2022-12-07 Nr. BB-7040-1-01-1-28048-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5476/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28048-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio priėmimo bei prašymo sustabdyti nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas E. Rugienius prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį dėl 2019 m. liepos 3 d. veikos išteisinti, neįrodžius, kad padaryta nusikalstama veika, o nusikalstamą veiką, padarytą 2019 m. rugpjūčio 16 d., kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir pavesti probacijos tarnybai dėl A. J. parengti socialinio tyrimo išvadą; sustabdyti teismo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 2 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 1 dalies) pritaikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nevertino apeliaciniame skunde nurodytų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Teismų sprendimai grindžiami prielaidomis, priimti paviršutiniškai išnagrinėjus bylos medžiagą. Išvados dėl A. J. kaltės padarytos pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Dėl to pažeisti ir BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimai ir asmens teisė į teisingą teismą.

Kasaciniame skunde neigiama A. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (2019 m. liepos 3 d.), nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teigiama, kad jis nepardavė psichotropinės medžiagos G. V.. Teismų išvados padarytos remiantis A. J. ir G. V. telefoninių pokalbių turiniu, kuris nepatvirtina pardavimo fakto. Be to, teismai vadovavosi išimtinai nepatikimais asmenų parodymais ir suinteresuoto bylos baigtimi G. V. nenuosekliais parodymais. Be to, nuteistojo A. J. nusikalstami veiksmai (2019 m. rugpjūčio 16 d.) neteisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neturėjo tikslo psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti. Ši jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Tikslas platinti psichotropines medžiagas teismo sprendimuose grįstas tik prielaidomis. Teismai tinkamai nevertino ir liudytojų parodymų dėl psichotropinės medžiagos platinimo, apsiribojo tik formaliu jų turinio išdėstymu. Tikslas parduoti ar kitaip platinti konstatuotas apsiribojant šių medžiagų radimo faktu.

Kartu kasaciniame skunde keliamas ir bausmės skyrimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam gali būti taikomos ir BK 75 straipsnio nuostatos. Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. J. praeityje yra teistas, veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, netrukdo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistasis dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, dalyvauja savivaldybės savanoriškos priešgaisrinės tarnybos veikloje, vedęs, augina vaikus, be to, jis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi (tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kritiškai vertina savo elgesį. Tai rodo, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius. Be kita ko teigiama, kad pagrindas taikyti BK 75 straipsnį išliktų ir tuo atveju, jei veikos teisinis vertinimas nesikeistų (BK 260 straipsnio 1 dalį), tačiau tikslinga būtų parengti socialinio tyrimo išvadą, siekiant paskirti A. J. proporcingą bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas advokatas E. Rugienius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą antrą kartą. Nors šio skundo argumentai kiek skiriasi nuo pirmiau paduoto kasacinio skundo argumentų, matyti, kad, kaip ir pirmuoju kasaciniu skundu, nuteistasis A. J. ir jo gynėjas E. Rugienius, nesutikdami su A. J. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu pateikdami savą jų vertinimą, deklaratyviai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Taip pat skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme dėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstamos veikos padarymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2022 m. spalio 26 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti nuteistojo A. J. ir jo gynėjo kasacinį skundą, aiškiai nurodė, jog nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Taip pat kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Kartu atkreiptas kasatoriaus dėmesys į tai, kad ar tinkamai ištirti bylos įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, galutinai patikrina apeliacinės instancijos teismas, šios instancijos teismas patikrina ir tai, ar paskirta bausmė teisinga. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę.

Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), ar netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir skiriant jam bausmę. Todėl paduotame skunde vėl gi pateiktas savas įrodymų vertinimas bei išvados dėl jų, kartu plačiai cituojant kasacinio teismo praktiką, neatitinka BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Be to, kasacinio skundo teiginiai dėl teismų šališkumo yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Sigita Jokimaitė