64dce40a-85a6-449b-9754-eaef300d046f · Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-90-808/2012Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00683-2011-0Proc.sprendimo kategorijos: 14.4; 14.5; 35.2; 43; 44.2.4.2; 44.5.2.17; 116.1 VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. sausio 9 d.Vilnius Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. G.,dalyvaujant ieÅ¡kovui B. V. Kliukui,vertėjai D. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B. V. Kliuko ieÅ¡kinį atsakovui J. O. dėl darbo užmokesčio ir skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo 2500 eurų (8632 Lt) skolos pagal paprastÄ jį vekselį;

2) priteisti 3000 eurų (10358,40 Lt) skolos;

3) priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį – 7800 Lt;

4) priteisti delspinigius už laiku nesumokėtÄ darbo užmokestį laikotarpyje nuo 2009-05-15 iki 2011-03-03 – 3603,60 Lt;

4) priteisti neturtinę žalÄ 2000 Lt;

5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikotarpį;

6) priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodo, kad paskolino atsakovui J. O. 2500 eurų verslo vystymui. Atsakovas Å¡iai sumai pasirašė paprastÄ jį vekselį. Nuo 2009-05-15 iki 2009-09-05 dirbo atsakovui priklausančioje įmonėje, tačiau atsakovas darbo užmokesčio nesumokėjo ir oficialiai ieÅ¡kovo neįdarbino, t.y. darbo sutarties nepasirašė. Be to, atsakovas neiÅ¡mokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir visų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, todėl ieÅ¡kovas reikalauja priteisti Å¡ias sumas teisminiu keliu.

Kadangi atsakovas ilgÄ laikÄ nemokėjo už atliktÄ darbÄ , ieÅ¡kovui nuolat trÅ«ko pinigų ir jis buvo priverstas skolintis. Dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovui patyrė stresÄ , pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė, todėl iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Taip pat atsakovui paskolino 3000 eurų statybos medžiagoms pirkti, tačiau atsakovas minėtos skolos negrÄ Å¾ino.Atsakovas, kuriam ieÅ¡kinys su priedais ir teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo buvo įteiktas tinkamai (b.l. 22), atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas B. V. K. palaikė ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kinyje nurodytas skolas ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. A. J. Olechnovičius į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai – Å¡aukimas įteiktas (b.l. 36), tačiau teismui nei atsiliepimo ar praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla iÅ¡nagrinėt atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas J.

O. 2009-04-01 iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį ieÅ¡kovui B. V. Kliukui, 2500 eurų sumai bei įsipareigojo iki 2010-04-01 apmokėti šį vekselį (b.l. 19). Paprastasis vekselis reiÅ¡kia savarankiÅ¡kÄ ir besÄ lyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., Ä®PVÄ® 2 str. 4 d., 77 str. 2 d.).  Pagal Lietuvoje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.).

Vekselių iÅ¡raÅ¡ymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo ir patenkinimo tvarkÄ bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Be to, vekselių iÅ¡raÅ¡ymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Ä®PVÄ® 2 str. 1 d.).             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktikÄ tokia linkme, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui.

Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (Lietuvos A. T. 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ arba per tam tikrÄ laikÄ po jo iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas, o atleidus vekselio turėtojÄ nuo pareigos įforminti protestÄ , vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka kreipiantis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos (Ä®PVÄ® 40 str. 1 d., 72 str. 2 d., 81 str.). nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas (vekselio turėtojas) neįgyvendino savo minėtų teisių, nepateikė vekselio apmokėti, nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo.

Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Nors Ä®PVÄ® ir nenumato, jog vekselis gali bÅ«ti laikomas paprastu skolos raÅ¡teliu, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimÄ patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo Ä®PVÄ® numatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiÅ¡kia apelianto skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas iÅ¡duoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautÄ paskolos sumÄ , tai Civilinio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolÄ , Å¡alių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui.

CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formÄ ir paskolos gavėjo pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos sumÄ neprieÅ¡tarauja Ä®PVÄ® normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).Ä®vertinus byloje pateiktÄ ieÅ¡kovo skolos dokumentÄ nustatyta, kad jis atitinka paskolos sutarčiai keliamus paskolos sutarties formos reikalavimus (CK 6.871 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų tinkamai atsiskaitęs pagal sutartį, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę ir yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovo 2500 eurų (8632 Lt) skolos (LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.256 str., 6.260 str., 6.870-6.871 str.).Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IÅ¡ byloje esančiais dokumentais nepatvirtinta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo laikotarpyje nuo 2009-05-15 iki 2009-09-05 buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas bÅ«tų priimtas į darbÄ UAB „Budnistatos statyba“. DK 93 str. numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

Darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu (DK 99 str. 2 d.).Teismui nėra pateikta darbo sutartis, patvirtinanti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę darbo santykiai. IÅ¡ byloje esančių Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus praneÅ¡imų į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus matyti, kad B.V. K. nenurodė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad bÅ«tų nustatytas atsakovo J. O., kaip darbdavio susitarimas su ieÅ¡kovu dėl darbo vietos, darbo sÄ lygų, profesijos ir atlygio už darbÄ , kas atitiktų DK 98 str. nurodytų nelegalaus darbo požymius.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovo reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovo su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, t.y. 7800 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 3603,60 Lt delspinigių už laiku nesumokėtÄ darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , bei 0,07 proc. dydžio delspinigius dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamo darbo užmokesčio yra nepagrįsti. IeÅ¡kovas nepateikė teismui raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais remdamasis galėtų konstatuoti, esant aplinkybes, patvirtinančias darbo santykių buvimÄ tarp Å¡alių, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Neturtinės žalos dydžio klausimÄ Ä¯statymų leidėjas perduoda konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijai. DK 250 straipsnis yra blanketinė norma, įpareigojanti neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo klausimus spręsti vadovaujantis atitinkamomis CK normomis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimÄ teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad tarp Å¡alių nebuvo darbo santykių ir nėra civilinę atsakomybę numatančių sÄ lygų, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas.

IeÅ¡kovas B. V. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3000 eurų (10358,40 Lt) skolos, nurodydamas, kad minėtus pinigus paskolino atsakovui statybinėms medžiagoms įsigyti, kurių atsakovas negrÄ Å¾ino. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-235/2009).Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos paskolos sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta, todėl kvalifikuojant tarp Å¡alių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises bei pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie santykių tarp Å¡alių pobÅ«dį, visumÄ .

Lietuvos A. T. formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino arba jos negavo. Byloje nenustatytas faktas, kad B. V. K. suteikė atsakovui J. O. 3000 eurų paskolÄ . IeÅ¡kovas pateikė I. Å . suraÅ¡ytÄ laiÅ¡kÄ , kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kovas paskolino J. O. 3000 eurų (b.l. 35), tačiau teismas negali remtis pateiktu „patvirtinimo“ laiÅ¡ku, kaip įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu raÅ¡ytiniu įrodymu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 3000 eurų (10 358,40Lt) yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, atsižvelgus į pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, kiekį, praÅ¡omų priteisti sumų dydžius, laikytina, jog iÅ¡ esmės patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos pagal paprastÄ jį vekselį priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiams (CPK 93 str.).IeÅ¡kovas sumokėjo 629,71 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3), iÅ¡ jų 258,96 Lt už reikalavimÄ dėl 2 500 eurų skolos priteisimo, todėl iÅ¡ atsakovo J.

O. priteistina 258,96 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.Į valstybės pajamas iš atsakovo priteistina 19,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.). Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.870-6.871, 6.37, 6.210 straipsniais, LR CPK 185 str., 197 str., 259 str., 265 str., 268 str., 270 str. ir 282 str. n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovo J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Parko g. 69-427, Vilniuje, ieškovo B.

V. Kliuko, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Architektų g. 98-50, Vilniuje, naudai 2500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) skolos pagal 2009-04-01 paprastÄ jį vekselį, penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2011-04-12, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 258,96 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 96 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 19,04 Lt (devyniolika litų 04 ct) iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad 19,04 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai jis privalo sumokėti į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas, mokėjimo kvitas turi bÅ«ti pateiktas teismui (raÅ¡tinei).    Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Gražina Žukauskienė