64db9995-c4aa-480d-8d41-bcee97579107 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                          Civilinė byla Nr. e2A-205-544/2018Rita Dambrauskaitė                           Proceso Nr. 2-08-3-09327-2016-3                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.3.; 3.4.3.5.2.; 3.4.3.11.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-669-589/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Biuro menas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bauleta“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

P. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė ieÅ¡kovė BUAB „Biuro menas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bauleta“, pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. P. 17 622,59 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Biuro menas“, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikė įmonei supaprastinto bankroto procedÅ«rÄ , patvirtino 2000 Eur dydžio administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Nutartimi, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo įmonės valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Ä®monės direktorius M. P. Å¡io įpareigojimo nevykdė, todėl Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 3 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl priverstinio Å¡io įpareigojimo vykdymo, o bankroto administratorė kreipėsi dėl baudos atsakovui skyrimo bei jo teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. IeÅ¡kovė tvirtino, jog yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti.

Atsakovui, kuris buvo įmonės direktoriumi, nevykdant pareigos perduoti visus įmonės dokumentus ir turtÄ administratoriui tokie jo nesÄ Å¾iningi veiksmai lėmė, kad įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalÄ , kuriÄ sudaro įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo patvirtintų 12 622,59 Eur dydžio įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir teismo nutartimi patvirtintos 2000 Eur dydžio bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos suma, o atsakovo kaltė yra preziumuojama. Be to, atsakovas bendrovės direktoriaus pareigų nevykdė ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, nes nei karto Valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Registrų centrui nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės ir balansų, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, nes nevedė įmonės buhalterijos.

Atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų nevykdymas vertintinas kaip neatitinkantis rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato ir sÄ lygojantis tai, kad, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , administratorius negalėjo perimti nei įmonės dokumentų, nei turto. Bendrovės turto ir dokumentų neperdavimas eliminavo kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ įmonės, todėl kreditoriai patyrė nuostolius neatlygintų kreditorinių reikalavimų sumai, o administratorius neteko teisės gauti atlyginimo už administravimo paslaugų atlikimÄ .

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, kadangi, atsakovui perdavus įmonės dokumentus ir turtÄ , įmonė ir jos kreditoriai nebÅ«tų patyrę žalos, turtÄ realizavus bÅ«tų bent iÅ¡ dalies padengti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje. Atsakovas, bÅ«damas įmonės direktoriumi, kuriam taikomi didesni atidumo, protingumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai, privalėjo numatyti, kad neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonei ir jos kreditoriams bus padaryta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo M. P. 17 622,59 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovei BUAB „Biuro menas“, o taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas sprendė, kad byloje nustatytos sÄ lygos atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti (neteisėtas veikimas, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), atsakovo kaltė preziumuojama, ir jis Å¡ios prezumcijos nepaneigė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.246 – 6.249 straipsniai).Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo tvirtinimu, jog jis nebuvo įmonės vadovu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko nėra pagrindo svarstyti jo civilinės atsakomybės klausimÄ .

Pagal bylos duomenis, įskaitant ir įmonės bankroto byloje priimtas teismo nutartis, galima pagrįstai spręsti, jog atsakovas M. P. buvo įmonės vadovu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl turėjo pareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo duomenimis, kurios nevykdė, o iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo neteikė įmonės finansinių dokumentų VÄ® „Registrų centrui“, neužtikrino dokumentų ir turto iÅ¡saugojimo, todėl pažeidė įmonės vadovo pareigas, neužtikrino, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, teismas, atsižvelgęs į Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , nurodė, kad atsakovas jam nustatytų direktoriaus pareigų nevykdė per visÄ UAB „Biuro menas“ veiklos laikotarpį, per kurį atsirado visi įsiskolinimai kreditoriams. Nesant objektyvių įrodymų apie įmonės finansinę veiklÄ , nėra galimybių įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkÅ«rimo pradžios iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl teismas konstatavo, kad kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų bei bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos sumai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas M. P. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arbe panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliantas taip pat praÅ¡o sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-8324-1026/2017.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ sprendimÄ netinkamai pritaikęs ir iÅ¡aiÅ¡kinęs procesinės bei materialinės teisės normas, netinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatęs faktines bylos aplinkybes, ko pasekoje buvo neatskleista bylos esmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Apelianto vertinimu, R. A., kuriam perleido UAB „Biuro menas“ akcijas, į bylos nagrinėjamÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas bendraatsakovu, o to nepadarius yra pagrindas teismo sprendimÄ panaikinti dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino VÄ® „Registrų centro“ duomenis apie tai, kad jis buvo nurodytas įmonės direktoriumi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos pagal 2015 m. rugpjūčio 15 d. teismo nutartį, bei nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog darbo sutartis tarp jo ir įmonės buvo nutraukta dar 2015 m. birželio 11 d. ir apie tai laiku praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pirmosios instancijos teisme ginčijo VĮ „Registrų centre nurodytus duomenis apie tai, kad jis tebėra bendrovės direktoriumi. Aplinkybę, kad už ieškovo nurodomus veiksmus neperduodant įmonės turto ir dokumentų yra atsakingas ne jis, patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria atlikti minėtus veiksmus buvo įpareigotas būtent R. A.. 2015 m. birželio 11 d. bendrovės turtas ir dokumentai buvo perduoti naujajam įmonės akcininkui R. A., kurio biografijos, nuteisimo ar baudimo faktų kaip bendrovės direktorius pagal teisės aktus neprivalėjo tikrinti.

Darbo sutarties su juo nutraukimas yra teisėtas, galiojantis ir neginčijamas. Kadangi nebėjo įmonės direktoriaus pareigų, neturėjo pareigos perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus bankroto administratorei, todėl negali bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kinyje nurodytais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi byloje nebuvo nustatyti jo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, tai nebuvo pagrindo spręsti ir dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neįrodyto neteisėto veiksmo ir neva atsiradusios žalos egzistavimo.

Apelianto nuomone, byloje liko neįrodytas padarytos žalos faktas ir dydis. Net ir egzistuojant pirmosios instancijos teismo nurodytiems neteisėtiems veiksmams bei žalai, tarp jų neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, kadangi nežinia kokių dokumentų ir turto neperdavimas galėjo lemti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , susidedančiÄ Â iÅ¡ teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų ir administravimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė nepagrindė, kodėl bÅ«tent jis yra kaltas dėl ieÅ¡kinyje nurodytų administravimo iÅ¡laidų atsiradimo, nes nebuvo pripažintas kaltu dėl įmonės bankroto.

Administravimo iÅ¡laidų dydžiui pagrįsti nepateikti jokie įrodymai. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nesigilino į atsakovo nurodytus argumentus, jų neanalizavo, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi vien tik ieÅ¡kovės reikalavime nurodytomis aplinkybėmis. Skundžiamame sprendime nėra įtikinamų argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima manyti, kad buvo nustatytos visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės bankroto administratorius UAB „Bauleta“ praÅ¡o atsakovo M.

P. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų apie apelianto, kaip ieÅ¡kovės direktoriaus, įgaliojimų pasibaigimÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o ieÅ¡kovės bankroto byloje priimtose įsiteisėjusiose teismo nutartyse konstatuota, kad atsakovas M. P., kaip įmonės vadovas, piktybiÅ¡kai nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų.

Nepaisant to, ieÅ¡kovės bankroto administratorės vertinimu, atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , net ir pasikeitus VÄ® „Registrų centras“ informacijai apie paskutinįjį įmonės vadovÄ , atsakovas vis tiek pripažintinas paskutiniu faktiniu įmonės vadovu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje visiÅ¡kai pagrįstai buvo nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, nes jis buvo vienintelis asmuo, kuris realiai vykdė veiklÄ Ä¯monėje bei kurio vadovavimo įmonei metu atsirado ir nebuvo padengti visi ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

Atsiliepimu nesutinkama ir su apelianto teiginiu, kad byloje egzistuoja absoliutus   teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra daroma įtaka į procesÄ atsakovu neįtraukto R. A. teisėms ir pareigoms.IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas tinkamai neargumentavo ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių civilinės bylos stabdymo bÅ«tinumÄ , juo labiau, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad faktinis įmonės vadovas buvo bÅ«tent atsakovas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 17 d. sprendimas keičiamas, iš atsakovo M. P. priteistas žalos atlyginimas mažinamas 5000,00 Eur administravimo išlaidų suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-31-278/2018 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Biuro menas“, o bankroto administratore paskyrė UAB „Bauleta“.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi BUAB „Biuro menas“ taikytas supaprastinto bankroto procesas ir bankroto procedÅ«ra likvidavimas, patvirtintas bankrutavusios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 12597,52 Eur. Ä®siteisėjusia nutartimi iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Biuro menas“ įmonės direktoriui atsakovui M. P. buvo nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratorei UAB „Bauleta“ įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus bei viso įmonės turto sÄ raÅ¡Ä .

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi už Å¡io įpareigojimo nevykdymÄ atsakovui M. P., kaip buvusiam įmonės administracijos vadovui (direktoriui), apribota teisė 3 metams eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Ä®monės bankroto administratorė UAB „Bauleta“ 2016 m. gruodžio 16 d. pirmosios instancijos teismui pateikė ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos atsakovo M.

P., kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sÄ lygos, dėl ko pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai. Nesutikdamas su tokiu vertinimu, atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo ginčija jo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , nes jo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimai pasibaigimÄ dar iki įmonei iÅ¡keliant bankroto bylÄ , o taip pat tvirtina, jog egzistuoja Å¡ios civilinės bylos sustabdymo pagrindai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , byloje esančius įrodymus, o taip pat Å¡alių pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti tik su atsakovo M.

P. apeliacinio skundo dalimi, kurioje jis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė iÅ¡ jo pritiesiamos žalos dydį, nes į jį įtraukė ir 5000,00 Eur administravimo iÅ¡laidų sumÄ . Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o skundžiamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Vertindama apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad byloje nebuvo įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti apelianto (atsakovo) neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, o apeliantas, turėjo paneigti savo kaltės prezumpcijÄ (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Kartu galioja ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.Nors apeliantas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei metu jis nebuvo įmonės vadovu ir dėl to nėra atsakingas už praÅ¡omos priteisti žalos padarymÄ , tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ .

Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė priteisti ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio žalÄ , nes atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Biuro menas“ jam nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui visÄ Ä¯monės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus bei nevykdė jam įstatymuose numatytų pareigų tvarkant finansinę apskaitÄ , neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nevedė įmonės buhalterinės apskaitos, taip savo neveikimu atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ VÄ® „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro oficialÅ«s duomenys patvirtina, kad UAB „Biuro menas“ direktoriumi nuo 2009 m. spalio 14 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo atsakovas M. P.. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Biuro menas“ bÅ«tent atsakovas M. P. įpareigotas per nustatytÄ terminÄ bankroto administratorei perduoti įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie šį įpareigojimÄ atsakovas žinojo, nutarties nustatyta neskundė, nors buvo tiesiogiai įpareigotas atlikti įmonės vadovo pareigas. Apeliantas tvirtina, kad teismas pervertino ir suabsoliutino VÄ® „Registrų centro“ pateiktų duomenų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CK 4.262 straipsnis). T. J. asmenų registre nurodytus duomenis (atitinkančius oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo apibrėžimÄ ) galėjo paneigti tik kitais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis siekia nuginčyti silpnÄ ir abejotinÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčiais savo paties nepagrįstais paaiÅ¡kinimais, pateiktais ir atskleistais teismui tik po to, kai bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ dėl atitinkamų sankcijų jam taikymo už įstatymo ir teismo nurodymų nevykdymÄ .

Apeliantas nesiėmė savalaikių veiksmų, kad sandoriai ir juridiniai faktai, lėmę jam bendrovės direktoriaus pareigų netekimÄ , jei jie tikrai buvo sudaryti ar įvyko tuo laiku, kaip juose nurodyta, bÅ«tų panaikinti ir/ar pakeisti (Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 6 dalis, CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai, 3 dalis, CK 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje pateikti duomenys, kad su atsakovu buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau nepateikti patikimi įrodymai, kad jis ABÄ® nustatyta tvarka buvo atÅ¡auktas iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų.

Vien ta aplinkybė, jog apeliantas tikėjo nebesantis bendrovės direktoriumi, nepaneigia juridinio fakto, jog ginčui aktualiu metu jis buvo UAB „Biuro menas“ administracijos vadovu (direktoriumi) ir nurodytu pagrindu jam kilo nutarties 29 punkte nurodytos pareigos. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis R. A., kuris, anot atsakovo, už 2896,20 Eur įsigijo UAB „Biuro menas“ akcijas, yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimÄ vieÅ¡osiose vietose, kitus administracinius teisės pažeidimus, teistas už svetimo turto pavogimÄ , pasikėsinimÄ jį pavogti bei svetimo turto sugadinimÄ , iÅ¡ jo yra priteistos skolos UAB „Bendras finansavimas“, UAB „Mokilizingas“ ir panaÅ¡ioms bendrovėms.

Taigi, nors atsakovas, kaip pats nurodo, neturėjo teisės aktuose įtvirtintos pareigos tikrinti perkančio įmonės akcijas asmens biografijos ir reputacijos, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ie duomenys iÅ¡ties leidžia pagrįstai vertinti, kad UAB „Biuro menas“ akcijos buvo parduotos tik formaliai, siekiant iÅ¡vengti galimos atsakomybės už netinkamÄ savo pareigų atlikimÄ ar jų neatlikimÄ ir galimų neigiamų bankroto bylos pasekmių. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokiÄ iÅ¡vadÄ papildomai leidžia daryti ir kiti įrodymai.IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-77-425/2018 dėl BUAB „Abatas“ bankroto, o bendrovės akcininkais taip pat yra M.

P. ir K. P.. Bankroto administratorei kreipusis į teismÄ Â dėl atsakomybės taikymo už tai, kad bendrovės valdymo organai nevykdė teismo nurodymų perduoti bankroto administratorei įmonės turtÄ , dokumentus, antspaudÄ , M. P. ir K. P. nurodė, kad įmonės akcijas dar 2014 m. gruodžio 29 d. pardavė R. A., kuris M. P. 2015 m. lapkričio 16 d. atleido iÅ¡ įmonės vadovo pareigų jo paties praÅ¡ymu. Ä®siteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi UAB „Abatas“ 2014 m. gruodžio 29 d.

Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2015 m. lapkričio 10 d. Priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo UAB „Abatas“ direktorius M. P. perdavė akcininkui R. A. visÄ UAB „Abatas“ priklausantį turtÄ ir dokumentacijÄ , ex officio (savo iniciatyva) pripažinti sandoriais, prieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), niekiniais ir negaliojančiais. Aptariamoje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartyje konstatuota, jog 2014 m. gruodžio 29 d. įmonės Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi buvo siekiama ne realiai parduoti akcijas, o iÅ¡vengti galimai nepalankių UAB „Abatas“ bankroto teisinių pasekmių, dėl ko, įvertinus dar ir R.

A. charakterizuojančius duomenis, UAB „Abatas“ akcijų pardavimas buvo formalus sandoris. Taigi iÅ¡ nutarties 34 punkte iÅ¡dėstytų aplinkybių akivaizdu, jog M. P. ir jo žmonos K. P. veiksmai, parduodant jų turimų įmonių akcijas R. A., kuris, kaip minėta, charakterizuojamas neigiamai, kaip asocialių gyvenimo bÅ«dÄ vedantis asmuo, yra pasikartojantys, o akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai jau pripažinti prieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, dėl ko pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto M. P. nurodoma UAB „Biuro menas“ akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, kuria įmonės akcijos taip pat buvo parduotos R. A., iÅ¡ties buvo siekiama iÅ¡vengti galimos atsakomybės už įmonės ar jos vadovo veiklÄ , o faktiniu vadovu UAB „Biuro menas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ buvo bÅ«tent apeliantas M. P.. Nepaisant pirmiau iÅ¡dėstytų argumentų, pažymėtina, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Panevėžio apygardos teismas įsiteisėjusia 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-31-278/2018 iÅ¡ dalies tenkino BUAB „Biuro menas“ administratorės praÅ¡ymÄ ir už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei turtÄ ir dokumentus nevykdymÄ M. P. apribojo teisę 3 metams eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Nagrinėjant šį bankroto administratorės praÅ¡ymÄ , atsakovas gynėsi tais pačiais argumentais kaip ir Å¡ioje byloje. Minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje teismas įvertino Å¡iuos apelianto argumentus ir konstatavo, kad M.

P. nurodytas R. A. niekur nedirba, nurodytu adresu negyvena, jo Å¡eimos narių nurodymu yra asocialus asmuo ir nurodytu adresu lankosi retai, be to, nors M. P. nurodo, kad jis visus įmonės dokumentus bei turtÄ yra perdavęs R. A., 2016 metų pradžioje jis bankroto administratorei žadėjo perduoti dokumentus iki 2016 m. vasario 12 d. Atsakovas M. P. taip pat neinformavo nei teismo, nei paskirtos administratorės UAB „Bauleta”, jog jis negalės įvykdyti teismo įpareigojimo perduoti įmonės turto ir dokumentų, o apie tai, jog bankrutavusios įmonės turtas ir dokumentai perduoti R.

A., Panevėžio apygardos teismÄ , nagrinėjantį įmonės bankroto bylÄ , M. P. informavo tik jam iÅ¡siuntus administratoriaus praÅ¡ymÄ skirti baudÄ bei apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokio faktinio pagrindo pripažinti, kad apeliantas M. P. yra netinkamas subjektas atsakyti pagal ieÅ¡kinį bei kad nėra nustatyta kitų jo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Apeliaciniame skunde apeliantas M. P. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimÄ neįtraukto atsakovu R. A. materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Pabrėžtina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.).

Tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tÄ asmenį sieja su ginčo Å¡alimis, ir materialiosios teisės normÄ , kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-391/2009; kt.).Nagrinėjamu atveju apeliantas M.

P. nenurodė jokių argumentų, leidžiančių vertinti, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nuspręsta dėl R. A. materialiųjų teisių ir pareigų. Vien apelianto pareikÅ¡ta nuomonė, jog R. A. į bylos nagrinėjimÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas bendraatsakovu, niekaip nepatvirtina CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo. Nors Panevėžio apygardos teismo bankroto byloje Nr. B2-31-278/2018 R. A. buvo įpareigotas pateikti paaiÅ¡kinimus apie perimtÄ Ä¯monės UAB „Biuro menas“ turtÄ ir dokumentus bei perduoti visa tai bankroto administratorei, tačiau vėlesne 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi teismas nusprendė, jog bÅ«tent apeliantas M.

P. buvo faktinis UAB „Biuro menas“ administracijos vadovas (direktorius), atsakingas už įmonės turto ir dokumentų neperdavimÄ bankroto administratorei. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, jog atsakovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme turėjo teisę pasinaudoti jam CPK 42, 47 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir pateikti teismui praÅ¡ymÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti R. A.. Dėl iÅ¡dėstyto daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas nenustatytas.

Apeliaciniu skundu M. P. taip pat ginčija ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , tvirtindamas, kad Å¡iuo atveju jos nėra nustatytos ir įrodytos. Tačiau tokie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimÄ sÄ lygas, buvusiam įmonės vadovui atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo:

1) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo administratoriui perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus, 2) vadovo pareigos rÅ«pintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimÄ , kurios turinys detalizuojamas ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Ä®FAÄ®) 27 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).Teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimas sukelia Ä®BÄ® numatytus padarinius:

įmonė įgyjÄ bankrutuojančios įmonės statusÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taip pat įmonės vadovo pareiga rÅ«pintis įmonės finansine atskaitomybe kildintina iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų ABÄ® ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų (toliau – BAÄ®). ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Ä®FAÄ® 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAÄ® 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.

Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviÄ sias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiÅ¡kais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-572-943/2016).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime bei Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta, jog atsakovas M.

P. žinojo apie įmonei (ieÅ¡kovei) pradėtÄ teisminį bankroto procesÄ , buvo informuotas apie pareigÄ Ä¯monės administratorei perduoti visus įmonės dokumentus bei turtÄ (UAB „Biuro menas“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ M. P. siųsti praneÅ¡imai ir bankroto administratorės įsakymai, vėliau bankroto administratorei iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, atsakovui už teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymÄ atimta teisė trims metams eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu), tačiau Å¡ios savo pareigos nevykdė, kuo ir pasireiÅ¡kia jo neteisėti veiksmai, t. y. viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų.Be to, neteisėtų atsakovo M.

P. veiksmų faktÄ patvirtina ir aplinkybės, jog jis, kaip įmonės vadovas, savo pareigų nevykdė viso vadovavimo UAB „Biuro menas“ laikotarpiu, kadangi Juridinių asmenų registrui nepateikė nei vieno UAB „Biuro menas“ finansinių dokumentų rinkinio, kas taip pat patvirtina, jog apeliantas pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, taip pat neužtikrino, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, taip pat visiÅ¡kai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje buvo įrodyta 12 622,59 Eur dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusi turtinė žala.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, susiklosčius tokiai situacijai, kai nėra galimybių įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas konstatuoti, kad kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams (pvz., Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-790/370/2015).

Byloje nustatyta, kad atsakovas per visÄ ieÅ¡kovės veiklos laikotarpį neteikė finansinių dokumentų įgaliotoms institucijoms, dėl ko nėra galimybės nustatyti konkretaus įmonės turto bei įsipareigojimų (dėl ko nėra jokių galimybių gauti lėšų, kurios bÅ«tų panaudojamos kreditorinių reikalavimų ir administravimo iÅ¡laidų dengimui). Tačiau esant į bylÄ pateiktiems duomenims apie įmonės kreditorių reikalavimų dydį (VSDFV Panevėžio skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimis) yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu susidarė 12 622,59 Eur vertės kreditoriniai įsiskolinimai, kurie BUAB „Biuro menas“ bankroto byloje buvo patvirtinti, kaip kreditoriniai reikalavimai.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, yra nustatyti visos jo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sÄ lygos, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, bÅ«tent apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu susidarė bei nebuvo padengti įmonės įsiskolinimai, o atsakovui netinkamai vykdant ir nevykdant bankroto byloje jam teismo nustatytų pareigų bei viso vadovavimo įmonei laikotarpiu neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, yra patvirtinami apelianto neteisėti veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys, dėl kurio susidarė 12 622,59 Eur žala įmonei.

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi materialinės teisės aktų nuostatas bei Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktikÄ , vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 5000,00 Eur dydžio administravimo iÅ¡laidas vertino kaip žalÄ , kuriÄ virÅ¡ aptartu faktiniu ir teisinių pagrindu buvo pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo M. P..Ä®BÄ® nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visÄ jam nustatytÄ atlyginimÄ arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo iÅ¡laidas.

Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo iÅ¡laidos patiriamos visose bankroto bylose, nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylÄ , perdavė ar neperdavė įmonės turtÄ bankroto administratoriui ar tinkamai nevykdė kitų administracijos vadovui (direktoriui) nustatytų pareigų, t. y. Å¡ios iÅ¡laidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, o iÅ¡ bankroto bylos, nepaisant minėtų aplinkybių (Lietuvos Apeliacinio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1004-330/2017, Nr. e2A-464-178/2017, Nr. 2A-412-180/2016).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo M. P. priteisė bankroto administravimo iÅ¡laidų dalį (5000,00 Eur), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje keičiamas ir iÅ¡ atsakovo M. P. priteistas žalos atlyginimas mažinamas 5000,00 Eur suma iki 12 622,59 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).Apeliaciniu skundu atsakovas M. P. taip pat praÅ¡o stabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8324-1026/2017 ir joje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Tačiau CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-411/2013 ir kt.).

Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytÄ nustatytÄ privalomojo bylos sustabdymo pagrindÄ , bÅ«tina tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalykÄ abiejose bylose.Å iuo atveju apeliantas neiÅ¡dėstė argumentų, leidžiančių vertinti, kad jo nurodomoje civilinėje byloje priimtas sprendimas gali turėti teisinės įtakos priimant procesinį sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, juo labiau, kad yra nustatyta, jog įmonės UAB „Biuro menas“ faktiniu vadovu iki įmonei iÅ¡keliant bankroto bylÄ buvo bÅ«tent pats apeliantas M.

P.. Taigi net ir susiklosčius tokiai situacijai, kad Juridinių asmenų registre UAB „Biuro menas“ vadovu bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu bÅ«tų nurodomas R. A., ji nesukurtų teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas nėra atsakingas už UAB „Biuro menas“ padarytÄ Å¾alÄ pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Taigi tai neturėtų įtakos ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į visa tai, kad iÅ¡dėstyta virÅ¡, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamo sprendimo dalis, iÅ¡skyrus sprendimo dalį, kuria priteistas 5000,00 Eur žalos atlyginimas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisės normas, nustačius faktines bylos aplinkybes ir atskleidus bylos esmę.

Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Kadangi iÅ¡ atsakovo M.

P. priteisiamas žalos atlyginimo dydis sumažinamas nuo 17 622,59 Eur iki 12 622,59 Eur, tai proporcingai iki 379,00 Eur sumažinamas ir valstybei iÅ¡ atsakovo priteisiamas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2, 4 dalys).               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. spalio 17 d. sprendimÄ pakeisti sumažinant iÅ¡ atsakovo M.

P. priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ iki 12622,59 Eur, o valstybei priteisiamÄ Å¾yminį mokestį - iki 379,00 Eur. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                                          Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                                     Laimutė Sankauskaitė