2024-05-29 Nr. AB-8680-3-63-3-02958-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1569-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02958-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, Tarnyba, atsakovas) Kauno skyriaus 2023 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)ATP-N-2023-00197 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21RE2-184 (AG2-168/15-2023) (toliau – ir LAGK sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. spalio 12 d. kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau atsakovas Sprendimu teisinę pagalbą suteikti atsisakė. Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas jį apskundė LAGK, kuri 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu skundą atmetė.

2.2. Pareiškėjas teigė, kad VGTPT ir LAGK sprendimai yra subjektyvūs, nepagrįsti įrodymais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai.

3. Atsakovas VGTPT atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad palaiko poziciją, nurodytą atsiliepime LAGK. Atkreipė dėmesį, kad skundo argumentai yra bendro pobūdžio, grindžiami pareiškėjo subjektyvia nuomone. Pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 12 d. kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. VGTPT Sprendimu pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, konstatavus, jog pareiškėjas nėra apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)TPD-5-13. LAGK Klaipėdos apygardos skyrius 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl VGTPT Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, jog minėta nuostata, tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo jo skundą nagrinėjant išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismas sprendė, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje administracinėje byloje.

8. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 27-1 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo, be kita ko, papildė VGTPĮ 11 straipsnio 10 ir 11 dalis. Pagal naują reguliavimą, VGTPT atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais VGTPT turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra padengęs dalį Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteistos 1 240 Eur sumos, nesumokėtos skolos likutis sudaro 1 121,09 Eur. Nors pareiškėjas teigė, kad Sprendimas nepagrįstas įrodymais, tačiau byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 yra įvykdytas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo teise papildomai kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog Sprendimu buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

10. Teismo teigimu, pasitvirtinus faktui, kad pareiškėjas nėra apmokėjęs visų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Sprendimu, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, pareiškėjui pagrįstai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstu pripažino ir LAGK sprendimą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą ir panaikinti VGTPT ir LAGK sprendimus.

12. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisės pareiškėjui dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėjusi teisėja iš jo tyčiojosi, anksčiau buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, teisėja pareiškėjui keršija.

13. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjas galėjo kreiptis į VGTPT, tačiau jo finansinė padėtis ir sveikatos būklė yra bloga, pareiškėjas yra persekiojamas. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas atsakovui yra skolingas 1 121,09 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tačiau pastaroji institucija disponuoja tik subjektyvia informacija apie skolos padengimo aplinkybes, kurią jai teikia antstoliai. Ginčą nagrinėjusios institucijos, pareiškėjo teigimu, buvo suinteresuotos, o faktas apie skolą yra neįrodytas.

14. Atsakovas VGTPT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir argumentus, atliko išsamų įrodymų vertinimą, bei padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VGTPT Kauno skyriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti LAGK Sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neatlygino išlaidų už anksčiau jam teiktą antrinę teisinę pagalbą, ir nepasinaudojo teise papildomai kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, pareiškėjo skundą atmetė, o Sprendimą ir LAGK sprendimą pripažino teisėtais.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jam yra ribojama teisė į antrinę teisinę pagalbą, o teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi įsiskolinimų VGTPT.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos VGTPT iš pareiškėjo (nagrinėjamoje byloje) buvo priteista 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13, įpareigojant pareiškėją priteistą sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė bei minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

21. Pareiškėjas 2023 m. spalio 12 d. kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. Atsakovas skundžiamu 2023 m. spalio 27 d. Sprendimu netenkino minėto pareiškėjo prašymo. Sprendime, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl antrinė teisinė pagalba jam neteiktina. Sprendime atsakovas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad šis turi teisę kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. LAGK, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir aktualias faktines aplinkybes, atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl minėtų sprendimų panaikinimo, rėmėsi, be kita ko, VMI pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas padengė tik dalį skolos VGTPT, nesumokėtas likutis sudaro 1 121,09 Eur.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato VGTPĮ (1 str. 1 d.).

23. Vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu pripažino, jog Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, be kita ko, bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-815/2022; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022).

26. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai paaiškino Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą ir atkreipė dėmesį į ginčui aktualios VGTPĮ normos pasikeitimus po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437).

27. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalis nustatė, kad VGTPT turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Pagal to paties straipsnio 11 dalį kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju VGTPT sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.

28. Sprendimų priėmimo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220 (toliau – ir Aprašas) 4 punktas nustato, kad VGTPT individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Apraše taip pat numatyti ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijai.

29. Ginčijamo VGTPT Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo visiškai apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų. Priešingus apeliacinio skundo argumentus paneigia anksčiau minėta VMI informacija, kurios pareiškėjas konkrečiais įrodymais nepaneigė. Šiame kontekste pareiškėjo teiginiai, kad skola yra nepagrįsta įrodymais, taip pat laikytini pareiškėjo gynybine pozicija ir subjektyviu faktiniu aplinkybių vertinimu, todėl atmestini, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių nurodytus abstraktaus pobūdžio argumentus. Be to, antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš pareiškėjo priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi privalomą galią ir kuriame nustatytos aplinkybės šioje byloje iš naujo nevertinamos. Taigi, šiuo aspektu aptariami pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

30. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, būtų pateikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos vertinimo. Nors pareiškėjas teigė, kad VGTPT neužtikrina jam tinkamos teisių apsaugos, net turėdama būtinus dokumentus, tačiau Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad VGTPT Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į VGTPT dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybes, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata, VGTPT nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-958-556/2024, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1342-1188/2024).

31. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjo teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju Tarnyba Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad jam buvo užkirsta galimybė ginti savo teises, pažeista jo konstitucinė teisė į antrinę teisinę pagalbą.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.). Pareiškėjo teiginiai dėl teisėjo šališkumo grindžiami argumentais, susijusiais su teismo (teisėjų) jurisdikcine veikla, tačiau jos (veiklos) išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo įrodymas. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjo nurodomas aplinkybes teismas įvertino ne pareiškėjui palankiu būdu, ar tai, kad galbūt teisėja nagrinėjo kitas pareiškėjo bylas, savaime, nenustačius teismo šališkumo sąlygų, negali būti pagrindas teismo šališkumui įrodyti.

33. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

34. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstas byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su minėtais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai: nustatė bylos faktines aplinkybes, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo grindžiamos galutinės teismo išvados. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, kad VGTPT Sprendimas, ir LAGK sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl VGTPT Sprendimo panaikinimo, yra teisėti ir pagrįsti, todėl atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė