2016-05-04 Nr. AB-10077-3-61-3-00672-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2016-05-04 Nr. AB-10077-3-61-3-00672-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-445-502/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00672-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 61.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 17 d. gautas pareiškėjo V. J. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 17.2-438; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 4 d. skundą (registruotas Nr. 5.6-27) atsakovo institucijoje.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. kovo 10 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo.
Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 9 d. Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre prižiūrėjo ir slaugė savo sunkiai sergančią mamą, 2016 m. kovo 9 d. lankėsi Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre pas gydytoją dėl vaistų mamai išrašymo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 24 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2016 m. kovo 1 d., todėl paskutinė atskirojo skundo padavimo diena laikytina 2016 m. kovo 8 d., o atskirąjį skundą pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. kovo 10 d.
Teismas pažymėjo, kad su prašymu atnaujinti terminą pateiktas Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas nepatvirtina būtinosios slaugos (priežiūros) fakto nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 9 d. Teismas akcentavo, kad šis medicininis dokumentas parengtas dar 2015 m. lapkričio 24 d., todėl negali būti vertinamas, kaip vienareikšmiškai įrodantis, kad pareiškėjas būtent aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 9 d.) lankėsi Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre dėl mamos priežiūros (pateiktame medicininiame dokumente pateikta bendro pobūdžio informacija dėl priežiūros ir slaugos nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. bei bendrai nurodyta, kad pareiškėjas lankosi pas gydytoją mamos sveikatos klausimais). Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, ar pareiškėjo mama nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 9 d. buvo Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre. Teismas taip pat nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, buvusias 2015 m. lapkričio 24 d., tačiau ne laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 9 d.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimą pagrindžiančios aplinkybės (tik dėl mamos priežiūros), šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas dėl prašyme nurodytų priežasčių.
II. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas žinojo ir privalėjo žinoti, jog pareiškėjas į administracinę bylą Nr. I-8410-484/2014 pateikė 2016 m. vasario 4 d. prašymą dėl 104,15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pateikdamas įrodymus apie tai, kad Marijampolėje prižiūri neįgalią mamą ir tai vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi laikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. vasario 2 d. Marijampolėje buvo užpultas ir sužalotas – jam sumušta galva, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. I-10174-171/2016 nurodė ir įrodė, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo bei yra priverstas prižiūrėti savo neįgalią motiną jos bute Marijampolėje. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjo mama negali gyventi viena, jai skirta nuolatinė slauga. Pareiškėjas paaiškina, jog dėl gyvenimo Marijampolėje, jis laiku negavo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo ir tai laikytina objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia, aplinkybe. Pareiškėjas nurodo, jog 2016 m. kovo 9 d. buvo Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre ir tuo metu mamai pagal gydytojos 2016 m. kovo 6 d. išrašytą receptą nupirko vaistų. Pareiškėjas pažymi, kad negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų, todėl prašo juos išreikalauti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, įteikta 2016 m. kovo 1 d. Pareiškėjas nurodytos aplinkybės neginčija. Atsižvelgus į tai, paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2016 m. vasario 24 d. nutarties paduoti buvo 2016 m. kovo 8 d., tačiau atskirąjį skundą pareiškėjas teismui pateikė tik 2016 m. kovo 10 d., t. y. dviem dienom praleidęs atskirojo skundo pravimo terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis (ši teisės norma taikytina ir nagrinėjamu atvejus atsižvelgus į ABTĮ 148 straipsni nuostatą, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.) nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis pagal ABTĮ 127 straipsnį laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).
Pareiškėjas prašydamas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 9 d. Marijampolėje prižiūrėjo ir slaugė savo mamą. Pagrįsdamas šią aplinkybę, pareiškėjas pateikė 2015 m. lapkričio 24 d. Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (b. l. 58–59). Atsižvelgusi į šio pareiškėjo pateikto įrodymo išdavimo datą (išduotas ankščiau nei atsirado aplinkybės, kurias pateisinti įrodymu siekia pareiškėjas), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis įrodymas patvirtina faktines aplinkybes, buvusias 2015 m. lapkričio 24 d., tačiau ne laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2016 m. kovo 9 d. Prie 2016 m. kovo 21 d. atskirojo skundo pareiškėjas pridėjo 2015 m. birželio 28 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. skundų išrašus, 2015 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. IP-471, Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 062398 bei 2015 m. gegužės 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinio skyriaus raštą Nr. R-1972, tačiau nė vienas šių dokumentų nepatvirtina, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu – 2016 m. kovo 6 d. – 2016 m. kovo 9 d. objektyviai neturėjo galimybės pateikti skundą. Priešingai, pareiškėjo pateikti dokumentai įrodo, kad pareiškėjas mamą prižiūri nuo 2015 metų pavasario, vadinasi ši aplinkybė negali būti laikoma staiga atsiradusia ir sutrukdžiusia pareiškėjui teisės aktuose nustatyta tvarka bei terminais realizuoti savo teisę į gynybą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo kreiptis į Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl patvirtinimo, jog pareiškėjas 2016 m. kovo 9 d. pirko mamai vaistus pagal 2016 m. kovo 6 d. išrašytą receptą. Net ir pasitvirtinus nurodytai aplinkybei, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti atskirojo skundo padavimo termino, nes tokia aplinkybė nelaikytina objektyvia, nuo asmens valios nepriklausančia aplinkybe, apribojusia jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, visų pirma, aktualios aplinkybės, egzistavusios termino paduoti atskirąjį skundą metu ir trukdžiusios realizuoti teisę į apeliaciją. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 8 d. neturėjo galimybės pateikti atskirąjį skundą. Taip pat atmestini atskirojo skundo argumentai, jog prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą nagrinėjęs teismas turėjo žinoti kitose administracinėse bylose nustatytas aplinkybes bei vadovautis tose bylose esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad teikdamas prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą pareiškėjas teismo neprašė prijungti kitose bylose esančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai vadovavosi tik šioje administracinėje byloje pareiškėjo pateiktais duomenimis.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą bei atsisakė šį atskirąjį skundą priimti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė