64dd5388-e458-43b3-b15a-eb45444d6a8b · Alytaus apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-394-970/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37269-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.7; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.7; 2.1.16.1.3; 2.3.6.4.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 26 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei,

dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,

nukentėjusiesiems L. B. ir V. M.,

kaltinamajam K. L.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

K. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent, 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16.00 val., Nemuno kelias gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 109, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – L.

B. vairuojamam automobiliui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios judėjimo kryptį kirto, sukdamas į kairę ne sankryžoje, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiÅ¡kai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliÅ«ties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir automobiliu „Volvo XV70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) staiga sukdamas į kairę prieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posÅ«kio manevru sudaręs kliÅ«tį tiesiai važiuojančiai L. B., vairuojančiai automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidÅ«rė, taip padarydamas nukentėjusiajai L. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl patirto krÅ«tinkaulio lūžio, krÅ«tinkaulio rankenos ir deÅ¡inės pusės I-II Å¡onkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o automobilio „Audi“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui V. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inio stipinkaulio ylinės ataugos lūžio, kairės pusės VI ir VII šonkaulių lūžių.

Kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. su žmona V. L. Å¡eimai priklausančiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Druskininkų važiavo į Diržų kaimÄ , automobilį vairavo jis, žmona sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavęs į Diržų kaimÄ , žiÅ«rėdamas į deÅ¡inėje kelio pusėje jam priklausantį laukÄ , važiuodamas apie 5 km/h greičiu, pasuko į kairę pusę į savo sodybÄ . Atsisukęs pamatė prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį važiuojantį automobilį „Audi“, atstumas iki Å¡io automobilio buvo likęs nedidelis, todėl sustabdyti automobilio nespėjo ir susidÅ«rė su Å¡iuo automobiliu. Po susidÅ«rimo abu automobiliai sustojo, su žmona sužalojimų nepatyrė, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie automobilio „Audi“, jame vairuotojo sėdynėje sėdėjo nukentėjusioji, Å¡alia jos priekinėje sėdynėje – nukentėjusysis. Vairuotoja skundėsi, kad jai labai skauda krÅ«tinę, o keleivis – jog skauda deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä . Atitraukė vairuotojos sėdynę atgal ir atlenkė sėdynės atloÅ¡Ä , kad vairuotojai bÅ«tų patogiau, žmona iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , atvykę medikai nukentėjusiuosius iÅ¡vežė į ligoninę. Eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nes atlikdamas manevrÄ Ä¯ kairę nepraleido nukentėjusiosios vairuojamo automobilio, dėl to labai gailisi, lankė nukentėjusiÄ jÄ ligoninėje, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pažeidus kelių transporto eismo saugumo taisykles įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Nukentėjusioji L. B., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimÄ , parodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. su sugyventiniu V. M. automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Diržų kaimo link Druskininkų, automobilį vairavo ji, sugyventinis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiuojant Nemuno keliu, prie deÅ¡inėje pusėje esančios sodybos matė nuo Druskininkų link Diržų kaimo prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojantį lengvÄ jį automobilį, markės nežino, kuris likus keliems centimetrams iki jos suko į kairę, įvažiavo į jos važiuojamÄ jÄ juostÄ ir užkirto jai keliÄ . IÅ¡vengti susidÅ«rimo nebuvo įmanoma, todėl atsitrenkė į Å¡io automobilio deÅ¡inės pusės priekinę dalį. Po susidÅ«rimo abu automobiliai sustojo, iÅ¡ automobilio neiÅ¡lipo, nes labai skaudėjo krÅ«tinę. Prie jos atėjo kaltinamasis, atlenkė sėdynės atloÅ¡Ä , kad bÅ«tų patogiau. Buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, atvykę medikai jÄ su sugyventiniu iÅ¡vežė į ligoninę (2 t., b. l. 5-8).

Nukentėjusysis V. M., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimÄ , parodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. su sugyventine L. B. automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Diržų kaimo link Druskininkų, automobilį vairavo sugyventinė, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiuojant Diržų kaime, Nemuno keliu matė prieÅ¡prieÅ¡ais nuo Druskininkų važiuojantį lengvÄ jį automobilį, markės nežino, tačiau į jį nekreipė dėmesio. Likus apie metrÄ iki jų, minėtas automobilis suko į kairę, suÅ¡uko sugyventinei stabdyti automobilį, tačiau atstumas buvo per mažas, iÅ¡vengti susidÅ«rimo nebuvo jokios galimybės, todėl sugyventinės vairuojamas automobilis atsitrenkė į šį automobilį, kur tiksliai, nežino. Po susidÅ«rimo abu automobiliai sustojo, sugyventinė dejavo, Å¡aukė, kad jai labai skauda krÅ«tinę, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, bet tuoj vėl atsisėdo, nes svaigo galva, skaudėjo deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä , kairės kojos kelį ir Å¡onkaulius. Buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, atvykę medikai jį su sugyventine iÅ¡vežė į ligoninę, vėliau gydėsi namuose dėl rieÅ¡o lūžimo (2 t., b. l. 82-85).

Liudytoja V. L., apklausta atliekant ikiteisminio tyrimÄ , parodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. su vyru Å¡eimai priklausančius automobiliu „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Druskininkų važiavo į Diržų kaimÄ , Leipalingio sen., Druskininkų sav., automobilį vairavo vyras, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavus Diržų kaimÄ , (duomenys neskelbtini) reikėjo sukti į kairę, į sodybÄ , abu pažiÅ«rėjo į deÅ¡inėje pusėje esantį Å¡eimai priklausantį laukÄ . Po kelių sekundžių atsisukusi pamatė prieÅ¡ais juos automobilį „Audi“. Ar tuo metu vyras jau buvo pradėjęs sukti į kairę, nežino, nes iÅ¡sigando, nesusigaudė kÄ daryti, užsimerkė ir tvirtai įsikabino į savo durelių rankenÄ . Po smÅ«gio automobilis sustojo, atsimerkusi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, automobilis „Audi“ buvo jiems iÅ¡ deÅ¡inės. Po eismo įvykio abu automobiliai sustojo kairiame kelio kelkraÅ¡tyje pagal jų važiavimo kryptį, automobilių priekiai buvo link (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu patyrė tik stresÄ ir Å¡okÄ , nei ji, nei vyras nesusižalojo, vyras nuėjo prie nukentėjusiosios, ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvykę medikai nukentėjusiuosius iÅ¡vežė į ligoninę. Po eismo įvykio su vyru labai pergyveno, lankė nukentėjusiÄ jÄ ligoninėje, vyras atsiprašė nukentėjusiųjų (1 t., b. l. 110-113).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, V. B., apklaustas atliekant ikiteisminio tyrimÄ , parodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. gavo nurodymÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) , kur įvyko eismo įvykis. Ä®vykio vietoje buvo susidÅ«rę lengvieji automobiliai „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. L., kaip keleivė važiavo kaltinamojo sutuoktinė V. L., ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. B., kaip keleivis važiavo V. M.. K. L. paaiÅ¡kino, kad važiavo nuo Druskininkų link Diržų kaimo ir nepastebėjęs nuo Diržų kaimo link Druskininkų važiuojančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę, dėl ko automobiliai susidÅ«rė. Automobilio „Audi“ vairuotoja L. B. sėdėjo automobilyje, skundėsi krÅ«tinės skausmais, keleivis V. M. skundėsi deÅ¡inės rankos skausmu. Atvykę medikai apžiÅ«rėjo nukentėjusiuosius ir juos iÅ¡vežė į ligoninę, sutuoktiniai L. eismo įvykio metu nesusižalojo (1 t., b. l. 104-107).

Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, autoavarijos vietos plane, nuotraukose (1 t., b. l. 13-33), transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokoluose ir nuotraukose (1 t., b. l. 34-47, 56-67) užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus eismo įvykio vietÄ , esančiÄ ties gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini) , bei eismo įvykyje susidÅ«rusias transporto priemones nustatyta, jog eismo įvykio vietoje Å¡alikelėje stovi du susidÅ«rę lengvieji automobiliai: „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, stiklas, deÅ¡inės ir kairės pusės sparnai, žibintai bei posÅ«kio žibintai, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės apgadinti, automobilio „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, deÅ¡inės pusės ratas, sparnas, žibintas, posÅ«kio žibintas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės. Kelio danga – asfaltas, sausa, eismo reguliavimo nėra, yra nurodomasis kelio ženklas Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“, leistinas greitis 50 km/h, vietovė atvira, Å¡alia kelio pastatai, abiejų automobilių priekiai stovi atsirėmę į krÅ«mus, nesiliečia, automobilio „Audi“ priekinės deÅ¡inės pusės rato aÅ¡is yra 8,90 m. atstumu nutolusi nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) . ApžiÅ«ros metu paimtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilis „Volvo XC70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu. Po apžiÅ«ros automobilis „Volvo XC70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu grÄ Å¾intas transporto priemonės savininkui K. L. (1 t., b. l. 48-50, 53, 90), automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu grÄ Å¾intas transporto priemonės savininkei L. B. (1 t., b. l. 68-70, 73, 77).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadų Nr. T-A 5255/2022(01) ir Nr. T-A 5256/2022 (01) matyti, kad nukentėjusioji L. B. ir kaltinamasis K. L. transporto priemones vairavo blaivūs (1 t., b. l. 86, 99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 3258/2022 (01) ir Nr. pG 20/2023 (01) patvirtina, kad nukentėjusiajai L. B. nustatytas krÅ«tinkaulio kÅ«no lūžis su poslinkiu, krÅ«tinkaulio rankenos ir deÅ¡inės pusės I-II Å¡onkaulių lūžiai padaryti krÅ«tinės lÄ stos sritį iÅ¡ priekio paveikus kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieÅ¡ patenkant į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Druskininkų ligoninė, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. 16.32 val., labiausiai tikėtina, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. eismo įvykio metu bei vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirto krÅ«tinkaulio lūžio, krÅ«tinkaulio rankenos ir deÅ¡inės pusės I-II Å¡onkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, patiriant sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ (2 t., b. l. 37-38, 49-51).

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadų Nr. G 3405/2022 (01) ir Nr. pG 4074/2022 (01) matyti, kad nukentėjusiajam V. M. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, deÅ¡inio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis, kairės pusės VI ir VII Å¡onkaulių lūžiai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais, poodinė kraujosruva deÅ¡inio rieÅ¡o srityje ir deÅ¡inio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis padaryti prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Druskininkų ligoninę 2022 m. rugsėjo 29 d., mažiausia vienu trauminiu poveikiu, kairės pusės VI ir VII Å¡onkaulių lūžiai padaryti prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Druskininkų ligoninę 2022 m. spalio 11 d., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva deÅ¡inio rieÅ¡o srityje ir deÅ¡inio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis galėjo bÅ«ti padaryti 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. eismo įvykio metu, pateikti Å¡onkaulių lūžių radiologiniai vaizdai yra netinkami vertinti, todėl nėra galimybės įvertinti Å¡onkaulių lūžių makromorfologinio vaizdo. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ (2 t., b. l. 119-121, 126-128).

Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiÅ¡kinimai, nukentėjusiųjų, liudytojų V. L. ir V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, autoavarijos vietos planas, nuotraukos, transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vados – įvertinus jų visetÄ patvirtina, kad kaltinamasis K. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 106 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosio dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, - ir lenkiančioms transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių 109 punktas).

Pagal Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktus pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, mateorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis K. L. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 109, 127, 128 punktų reikalavimus, nes pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, prieÅ¡ sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei „Audi“, kurios judėjimo kryptį kirto sukdamas į kairę ne sankryžoje, ir su ja susidÅ«rė, dėl ko automobilio „Audi“ vairuotojai – nukentėjusiajai L.

B. – ir keleiviui – nukentėjusiajam V. M. – buvo nesunkiai sutrikdytos sveikatos. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas galėjo ir turėjo tai numatyti. K. L. vairuodamas transporto priemonę, privalėjo bÅ«ti atidus ir atsargus, prieÅ¡ sukdamas į kairę duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei. Važiuodamas atidžiau ir atsargiau jis turėjo realiÄ galimybę pamatyti prieÅ¡inga kryptimi važiuojančiÄ transporto priemonę ir prieÅ¡ sukdamas į kairę jÄ praleisti, bet dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo nenumatė daromos veikos pavojingumo ir nesuprato, kad gali kilti nusikalstami padariniai.

Kaltinamasis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Byloje pateiktas V. L. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir perduoti jį jos atsakomybei, kaltinamasis pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (3 t., b. l. 60-64). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) jis visiÅ¡kai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paÅ¡alins visÄ padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik Å¡ių sÄ lygų visuma sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ (BK 16 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 1 dalis), viso baudžiamojo proceso metu visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nurodė visas esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines įvykio aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, aplankė nukentėjusiÄ jÄ ligoninėje, atsiprašė nukentėjusiųjų, anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (3 t., b. l. 46).

Nukentėjusieji teismo posėdyje parodė, kad civilinių ieÅ¡kinių atsisako, nes jų patirtÄ Å¾alÄ atlygino draudimo bendrovė. K. L. administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 44), psichikos sveikatos centre psichiatro paslaugos dėl psichikos sutrikimų jam neteiktos (3 t., b. l. 54), dirba (duomenys neskelbtini) , darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, kaip pareigingas, sÄ Å¾iningas ir kvalifikuotas pareigÅ«nas, daug dėmesio skiriantis profesinio ir fizinio pasiregimo tobulėjimui, visada randantis teisingus sprendimus, griežtai besilaikantis nustatytos vidaus tvarkos reikalavimų, už nepriekaiÅ¡tingai ir pavyzdingai atliekamas pareigas ne kartÄ skatintas, 2022 m. už drÄ sÄ ir nepriekaiÅ¡tingai atliekamas pareigas apdovanotas ženklu „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“ (3 t., b. l. 165).

Pats kaltinamasis savo veiksmus vertina neigiamai, jis turėdamas 24 metų vairavimo staÅ¾Ä anksčiau Kelių eismo taisyklių vairuojant transporto priemones nėra pažeidęs (1 t., b. l. 89). Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamojo gyvenimo bÅ«das, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgÅ«džiai yra integruoti į visuomenės gyvenimÄ , visuotinai priimtinų elgesio normų laikymÄ si ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sÄ lygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Byloje yra pateiktas raÅ¡ytinis laiduotojos V. L. praÅ¡ymas perduoti jos atsakomybei kaltinamÄ jį pagal laidavimÄ (3 t., b. l. 63-64). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. L. yra kaltinamojo sutuoktinė (3 t., b. l. 67), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) koordinatore, charakterizuojama kaip korektiÅ¡ka, paslaugi ir dėmesinga, sugebanti greitai, tiksliai ir be priekaiÅ¡tų atlikti neplanuotas ir skubias užduotis, yra sÄ Å¾ininga, geranoriÅ¡ka, veikli, ypatingai dėmesinga kitiems, viena iÅ¡ dažniausiai klientų teigiamai įvertintų darbuotojų, ji laikosi bendravimo etikos normų, atsakingai, pareigingai ir profesionaliai atlieka jai pavestas užduotis (3 t., b. l. 70), yra neteista (3 t., b. l. 73), nebausta (3 t., b. l. 75). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, iÅ¡klausius laiduotojos duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, tai, kad laiduotoja gerai pažįsta kaltinamÄ jį, su juo kartu gyvena nuo 2005 m. ir nuolat su juo bendrauja, kaltinamasis ja pasitiki, jam svarbi jos nuomonė, teismas sprendžia, kad V. L. atitinka visas įstatyme numatytas sÄ lygas, yra tinkama bÅ«ti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo, taip pat laiduotojos asmenines savybes, tai, kad padaryta neatsargi nusikalstama veika, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamÄ jį K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytÄ laidavimo terminÄ . Atleidus kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK  40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnį asmenį, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokuroras praÅ¡o kaltinamajam skirti BK 68 ir 71 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei skirti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-401/2014, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009).

Svarstant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , reikia atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltininko elgesį po eismo įvykio, nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jos padarymo aplinkybes, kaltininkÄ charakterizuojančius duomenis (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-116-1049/2023). Å ioje nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nukentėjusiesiems sukeldamas nesunkius sveikatos sutrikdymus, kas sudaro formalų pagrindÄ taikyti BK 68 straipsnio normas, tačiau įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumÄ , kaltininko elgesį po eismo įvykio, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones nebÅ«tų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , o padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie sukėlė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, per 24 metų vairavimo staÅ¾Ä Kelių eismo taisyklų pažeidimus padarė pirmÄ kartÄ , po eismo įvykio suteikė pagalbÄ nukentėjusiajai, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis iÅ¡ esmės yra drausmingas ir pavyzdingas vairuotojas, o Å¡i nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio dėl kaltinamojo neatidumo ir dėmesio stokos, o ne dėl Å¡iurkÅ¡taus ir piktybiÅ¡ko Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimo.

Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko kaltinamajam iÅ¡ pagrindinio kelio įvažiuojant į savo sodybÄ , esant nedideliam greičiui, kas taip pat leidžia vertinti, jog padarytos veikos padarymo aplinkybės nėra iÅ¡skirtinai pavojingos. Kaltinamasis dirba vyresniuoju ugniagesiu gelbėtoju, atliekant pareigas jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę – kaltinamajam netaikytina.

Visgi, siekiant pilnai įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamÄ jį poveikį ir atitinkamai iÅ¡vengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo, teismo vertinimu, kaltinamajam K. L. yra pagrindas taikyti BK 71 straipsnyje nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per teismo nustatytÄ terminÄ . Å is terminas negali bÅ«ti ilgesnis nei 3 metai (BK 71 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų, apibÅ«dinančių kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo asmenybę, visumÄ , kaltinamajam skirtina minimali 10 MGL, t. y. 500 Eur, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jį Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusieji L. B. ir V. M. byloje yra pripažinti civiliniais ieÅ¡kovais: nukentėjusioji L. B. – 6 000,00 Eur sumai (2 t., b. l. 26), nukentėjusysis V. M. – 6 300,00 Eur sumai (2 t., b. l. 102). Byloje civiliniu atsakovu pripažintas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , pateikė atsiliepimus, praÅ¡ydamas civilinių ieÅ¡kovų L. B. ir V. M. ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti, kadangi draudikas įvertinęs medicininius dokumentus, nukentėjusiesiems taikytÄ gydymÄ , jo trukmę bei atsižvelgdamas į sveikatos sutrikdymo mastÄ , iÅ¡mokėjo civilinei ieÅ¡kovei L. B. 4 165,28 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (3 t., b. l. 115-127), o civiliniam ieÅ¡kovui V. M. – 4 910,88 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (3 t., b. l. 130-142). Teismo posėdyje nukentėjusieji L. B. ir V. M. nurodė, kad draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo jiems dėl eismo įvykio jų patirtÄ Å¾alÄ , todėl civilinių ieÅ¡kinių atsisako. Nukentėjusiesiems atsisakius pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių, procesas dėl nukentėjusiųjų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamajam K. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

K. L., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimÄ V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ K. L. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sÄ skaitÄ Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančiÄ banke „Luminor Bank AS“, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

ProcesÄ dėl nukentėjusiųjų L. B. ir V. M. civilinių ieÅ¡kinių nutraukti.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti K. L., kad jei laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. L., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja Džiuginta Plukienė