2026-01-14 Nr. AB-1182-3-61-3-04406-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-204-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04406-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. S-(7-2023/10) (toliau – ir MGK Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (21.222) 500-479 dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų (toliau – ir VMI sprendimas); 3) grąžinti pareiškėjo prašymą atleisti nuo visų 38 969,74 Eur (ir toliau skaičiuojamų) PVM delspinigių ar bent jau nuo dalies jų mokėjimo nagrinėti VMI iš naujo.

2. Pareiškėjas, įgyvendindamas mokesčių administratoriaus pateiktą siūlymą, pašalino mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir / ar prieštaravimus, t. y. pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitas (FR0608 forma) ir patikslino metines pajamų deklaracijas (GPM311) už 2019–2020 metus, jose deklaruojant už 2019–2020 m. parduotą turtą gautas 1 065 315 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamas bei su pajamų uždirbimu susijusias išlaidas. Mokesčių mokėtojui tokiu būdu savarankiškai atlikus PVM apyskaitos pateikimo ir metinių pajamų deklaracijų už 2019–2020 metus patikslinimą buvo apskaičiuotas ir deklaruotas mokėtinas: 2 298,06 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) ir 15 124 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), bei priskaičiuota 344,61 Eur GPM delspinigių ir 38 969,74 Eur PVM delspinigių.

3. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, taip pat į tai, jog paskaičiuoti delspinigiai yra itin dideli ir neproporcingi, kreipėsi 2022 m. lapkričio 21 d. su prašymu į VMI, kad jam išdėstytų 15 124 Eur PVM prievolę dalimis bei atleistų nuo 38 969,74 Eur dydžio delspinigių. Nors VMI priėmė jo atžvilgiu teigiamą sprendimą bei išdėstė PVM prievolę dalimis, tačiau jo prašymą atleisti nuo 38 969,74 Eur dydžio delspinigių mokėjimo (toliau – ir Prašymas) atmetė. Pareiškėjas VMI Sprendimą apskundė pateikdamas skundą MGK, kuri pareiškėjo skundą atmetė.

4. Pareiškėjo vertinimu, skundžiami VMI ir MGK sprendimai yra nepagrįsti, juose nurodyta, jog nėra pagrindo atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių, nes pareiškėjas yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, asmeninės nuosavybės teise turi 3 nekilnojamojo turto objektus, 2021 metais pagal sutartį savo tėvui padovanojo 610 250 Eur sumą. Todėl daryta išvada, kad pareiškėjo ekonominė-socialinė padėtis nėra sunki. Tačiau nebuvo atsižvelgta į šiuo metu esančią faktinę situaciją, nepagrįstai iš esmės vadovautasi tik tuo, jog mokesčių mokėtojas 2019–2020 metais uždirbo ženklias pinigų sumas, kurias jau prieš kelerius metus padovanojo ir šiuo metu atsiimti negali. Be to, būtent pareiškėjo tėvas kartu su artimais giminaičiais net didesne nei dovanota pinigų suma vėliau padengė pareiškėjo prievoles, susijusias su vykdyta veikla 2019–2020 metais. Todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos, taip pat jos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra gera.

5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo mokėtinas PVM sudaro 15 124 Eur, o delspinigiai 38 969,74 Eur, pareiškėjas yra baudžiamas nepagrįstai didele „bauda“. O atsižvelgiant į pareiškėjo geranoriškumą bei jo pagalbą operatyviai užbaigti VMI mokestinio tyrimo veiksmus, taip pat į tai, kad tokių veiksmų jis neginčijo ir niekaip nevilkino, tik patvirtina jo teiginius, kad bent jau nuo dalies delspinigių jis turėjo būti atleistas.

6. Tiek VMI Sprendime, tiek MGK Sprendime akcentuojama tai, kad pareiškėjo padėtis nėra tokia, jog būtų galima atleisti jį nuo visų ar bent dalies priskaičiuotų delspinigių. Tokius savo teiginius VMI ir MGK iš esmės grindžia tik tuo, jog prieš trejus metus pareiškėjo pajamos buvo didelės ir tuo metu jis gavo reikšmingas pinigų sumas iš vykdytų sandorių, tačiau nevertina to, jog prasidėjus Covid-19 pandemijai jo vykdyta veikla praktiškai sustojo ir jo gaunamos pajamos ženkliai sumažėjo. MGK pareiškėją Sprendime įvardijo kaip nesąžiningą vien dėl to, jog jis iš savo tėvo, kuris vysto nekilnojamojo turto projektus, buvo įsigijęs turto adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2023 m. sausio mėnesį prarado, nes dėl piniginių lėšų trūkumo negalėjo toliau mokėti sutartų pinigų sumų už minėtą turtą. Pareiškėjo tėvas yra verslininkas, ir tai, kad jis pareiškėjui buvo padaręs tam tikras nuolaidas minėto turto įsigijimui išsimokėtinai, savaime nereiškia, jog jis turėjo pareiškėjui padovanoti turtą po to, kai jis su kitais artimais giminaičiais padengė pareiškėjo 868 184,75 Eur išlaidas, patirtas vykdant individualią veiklą. Todėl MGK Sprendime nepagrįstai nurodė, jog vien tai, kad turėtą turtą pareiškėjas prarado savo tėvo naudai, reiškia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ar kad jis tyčia mažina savo turimo turto masę vien stengdamasis išvengti prievolių valstybei. Juo labiau, kad GPM ir PVM prievoles, kurios jam buvo išdėstytos, jis vykdo laiku.

7. Tiek VMI, tiek MGK sprendimuose nepagrįstai preziumuoja, kad 2019–2020 m. pareiškėjas vykdė sėkmingą veiklą ir tai savaime reiškia, jog jo vykdoma veikla tokia pati pelninga bus eilę metų. Tai, kad pareiškėjas 2021 metais uždirbo tik 16 530 Eur pajamų ir buvo įtrauktas į nukentėjusiųjų nuo Covid-19 asmenų sąrašą, kuriems teikiama valstybės pagalba, pagrindžia, jog pareiškėjo finansinė padėtis po 2021 metų yra bloga, o jam priskaičiuoti 38 969,74 Eur dydžio PVM delspinigiai ją daro kritine. PVM delspinigiai yra itin neproporcingi tiek jo turtinei padėčiai, tiek jo padarytam pažeidimui, kurį jis pats padėjo atskleisti intensyviai bendradarbiaudamas su VMI ir nedelsiant jį ištaisydamas.

8. Turtą, dėl kurio pagerinimo ir vėlesnio perleidimo pareiškėjas buvo pripažintas vykdančiu ekonominę veiklą, jis įsigijo asmeniniais, o ne verslo ar ekonominės veiklos tikslais, kadangi ketino nurodytame turte gyventi, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, o turtą perleido tretiesiems asmenims dėl pasikeitusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, siekio išvykti į užsienį studijuoti (ką dabar sėkmingai ir daro), nevertindamas to kaip savo ekonominės veiklos, dėl ko turto perleidimo sandorių sudarymo metu nedeklaravo pardavimo PVM.

9. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog ne laiku ir ne pagal taisykles deklaruodamas gautas pajamas padarė mokesčių teisės aktų pažeidimą, tačiau šią klaidą pripažino ir sąžiningai, savo iniciatyva atliko visus veiksmus, kad ją nedelsiant ištaisytų, dėl ko jį pagrįsta vertinti kaip sąžiningą ir nusipelniusį jo atžvilgiu taikyti teisingumo ir protingumo principus. Šiuo atveju delspinigių dydis – kelis sykius viršijantis pačią mokesčio prievolę, nėra nei protingas, nei teisingas, nei sąžiningas.

10. Pareiškėjas šiuo metu yra universiteto studentas, dėl ko neturi galimybės įsidarbinti pilnu etatu ir gauti reikšmingą atlygį, o ir santaupų neturi pakankamai net pagrindinės prievolės padengimui, dėl ko dar ir 38 969,74 Eur dydžio PVM delspinigių sumokėjimas jo finansinę padėtį ne tik kad apsunkina, bet ir daro ją kritinę. Neturi daug turto ar didelių sumų piniginių lėšų, jis nėra nesąžiningas bei tyčia turto neslepia kaip nurodoma skundžiamame sprendime. Iki 2023 metų vienintelis pareiškėjo nekilnojamasis turtas buvo jo gyvenamosios patalpos, tačiau ir tas prarado, kadangi dėl lėšų trūkumo bei atsiradusio įsiskolinimo valstybei, jis nepajėgė vykdyti su minėtu turtu susijusių prievolių bei tinkamai ir laiku už jį atsiskaityti. Šiuo metu didelių sumų piniginių lėšų neturi, individualios veiklos pajamos nėra didelės, jis vis dar studijuoja ir negali dirbti visos darbo dienos, o prasidėjus Covid-19 pandemijai jo iki tol vykdyta veikla sustojo.

11. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde neginčijo priskaičiuotų mokėtino PVM sumų, o prašė jį atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių arba (jų dalies). VMI Sprendime nustatyta, kad nuo 2019 metų pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, tačiau iki mokestinio tyrimo pabaigos momento, t. y. iki 2022 m. spalio mėnesio (beveik 3 metus) ekonominės veiklos pajamų jis nedeklaravo, PVM neskaičiavo ir nemokėjo. Objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjui laiku ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, ginčo nagrinėjimo metu nėra nustatyta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat nėra laikytinos objektyviomis. Taigi, paties pareiškėjo pasirinktas veikimo būdas laiku ir tinkamai nevykdant savo mokestinių pareigų lėmė tai, jog pareiškėjui už ne laiku vykdytas mokestines prievoles PVM srityje yra apskaičiuoti 38 969,74 Eur delspinigiai.

13. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo sprendimas būti sąžiningam bei iniciatyviam ir be ginčo su mokesčių administratoriumi pašalinti nustatytus trūkumus lėmė 38 969,74 Eur dydžio mokėtinų delspinigių atsiradimą, yra nepagrįsti ir neteisingi. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 ir 97 straipsniuose įtvirtintais delspinigių skaičiavimo pagrindais bei terminais, delspinigių skaičiavimo pradžia siejama ne su mokestinio pažeidimo paaiškėjimu ir su tolesniais mokesčių mokėtojo veiksmais, o su pažeidimo padarymo (mokesčių nesumokėjimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais) momentu.

14. Pareiškėjas ekonominę veiklą vykdė nuo 2019 metų, tačiau savo mokestines prievoles PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje ėmėsi vykdyti tik 2022 m. spalio mėnesį, tai yra, ne PVM įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, o po VMI kontrolės veiksmų ir mokesčių administratoriui paraginus. Todėl esant MAĮ įtvirtintai mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi pareigai, aplinkybės, jog mokestinio tyrimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o vėliau, atsižvelgęs į VMI pateiktus siūlymus, pateikė PVM apyskaitas ir jose deklaravo ekonominės veiklos pajamas ir PVM, nesant jokių objektyvių kliūčių laiku įvykdyti mokestines prievoles, negali būti pripažįstamos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių (jų dalies) mokėjimo.

15. Pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija dėl apskaičiuotų delspinigių neproporcingumo nėra teisinga. Pareiškėjo skunde nurodyta 15 124 Eur neįvykdytos PVM prievolės suma yra ne kas kita, kaip aritmetinis vidurkis iš pareiškėjo už skirtingus mokestinius laikotarpius deklaruotos mokėtinos PVM sumos ir už 2022 m. rugsėjo mėnesio mokestinį laikotarpį deklaruotos grąžintinos PVM sumos. Skunde įvardyta mokėtino PVM suma parodo ne pareiškėjo bendrą mokestinę prievolę, nuo kurios buvo skaičiuojami delspinigiai, o tai, kokio dydžio mokėtina PVM suma liko nesumokėta po atlikto 2022 m. rugsėjo mėnesį deklaruotos grąžintinos PVM sumos sugretinimo ir įskaitymo 2019 metais deklaruotų, tačiau nesumokėtų PVM nepriemokų atžvilgiu.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo motyvais, kad jo ženkliai pablogėjusią ekonominę būklę įrodančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą atleisti jį nuo visos (arba dalies) priskaičiuotų PVM delspinigių sumos. Susiklosčiusioje situacijoje aplinkybė, kad nepriemokos sumokėjimas pareiškėjui yra išdėstytas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios jo socialinės ir ekonominės padėties.

II. 17. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė šias aplinkybes:

18.1. VMI pareiškėjo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. atliko mokestinį tyrimą, kurio metu, įvertinusi pareiškėjo vykdytų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių aplinkybes, nustatė, jog tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, gavo ekonominės veiklos pajamas, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo PVM. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pašalinti nustatytus trūkumus, t. y. pateikti PVM apyskaitas, apskaičiuoti ir sumokėti PVM.

18.2. Pareiškėjas 2022 m. spalio 21 d. pateikė įvairių 2019–2022 m. mokestinių laikotarpių PVM apyskaitas: už 2019 m. rugpjūčio mėnesio mokestinį laikotarpį buvo deklaruota mokėtina 90 650 Eur PVM suma; už 2019 m. rugsėjo mėnesio mokestinį laikotarpį buvo deklaruota mokėtina 6 248 Eur PVM suma; už 2019 m. spalio mėnesio mokestinį laikotarpį buvo deklaruota mokėtina 6 769 Eur PVM suma; už 2020 m. vasario mėnesio mokestinį laikotarpį buvo deklaruota mokėtina 81 233 Eur PVM suma; už 2022 m. rugsėjo mėnesio mokestinį laikotarpį buvo deklaruota iš biudžeto grąžintina 169 766 Eur PVM suma.

18.3. VMI Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pavėluotai atliko mokestines prievoles PVM srityje, todėl jam pagrįstai apskaičiuota 38 969,74 Eur nesumokėtų / neįskaitytų PVM delspinigių suma už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. Pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. pareiškėjas, kaip savarankiškai dirbantis fizinis asmuo, buvo pripažintas nukentėjusiu nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino (pagal Užimtumo įstatymą) ir delspinigiai už šį laikotarpį skaičiuojami nebuvo. VMI pareiškėjui paaiškino, kad deklaruotos PVM sumos iš dalies buvo įskaitytos (sugretintos) iš deklaruotų grąžintinų PVM sumų už atitinkamus mokestinius laikotarpius, pvz., iš už 2022 m. rugsėjo mėnesio PVM apyskaitoje deklaruotos iš biudžeto grąžintinos 169 766 Eur PVM sumos, todėl prašymo nagrinėjimo metu valstybės biudžetui pareiškėjas skolingas 15 124 Eur PVM (skirtumas tarp atskirais mokestiniais laikotarpiais deklaruotų mokėtinų ir grąžintinų PVM sumų). VMI Sprendime nurodė, kad Sprendime nagrinėjami atleidimo nuo delspinigių klausimai, susiję su 2019–2022 m. PVM mokestine prievole, kuri buvo nustatyta kontrolės veiksmų metu, todėl sprendžiant pareiškėjo atleidimo nuo 38 969,74 Eur PVM delspinigių klausimą, MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikytinos. VMI Sprendime, įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl atleidimo nuo delspinigių nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo socialinės, ekonominės padėties, konstatavo, kad jos nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios jo socialinės, ekonominės padėties. VMI laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo taikyti MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose ir 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindų, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo dėl teisingumo ir protingumo principų taikymo pagrindų. Todėl VMI pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo PVM delspinigių mokėjimo netenkino.

18.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu, pateikė skundą MGK. Ši pareiškėjo skundą atmetė bei patvirtino VMI Sprendimą.

19. Teismas nustatė, kad VMI mokestinio tyrimo ataskaitos priede ir Sprendime nustatyta, kad nuo 2019 metų pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, tačiau iki VMI mokestinio tyrimo pabaigos momento, t. y. iki 2022 m. spalio mėnesio (beveik 3 metus) ekonominės veiklos pajamų nedeklaravo, PVM neskaičiavo ir nemokėjo. Paties pareiškėjo pasirinktas veikimo būdas laiku ir tinkamai nevykdant savo mokestinių pareigų lėmė tai, jog pareiškėjui už ne laiku vykdytas mokestines prievoles PVM srityje yra apskaičiuoti 38 969,74 Eur delspinigiai.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ekonominę veiklą vykdė nuo 2019 metų, tačiau savo mokestines prievoles PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje ėmėsi vykdyti tik 2022 m. spalio mėnesį, t. y. ne PVM įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, o po VMI kontrolės veiksmų ir mokesčių administratoriui paraginus. Todėl esant MAĮ įtvirtintai mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi pareigai, aplinkybės, jog mokestinio tyrimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o vėliau, atsižvelgęs į VMI pateiktus siūlymus, pateikė PVM apyskaitas ir jose deklaravo ekonominės veiklos pajamas ir PVM, nesant jokių objektyvių kliūčių laiku įvykdyti mokestines prievoles, negali būti pripažįstamos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių (jų dalies) mokėjimo vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais. Kitoks situacijos vertinimas sudarytų sąlygas mokesčių mokėtojui laiku nevykdyti mokestinių prievolių ar jų vykdymą atidėti iki kontrolės veiksmų pabaigos ir remiantis geranoriško bendradarbiavimo mokestinio tyrimo metu ir trūkumų pašalinimo aplinkybėmis, siekti atleidimo nuo delspinigių mokėjimo. Tokie veiksmai pažeistų mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikomą protingumo ir teisingumo principą, nes ne laiku ir netinkamai savo prievoles vykdantys mokesčių mokėtojai (kurių tinkamam mokestinių prievolių vykdymui užtikrinti yra atliekami kontrolės veiksmai) atsidurtų geresnėje padėtyje, lyginant su mokesčių mokėtojais, kurie laiku ir tinkamai vykdo savo mokestines pareigas.

21. Remiantis PVM įstatymo 92 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis apmokestinamasis asmuo, neįsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnio arba 711 straipsnio nuostatas, privalo skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, bei apskaičiuota už konkretų mėnesį mokėtina PVM suma turi būti sumokėta į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos. Taigi, pareiškėjas iki 2019 m. rugsėjo mėn. 25 d. turėjo sumokėti 90 650 Eur PVM, iki 2019 m. spalio 25 d. papildomai 6 248 Eur PVM sumą ir t. t. Tokiu būdu, iki PVM apyskaitos (forma – FR0608) už 2022 m. rugsėjo mėnesio mokestinį laikotarpį pateikimo, kurioje buvo deklaruota grąžintina 169 766 Eur PVM suma (kuri buvo sugretinta su deklaruotomis už ankstesnius mokestinius laikotarpius mokėtinomis sumomis), neįvykdyta bendra pareiškėjo mokestinė prievolė už atskirus 2019–2020 m. mokestinius laikotarpius sudarė 184 900 Eur, nuo už atskirus mokestinius laikotarpius deklaruotų PVM sumų nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. didėjančiai buvo skaičiuojami delspinigiai.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyta 15 124 Eur neįvykdytos PVM prievolės suma yra ne kas kita, kaip aritmetinis vidurkis iš pareiškėjo už skirtingus mokestinius laikotarpius deklaruotos mokėtinos PVM sumos ir už 2022 m. rugsėjo mėnesio mokestinį laikotarpį deklaruotos grąžintinos PVM sumos. Skunde įvardyta mokėtino PVM suma parodo ne pareiškėjo bendrą mokestinę prievolę, nuo kurios buvo skaičiuojami delspinigiai, o tai, kokio dydžio mokėtina PVM suma liko nesumokėta po atlikto 2022 m. rugsėjo mėnesį deklaruotos grąžintinos PVM sumos sugretinimo ir įskaitymo 2019 m. deklaruotų, tačiau nesumokėtų PVM nepriemokų atžvilgiu.

23. Teismas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad mokestinės paskolos sutarties sudarymas yra aplinkybė, bylojanti, kad mokesčių mokėtojui yra suteikiama galimybė mokestinę nepriemoką sumokėti ne iš karto, o dalimis, taip siekiant išsaugoti jo paties finansinį stabilumą, mokestinę naštą paskirstyti atitinkamais laiko tarpais ir labiau, kaip sandoris, laikytina, priimtinas mokesčių mokėtojui. Todėl šis momentas niekaip negali pasitarnauti savarankišku pagrindu atleidžiant nuo mokesčių baudų bei delspinigių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-990/2014), sprendė, kad aplinkybė, jog nepriemokos sumokėjimas pareiškėjui yra išdėstytas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios jo socialinės ir ekonominės padėties.

24. Iš bylos duomenų matyti, jog vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sunkios socialinės ir ekonominės padėties VMI Sprendime yra nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, už 2019 metus deklaravo 573 552,99 Eur pajamas, už 2020 metus – 395 665,22 Eur pajamas, už 2021 metus – 16 530 Eur pajamas, asmeninės nuosavybės teise turi 3 nekilnojamojo turto objektus / jų dalis (2022 m. gruodžio 8 d. duomenimis, žemės sklypo dalį (registro Nr. (duomenys neskelbtini), butą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės dalį (registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 21 d. pagal sutartį tėvo A. E. asmeninėn nuosavybėn dovanojo 610 250 Eur sumą, todėl neatitinka MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių 7.3 punkto nuostatų.

25. Šiuo metu pareiškėjas jau teigė, kad dėl negalėjimo atsiskaityti už turtą (įrašas apie įsiskolinimą už turtą buvo fiksuotas nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2023 m. sausio 5 d.), jis grąžintas pardavėjui A. E. (pareiškėjo tėčiui).

26. Pasisakydamas dėl šių aplinkybių, teismas pažymėjo, kad jos nėra pagrindas kitaip vertinti VMI ir MGK Sprendimų išvadų dėl pareiškėjo socialinės, ekonominės padėties. O tai, kad tiek lėšų dovanojimo sandoris (kuris, pasak pareiškėjo, lėmė jo ekonominės būklės pablogėjimą), tiek pareiškėjui prašymo VMI nagrinėjimo metu priklausiusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo sandoris, pareiškėjui už jį neatsiskaičius (įrašas apie įsiskolinimą už turtą fiksuotas nuo 2020 m. liepos 31 d., įrašas apie turto priklausymą A. E. fiksuojamas 2023 m. sausio 5 d., tai yra tarp šalių vykstant ginčui ir kartu nagrinėjant pareiškėjo ekonominę padėtį), vyko tarp pareiškėjo ir jo tėvo, sudaro prielaidas tokio pobūdžio aplinkybes vertinti kaip siekį jomis pasinaudoti kaip formaliomis kliūtimis pareiškėjo mokestinių prievolių vykdymui, motyvuojant lėšų ir turėto turto neturėjimu.

27. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad VMI, priimdama ginčijamą Sprendimą ir ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusi MGK, veikė savo kompetencijos ribose, ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Tiek VMI Sprendime, tiek MGK Sprendime aiškiai, išsamiai ir argumentuotai išnagrinėtas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo delspinigių. Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra pagrindo panaikinti VMI ir MGK sprendimus. Pareiškėjo skundas atmestinas. Netenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas.

III. 28. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti MGK 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. S- (7-2023/10); atleisti E. S. nuo visų 38 969,74 Eur (ir toliau skaičiuojamų) PVM delspinigių ar bent jau nuo dalies jų.

29. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad delspinigiai turi atlikti ne pareiškėjo nubaudimo funkciją, o kompensuoti valstybės finansinius nuostolius. Pareiškėjui priskaičiuoti delspinigiai sudaro 38 969,74 Eur, todėl, lyginant juos tiek su bendra pareiškėjo deklaruoto PVM suma (184 900 Eur), tiek su po grąžintino PVM deklaravimo likusia mokėtino PVM suma (15 124 Eur), delspinigių suma yra neproporcingai didelė: ji sudaro atitinkamai 21,08 proc. ir 257 proc. nuo mokėtino PVM sumos. Taikant nurodyto dydžio delspinigius, pareiškėjas yra baudžiamas nepagrįstai didele „bauda“. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad jis geranoriškai bendradarbiavo, padėjo operatyviai užbaigti VMI mokestinio tyrimo veiksmus, jų neginčijo ir nevėlino, patvirtina, jog bent nuo dalies delspinigių jis turėjo būti atleistas.

30. MGK Sprendime nepagrįstai nurodė, kad vien tai, jog turėtą turtą pareiškėjas prarado savo tėvo naudai, reiškia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ar kad jis tyčia mažina savo turimo turto masę vien stengdamasis išvengti prievolių valstybei. Juo labiau, kad savo GPM ir PVM prievoles, kurios jam buvo išdėstytos, pareiškėjas vykdo laiku. Be to, tiek teismo sprendime, tiek ir VMI ir MGK sprendimuose nepagrįstai preziumavo, kad 2019–2020 metais pareiškėjas vykdė sėkmingą veiklą, ir tai savaime reiškia, jog jo vykdoma veikla tokia pati pelninga bus eilę metų. Pareiškėjas 2021 metais uždirbo tik 16 530 Eur pajamų ir buvo įtrauktas į nukentėjusiųjų nuo covid-19 asmenų sąrašą, kuriems teikiama valstybės pagalba, pareiškėjo finansinė padėtis po 2021 metų yra bloga.

31. PVM delspinigiai yra neproporcingi tiek pareiškėjo turtinei padėčiai, tiek jo padarytam pažeidimui, kurį jis pats padėjo atskleisti intensyviai bendradarbiaudamas su VMI ir nedelsiant jį ištaisydamas. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikytas proporcingumo principas, nesivadovauta geranorišku pareiškėjo bendradarbiavimu su mokesčių administratoriumi bei pareiškėjo realia finansine padėtimi sprendžiant dėl jo atleidimo bent jau iš dalies nuo paskaičiuotų delspinigių.

32. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių mokėtojui savo iniciatyva pašalinus trūkumus ir deklaravus mokėtiną mokestį, iš jo reikalaujama sumokėti delspinigius, kurie yra daugiau nei du kartus didesni nei pati mokėtina prievolė. Toks delspinigių dydis, kelis sykius viršijantis pačią mokesčio prievolę, pareiškėjo vertinimu, nėra protingas.

33. Pareiškėjas teigia, kad 38 969,74 Eur dydžio PVM delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo mokesčių mokėtojo savarankiškai apskaičiuotos mokėtinos 15 124 Eur PVM prievolės. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas, be delspinigių, valstybės biudžetui dar yra skolingas 15 124 Eur PVM ir 2 045,24 Eur GPM, kuriuos privalo sumokėti, o priešingu atveju jie bus išieškoti priverstinai. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu yra universiteto studentas, todėl neturi galimybės įsidarbinti visu etatu ir gauti reikšmingą atlygį, o santaupų neturi pakankamai net pagrindinei prievolei padengti. Dėl to ir 38 969,74 Eur PVM delspinigių sumokėjimas jo finansinę padėtį ne tik apsunkina, bet ir daro ją kritinę.

34. Pareiškėjas nurodo, kad VMI tyrimo metu elgėsi sąžiningai, padėjo kuo operatyviau atlikti tyrimą, o jam pasibaigus savarankiškai patikslino mokesčių deklaracijas. Pareiškėjas pabrėžia, kad vis dar studijuoja ir šiuo metu neturi turto. Jo teigimu, 2019–2020 m. vykdytos veiklos pajamoms papildomai apskaičiavus PVM, veikla tapo nuostolinga ir pareiškėjas iš jos negavo pelno. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas net 15 124 Eur PVM prievolės neturėjo galimybių sumokėti nedelsdamas ir buvo priverstas ją išdėstyti, pareiškėjo vertinimu, egzistuoja teisinis pagrindas vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atleisti jį nuo 38 969,74 Eur PVM delspinigių (ar bent jų dalies).

35. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vykdė ekonominę veiklą, tačiau iki VMI mokestinio tyrimo pabaigos momento, t. y. iki 2022 m. spalio mėnesio (beveik 3 metus), ekonominės veiklos pajamų nedeklaravo, PVM neskaičiavo ir nemokėjo. Objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjui laiku ir tinkamai vykdyti mokestines prievoles, ginčo nagrinėjimo metu nenustatyta, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat nelaikytinos objektyviomis. Taigi paties pareiškėjo pasirinktas veikimo būdas lėmė tai, kad pareiškėjui už ne laiku vykdytas mokestines prievoles PVM srityje buvo apskaičiuoti 38 969,74 Eur delspinigiai.

37. Esant MAĮ įtvirtintai mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi pareigai, aplinkybės, jog mokestinio tyrimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, o vėliau, atsižvelgęs į VMI pateiktus siūlymus, pateikė PVM apyskaitas ir jose deklaravo ekonominės veiklos pajamas ir PVM, nesant jokių objektyvių kliūčių laiku įvykdyti mokestines prievoles, negali būti pripažįstamos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių (jų dalies) mokėjimo vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais.

38. Susiklosčiusioje situacijoje aplinkybė, jog nepriemokos sumokėjimas pareiškėjui yra išdėstytas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios jo socialinės ir ekonominės padėties.

39. Atsakovas nurodo, kad vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sunkios socialinės ir ekonominės padėties 2022 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. (21.222) 500-479 nustatyta, jog pareiškėjas yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, už 2019 m. deklaravo 573 552,99 Eur pajamas, už 2020 m. – 395 665,22 Eur, už 2021 m. – 16 530 Eur. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise turi 3 nekilnojamojo turto objektus / jų dalis (2022 m. gruodžio 8 d. duomenimis: žemės sklypo dalį (registro Nr. (duomenys neskelbtini), butą (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir palėpės dalį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Be to, 2021 m. balandžio 21 d. pagal sutartį pareiškėjas tėvui A. E. padovanojo 610 250 Eur. Todėl atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Taisyklių 7.3 punkto nuostatų. Iš bylos medžiagos ir MGK sprendimo konstatuojamosios dalies matyti, kad prašymo dėl atleidimo nuo delspinigių nagrinėjimo metu pareiškėjas nuosavybės teise valdė minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau ginčo nagrinėjimo MGK ir teisme stadijose teigė, kad dėl negalėjimo atsiskaityti už turtą (įrašas apie įsiskolinimą fiksuotas nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2023 m. sausio 5 d.) jis buvo grąžintas pardavėjui A. E. (pareiškėjo tėvui). Atsakovas pažymi, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti VMI Sprendimo išvadų dėl pareiškėjo socialinės ir ekonominės padėties.

40. Atsakovas nurodo, kad tiek lėšų dovanojimo sandoris (kuris, pasak pareiškėjo, lėmė jo ekonominės būklės pablogėjimą), tiek pareiškėjui prašymo nagrinėjimo metu priklausiusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo sandoris (pareiškėjui už turtą neatsiskaičius) vyko tarp pareiškėjo ir jo tėvo. Atsakovas pažymi, kad įrašas apie įsiskolinimą už turtą fiksuotas nuo 2020 m. liepos 31 d., o įrašas apie turto priklausymą A. E. fiksuojamas 2023 m. sausio 5 d., t. y. ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Todėl, kaip konstatuota MGK Sprendime, tai sudaro prielaidas šias aplinkybes vertinti kaip siekį jomis pasinaudoti kaip formaliomis kliūtimis pareiškėjo mokestinių prievolių (šioje situacijoje – delspinigiams sumokėti) vykdymui, motyvuojant lėšų ir turėto turto neturėjimu. Skunde pareiškėjas nurodo, kad giminaičiai padengė 868 184,25 Eur dydžio pareiškėjo išlaidas, susijusias su 2019–2020 m. vykdyta nuostolinga veikla, taip bandydamas paneigti MGK Sprendime konstatuotas išvadas. Tačiau, atsakovo (VMI) vertinimu, šie teiginiai nelaikytini objektyviais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo prastą finansinę padėtį. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sunkios finansinės padėties nelaikomos pagrįstomis ir objektyviomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) delspinigių mokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, ir Mokestinių ginčų komisija, nagrinėjusi pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, veikė savo kompetencijos ribose, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Nenustačius pagrindo tenkinti pagrindinius pareiškėjo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir išvestinio reikalavimo.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą bei atleisti pareiškėją nuo visų 38 969,74 Eur (ir toliau skaičiuojamų) PVM delspinigių arba bent nuo dalies jų.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio proceso ribomis, teismas pakartotinai įvertina ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, pasisakydamas tiek, kiek būtina atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus.

45. Vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad jis turėtų būti atleistas nuo apskaičiuotų PVM delspinigių dėl susiklosčiusios jo ekonominės ir socialinės padėties, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių tik išimtiniais atvejais, kai: tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; egzistuoja šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti atleidimo nuo baudos pagrindai, taikomi delspinigiams mutatis mutandis; delspinigių išieškojimas yra netikslingas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

46. Byloje nenustatyta, kad būtų egzistavęs specialiajame mokesčių įstatyme numatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas ar aplinkybės, leidžiančios taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atleidimo nuo baudos pagrindus delspinigiams. Taip pat nenustatyta, kad delspinigių išieškojimas nagrinėjamu atveju būtų netikslingas ekonominiu ar socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

47. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas disponuoja nekilnojamuoju turtu, yra darbingo amžiaus ir nėra valstybės remiamas. Šios faktinės aplinkybės turi teisinės reikšmės vertinant, ar egzistuoja objektyvūs kriterijai, leidžiantys pripažinti delspinigių išieškojimą netikslingu ekonominiu ar socialiniu požiūriu. Vien pareiškėjo nurodomas finansinis nepatogumas ar didelė delspinigių suma savaime tokio netikslingumo nepatvirtina.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Mokestinių ginčų komisijos vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti mokesčių administratoriaus diskrecijos ribų peržengimą ar netinkamą taikytinų teisės normų aiškinimą.

49. Pažymėtina, kad delspinigių institutas mokesčių teisėje atlieka ne tik kompensacinę, bet ir prevencinę funkciją, skatinančią savalaikį mokestinių prievolių vykdymą, todėl vien delspinigių dydis, susidaręs dėl paties mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymo, savaime nesudaro pagrindo taikyti išimtines atleidimo nuo delspinigių mokėjimo priemones.

50. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė naujų, byloje nenagrinėtų faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas ar leistų kitaip taikyti Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.

51. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsakė į esminius pareiškėjo argumentus ir pateikė pakankamus motyvus, atitinkančius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

52. Teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą, jeigu jie neturi savarankiškos teisinės reikšmės ginčo išsprendimui. Todėl kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nepatenkantys į taikytinų teisės normų reguliavimo sritį, atskirai nevertinami.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan