64e2aa89-6dac-4b84-95ca-59cbb3a1d6be · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1640-505/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00980-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.;15.2.3.1; 59.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Ingai Å agamogienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei JaruÅ¡auskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 4019,05 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2012-03-11 Ž. Å ., vairuodamas transporto priemonę BMW 530CRD423, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas T. Masiulio g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Apie eismo įvykį pareiÅ¡kėjo draudėjas informavo policijos pareigÅ«nus. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ . Policijos pareigÅ«nai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti pilnos vandens duobės ir jÄ apvažiuoti. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys-priekinė ir galinė deÅ¡inės pusės padangos, remontuojamos dalys-priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratlankiai, važiuoklė.

Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau – taisyklės) I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.1. punktÄ nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal taisyklių I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.5. punktÄ transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.

Draudėjas pateikė pareiÅ¡kėjui 2012-03-14 preliminariÄ sÄ matÄ Nr. 00011227, 2012-03-27 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. AF012111. PareiÅ¡kėjas įvertino ir apskaičiavo, kad dėl 2012-03-11 eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidos, bÅ«tinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 4019,05 Lt (4863,05 [nuostolis pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. AF012111]-844 Lt [PVM dydis]), bei jas kompensavo iÅ¡mokėdamas draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ .

IÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ eismo įvykio kaltininkas buvo žinomas, todėl besÄ lyginė iÅ¡skaita nebuvo atskaičiuota iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos (taisyklių I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.11.3. p., 9.11.3.2. p.). Sugadintos transporto priemonės dalys buvo pakeistos neoriginaliomis todėl, vadovaujantis taisyklių I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.6.2.2. punktu, jos nenuvertintos dėl nusidėvėjimo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12.1 p., T. Masiulio g., Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jam nuosavybės teise priklausančioje T. Masiulio g., Kaune, privalo savininkas, t. y. atsakovas.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), (...). Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausanti T. Masiulio g., Kaune, bÅ«tų tinkamos bÅ«klės. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos bÅ«klės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir žalos atsiradimÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. Darytina iÅ¡vada, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

PareiÅ¡kėjas 2012-04-19 pretenzija ragino atsakovÄ atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas jų neatlygino. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palÅ«kanos, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas atsiliepimu į skundÄ , o jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nėra aiÅ¡ku nei konkrečiai į kokių matmenų (kokio gylio) duobę buvo įvažiuota, nei kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi bÅ«tent su ta duobe, bei kodėl bÅ«tent tokio dydžio žala patirta ir pan.

Nei viename iÅ¡ pateiktų dokumentų nėra jokios iÅ¡vados, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad bÅ«tent tik to pasėkoje buvo patirta pareiÅ¡kėjo nurodoma žala. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad, nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Taip pat pažymėtina, kad kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo turėtų bÅ«ti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visi neaiÅ¡kumai turėtų bÅ«ti traktuojami atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Taigi, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant pareiÅ¡kėjos skundo dėl žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar pareiÅ¡kėjos nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (LR civilinio kodekso 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjos nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) neteisėtų aktų.

Vien tai, kad pareiÅ¡kėjos pateiktame policijos raÅ¡te užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiÅ¡kia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiÅ¡kėjos tariamai patirtÄ Å¾alÄ . Duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaiÅ¡ku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į duobę, buvusiÄ T. Masiulio g., Kaune. Turi bÅ«ti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti žalÄ , atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę.

Tokių duomenų byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę iki eismo įvykio, byloje nėra. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje, kuri patvirtinta 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymu Nr. 101, (toliau - Tvarka), tiksliau 2 jos punkte numatyta, kad vykdant transporto priemonių vertinimÄ , tame tarpe ir siekiant nustatyti autoavarijoje padarytÄ Å¾alÄ (Tvarkos 14.1 punktas), yra privaloma (visiems, nieko neiÅ¡skiriant, tame tarpe ir draudimo bendrovėms) ja vadovautis.

Tvarkos 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo) turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktai) privalo būti pateikiami raštu. Taigi, siekiant tariamos žalos atlyginimo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus (būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę), su tariamu įvykiu susijusias konkrečias detales ir t.t.

Taip pat turėtų bÅ«ti pateikta atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota tai, kad gali bÅ«ti kompensuojamos tik tos iÅ¡laidos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Pažymėtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio ir įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir Å¡ios žalos ryšį turi vieÅ¡Ä jÄ atsakomybę pripažinti siekianti Å¡alis.

Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaiÅ¡tingÄ T. Masiulio gatvės bÅ«klę 2012-03-11 neturi. Teismui turi bÅ«ti pateikti konkretÅ«s įrodymai, kurie sudarytų aiÅ¡kų pagrindÄ tokio ryÅ¡io konstatavimui. Nesant byloje vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , nenustačius visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo ir jo priedų nėra aiÅ¡ku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti, neaiÅ¡ku kuo pagrįstÄ turtinę žalÄ , nors, kaip prieÅ¡ tai buvo minėta, tai turėtų įrodyti bÅ«tent pareiÅ¡kėjas. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002-12-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, visų pirma, numato vairuotojo pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); draudžia vairuotojui važiuoti virÅ¡ijant leistinÄ greitį, įpareigoja vairuotojÄ atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (Jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas).

Pažymėtina, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu (13.20 val.), taigi tai tik patvirtina, jog vairuotojas būdamas atidus, atsargus, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų.

Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių. Apie tai vairuotojai yra informuojami per įvairias medios priemones, prašoma jų būti atidesniais. Taigi, žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio piliečio kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės. Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai atliekami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo Å¡altiniai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, kurio 10 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad „metinėse sÄ matose turi bÅ«ti numatoma 20 procentų Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikÅ¡mės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiÅ«rėti bei saugaus eismo sÄ lygoms užtikrinti". 2005-04-21 priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo", kurio 3 punktu nutarta nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kuri yra Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo ir administravimo vykdytoja, yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Pažymėtina, kad bÅ«tent Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, vadovaujantis jos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457, 10.1.3., 10.1.4., 10.5., 20.19. punktais, rengia ir teikia Susisiekimo ministerijai Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų naudojimo metinės sÄ matos projektÄ , planuoja ir organizuoja Europos SÄ jungos finansinės paramos lėšų gavimÄ ir naudojimÄ . Ä®statymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja Keliu priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų vietinės reikÅ¡mės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiÅ«rėti ir saugaus eismo sÄ lygoms užtikrinti naudojimÄ bei užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ .

Taigi, Kauno miesto gatvių iÅ¡daužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ . Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas.

Taigi, Kauno miesto savivaldybė kelių priežiÅ«rÄ atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes. Taigi, net ir nusprendus, kad eismo įvykis buvo, mano, jog, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybė nuo civilinės atsakomybės turėtų bÅ«ti atleista dėl pačio vairuotojo neatidumo. Be to, LR civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kauno miesto savivaldybė vykdo vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu jai priskirtÄ vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo funkcijÄ , tačiau dėl neskiriamo pakankamo finansavimo iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos Kauno miesto savivaldybė neturi finansinių galimybių nuolat remontuoti ir rekonstruoti Kauno miesto savivaldybės gatves taip, kad jos bÅ«tų be menkiausių trÅ«kumų.

Taip pat nesutinka ir su pareiškėjo skundo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas. Pažymėtina, kad LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju netaikytinos. Teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos ir skundas šioje dalyje taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Skundas tenkintinas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-03-11, apie 14.00 val. Kaune, T. Masiulio g. ties namu Nr. 13 Ž. Å ., vairuodamas UAB „ŠOMIS“ priklausančiÄ transporto priemonę BMW 530CRD423, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintÄ duobę ir apgadino automobilį. Ä® įvykio vietÄ atvykę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliai nubraižė Eismo įvykio vietos schemÄ bei patrulis surašė 2012-03-11 tarnybinį praneÅ¡imÄ .

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-03-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimo serija TIA Nr.137093545), 2012-03-13 buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiÅ«ra bei suraÅ¡yta 2012-03-14 patikrinimo ataskaita. AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis, iÅ¡mokėjo 4019,05 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (4863,05 Lt (nuostolis)- 844 Lt (PVM mokestis)).

AB „Lietuvos draudimas“ 2012-04-19 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai pretenzijÄ Nr. R0001260812 dėl 4019,05 Lt žalos, tačiau atsakovas jos neatlygino. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiÅ«ros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ ; neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog 2012 metais tinkamai vykdė T.

Masiulio gatvės priežiÅ«rÄ , taisymÄ ir saugaus eismo organizavimÄ , kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (ABTÄ® 57 str. 1 d.), o pareiÅ¡kėjo atstovo paaiÅ¡kinimai, liudytojo Ž. Å . parodymai bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-03-11 nutarimas, patrulio nubraižyta eismo įvykio vietos schema, tarnybinis praneÅ¡imas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ akivaizdžiai įrodo ir tai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ , t.y. Ž. Å ., teisėtai vairuodamas automobilį BMW 530CRD423, v/n (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtÄ kelio duobę, apgadino priekinę ir galinę deÅ¡inės pusės padangos, ratlankiai ir važiuoklė.

Atsakovo atstovė teigė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rÅ«pestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 punktu, ir Å¡ių nuostatų nevykdymas galėjo sÄ lygoti žalos atsiradimÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo iÅ¡tirtos. Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta.

Vairuotojo teigimu, buvo Å¡lapia, duobė buvo apsemta vandens su aÅ¡triais kampais. Be to, pasekmių mastas paneigia neatidumÄ , nerÅ«pestingumÄ , nesaugų greitį ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Pabrėžtina, kad policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡vykę į įvykio vietÄ , kur apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, jos iÅ¡matavimus (10-15 cm gylio), dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus.

Taigi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ . Proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.). Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , teismui nėra pagrindo.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Ä®statymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiÅ¡kėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiÅ¡kam, objektyviam jų iÅ¡tyrimui turi bÅ«ti pateikti papildomi duomenys (ABTÄ® 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).

Draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija) (Toliau tekste - Taisyklės) bei transporto priemonių draudimo liudijime numatytÄ draudimo sÄ lygų variantÄ (draudimas neiÅ¡skaitant nusidėvėjimÄ ), pasirinktÄ draudėjo UAB „ŠOMIS“. Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog žalos dydis buvo tinkamai apskaičiuotas bei pagrįstas.Vadovaujantis jau minėta įrodinėjimo taisykle pripažintina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Ä®vertinus tai, konstatuotina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog Å¡ie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra bÅ«tini ir techniÅ¡kai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTÄ® 57 str. 1 d.), žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimÄ Å¡iuo atveju sÄ lygojo bÅ«tent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).

Atsakovo argumentai, esÄ automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Å is poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ . Å io įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiÅ«rÄ , turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPÄ® 1 str.).

Å iuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPÄ® 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti vieÅ¡uosius interesus (TVPÄ® 2 str. 7 d.). Å is įstatymas numato turto arba verslo vertinimÄ vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiÅ«ra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimÄ , iÅ¡skyrus turto arba verslo vertinimÄ , kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPÄ® 2 str. 13 d.).

Pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (iÅ¡orės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Å io įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar Å«kinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtÄ arba verslÄ to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPÄ® 7 str. 2 p.).

Minėta, kad Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ . Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sÄ vokÄ , nes vertinimÄ atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iÅ¡ Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sÄ lygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).             Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog savivaldybė Å¡iuo nagrinėjamu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti T.

Masiulio gatvę, esančiÄ Kaune, bei užtikrinti saugų eismÄ joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir pareiÅ¡kėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo priteistinas 4019,05 Lt turtinės žalos atlyginimas.

             Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 4019,05 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-08-27) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 200 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas.

PareiÅ¡kėjas teismui yra pateikęs sÄ skaitÄ už teisinę pagalbÄ , kuri patvirtina iÅ¡laidas už skundo parengimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, bei į tai jog praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl 200 Lt priteistinos iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės AB „Lietuvos draudimas“ (ABTÄ® 44 str., 45 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teisėja n u s p r e n d ž i a:

Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 4019,05 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 4019,05 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-08-27) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pareiÅ¡kėjui AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834). Priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 200 Lt iÅ¡laidų atlyginimÄ pareiÅ¡kėjui AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834).             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                              Daina Kukalienė