patikslinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta apeliantui priteistina kompensacija, jÄ padidinant iki 160 Eur (po 20 Eur už tris žemėlapius).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme 22. Apeliaciniame skunde nesutinkama su bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu. Apelianto teigimu, byla buvo nesudėtinga, todėl atsakovei nebuvo bÅ«tinos advokato paslaugos. Apeliantas atsakovės elgesį vertina kaip netinkamÄ ir mano, kad pagrindinis reikalavimas buvo tenkintas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcija buvo nustatyta neteisingai.

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

24. Taigi CPK 93 straipsnis nustato bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant Å¡iÄ taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi iÅ¡laidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

25. Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė 169 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovė – 2 420 Eur.

26. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad įvertinus tai, jog byloje buvo reiÅ¡kiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, kurie tenkinti iÅ¡ dalies, kad tinkama bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcija sudaro 50:50, ir tokiu bÅ«du pritaikęs CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ proporcinio bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklę paskirstė byloje Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 84,50 Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad tai, jog atsakovė nesutiko su jai pareikÅ¡tais reikalavimais, negali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾iningu ar netinkamu procesiniu elgesiu. Taip pat svarbu pabrėžti, kad aplinkybė, jog Å¡alis (nepriklausomai nuo to, koks jos teisinis statusas ar finansavimo Å¡altinis) bylÄ (nepriklausomai nuo to, ar byla yra sudėtinga, ar ne) vedÄ per advokatÄ , negali atimti Å¡alies teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

28. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus T. T. (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kuriÄ reikalaujama atlyginti kitos Å¡alies patirtas proceso iÅ¡laidas (įskaitant advokato atlyginimÄ ), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieÅ¡kinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo iÅ¡pÅ«stų ieÅ¡kinių teismuose pateikimo, ji gali bÅ«ti laikoma teisės kreiptis į teismÄ apsunkinimu.

Toks ribojimas nelaikytinas per se (savaime) nesuderinamu su Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismÄ , nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryÅ¡io tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 28963/10). IÅ¡ EŽTT jurisprudencijos matyti, jog nepagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos gali kelti problemų pagal Konvencijos nuostatas pirmiausiai tais atvejais, kai proceso Å¡alies civilinis ieÅ¡kinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iÅ¡ jo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visÄ priteistÄ finansinį atlyginimÄ (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 28963/10; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 49083/18).

Taip pat EŽTT yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais didelės bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvencijos nuostatas ir tuomet, kai proceso šaliai visiškai nepavyko pagrįsti ieškinio ir kai ši šalis dėl tam tikrų priežasčių negalėjo numatyti savo sėkmės perspektyvų, nes, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo rezultatas priklausė nuo naujo teisės klausimo išaiškinimo (EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, peticijos Nr. 72152/13, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

29. Kasacinis teismas, vadovaudamasis nurodyta EŽTT praktika, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, skirstydami Å¡alių procese patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatÄ , bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas yra sÄ Å¾iningas – neatima Å¡alims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas nulemtų visiÅ¡kÄ Å¡aliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimÄ , teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančiÄ nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sÄ Å¾iningÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

30. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų neturtinių (reikalavimas pripažinti, kad jis yra 9 žemėlapių autorius) ir turtinių reikalavimų (reikalavimas priteisti kompensacijÄ ), kurie buvo patenkinti iÅ¡ dalies – teismas pripažino ieÅ¡kovÄ 8 žemėlapių bendraautoriumi ir priteisė kompensacijÄ , tačiau mažesnę nei ta, kurios reikalavo ieÅ¡kovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio pagrindÄ (neteisėtas kÅ«rinių naudojimas (8 žemėlapių) pripažintas nustatytu) ir praÅ¡omos priteisti žalos įrodinėjimo specifikÄ , paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal „pralaimėjęs moka“ principÄ , galėtų bÅ«ti paneigta ieÅ¡kovo teisė į teismÄ ir pažeistas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas.

Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), spręstina, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės, nes galutinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo efektas ieÅ¡kovui yra neteisingas (atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (1 200 Eur) kelis kartus virÅ¡ija jam priteistos kompensacijos dydį (160 Eur)), juolab kad jo neturtinių teisių pažeidimas sprendimu buvo konstatuotas, atsakovė pripažinta pažeidusia ieÅ¡kovo, kaip autoriaus, teises.

31. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nagrinėjamas ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo neturtinių autoriaus teisių pažeidimo padarinių, tačiau tai nėra su asmens sveikata, laisve, garbe ar orumu ir panaÅ¡iai susijęs ginčas, ieÅ¡kovas nereikalavo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo už neteisėtÄ kÅ«rinių naudojimÄ buvo patenkintas iÅ¡ dalies. Dėl to bÅ«tų nepagrįsta teigti, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo reikalavimai buvo patenkinti iÅ¡ esmės visi ir atsakovei kiltų pareiga atlyginti visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

32. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas laikytinas bylÄ iÅ¡ dalies laimėjusia Å¡alimi, kaip tai ir nustatė pirmosios instancijos teismas, nes jo neturtinė teisė buvo pažeista ir, dėl to jam iÅ¡ atsakovės priteistina pirmosios instancijos teismo nustatyta bylinėjimo iÅ¡laidų dalis – 84,50 Eur, o atsakovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 84,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovei nepriteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl teismo motyvų paÅ¡alinimo iÅ¡ sprendimo 34. Teismas, spręsdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiÅ¡kai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, prieÅ¡ingai, nesaisto bylos Å¡alių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

Å ios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados turi prejudicinę reikÅ¡mę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata (teismo sprendimo) galiÄ ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai iÅ¡spręsti konkretų ginÄÄ , gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti iÅ¡vadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir jÄ pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

35. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bendraautore ir G. P., nepagrįstai pasisakė dėl civilinėje byloje nedalyvavusios G. P. teisių ir pareigų.

36. IÅ¡ civilinės bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atsikirsdama į jai pareikÅ¡tus reikalavimus, laikėsi pozicijos, jog visi žemėlapiai Enciklopedijai buvo kuriami jos darbuotojų, kurie vykdė savo darbines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai vertino atsakovės nurodomas aplinkybes, t. y. darbuotojų, prisidėjusių prie žemėlapių kÅ«rimo indėlį, nepriklausomai nuo to, kad Å¡ie asmenys į civilinę bylÄ nebuvo įtraukti.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad teismo motyvai, kuriais konstatuojama G. P. bendraautorystė, yra pertekliniai, todėl Å¡ie motyvai Å¡alintini iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 37. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 169 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro už apeliacinio skundo pateikimÄ sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka ieÅ¡kovui priteistina kompensacija padidinta, taip pat į tai, kad iÅ¡ sprendimo paÅ¡alinta dalis motyvų, sumažintos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme, taip pat įvertinusi sprendžiamos bylos sudėtingumÄ , apimtį, tenkintų reikalavimų apimtį ir Å¡alių patirtas iÅ¡laidas, nusprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinė instancijos teisme nepriteisiamos nė vienai iÅ¡ Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu bÅ«du bus užtikrinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui S. L. iÅ¡ atsakovės biudžetinės įstaigos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro priteista 100 Eur kompensacija, pakeisti iÅ¡ dalies ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti ieÅ¡kovui S. L. iÅ¡ atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 160 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) kompensacijÄ â€œ. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui S. L. iÅ¡ atsakovės biudžetinės įstaigos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro priteista 84,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, o iÅ¡ ieÅ¡kovo S. L. atsakovei biudžetinei įstaigai Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrui priteista 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pakeisti iÅ¡ dalies ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti ieškovui S. L. iš atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 84,50 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas“. Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus (sprendimo 24 ir 26 punktai): „Kadangi lietuvių kalbos taisyklės nėra autorių teisės objektas, tai G. K. nelaikytinas bendraautoriumi. Iliustratorės pareigas atlikusi G. P. laikytina bendraautore, kadangi jos atliktas darbas pripažintinas originaliu kūrybinės veiklos rezultatu.

Vertinant žemėlapio iÅ¡raiÅ¡kÄ didelę reikÅ¡mę sudaro jo vizualinis iÅ¡dėstymas. Tai, kad G. P. nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo dėl jos autorystės pripažinimo, Å¡io vertinimo negali pakeisti; Apibendrinant, daroma iÅ¡vada, kad Žemėlapiai buvo sukurti dviejų bendraautorių S. L. ir G. P. ir nelaikytini kolektyviniu kÅ«riniu“. Teisėjos Rasa GudžiÅ«nienė Vilija Mikuckienė Neringa Å vedienė