2016-11-10 Nr. AB-21374-3-61-3-03258-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1002-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03258-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus susivienijimas „Sodai“ (toliau – ir Susivienijimas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. ((27.27-02)-5K-1613457)-6K-1605005; 2) įpareigoti valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Turto banką per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti sprendimo dėl valstybės turto – 75,82 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), perdavimo panaudos pagrindais 10 metų pareiškėjui, projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti VĮ Turto bankas 75,82 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso procedūras ir išnuomoti šias negyvenamąsias patalpas; 2) uždrausti VĮ Turto bankas pradėti Patalpų pardavimo procedūras ir parduoti šias Patalpas; 3) uždrausti VĮ Turto bankas rengti sprendimo dėl Patalpų perdavimo naudotis panaudos pagrindais kitam subjektui nei Vilniaus susivienijimas „Sodai“ projektą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi priėmė Vilniaus susivienijimo „Sodai“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. ((27.27-02)-5K-1613457)-6K-1605005 ir atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Turto banką per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti sprendimo dėl valstybės turto – Patalpų perdavimo panaudos pagrindais 10 metų pareiškėjui, projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-858-624/2016 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti Vilniaus susivienijimo „Sodai“ skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Turto banką per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti sprendimo dėl valstybės turto – 75,82 kv. m negyvenamųjų patalpų, perdavimo panaudos pagrindais 10 metų pareiškėjui, projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi priėmė Vilniaus susivienijimo „Sodai“ skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. spalio 18 d. gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti valstybės įmonei Turto bankui vykdyti / tęsti 75,82 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūras ir parduoti šias negyvenamąsias patalpas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. VĮ Turto bankas paskelbė ginčo patalpų viešą aukcioną, kuris nustatytas 2016 m. lapkričio 14 d., kas patvirtina realią grėsmę, jog patalpos bus parduotos.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis ir nurodė, kad šis teisinis reglamentavimas lemia, jog nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad VĮ Turto bankas paskelbė ginčo patalpų viešą aukcioną, kuris nustatytas 2016 m. lapkričio 14 d., patvirtina realią grėsmę, jog patalpos bus parduotos. Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos Nr. eI-8705-281/2016 medžiaga patvirtina, jog neterminuota panaudos sutartis nutraukta su pareiškėju nuo 2015 m. balandžio 1 d., o pareiškėjas yra įspėtas dėl patalpų grąžinimo. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės nekeičia ginčo situacijos, pareiškėjas tiek prieš aukciono paskelbimą, tiek jau paskelbus aukcioną žinojo, kad negyvenamos patalpos bus perleistos kitiems asmenims.

Teismas negalėjo daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad tretiesiems asmenims parduotos patalpos nebegalėtų būti suteikiamos panaudos pagrindais pareiškėjui, dėl ko jis patirtų didelę žalą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prie prašymo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jam gali kilti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-793-756/2016 ir pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas darė išvadą, kad byloje nėra nurodyta įrodymais pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir būtinas.

II. Pareiškėjas Vilniaus susivienijimas „Sodai“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VĮ Turto bankui vykdyti / tęsti 75,82 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūras ir parduoti šias patalpas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-858-624/2016, kurioje akcentuota, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo atveju patirtų turtinę žalą, kuri pasireikštų išlaidomis, patirtomis dėl išsikėlimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios buvo pastatytos pareiškėjui 1981 m. investuojant savo lėšas, taip pat remontuotos, įrengtos ir išlaikomos pareiškėjo lėšomis. Šiomis patalpomis pareiškėjas naudojasi nuo pat šių patalpų pastatymo, Vyriausybė 1993 m. potvarkiu perdavė patalpas neatlygintinai pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo, kad naudojosi ir valdė patalpas itin ilgą ir nepertraukiamą laiko tarpą, todėl tolimesnis Susivienijimo veiklos vykdymas būtent šiose patalpose yra itin svarbus, nes veiklos vykdymo vieta yra įprastinė ne tik nariams, bet ir tretiesiems asmenims. Pareiškėjas nurodo, kad jo teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, nes nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir VĮ Turto bankui 2016 m. lapkričio 14 d. viešajame aukcione patalpas pardavus tretiesiems asmenims, pareiškėjui palankus teismo sprendimas nebegalėtų būti įgyvendintas, nes tretiesiems asmenims parduotos patalpos nebegalėtų būti suteiktos panaudos pagrindais pareiškėjui, dėl ko jis patirtų didelę žalą, nes nebeturėtų galimybės tęsti viešuosius poreikius tenkinančios bendruomeninės organizacijos veiklos patalpose, kurios buvo pastatytos pareiškėjui investuojant nuosavas lėšas. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde nurodė visas svarbias faktines aplinkybes, susijusias su investicijomis į patalpas, jų naudojimu, patalpų reikšmę ir svarbą, nurodė aplinkybes ir teisės normas, pagrindžiančias pareiškėjo teisę į šių patalpų panaudą ir teisėtą interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjimo administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti valstybės įmonei Turto bankui vykdyti / tęsti Patalpų pardavimo procedūras ir parduoti šias Patalpas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ institutas, reglamentuojantis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, lyginant su iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusiu, pakito ir, be kita ko, nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais (ABTĮ 70 str. 1 d). Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, ja negalima piktnaudžiauti, naudotis ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz., 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VĮ Turto bankui vykdyti / tęsti Patalpų pardavimo procedūras ir parduoti šias negyvenamąsias patalpas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Iš pareiškėjo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui matyti, kad pareiškėjas siekia įpareigoti VĮ Turto banką per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtintu Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašu, parengti sprendimo dėl valstybės turto – 75,82 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos pagrindais 10 metų Vilniaus susivienijimui „Sodai“, projektą ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti šį sprendimo projektą Vyriausybei bei panaikinti Finansų ministerijos 2016 m. liepos 5 d. raštą Nr. ((27.27-02)-5K-1613457)-6K-1605005, kuriame išreikšta pozicija kaip ir Finansų ministerijos 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. ((27.28-02)-5K-1600604)-6K, atsakant į Susivienijimo prašymą išbraukti Patalpas iš Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163, ir perduoti jas asociacijai 10 metų pagal panaudos sutartį, neatlygintinai valdyti ir naudotis, kuriame Finansų ministerija nurodė, jog Susivienijimo siūlymas išbraukti į parduodamo turto sąrašą įtrauktą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neatitinka nei vieno iš Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 22 punkte nustatytų pagrindų.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad VĮ Turto bankas 2014 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (15.8-01)SK-4-6826, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalimi, nurodė Susivienijimui nutraukiantis neterminuotą 1995 m. gruodžio 28 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų panaudos sutartį Nr. 42 nuo 2015 m. balandžio 1 d. ir prašė iki to laiko atlaisvinti Patalpas bei grąžinti jas VĮ Turto bankui. Vyriausybė 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 patvirtino Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, kuriame įrašytos ir Patalpos. Finansų ministerija 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. ((27.28-02)-5K-1600604)-6K pateikė savo poziciją dėl galimybės išbraukti Patalpas iš Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo nebuvimo, kurios nekeitė ir savo 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. liepos 5 d. raštuose. Byloje nėra duomenų, kad minėti institucijų sprendimai būtų panaikinti. Priešingai, pareiškėjui jau gavus VĮ Turto bankas 2014 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (15.8-01)SK-4-6826, jam buvo žinoma apie neterminuotos Patalpų panaudos sutarties nutraukimą, taigi ir Patalpų atlaisvinimo reikiamybę.

Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-856-624/2016 nebuvo konstatuota, kad duomenys apie aukciono paskelbimą yra reikšminga aplinkybė, leidžianti ginčo situacijoje taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti VĮ Turto bankui vykdyti / tęsti Patalpų pardavimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje nusprendė netaikyti pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių konstatavęs, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą Patalpų pardavimą, perdavimą naudoti nuomos ar panaudos pagrindais tretiesiems asmenims grindžiami tik bendro pobūdžio svarstymais, neturinčiais faktinio pagrindimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas aptariamoje administracinėje byloje taip pat akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, ja negalima piktnaudžiauti, naudotis ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais tam tikrais galimai kilsiančiais nepatogumais, nes Susivienijimo veiklos vykdymo vieta yra įprasta Susivienijimo nariams bei tretiesiems asmenims, viešojoje erdvėje ši vieta žinoma kaip Susivienijimo veiklos vykdymo vieta ir pan. Tačiau, atsižvelgus į administracinėje byloje priimtus pareiškėjo skundo reikalavimus bei tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra nuginčytas VĮ Turto bankas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, Finansų ministerijos 2016 m. kovo 18 d. raštas dėl nekilnojamojo turto perdavimo, taip pat galiojant Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimui Nr. 163, kuriuo patvirtintas Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašas, į kurį įtrauktos ir Patalpos, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl Patalpų aukciono paskelbimo nėra tiek susijusi su šios administracinės bylos ginčo dalyku, kad sudarytų pakankamą pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjui galimai bus sukelta tam tikrų sunkumų, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog uždraudimas VĮ Turto bankui vykdyti / tęsti Patalpų pardavimo procedūras ir parduoti Patalpas neatitaisomai paveiks pareiškėjo interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo galimi finansiniai praradimai ir nuostoliai, susiję su savų lėšų investavimu į Patalpas, negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o galbūt patirtą žalą ir praradimus pareiškėjas galės prisiteisti teismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų užkirstas kelias dalyvauti Patalpų viešame aukcione ir Patalpas įsigyti nuosavybės teise.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus susivienijimo „Sodai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė