AS-525-772-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-772/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00359-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. M., A. L., S. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M., A. L., S. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „GEORAMAS“ dėl administracinio akto panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. M., A. L. ir S. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 3−12), kurį patikslino (b. l. 99−101) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti;

2) panaikinti UAB „GEORAMAS“ atlikto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Gribžinių k., Klaipėdos r. sav. Kadastrinius matavimus (toliau – ir Žemės sklypas);

3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 4-2611-(1.3) dėl M. M., S. R., A. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių k., Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo (toliau – ir Skundžiamas įsakymas);

4) priteisti M. M., S. Ž. ir A. L. iš UAB „GEORAMAS“ 800 Lt turtinės žalos ir M. M. – 6 000 Lt, S. Ž. – 3 000 Lt, A. L. – 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, M. M., S. L., A. L. ir S. R. (dabar Ž.) Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais grąžinant žemę natūra atkurtos nuosavybės teisės į 18,63 ha Žemės sklypą. Mirus S. L., jo Žemės sklypo dalį paveldėjo M. M.. 1995 m. spalio 28 d. Žemės sklypas buvo paženklintas. Apskrities viršininkas M. M., A. L. ir S. R. išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Dėl kadastrinių matavimų pareiškėjai kreipėsi į UAB „GEORAMAS“. Po atliktų matavimų UAB „GEORAMAS“ atstovas pareiškėjams paaiškino, kad natūroje nėra pareiškėjams atkurto Žemės sklypo ploto – 18,63 ha, yra tik 17,7145 ha, todėl įmanoma atmatuoti ir suformuoti tik nurodyto dydžio žemės sklypą.

Suklaidinti tokių UAB „GEORAMAS“ teiginių, pareiškėjai pasirašė ant UAB „GEORAMAS“ parengto Žemės sklypo ribų ženklinimo—parodymo akto (toliau – ir Aktas). Aktas pateiktas buvo Klaipėdos rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriui, kur buvo patvirtinta, kad jis atitinka teisės aktų reikalavimus. UAB „GEORAMAS“ atliktų kadastrinių matavimų ir parengto Žemės sklypo plano pagrindu Klaipėdos apskrities viršininkas 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 4-2611-(1.3), pakeitė pareiškėjams priklausančio 18,63 ha Žemės sklypo plotą į 17.7145 ha, bei nustatė, kad neleistinas mažesnis nei 0,9155 ha ploto žemės skirtumas bus kompensuotas perduodant žemės ar miško sklypą. 2012 m. kovo mėnesį pareiškėjus siekta įtraukti į Klaipėdos apygardos administracinio teismo bylą Nr. I-175-342/2012, kurioje sprendžiamas ginčas tarp tos pačios kadastrinės vietovės kaimyninių žemės sklypų naudotojų. 2012 m. kovo 29 d. teismo posėdyje liudytoja, sudariusi 18,63 ha Žemės sklypo abrisą, teismui patvirtino, kad Kvietinių kadastrinėje vietovėje netrūksta laisvos valstybinės žemės ir visiems savininkams buvo ir yra galimybė atkurti paveldėto dydžio žemės sklypus be neleistino trūkumo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai 2012 m. kovo 29 d. pateikė skundą Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriui, be kita ko prašydami panaikinti Skundžiamą įsakymą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau − ir Tarnyba) Klaipėdos skyriui 2012 m. gegužės 22 d. raštu nr. 12SD-(14.12.104)-523 skundo netenkinus, 2012 m. gegužės 25 d. pareiškėjai pateikė skundą Tarnybai, kuriuo, taip pat prašė panaikinti Skundžiamą įsakymą ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą. Tarnyba 2012 m. liepos 19 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1324 (gautas apie liepos 25 d.) nurodė, kad skundą laiko nepagrįstu, išaiškino galimybę kadastrinių matavimų teisėtumą ginčyti teisme. 2012 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjai sudarė Žemės sklypo riboženklių atstatymo darbų sutartį su UAB „Gargždų projektas“.

UAB „Gargždų projektas“ nustatė, kad anksčiau paženklintos Žemės sklypo ribos nesutampa su Galupalio upelio viduriu, todėl privaloma kviesti už griovio besiribojančių žemės sklypų savininkus. Po UAB „Gargždų projektas“ atliktų darbų, paaiškėjo, kad UAB „GEORAMAS“ ne tik neteisingai atliko kadastrinius matavimus, bet ir Matavimo byloje Žemės sklypo plotas neatitinka žemės sklypo ribų pagal koordinačių sistemą. 2012 m. rugpjūčio 14 d. nustatyti pažeidimai tapo priežastimi ir pagrindu kreiptis į teismą, ginčijant UAB „GEORAMAS“ matavimus reikalauti juos panaikinti ir kelti iš to kylančius reikalavimus − panaikinti Aktą ir Skundžiamą įsakymą.

Pažymėjo, kad kadastriniai matavimai, patvirtinti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, buvo pagrindas priimti Skundžiamą įsakymą. Teigė, kad panaikinus kadastrinius matavimus ir Skundžiamą įsakymą būtų atkurta iki neteisingų matavimų buvusi padėtis. Tai leistų atlikti teisingus ir tikslius matavimus, kurių pagrindu būtų suformuotas 18,63 ha Žemės sklypas. Pažymėjo, kad dėl netikslių UAB „GEORAMAS“ matavimų pareiškėjai patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Atkreipė dėmesį, jog gavę 2012 m. liepos 19 d.

Tarnybos raštą Nr. 1SS-(10.5)-1324 (mano, kad gavo apie 2012 m. liepos 25 d.), nebūdami teisininkais, manė, kad į teismą gali kreiptis per bendrą administraciniams aktams ginčyti nustatytą 30 dienų terminą. Skundą teismui pateikė 2012 m. rugpjūčio 17 d., apie tris dienas praleidę ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Toks terminas atnaujintinas, nes administravimo subjektas jiems neišaiškino administracinio akto apskundimo tvarkos, t. y. nenurodė termino. Pažymėjo, kad nežinodami specialaus nustatyto termino, į teismą kreipėsi pakankamai operatyviai.

Teigė, kad terminas kreiptis į teismą turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d., kai UAB „Gargždų projektas“ nustatė UAB „GEORAMAS“ atliktų kadastrinių matavimų trūkumus, nes tai buvo pagrindinė priežastis kreiptis į teismą, prašant panaikinti kadastrinius matavimus ir dėl to priimtą Skundžiamą įsakymą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (b. l. 103−106) pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti UAB „GEORAMAS“ padarytus kadastrinius matavimus, teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 48 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad šis reikalavimas nėra teismingas administraciniam teismui, o UAB„GEORAMAS“ negali būti atsakovu administracinėje byloje. Atkreipė dėmesį, kad administraciniams teismams yra skundžiami kadastrinių matavimų pagrindu priimti administraciniai aktai. Dėl reikalavimo iš UAB „GEOTAMAS“ priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, remdamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pastebėjo, kad pareiškėjams turtinę ir neturtinę žalą kildinant iš UAB „GEORAMAS“ atliktų veiksmų bei nurodant jį atsakovu, šis reikalavimas taip pat nėra teismingas administraciniam teismui. Pažymėjo, kad toks reikalavimas gali būti reiškiamas bendrosios kompetencijos teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio bei civilinio proceso kodeksų nuostatomis. Dėl reikalavimo panaikinti Skundžiamą įsakymą, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir 34 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjai teismui nurodė tik aplinkybes dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. liepos 19 d. sprendimo apskundimo terminų, tačiau reikalavimo dėl šio sprendimo panaikinimo nereiškia. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, jog pareiškėjai paduodami skundą dėl Skundžiamo įsakymo panaikinimo yra praleidę vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis dėl termino praleidimo nepateikė.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (b. l. 112−114, 115−117, 121−123), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir priimti skundą.

Be skunde pateiktų argumentų, papildomai remiasi ABTĮ 21 straipsnio 2 dalimi ir daro išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl administracinio akto pagrindu įregistruotų nekilnojamo daikto kadastro duomenų ir pagrindinis reikalavimas – panaikinti Skundžiamą įsakymą. Kadangi Skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindas yra UAB „GEORAMAS“ nustatyti kadastriniai duomenys, pareiškėjai, siekdami Skundžiamo įsakymo panaikinimo, privalo įrodyti, kad kadastriniai duomenys neteisingi. Dėl šios priežasties, reiškiamas išvestinis reikalavimas panaikinti UAB „GEORAMAS“ atliktus Žemės sklypo matavimus. Pastebi, kad nors kadastriniai matavimai atliekami privačiais pagrindais, tačiau matavimų proceso eigoje atliekamos administracinės procedūros ir derinimai su viešojo administravimo subjektais, kurie taip pat turi būti įvertinti, sprendžiant dėl kadastro duomenų teisėtumo. Pastebi, kad kadastrinių matavimų atlikimo procedūra reglamentuojama viešosios teisės normomis, kadastro duomenų bylos rengimo procedūroje dalyvauja ir sprendimus priima viešojo administravimo subjektai, šių sprendimų pagrindu formuojami kadastriniai duomenys yra administracinių teisinių santykių rezultatas. Atitinkamai dėl šių priežasčių, reikalavimas panaikinti Skundžiamą įsakymą ir kadastrinius matavimus yra ginčas viešojo administravimo srityje. Pažymi, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. raštas Nr. 12SD-(14.12.104)-523 ir Tarnybos 2012 m. liepos 19 d. raštas Nr. 1SS-(10.5)-1324 pareiškėjams teisinių pasekmių nesukėlė, todėl ir nėra skundžiami. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad pasinaudojo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, terminas skundui paduoti skaičiuotinas pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, todėl konstatuotina, kad skundas teismui pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, t. y. per 16 dienų nuo 2012 m. liepos 19 d. Tarnybos rašto Nr. 1SS-(10.5)-1324, kurį pareiškėjai gavo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl visų pareiškėjų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjų reikalavimus dėl kadastrinių matavimų atliktų privataus asmens UAB „GEORAMAS“ bei iš šių matavimų ir UAB „GEORAMAS“ veiksmų kildinamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir jų nekartoja, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atitinkamai ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti skundo padavimo terminą turi būti priimtas, atsižvelgiant į fundamentalią asmens teisę – teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri pripažįstama tiek nacionalinių teisės aktų (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių, inter alia Europos Sąjungos teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str.) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-3527/2011).

Pareiškėjų Skundžiamas įsakymas parengtas 2010 m. gegužės 12 d. (b. l. 18). Kaip skunde nurodo pareiškėjai, apie tai, kad jis išduotas remiantis neteisingais duomenimis t. y. kad nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos į visą paskirtą 18,63 ha Žemės sklypą, o ne sumažintą iki 17,7145 ha, pareiškėjai sužinojo tik 2012 m. kovo 29 d. teismo posėdžio Klaipėdos apygardos administraciniame teisme byloje Nr. I-175-342/2012 metu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apie savo teisų pažeidimą pareiškėjai nusižinojo ne Skundžiamo įsakymo priėmimo dieną, o vėliau – minėto teismo posėdžio metu.

Bylos duomenys patvirtina, kad remdamiesi teismo posėdžio metu sužinota informacija pareiškėjai nedelsdami skundu kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos rajono skyrių, prašydami Skundžiamą įsakymą panaikinti. Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2012 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 12-SD-(14.12.104)-532 (b. l. 40−42) skundą tenkinti atsisakė. Nesutikdami su Tarnybos Klaipėdos skyriaus atsakymu, pareiškėjai 2012 m. gegužės 25 d. skundu (b. l. 49−52) dėl Skundžiamo įsakymo panaikinimo kreipėsi į Tarnybos direktorių.

Tarnyba 2012 m. liepos 19 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1324 (b. l. 56−62) pareiškėjų skundo, kuriame prašyta panaikinti Skundžiamą įsakymą, netenkino, todėl pareiškėjai skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai pasinaudojo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skųsti tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą Tarnybos vadovui, bei to paties straipsnio 4 dalyje numatyta teise Tarnybos vadovo sprendimą skųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip minėta, ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjai nurodo, kad 2012 m. liepos 19 d. Tarnybos sprendimą gavo 2012 m. liepos 25 d (nors pareiškėjai nepateikė įrodymų apie tikslią Tarnybos 2012 m. liepos 25 d. rašto gavimo datą, tikėtina, jog laiškas galėjo būti gautas 2012 m. liepos 25 d. todėl, terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo šios datos). Skundas teismui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 19 d.

Pagal minėtą ABTĮ nuostatą, paskutinė diena skundui paduoti buvo 2012 m. rugpjūčio 14 d., taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjų skundas teismui laikytinas paduotu praleidus terminą.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. liepos 19 d. Tarnybos rašte pareiškėjams nebuvo konkrečiai ir aiškiai nurodytas terminas, per kurį šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Nors nuoroda į ABTĮ galėtų būti laikoma pakankamu apskundimo tvarkos išaiškinimu, tačiau tokia išvada termino skundui paduoti atnaujinimo kontekste turi būti daroma tik atskirai įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (žr. pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011). Šiuo atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, daryta išvada, kad būtent aiškus ir konkretus skundo padavimo termino nenurodymas ir lėmė tai, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, todėl tai laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, leidžiančia terminą skundo padavimui atnaujinti. Be to, pareiškėjai veikė pakankamai operatyviai ir skundą pateikė terminą praleidę penkiomis dienomis, kas patenka į bendrąjį administracinių aktų apskundimo terminą – trisdešimt dienų nuo skundžiamo akto gavimo. Kaip yra pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (žr. pvz. 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012). Nagrinėjamu atveju, ši aplinkybė, visos bylos kontekste taip pat lemia būtinybę nežymiai praleistą terminą atnaujinti.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, bei aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjai buvo pakankamai aktyvūs, siekdami apginti savo galimai pažeistas teises: sužinojęs apie Skundžiamo įsakymo neteisėtumą operatyviai ėmėsi veiksmų jam panaikinti, pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, Tarnybos sprendimą gana operatyviai skundė teismui, nepraleisdami terminų naudojosi trūkumų šalinimo institutu. Todėl siekiant užtikrinti fundamentalią asmens teisę į teisminę gynybą ir teisę būti išklausytam, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, terminą skundui paduoti atnaujinant, pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, panaikinant, ir perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą šioje dalyje, likusioje dalyje nutartį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų M. M., A. L., S. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti skundo padavimo terminą ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą dalyje dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 4-2611-(1.3) „Dėl M. M., S. R. ir A. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių k., Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ panaikinimo.

Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė