64d5e42a-cab3-403b-8355-b858e8a1d60d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-466-553/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00556-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 2.6.11.4.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Infra Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Infra Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl nuostolių atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „YIT Infra Lietuva” (buvęs pavadinimas – UAB „Lemminkainen Lietuva“) kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 547 611,51 Eur nuostolių atlyginimÄ , 2 985,35 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. kovo 27 d., 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad su atsakove 2017 m. balandžio 19 d. sudarė vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė turėjo atlikti magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožo nuo 5,95 iki 12,122 km kapitalinio remonto darbus. Nurodyti darbai buvo detalizuoti darbų Techninės specifikacijos nuostatose, taip pat ir preliminarioje kelio remonto skersinio profilio schemoje. Preliminarioje schemoje buvo nurodyta, kad preliminarus projektinis skersinis nuolydis visoje kelio trasoje – 2,5 procentų. IeÅ¡kovė, pradėjusi vykdyti sutartį bei rengti techninį darbo projektÄ (toliau – ir TPD), nustatė, jog preliminarioje schemoje pateiktų kelio dangos skersinio profilio parametrų perkėlimas į rengiamÄ TDP neatitiktų atsakovės siekiamų lÅ«kesčių ir tikslų projekte. 2017 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu atsakovei buvo pasiÅ«lyta nesilaikyti reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio.

Atsakovė 2017 m. gegužės 17 d. raštu sutiko su tokiu pasiūlymu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė parengė TDP, kuris buvo patvirtintas bendruoju ekspertizės aktu.

3. IeÅ¡kovė nurodė pradėjusi intensyvų darbų pagal sutartį ir TDP vykdymÄ , tame tarpe ir esamos kelio dangos ardymo bei dangos skersinių nuolydžių tvarkymo darbus. Atsakovė 2017 m. birželio 14 d. pranešė, kad tikslina savo 2017 m. gegužės 17 d. raÅ¡tÄ ir jame iÅ¡reikÅ¡tÄ sutikimÄ dėl dangos skersinio nuolydžio derinimo pagal esamÄ skersinį nuolydį. Tokiu bÅ«du atsakovė iÅ¡ esmės pakeitė savo sprendimÄ , net nepaaiÅ¡kindama tokio patikslinimo priežasčių ir motyvų. Atsakovė taip pat įpareigojo pakoreguoti TDP taip, kad Å¡is atitiktų pirkimo dokumentų reikalavimÄ dėl 2,5 procentų kelio skersinio nuolydžio. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovės 2017 m. birželio 14 d. raÅ¡to gavimo metu jau buvo atlikusi didžiÄ jÄ dalį visų kelio ardymo darbų ir visų asfalto dangos nuolydžių formavimo (frezavimo) darbų pagal pirminį TDP.

4. Šalys 2017 m. birželio 30 d. protokolu sutarė dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo eigos, papildomų darbų bei nuostolių apmokėjimo. Protokole, be kita ko, šalys susitarė, kad atsakovė atlygins ieškovei 50 procentų nuostolių, susijusių su kelio dangos atstatymu į pradinę padėtį, skaičiuojant 2016 m. IV ketvirčio SISTELA įkainiais.

5. IeÅ¡kovei atlikus darbus pagal pakoreguotÄ TDP, atsakovė vėl pakeitė savo nuomonę ir nurodymus dėl poreikių projekte. Atsakovė 2017 m. spalio 5 d. raÅ¡te nurodė, kad Å¡alių 2017 m. birželio 30 d. pasiraÅ¡ytas susitarimas neva nesukėlė jokių naujų įsipareigojimų sutarties Å¡alims, kad ieÅ¡kovė neva buvo nesÄ Å¾ininga ir suklaidino dėl projektui reikiamo skersinio nuolydžio ir susijusių aplinkybių sutarties vykdymo metu. Tokiu bÅ«du atsakovė pareiÅ¡kė, kad nesilaikys 2017 m. birželio 30 d. susitarimo sÄ lygų. Nurodytu raÅ¡tu atsakovė sutiko apmokėti tik visiÅ¡kai neženkliÄ ieÅ¡kovės iÅ¡laidų dalį dėl kairėje pusėje įrengto laikino kelio ženklinimo.

6. IeÅ¡kovė teigė egzistuojant visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas: atsakovė nesielgė rÅ«pestingai ir atsakingai, nuolat keisdavo savo nuomonę dėl darbų apimties, ieÅ¡kovė patyrė nuostolius. IeÅ¡kovės darbai, už kuriuos yra praÅ¡oma atlyginti nuostolius, yra tinkamai įvykdyti ir atsakovės priimti. BÅ«tent atsakovė yra atsakinga už viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų tinkamÄ laikymÄ si. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pagal Å¡alių sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį atliktini magistralinio kelio kapitalinio remonto darbai buvo detalizuoti preliminarioje schemoje, kurioje nurodyta, jog projektinis skersinis nuolydis visoje kelio trasoje – 2,5 procentų.

9. Nurodė, kad Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR) 55 punktas nustato, jog mažiausi važiuojamosios dalies skersiniai nuolydžiai tiesėse ir kreivėse turi bÅ«ti 2,5 procentų. KTR 3 punktas nustato, kad tuo atveju, kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sÄ lygas, techniniu ir ekonominiu požiÅ«riais pagrindus leidžiama nukrypti nuo Å¡io reglamento nuostatų. BÅ«tina iÅ¡ pagrindų patikrinti, ar Å¡iuo atveju nuoseklus reglamento reikalavimų taikymas turėtų didelį neigiamÄ poveikį aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui, pastatams). Kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡io reglamento nuostatų, reikia siekti, kad statinio ar gaminio kokybė nenukentėtų. Projektuotojo uždavinys – laikantis esminių sÄ lygų suderinti ekonominius, saugaus eismo ir gamtosaugos reikalavimus, tinkančius visiems eismo dalyviams.

10. Teismas nustatė, kad prasidėjus darbams, ieÅ¡kovė 2017 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu pasiÅ«lė atsakovei nukrypti nuo KTR ir vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose nurodytos bendros taisyklės, jog kelio nuolydis turi bÅ«ti 2,5 procentų. 2017 m. gegužės 17 d. atsakovė pritarė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymui, tačiau nurodė, jog atskiruose ruožuose, esant techninėms galimybėms, turi bÅ«ti projektuojamas skersinis nuolydis pagal KTR taisykles. Esant tokiai atsakovės pozicijai, ieÅ¡kovė parengė TDP, kurį atsakovė patvirtino, o pastarosios pasitelktas ekspertas – UAB „Statybos ekspertų biuras“, atlikęs parengto TDP ekspertizę, patvirtino, jog projektas atitinka teisės aktų bei kitų dokumentų reikalavimus. 11. 2017 m. birželio 14 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad skersinis nuolydis turi bÅ«ti projektuojamas (rengimas) pagal KTR ir vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų reikalavimus, o tik sankryžose ir remontuojamo kelio ruožo pradžioje bei pabaigoje esančiuose sujungimuose su esama (nekeičiama) asfaltbetonio danga turi bÅ«ti projektuojamas (rengimas) skersinis nuolydis pagal esamÄ dangos skersinį nuolydį.

12. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 30 d. protokole užfiksuotas Å¡alių susitarimas, jog ieÅ¡kovė atstatys nufrezuotÄ kelio dangÄ Ä¯ pradinę padėtį, o atsakovė padengs 50 procentų rangovo nuostolių, susijusių su dangos atstatymu į pradinę padėtį, skaičiuojant 2016 m. IV ketvirčio SISTELA įkainiais; susirinkimo dalyvių susitarimu dėl Å¡io klausimo nuspręsta sudaryti atskirÄ taikos sutartį. Atsakovė taip pat įsipareigojo apmokėti už įrengtÄ laikinÄ kelio ženklinimÄ . Teismas nurodė, kad raÅ¡ytinio susitarimo (ar taikos sutarties) dėl aptartų darbų vykdymo ir apmokėjimo Å¡alys nepasirašė.

13. IeÅ¡kovė užbaigė vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje numatytus kelio remonto darbus pagal 2017 m. birželio 14 d. atsakovės nurodymus bei laikantis KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio. 2017 m. spalio 12 d. Å¡alys pasirašė darbų pagal sutartį priėmimo – perdavimo aktÄ .

14. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas statybos rangos šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.691 straipsnis); užsakovo nurodymai rangovui yra privalomi (CK 6.689 straipsnis).

15. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ nesilaikyti KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio ir kapitalinio remonto darbus atlikti pagal esamÄ kelio skersinį nuolydį, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė nei techninio, nei ekonominio tokio pasiÅ«lymo pagrindimo. Pažymėjo, kad nepaisant tokio pagrindimo nebuvimo, atsakovė, veikianti kelių priežiÅ«ros srityje, todėl iÅ¡mananti KTR reikalavimus, nepagrįstai sutiko su pirmiau nurodytu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymu. Teismas sprendė, kad toks nerÅ«pestingas atsakovės sutartinių pareigų vykdymas vertintinas jos nenaudai, todėl atmetė pastarosios argumentus dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo klaidinančio pobÅ«džio.

16. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme iÅ¡ esmės buvo nurodytos tik, jos nuomone, galimos darbų atlikimo laikantis KTR reikalavimo neigiamos pasekmės, tačiau iÅ¡samaus patikrinimo, kaip imperatyviai nurodyta KTR 3 punkte, ieÅ¡kovė neatliko. Ä®vertinęs nurodytÄ aplinkybę bei tai, kad atlikus darbus pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, nekilo ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme dėl nuolydžio nurodyti neigiami padariniai, teismas sprendė, kad paminėtas ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo nepagrįstas ir nebÅ«tinas.

17. Ä®vertinęs byloje atliktos ekspertizės akto iÅ¡vadas ir teismo posėdyje gautus eksperto paaiÅ¡kinimus, teismas nurodė, kad ekspertas iÅ¡ esmės neanalizavo ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo nukrypti nuo KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio motyvų, nevertino ieÅ¡kovės nurodytų galimų neigiamų padarinių atsiradimo pagrįstumo. Teismas sprendė, kad ekspertizės akte pateikti atsakymai į teismo užduotus klausimus nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas dėl darbų atlikimo nesilaikant KTR reikalavimo buvo pagrįstas, kad ieÅ¡kovė iÅ¡samiai patikrino faktinę situacijÄ , kaip nustato KTR, tam, kad bÅ«tų taikoma Å¡io teisės akto iÅ¡imtis. Dėl to teismas nurodė nesivadovaujantis ekspertizės aktu.

18. Ä®vertinęs rangovui nustatytÄ pareigÄ rÅ«pestingai vykdyti sutartines prievoles, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, neatlikusi bÅ«tinų tyrimų, negalėjo siÅ«lyti atsakovei kitų projektinių sprendimų, kurie, kaip buvo nustatyta, nebuvo bÅ«tini ir pagrįsti. Nepaisant to, kad atsakovė veikia kelių priežiÅ«ros organizavimo srityje ir turėjo pareigÄ bei galimybę tinkamai įvertinti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , pareikalauti papildomo pagrindimo ir pan., teismas pažymėjo, jog bÅ«tent su ieÅ¡kove buvo sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis dėl TDP parengimo ir kelio remonto darbų įvykdymo, dėl ko atsakovė turėjo pagrindÄ pasitikėti kontrahente kaip atitinkamos srities profesionale.

19. Teismas nurodė, kad, viena vertus, 2017 m. birželio 30 d. Å¡alių susitikimo protokolo turinys įrodo, jog Å¡alys žodžiu susitarė dėl tam tikrų darbų vykdymo sÄ lygų, tame tarpe, dėl ieÅ¡kovės nuostolių, susijusių su kelio dangos atstatymo darbų įvykdymu, atlyginimo. Kita vertus, sprendė, kad vertinant tokių susitarimų teisinių pasekmių klausimÄ , atsižvelgtina į tai, jog Å¡alys vykdė vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti darbus už jos nurodytÄ pasiÅ«lymo (sutarties) kainÄ , į kuriÄ ieÅ¡kovė įskaičiavo visas sÄ naudas, taip pat į tai, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimÄ imperatyviai reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPÄ®).

20. Teismas nurodė, kad kelio dangos atstatymo darbai nebuvo vieÅ¡ojo pirkimo sutarties objektas, o jų atlikimo bÅ«tinumÄ sÄ lygojo pasikeitusi atsakovės pozicija bei TDP koregavimas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuostolių, patirtų dėl nufrezuotos dangos atstatymo į pradinę padėtį bei dėl per didelio dangos kiekio nufrezavimo ir atitinkamo kiekio iÅ¡vežimo, kyla ne iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, o iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės.

21. Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nukrypti nuo KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio nebuvo bÅ«tinas ir pagrįstas, teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju yra ieÅ¡kovės kaltė dėl atliktų darbų, dėl kurių vėliau reikėjo atstatyti kelio dangÄ Ä¯ pradinę padėtį. Pažymėjo, kad TDP buvo parengtas pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , kuriam atsakovė pritarė, t. y. iÅ¡ esmės toks projektas buvo parengtas ieÅ¡kovės, o ne atsakovės iniciatyva, todėl sprendė nesant pagrindo teigti, kad ginčo atveju ieÅ¡kovė buvo įpareigota atsakovės nurodymo kaip atlikti darbÄ . Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovei, kaip profesionalei, turėjo bÅ«ti žinoma, jog vieÅ¡ojo pirkimo sutartis turi bÅ«ti vykdoma tik pagal vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas. Dėl to, nepagrįstai siÅ«lydama nukrypti nuo teisės aktuose numatyto reikalavimo, ieÅ¡kovė prisiėmė su tuo susijusiÄ neigiamų padarinių kilimo rizikÄ .

22. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė realaus reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio. Nurodė, kad ieškovė neginčijo, jog tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sutartis būtų vykdoma neformuojant 2,5 procentų kelio skersinio nuolydžio, darbų kiekiai ir darbų kaštai būtų sumažėję. Be to, ieškovė nepateikė argumentų dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovės pasiūlyme nurodytos kainos sudėtinės dalys yra nuo 30 iki 50 procentų mažesnės nei SISTELOS sistemoje nurodytos kainos, todėl, esant faktiškai atliktiems darbams, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės patirtos žalos dydis turi būti nustatomas ne pagal faktiškai patirtas išlaidas, bet pagal vidutines atitinkamų darbų rinkos kainas.

Tuo labiau kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties 56 punktu Å¡alys susitarė, kad net ir esant papildomiems darbams, jų kaina nustatoma pagal sutartyje nurodytus įkainius, o ne SISTELA įkainius. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovė frezavimo darbus vykdė ir po to, kai gavo atsakovės 2017 m. birželio 14 d. raÅ¡tÄ dėl skersinio nuolydžio tikslinimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 23. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o prijungti prie bylos kartu su skundu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti apklausti liudytoju UAB „Tiltų ekspertų centras“ (Å¡iuo metu pavadinimas – UAB „TEC infrastructure“) projektų direktorių S. M., teismo ekspertÄ V.

V., panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir atitinkamai nepagrįstai sprendė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ dėl nuolydžio esant menamai nepagrįstu. 23.2. PasiÅ«lymas dėl nuolydžio buvo paremtas esamos kelio asfalto dangos iÅ¡pildomÄ ja asfalto dangos pavirÅ¡iaus nuotrauka, jos atitinkamus duomenis pritaikius prie preliminarioje schemoje pateiktų preliminarių kelio dangos skersinio profilio parametrų. 23.3.

IeÅ¡kovės pasiÅ«lytas nuolydis (pagal esamÄ dangos skersinį nuolydį) buvo suprojektuotas TDP. Pačios atsakovės pasitelkta statybinės ekspertizės atlikėja – UAB „Statybos ekspertų biuras“ 2017 m. gegužės 30 d. bendrosios ekspertizės aktu patvirtino, jog TDP atitinka teisės aktų bei kitų dokumentų reikalavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasiÅ«lymas dėl nuolydžio buvo pagrįstas ir atitiko teisės aktų reikalavimus. 23.4. Teismas nepagrįstai niekaip neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė kitame darbų vieÅ¡ajame pirkime dėl to paties kelio A6 kapitalinio remonto darbų, tačiau kitame kelio A6 kilometrų ruože (12,122 km iki 14,298 km), vieÅ¡ojo pirkimo Nr. 184285, leido kitam rangovui taikyti kitokį kelio skersinį nuolydį nei numatytas KTR. 23.5.

Teismas nepagrįstai nutarė, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovei įvykdžius kelio A6 remonto darbus ne pagal pasiÅ«lymÄ dėl nuolydžio, atsirado neigiami atliktų darbų padariniai, kuriuos ieÅ¡kovė atsakovei buvo nurodžiusi pasiÅ«lyme dėl nuolydžio, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie neigiamÄ poveikį aplinkai. 23.6. Å iuo metu valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A6 ruože nuo 5,95 km iki 12,122 km nėra atsivėrusio nesuriÅ¡tų mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnio bei pėsčiųjų ir dviračių tako danga neatsiduria aukščiau nei automobilių kelio danga, nekyla ir kiti pasiÅ«lyme dėl nuolydžio nurodyti neigiami padariniai, tik todėl, kad ieÅ¡kovė, atstatant nufrezuotÄ kelio dangÄ Ä¯ pradinę padėtį pagal atsakovės 2017 m. birželio 14 d. nurodymÄ , koregavo kelio santykį su kelio atskaitos taÅ¡kais, t. y. su atitvarų lokacija bei kelkraščiu.

Jeigu ieÅ¡kovė, atstatant nufrezuotÄ kelio dangÄ , bÅ«tų nekeitusi, nekoregavusi aptariamo santykio, tuomet pasiÅ«lyme dėl nuolydžio nurodyti neigiami padariniai bÅ«tų neginčytinai susiklostę. 23.7. Pagal vieÅ¡ojo pirkimo dokumentus kapitaliÅ¡kai remontuojant keliÄ A6 nebuvo leidžiama keisti pastarųjų kelio A6 atskaitos taÅ¡kų, t. y. santykio su atitvarais, tiek su kelkraščio ribomis. 23.8. PastarÄ jÄ faktinę situacijÄ objektyviai patvirtina bei tuo pačiu grafiÅ¡kai paaiÅ¡kina kartu su skundu teikiami kelio A6 brėžiniai (argumentų vizualizacija), kurių pateikimo į nagrinėjamÄ bylÄ poreikis iÅ¡kilo jau po sprendimo priėmimo ir teismui sprendime nusprendus dėl faktinės situacijos kelyje A6, kuri iÅ¡ esmės byloje nebuvo nagrinėjama (CPK 314 straipsnis).

Brėžiniuose yra pavaizduojama situacija, kuri buvo kelyje A6 ginčo vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo dienÄ , kokia tuomet bÅ«tų buvusi kelio situacija pasiÅ«lymo dėl nuolydžio įgyvendinimo atveju bei kokia situacija de facto (iÅ¡ tikrųjų) yra kelyje A6. TokiÄ faktinę situacijÄ patvirtina ir kartu su skundu pateiktas projektuotojo raÅ¡tas. 23.9. UAB „Tiltų ekspertų centras“ projektuotojai, rengę kelio A6 TDP, paaiÅ¡kino esamÄ situacijÄ Å¡iame kelyje, jie taip pat paaiÅ¡kino pasiÅ«lymo dėl nuolydžio pagrįstumÄ ir racionalumÄ , tame tarpe ir tai, kad pasiÅ«lymo pateikimo dienÄ nebuvo galimybės įvertinti poreikio formuoti kitokį kelio nuolydį. 23.10.

Teismas sprendime nepagrįstai atsisakė remtis teismo ekspertizės aktu, patvirtinančiu, kad pasiÅ«lymas dėl nuolydžio buvo pagrįstas ir racionalus. Vien aplinkybė, jog teismo ekspertas įvertino pasiÅ«lymo dėl nuolydžio pagrįstumÄ kapitalinio remonto kontekste, nereiÅ¡kia, jog teismo ekspertizės aktas per se (savaime) yra nepagrįstas. 23.11. Kaip liudija ekspertizės aktas ir jo turinys, teismo ekspertas V. V. jam užduotus klausimus įvertino kompleksiÅ¡kai ir ne tik kapitalinio remonto aspektu.

Visų pirma, ekspertas savo iÅ¡vadas grindė ir technine informacija, kuriÄ gavo iÅ¡ visų bylos dalyvių susitikimų bei pokalbių su jais metu. Antra, teismo ekspertas 2019 m. birželio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu pagal savo kompetencijÄ statybos srityje patvirtino ir paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme dėl nuolydžio nurodytos faktinės aplinkybės dėl galimų neigiamų padarinių yra pagrįstos. Teismas jokių papildomų klausimų teismo ekspertui nepateikė. 23.12. Teismo nepagrįstÄ atsisakymÄ remtis ekspertizės aktu iÅ¡ esmės lėmė ne ekspertizės akto turinys, o teismo motyvas dėl faktinės situacijos kelyje A6. 23.13.

Teismas sprendimo 48 punkte, be aukščiau aptartų aspektų, pažymėjo byloje esantį raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ specialisto V. V. atliktÄ ekspertizės akto vertinimÄ , tačiau nemotyvavo bei nepagrindė sprendimo vadovautis Å¡iuo vertinimu pagrįstumo. Å iame vertinime iÅ¡ esmės nėra paneigiama aplinkybė, kad neformuojant kelio nuolydžio pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , atsirastų neigiami padariniai, kurie yra nurodyti pasiÅ«lyme dėl nuolydžio. Tuo tarpu pasiÅ«lymo dėl nuolydžio atitiktis teisės aktų reikalavimas per se nėra specialisto V.

V. kompetencijoje. Teisę aiÅ¡kina bei taiko teismas. 23.14. V. V. vertinime apskritai yra nurodyta, kad jis nevertino visos bylos medžiagos (tik kelis atskirtus dokumentus). Å is specialistas nesurašė lygiaverčio dokumento ekspertizės aktui. Be to, V. V. yra akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas. Å is specialistas buvo parinktas atsakovės, nederinus jo kandidatÅ«ros nei su teismu, nei su ieÅ¡kove. V. V., tikėtina, buvo parinktas dėl to, kad ilgÄ laikÄ dirbo įmonėje AB „Problematika“, kurioje ilgÄ laikÄ Ä—jo direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Nurodyta bendrovė yra tiesiogiai pavaldi Susisiekimo ministerijai, kaip ir atsakovė. Šis specialistas teikia ekspertizes įmonės UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ vardu. Nurodyta bendrovė yra pirmoje vietoje pagal sutarčių su atsakove skaičių. 23.15. Teismas nepagrįstai priskyrė atsakomybę išimtinai ieškovei. Ieškovės nuostoliai atsirado ne tik dėl pasiūlymo dėl nuolydžio (ne)pagrįstumo kaip tokio, o dėl atsakovės netinkamo bendradarbiavimo bei aplaidumo.

Tuo atveju, jeigu atsakovė, veikdama kelių priežiÅ«ros srityje, bÅ«tų tinkamai iÅ¡analizavusi pasiÅ«lymo dėl nuolydžio pagrįstumÄ dar prieÅ¡ ieÅ¡kovei pradedant vykdyti atsakovės nurodymus, tokių nuostolių apskritai bÅ«tų iÅ¡vengta. 23.16. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovei yra kildinami iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės. Tačiau de facto ieÅ¡kovės nuostoliai kilo vykdant atsakovės nurodymus sutarties vykdymo metu, todėl net ir deliktinės atsakomybės atveju egzistuoja miÅ¡rios kaltės institutas (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas (CK 6.253 straipsnis).

Nepriklausomai nuo pasiÅ«lymo dėl nuolydžio pagrįstumo, atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų žymiai prisidėjo prie ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimo ir turėtų ieÅ¡kovei juos atlyginti. 23.17. Byloje sprendžiant dėl atsakovės kaltės laipsnio, turėtų bÅ«ti atsižvelgtina į pačių Å¡alių 2017 m. birželio 30 d. susitarimÄ , kuriuo Å¡alys bendrai sutarė dėl atitinkamų sutarties įgyvendinimo klausimų bei sutarė dėl ieÅ¡kovės nuostolių atlyginimo, kuriuos ieÅ¡kovė patyrė bÅ«tent dėl atsakovės nenuoseklių ir prieÅ¡taringų nurodymų, teikiamų ieÅ¡kovei iki sutarties pasiraÅ¡ymo bei sutarties vykdymo eigoje.

Teismas sprendimo 38-39 punktuose pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė atliko darbus ir atsakovė juos priėmė. Taigi spręstina, kad pati atsakovė jau buvo pripažinusi savo civilinę atsakomybę. 23.18. Byloje susiklostė iÅ¡skirtinė situacija, kai teismas siurpriziÅ¡kai ieÅ¡kovei bylÄ iÅ¡sprendė visiÅ¡kai be specialiųjų žinių, nors civilinėje byloje buvo nustatytas specialiųjų žinių poreikis skiriant teismo ekspertizės atlikimÄ . Ekspertas atrinktas po beveik pusmečio trukusio proceso pirmosios instancijos teisme, atmetus daugelį kitų kandidatų ir teismui nusprendus, kad Å¡io eksperto kandidatÅ«ra (kompetencija ir objektyvumas) nekelia abejonių. 23.19.

Nors ekspertizės aktas teismui nėra privalomas, tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti pagrįstai motyvuojamas. Teismo motyvai nesiremti ekspertizės aktu nesudarė pagrindo nesivadovauti Å¡iuo dokumentu. 23.20. Teismas sprendimu Å¡alių 2017 m. birželio 30 d. susitarimÄ visiÅ¡kai nepagrįstai paneigė ir visÄ atsakomybę dėl viešųjų pirkimų teisės aktų netinkamo laikymosi priskyrė tiekėjui. 23.21. IeÅ¡kinio reikalavimai kyla ne iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, o iÅ¡ deliktinės atsakomybės, tuo tarpu CK nuostatos nedraudžia Å¡alims susitarti dėl nuostolių atlyginimo.

Atsakovei pripažinus savo deliktinę atsakomybę 2017 m. birželio 30 d. susitarime ir įsipareigojus atlyginti atitinkamus ieškovės nuostolius, toks susitarimas yra įpareigojantis bei turi būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų reglamentavimas nėra taikytinas, nes ginčas kyla ne dėl papildomų darbų, nenumatytų sutartyje, o dėl atsakovės civilinės – deliktinės, atsakomybės bei nuostolių atlyginimo. 23.22. Šalims nėra draudžiama sutarti dėl deliktinės atsakomybės atlyginimo apskaičiavimo principų, tame tarpe SISTELA įkainių taikymo. 23.23.

Teismas, net ir matydamas, kad susitarime atsakovė įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovei 2 143,30 Eur nuostolius dėl kelio kairėje pusėje įrengto laikino kelio ženklinimo bei faktÄ , kad tai nebuvo padaryta iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos, vis tiek net ir Å¡ios sumos, be aiÅ¡kių motyvų, ieÅ¡kovei nepriteisė. 23.24. Ginčo apimtis yra didelė, bylos esmė didžiÄ ja dalimi nėra atskleista, be to ginčas sudėtingas savo turiniu, didžiÄ jÄ jo dalį sudaro statybinio – techninio pobÅ«džio aplinkybės bei tokių aplinkybių nustatymas, ir nors teismas patvirtinto specialių žinių byloje poreikį, nesirėmė ekspertizės aktu, todėl byla skirtina nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

BylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, bÅ«tų galimybė pakartotinai apklausti ekspertÄ bei tinkamai įvertinti ginčo aplinkybę dėl pasiÅ«lymo dėl nuolydžio pagrįstumo. Be to, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, bÅ«tų galima apklausti UAB „Tiltų ekspertų centras“ specialistÄ , projektų direktorių S. M., rengusį TDP kelyje A6, kuris galėtų paaiÅ¡kinti ginčui aktualias aplinkybes. 23.25. IeÅ¡kovės praÅ¡omi apklausti asmenys galėtų pateikti parodymus dėl civilinėje byloje reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su kelio A6 nuolydžio formavimu, taip pat bÅ«tų sudarytos galimybės iÅ¡sklaidyti abejones, kurios kilo pirmosios instancijos teismui.

24. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu, nes jame buvo pateiktos iÅ¡vados dėl aplinkybių, dėl kurių ekspertas neatliko tyrimo, be to, akte pateikti duomenys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 24.2. Vertindamas ekspertizės akto iÅ¡vadas, teismas aiÅ¡kiai nurodė motyvus, kuriais remiantis nusprendė Å¡iomis iÅ¡vadomis nesivadovauti. 24.3.

Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. KT-71 ekspertui V. V. už pažeidimus atliekant ekspertizę Å¡ioje civilinėje byloje skyrė nuobaudÄ â€“ pareiÅ¡kė įspėjimÄ . 24.4. Konstatavimas, kad byloje nėra duomenų nustatyti aplinkybei, yra įrodymų vertinimo rezultatas, tuo tarpu įrodinėjimo pareiga tenka proceso Å¡alims. Teismas, spręsdamas, kad byloje nėra duomenų, jog, ieÅ¡kovei įvykdžius darbus, atsirado neigiami jos pasiÅ«lyme nurodyti padariniai, priėjo vienintelę pagrįstÄ ir logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad pasiÅ«lymas buvo nepagrįstas. 24.5.

Pati ieÅ¡kovė skunde nurodo, kad valstybinės reikÅ¡mės magistraliniame kelyje A6 nėra nei atsivėrusio nesuriÅ¡tų mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnio, nei kilo kitų neigiamų padarinių. 24.6. Teigdama, kad tuo atveju, jeigu atstatant nufrezuotÄ kelio dangÄ , bÅ«tų nekeitusi, nekoregavusi kelio santykio su kelio ataskaitos taÅ¡kais, pasiÅ«lyme dėl nuolydžio nurodyti padariniai bÅ«tų neginčytinai susiklostę, ieÅ¡kovė akivaizdžiai siekia suklaidinti teismÄ , be to, remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl neturėtų bÅ«ti vertinamos. 24.7.

IeÅ¡kovė nei viename procesiniame dokumente nesirėmė UAB „Tiltų ekspertų centras“ projektuotojų paaiÅ¡kinimais, tokių paaiÅ¡kinimų neteikė, neprašė apklausti liudytojais ir pan. Net jeigu teismas ir nuspręstų remtis paminėtos bendrovės projektuotojų paaiÅ¡kinimais, pažymėtina, kad Å¡ie paaiÅ¡kinimai yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. 24.8. Skunde ieÅ¡kovė itin didelį dėmesį skiria V. V. atliktam teismo ekspertizės vertinimo aktui, nors Å¡is dokumentas buvo tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas sprendimÄ .

PrieÅ¡ingai, nei skunde nurodo ieÅ¡kovė, paminėtame akte buvo įvertinta visa bylos medžiaga. 24.9. Skunde ieÅ¡kovė nepagrįstai 2019 m. birželio 26 d. įvykusio Å¡alių susitikimo 2019 birželio 30 d. protokolÄ nurodo kaip susitarimÄ . Protokole aiÅ¡kiai nurodyta, kad dėl kiekvieno iÅ¡ susitikimo metu aptartų klausimų bus sudaryti atskiri susitarimai. Teismas, vertindamas Å¡io protokolo turinį, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, tame tarpe ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1178-464/2016 pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties modifikavimo konkliudentiniais veiksmais. 24.10.

Jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų valstybės sÄ skaita. Rangovai vieÅ¡uosiuose pirkimuose pasiÅ«lymus teikia vadovaudamiesi ne SISTELA, o rinkos kainomis. IeÅ¡kovė, reikalaudama priteisti nufrezuotos dangos atstatymo į pradinę padėtį iÅ¡laidų dydį, tokį reikalavimÄ grindė SISTELA įkainiais, nors realios iÅ¡laidos buvo žymiai mažesnės. Be to, ieÅ¡kovė frezavimo darbus vykdė ir po TDP korektÅ«ros, t. y. netgi žinodama, kad nereikia nufrezuoti 36 729 m² kelio dangos, ieÅ¡kovė vis tiek atliko frezavimo darbus, o tai reiÅ¡kia, jog dėl per didelio nufrezuoto dangos kiekio ir vėlesnio jo atstatymo atsakomybė teko bÅ«tent jai. 24.11.

Å ioje byloje nėra bÅ«tinybės skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos esmė skundžiamame sprendime atskleista, teismo sprendimo motyvai aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Taip pat nesutiktina su praÅ¡ymu apklausti liudytojais skunde nurodytus asmenis. IeÅ¡kovė turėjo galimybę tokį praÅ¡ymÄ pateikti pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovė taip pat nepagrindė kartu su skundu pateiktų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinybės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų 27. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė vykdė vieÅ¡ojo pirkimo pagrindu su atsakove sudarytÄ sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo parengti valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A6 Kaunas – Zarasai – Daugpilis ruožo 5,95 iki 12,22 km kapitalinio remonto TDP pagal užsakovės (atsakovės) Techninę specifikacijÄ ir suderinti parengtÄ TDP su visomis suinteresuotomis institucijoms ir užsakove, atlikti statybos darbus pagal suderintÄ ir užsakovės patvirtintÄ TDP bei TDP vykdymo priežiÅ«rÄ .

Rengdamasi vykdyti sutartį, ieÅ¡kovė informavo atsakovę, kad TDP parengimas pagal 2,5 procentų kelio skersinį nuolydį, nustatytÄ vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose ir KTR 55 punkte, turėtų atitinkamų neigiamų pasekmių, todėl pasiÅ«lė laikytis esamų virÅ¡utinio asfalto skersinių nuolydžių. Atsakovė 2017 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu sutiko su tokiu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymu, nurodė TDP rengti pagal esamÄ dangos skersinį nuolydį, o esant techninėms galimybėms atskiruose kelio ruožuose skersinį nuolydį suprojektuoti, remiantis KTR reikalavimais.

IeÅ¡kovė parengė TDP, kurį bendruoju ekspertizės aktu patvirtino UAB „Statybos ekspertų biuras“, ir pradėjo kelio remonto darbus, tačiau atsakovė 2017 m. birželio 14 d. raÅ¡tu informavo, kad remontuojamame kelio ruože skersinis nuolydis turi bÅ«ti projektuojamas pagal KTR reikalavimus. IeÅ¡kovė teigė, kad nurodyto atsakovės raÅ¡to gavimo metu jau buvo atlikusi beveik visus kelio dangos ardymo darbus ir didžiÄ jÄ dalį visų asfalto nuolydžio formavimo (frezavimo) darbų pagal TDP, t. y. jau patyrusi itin žymias su atsakove suderintų darbų iÅ¡laidas. 2017 m. birželio 30 d. protokolu Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė pakoreguos TDP, kurį pateiks atsakovei patvirtini, tuo tarpu pastaroji apmokės dėl TDP korekcijos atliktinus darbus – 50 procentų dydžio nuostolius dėl nufrezuotos kelio dangos atstatymo į pradinę padėtį.

Atsakovei 2017 m. liepos 4 d. raÅ¡tu patvirtinus TDP korektÅ«rÄ , ieÅ¡kovė pradėjo vykdyti darbus, po kurių atlikimo atsakovė pakeitė savo pozicijÄ dėl nuostolių dalies atlyginimo, nurodydama, kad 2017 m. birželio 30 d. protokolas sutarties Å¡alims nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

28. IeÅ¡kovė byloje siekė įrodyti, kad dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo, nerÅ«pestingo ir neatsakingo elgesio, nuolat keičiant nuomonę dėl pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį ir 2017 m. birželio 30 d. protokolÄ atliktinų darbų, ji patyrė 547 611,51 Eur nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

29. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Ä®vertinęs KTR reglamentavimÄ , bylos duomenis, tame tarpe ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog dėl darbų pagal KTR reikalavimÄ dėl kelio skersinio nuolydžio atlikimo atsirado ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme dėl nuolydžio nurodyti neigiami padariniai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nebuvo bÅ«tinas ir pagrįstas, kaip tai nustato KTR 3 punktas. Teismas pažymėjo, kad kelio dangos atstatymo darbai nebuvo vieÅ¡ojo pirkimo sutarties objektas, o jų atlikimÄ sÄ lygojo pasikeitusi atsakovės pozicija bei TDP koregavimas, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuostolių kyla ne iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, o iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės. Nors ir pažymėjo, kad atsakovė pritarė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymui, kurio pagrįstumÄ galėjo ir turėjo įvertinti bent jau teisės aktų reikalavimų kontekste, teismas sprendė, jog Å¡i aplinkybė nėra pakankama atsakovės kaltei dėl ieÅ¡kovei atsiradusių nuostolių konstatuoti.

Nurodė, kad atsakovė turėjo pagrindÄ pasitikėti ieÅ¡kove, kuri pasiÅ«lymÄ nesilaikyti paminėto KTR reikalavimo pateikė savo iniciatyva, todėl kilusi neigiamų padarinių rizika tenka ieÅ¡kovei. Vertindamas Å¡alių 2017 m. birželio 30 d. pasiraÅ¡yto protokolo turinį, teismas pripažino, kad atsakovė sutiko apmokėti dalį ieÅ¡kovės nuostolių, susijusių su nufrezuotos kelio dangos atstatymo darbų vykdymu, tačiau pažymėjo, jog Å¡alys turėjo įvertinti tai, kad yra saistomos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo įvykdyti už vieÅ¡ojo pirkimo metu pasiÅ«lytÄ kainÄ , kad Sutarties pakeitimÄ imperatyviai reglamentuoja VPÄ®.

Ä®vertinęs 2017 m. birželio 30 d. protokolÄ VPÄ® nuostatų kontekste, teismas konstatavo, kad protokole užfiksuotas susitarimas nesukėlė Å¡alims teisinių pasekmių, nes prieÅ¡taravo imperatyvioms VPÄ® normoms (CK 1.80 straipsnis). IeÅ¡kinio atmetimÄ teismas motyvavo ir tuo, kad ieÅ¡kovė neįrodė reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio.

30. NesutikimÄ su skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, netinkama Å¡alių 2017 m. birželio 30 d. protokolo teisinės reikÅ¡mės kvalifikacija, neteisingai iÅ¡spręstu atsakovės civilinės atsakomybės taikymo klausimu. Dėl apeliaciniame skunde pareikÅ¡tų procesinių praÅ¡ymų 31. Skunde apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos naujus įrodymus – kelio A6 brėžinius, kuriuose grafiÅ¡kai pavaizduotos Å¡io kelio nuolydžio formavimo aplinkybės, techninio projektuotojo UAB „Tiltų ekspertų centras” atstovų 2019 m. rugsėjo 27 d. elektroninį laiÅ¡kÄ (atsakymÄ ) bei apeliantės atstovų kreipimÄ si į nurodytÄ bendrovę.

32. Teigia, kad kelio A6 brėžinių pateikimo bÅ«tinybė kilo pirmosios instancijos teismui skundžiamÄ sprendimÄ motyvavus aplinkybe dėl faktinės situacijos nurodytame kelyje. Teikiami brėžiniai, anot apeliantės, iliustruoja, koks buvo reikalavimas dėl kelio nuolydžio ginčo vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo dienÄ , koks bÅ«tų buvęs kelio nuolydis įgyvendinus pasiÅ«lymÄ dėl nuolydžio bei koks yra kelio nuolydis po sutarties įvykdymo. Kitų kartu su skundu pateiktų dokumentų prijungimÄ apeliantė argumentuoja tuo, kad teismas sprendime nesirėmė byloje atliktos ekspertizės aktu, todėl kilo poreikis kreiptis į TDP rengusiÄ projektuotojÄ , kuri papildomai paaiÅ¡kintų apeliantės pasiÅ«lymo dėl nuolydžio pagrįstumÄ bei bÅ«tinumÄ .

33. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kuriÄ reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebÅ«dingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai).

34. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad bÅ«tinybė pateikti pirmiau nurodytus dokumentus iÅ¡kilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad naujai pateiktais įrodymais apeliantė iÅ¡ esmės siekia įrodyti, kad jos atsakovei pateiktas pasiÅ«lymas nesilaikyti KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio ir TDP rengti pagal esamÄ kelio skersinį nuolydį buvo pagrįstas. Å i aplinkybė sudarė ginčo nagrinėjimo dalykÄ , todėl apeliantė turėjo ir galėjo aptariamus dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 12, 178 straipsnis).

Tuo labiau kad nurodytus kelio brėžinius bei projektuotojo paaiÅ¡kinimus apeliantė galėjo gauti daugiau nei metus trukusio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad proceso teisės normos nustato Å¡alims ne tik įrodinėjimo pareigÄ , bet pareigÄ rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Nenustačius CPK 314 straipsnio taikymo pagrindo, kolegija netenkina praÅ¡ymo dėl naujų įrodymų prijungimo.

36. Teisėjų kolegija taip pat netenkina skunde pareikÅ¡to praÅ¡ymo apklausti liudytoju S. M. bei pakartotinai apklausti teismo ekspertÄ V. V..

37. Apeliantė teigia, kad S. M. galėtų suteikti reikÅ¡mingus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su kelio A6 nuolydžio formavimu, tačiau, kaip buvo pažymėta pirmiau, aplinkybės dėl apeliantės pasiÅ«lymo nesilaikyti KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio pagrįstumas buvo įrodinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, todėl tokį praÅ¡ymÄ , kolegijos vertinimu, apeliantė reiÅ¡kia, nesilaikydama proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų (CPK 7 straipsnis).

38. V. V. nagrinėjamoje byloje ne tik atliko ekspertizę, bet ir buvo apklaustas 2019 m. birželio 21 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kurių metų ekspertas teikė paaiÅ¡kinimus ir dėl savo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas dėl nuolydžio buvo pagrįstas. Taigi eksperto pozicija nurodytu klausimu ir argumentai, kuriais jis priėjo nurodytos iÅ¡vados, buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme paskirtį, nemato pagrindo pakartotinai apklausti ekspertÄ .

39. Skunde apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ byla nagrinėti žodinio proceso tvarka. PraÅ¡ymas motyvuojamas didele bylos apimtimi bei tuo, kad didžiÄ ja dalimi ginčo esmė nėra atskleista. Be to, nurodo, kad ginčas yra sudėtingas savo turiniu – nagrinėjamos statybinio – techninio pobÅ«džio aplinkybės, kad nagrinėjant bylÄ Å¾odiniame teismo posėdyje, bÅ«tų galimybė užduoti klausimus teismo ekspertui bei TDP rengusiam specialistui – S. M..

40. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu, kolegija netenkino apeliantės praÅ¡ymo apklausti S. M. ir V. V., todėl atmeta argumentÄ , kad žodinio bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo metu bÅ«tų galima apklausti paminėtus asmenis. Nors aptariamÄ procesinį praÅ¡ymÄ apeliantė argumentuoja ir tuo, kad byla sudėtinga bei didele dalimi ginčo esmė nebuvo atskleista, kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka sudaro apeliacinio skundo faktinis bei teisinis pagrindas. Tuo tarpu skunde iÅ¡ esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kuris yra priskirtas teismo kompetencijai (CPK 185 straipsnis), todėl pakartotinai iÅ¡klausyti Å¡alis dėl to, kaip turėtų bÅ«ti vertinamas ekspertizės aktas ar kiti skunde nurodyti bylos duomenys, kolegija pagrindo nenustatė, tuo labiau kad Å¡alių pozicijos nurodytais klausimais yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos jų procesiniuose dokumentuose.

Dėl skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu 41. NesutikimÄ su skundžiamu sprendimu apeliantė pirmiausia argumentuoja netinkamu bylos įrodymų vertinimu. Apeliantė teigia, kad byloje esantys duomenys objektyviai patvirtina, kad jos pasiÅ«lymas dėl nuolydžio buvo pagrįstas techninis sprendimas. Tokį skundo argumentÄ apeliantė grindžia paminėtame pasiÅ«lyme nurodytomis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad atsakovės pasitelkta bendrovė, atlikusi pagal pasiÅ«lymÄ parengto TDP ekspertizę, patvirtino, jog TDP atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymi ir tai, kad spręsdamas pasiÅ«lymo dėl nuolydžio pagrįstumo klausimÄ , teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad kitame darbų vieÅ¡ajame pirkime dėl to paties kelio A6 kapitalinio remonto darbų, atsakovė leido kitam rangovui taikyti kitokį kelio skersinį nuolydį, nei nustatytas KTR. Kolegijos nuomone, paminėti argumentai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo netinkamai atliko įrodymų vertinimo.

42. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo iÅ¡vada, kad nukrypimas nuo KTR reikalavimų, tame tarpe ir reikalavimo dėl 2,5 procentų kelio skersinio nuolydžio, leidžiamas tik iÅ¡imtinais atvejais. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina KTR 3 punktas, kuris nustato, kad nuo KTR nuostatų leidžiama nukrypti tik tuo atveju, kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sÄ lygas, ir KTR reikalavimų nesilaikymas yra pagrįstas techniniu ir ekonominiu požiÅ«riais. Aptariama teisės akto nuostata numato, kad bÅ«tina iÅ¡ pagrindų patikrinti, ar Å¡iuo atveju nuoseklus reglamento reikalavimų taikymas turėtų didelį neigiamÄ poveikį aplinkai (kraÅ¡tovaizdžiui, pastatams). Kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡io reglamento nuostatų, reikia siekti, kad statinio ar gaminio kokybė nenukentėtų. Projektuotojo uždavinys – laikantis esminių sÄ lygų suderinti ekonominius, saugaus eismo ir gamtosaugos reikalavimus, tinkančius visiems eismo dalyviams.

43. Nagrinėjamu atveju apeliantės pasiÅ«lyme nukrypimas nuo KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio buvo motyvuotas tuo, kad laikantis nurodyto reikalavimo atsivertų nesuriÅ¡tų mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnis bei pėsčiųjų ir dviračių tako danga atsidurtų aukščiau nei automobilių kelio danga. Tokios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nėra pakankamos spręsti nei apie sudėtingas vietines sÄ lygas, nei pripažinti apeliantės pasiÅ«lymÄ techniÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai pagrįstu.

Vien tai, kad nesilaikant aptariamo KTR reikalavimo atsivertų nesurištų mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnis ir pėsčiųjų bei dviračių tako danga atsidurtų aukščiau nei automobilių kelio danga, pirma, nesudaro pagrindo spręsti, jog šie trūkumai negalėtų būti inžineriniu būdu išspręsti (ištaisyti), antra, byloje nėra duomenų, kad taisant nurodytus trūkumus, būtų padaryta žala kraštovaizdžiui, pastatams ar būtų neužtikrintas saugus eismas ginčo kelio ruože (CPK 12, 178 straipsniai).

44. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. V., nurodė, jog laikantis KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio ginčo kelio ruože žala kraštovaizdžiui ir pastatams nebūtų padaryta, taip pat, nors ir ekspertizės akte konstatavo, kad apeliantės pasiūlymas nesilaikyti aptariamo reikalavimo buvo pagrįstas (ekspertizės akto 3.1.2 punktas), atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, ekspertas patvirtino, jog ekonominiu ir techniniu požiūriu nurodytas pasiūlymas nebuvo pagrįstas (2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 36 minutės).

Kaip vėliau, atsakinėdamas į apeliantės atstovo užduotus klausimus, paaiÅ¡kino ekspertas, aptariamÄ iÅ¡vadÄ jis padarė, atsižvelgęs į tai, kad pagal apeliantės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ buvo parengtas pirminis TDP, kuris patvirtintas bendrosios ekspertizės aktu. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad jo iÅ¡vados dėl apeliantės pasiÅ«lymo pagrįstumo lakoniÅ¡kumÄ lėmė tai, jog teismo jam užduotas klausimas taip pat buvo lakoniÅ¡kas. Tokie paaiÅ¡kinimai, kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad atsakydamas į nurodytÄ klausimÄ , ekspertas atliko ne iÅ¡samų specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ savo iÅ¡vadai pagrįsti, kaip to reikalauja CPK 216 straipsnio 1 dalis, o padarė pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ prielaidÄ , remdamasis duomenimis, t. y. apeliantės pasiÅ«lymu, pirminiu TDP ir šį dokumentÄ patvirtinusiu bendruoju ekspertizės aktu, kurie savaime neįrodo, kad apeliantė laikėsi KTR 3 punkto reikalavimo dėl pasiÅ«lymo pagrindimo ekonominiu bei techniniu požiÅ«riu.

45. UAB „Statybų ekspertų biuras“ bendrasis ekspertizės aktas, kuriuo buvo patvirtintas pirminis TDP, kolegijos nuomone, taip pat nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog apeliantės pasiūlymas nesilaikyti KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio buvo pagrįstas. Nurodytos ekspertizės objektas – TDP ir šio projekto atitiktis projekto rengimo dokumentams, teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams. Kaip matyti iš pateikto ekspertizės akto, TDP ekspertizę atlikusi bendrovė, be kita ko, įvertino, kad projekto sprendiniai, tame tarpe ir sprendinys dėl remontuotino kelio skersinio nuolydžio, buvo suderinti su atsakove.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad apeliantės pasiÅ«lymo nesilaikyti KTR, o kartu ir vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio, pagrįstumÄ KTR 3 punkto aspektu turėjo patikrinti atsakovė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kitoks nei KTR nustatytas 2,5 procentų kelio skersinis nuolydis pats savaime nėra neteisėtas ir negalimas, kad atsakovė 2019 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu sutiko su apeliantės pasiÅ«lymu nesilaikyti nurodyto KTR reikalavimo, tikėtina, jog tokio pasiÅ«lymo pagrįstumas, atliekant pirminio TDP ekspertizę, KTR 3 punkto prasme iÅ¡ esmės nebuvo vertinamas (CPK 185 straipsnis).

46. Kvestionuojant teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , skunde nepagrįstai apeliuojama, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog kitame darbų vieÅ¡ajame pirkime dėl to paties kelio A6 kapitalinio remonto darbų, atsakovė leido kitam rangovui taikyti kitokį kelio skersinį nuolydį nei nustatytas KTR. Kitame vieÅ¡ajame pirkime priimti atsakovės sprendimai ir jų pagrįstumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl tokių sprendimų, kurie gali bÅ«ti priimti skirtingomis aplinkybėmis nei susiklosčiusios ginčo atveju, pagrindu vertinti aptariamo apeliantės pasiÅ«lymo pagrįstumÄ pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

47. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad faktinė situacija ginčo kelio ruože patvirtina, jog nekilo apeliantės pasiÅ«lyme nurodyti neigiami padariniai, t. y. apeliantei atlikus darbus pagal KTR reikalavimÄ dėl 2,5 procentų kelio skersinio nuolydžio neatsivėrė nesuriÅ¡tų mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnis bei pėsčiųjų ir dviračių tako danga neatsidÅ«rė aukščiau nei automobilių kelio danga. Å ias aplinkybes teismas tinkamai įvertino kaip patvirtinančias apeliantės pasiÅ«lymo nepagrįstumÄ (CPK 185 straipsnis).

48. Skunde apeliantė teigia, kad, atlikus kapitalinio remonto darbus, neatsirado pasiÅ«lyme dėl nuolydžio nurodyti neigiami padariniai tik dėl to, jog atstatant nufrezuotÄ kelio dangÄ Ä¯ pradinę padėtį pagal atsakovės 2019 m. birželio 14 d. nurodymÄ apeliantė koregavo kelio santykį su kelio atskaitos taÅ¡kais, t. y. su atitvarų lokacija bei kelkraščiu. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nebuvo ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, t. y. apeliantė tokių aplinkybių teismui nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylÄ nagrinėjant teismo posėdžiuose. Kaip minėta, CPK įtvirtintas ribotas apeliacijos modelis, apeliacinį skundÄ draudžiama grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl nurodytų skundo argumentų.

49. Dar vienas nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvas – teismas nepagrįstai nesirėmė byloje atliktos ekspertizės aktu. Apeliantė nurodo, kad teismas nesirėmė paminėtu įrodymu dėl to, kad teismo ekspertas nepagrindė savo išvados dėl apeliantės pasiūlymo dėl nuolydžio pagrįstumo.

50. Teisėjų kolegijÄ Å¡iÄ ekspertizės akto iÅ¡vadÄ iÅ¡ esmės įvertino nutarties 44 punkte. Kaip minėta, ekspertas aptariamÄ iÅ¡vadÄ padarė, neatsižvelgęs į KTR 3 punktÄ , kuris bÅ«tent ir nustato, kaip turėtų bÅ«ti pagrįstas sprendimas nukrypti nuo KTR reikalavimų, ir Å¡ios normos bei turimų specialių žinių pagrindu neįvertinęs apeliantės pasiÅ«lymo dėl nuolydžio pagrįstumo, o tiesiog padaręs pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ prielaidÄ , jog nurodyto pasiÅ«lymo pagrįstumÄ patvirtina tai, kad pasiÅ«lymo pagrindu parengtas TDP buvo patvirtintas bendruoju ekspertizės aktu.

Aptariama teismo ekspertizės akto iÅ¡vada, kurioje lakoniÅ¡kai nurodoma, kad apeliantės pasiÅ«lymas pagrįstas dėl jame nurodytų priežasčių bei teismo posėdžio metu duoti teismo eksperto paaiÅ¡kinimai sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui nesivadovauti Å¡iuo įrodymu (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės pasitelkto eksperto V. V. pateiktas teismo ekspertizės akto iÅ¡vadų vertinimas buvo tik dar vienas įrodymas, sudarantis pagrindÄ teismui abejoti pirmiau nurodytos eksperto iÅ¡vados pagrįstumu.

51. Sutiktina su apeliante, kad vienos ekspertizės akto iÅ¡vados nepagrįstumas savaime nelemia Å¡io akto neteisėtumo per se, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, buvo teisiÅ¡kai reikÅ¡minga bÅ«tent nurodyta ekspertizės akto iÅ¡vada, todėl teismas pagrįstai atsisakė remtis Å¡iuo įrodymu. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodė, jog Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ekspertui V. V. už pažeidimus atliekant ekspertizę nagrinėjamoje civilinėje byloje skyrė nuobaudÄ â€“ pareiÅ¡kė įspėjimÄ . Å i aplinkybė, kolegijos vertinimu, tik patvirtina abejotinÄ ekspertizės akto įrodomÄ jÄ vertę.

52. CPK 218 straipsnis nustato, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįsta visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymu iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime.

53. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutiko, kad teismo atsisakymas remtis ekspertizės akto iÅ¡vadomis buvo pagrįstas, todėl plačiau nepasisako dėl skundo argumentų, kad tokio teismo atsisakymo motyvai nesudaro pagrindo Å¡iuo dokumentu nesivadovauti. Pažymėtina, kad proceso teisės normos neįpareigoja teismo, nesutinkančio su ekspertizės akto iÅ¡vadomis, apklausti ekspertÄ teismo posėdyje, tuo labiau kad nagrinėjamu atveju ekspertas teikė paaiÅ¡kinimus teismo posėdžiuose dėl ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų. CPK 218 straipsnis patvirtina, kad ekspertizės aktas neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys, todėl teismas, nusprendęs nesivadovauti Å¡iuo įrodymu, neprivalo atlikti jokių papildomų procesinių veiksmų. Nurodyta norma įpareigoja teismÄ argumentuotai pagrįsti savo nesutikimÄ su ekspertizės aktu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

54. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas netikėtai apeliantei bylÄ iÅ¡sprendė visiÅ¡kai be jokių specialių žinių. Visų pirma, apeliantei, atstovaujamai profesionalių teisininkų, neabejotinai buvo žinoma pirmiau aptarta proceso teisės norma, kad ekspertizės aktas teismui nėra privalomas, kad teismas šį dokumentÄ vertina kitų bylos duomenų kontekste. Antra, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ekspertizės akto iÅ¡vadomis, teikė Å¡ias iÅ¡vadas galinčius paneigti įrodymus, prašė skirti pakartotinę ekspertizę, apeliantė galėjo ir turėjo suvokti, kad ekspertizės akto įrodomoji reikÅ¡mė nėra neginčytina ir kad teismas, vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , gali aptariamu įrodymu ir nesiremti.

Trečia, tai, kad bylos iÅ¡sprendimui buvo nustatytas specialių žinių poreikis, nereiÅ¡kia, kad teismas, nustatęs, jog ekspertas atitinkamÄ savo iÅ¡vadÄ padarė pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir nesiremdamas specialiomis žiniomis, turi neabejoti nei Å¡ios iÅ¡vados, nei paties ekspertizės akto, kaip įrodymo, objektyvumu ir pagrįstumu. Dėl kaltės, kaip deliktinės atsakovės atsakomybės sÄ lygos 55. Kiti skundo argumentai susiję su teismo netinkamai įvertintomis atsakovės deliktinės atsakomybės sÄ lygomis.

56. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kelio dangos atstatymo darbai, kurie buvo atlikti po to, kai atsakovė įpareigojo apeliantę pakoreguoti TDP ir jo sprendinius pritaikyti KTR reikalavimui dėl kelio skersinio nuolydžio, nebuvo šalių sudarytos viešojo pirkimo sutarties objektas, todėl ieškinio reikalavimas dėl nuostolių, patirtų dėl nufrezuotos dangos atstatymo į pradinę padėtį bei dėl per didelio dangos kiekio nufrezavimo ir atitinkamo kiekio išvežimo, kyla ne iš viešojo pirkimo sutarties, o iš deliktinės civilinės atsakomybės. Apeliantė tokios šalių santykių teisinės kvalifikacijos skunde neginčija. Su tokia teisine kvalifikacija sutinka ir teisėjų kolegija, todėl plačiau nurodytu klausimu nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

57. Skunde apeliuojama, kad teismas nepagrįstai atsakomybę dėl pirmiau nurodytų nuostolių priskyrė išimtinai apeliantei, neatsižvelgdamas, kad net ir deliktinės atsakomybės atveju egzistuoja mišrios kaltės institutas, tuo tarpu nepriklausomai nuo pasiūlymo dėl nuolydžio pagrįstumo, atsakovė dėl savo aplaidaus elgesio žymiai prisidėjo prie apeliantės nuostolių atsiradimo ir turėtų juos atlyginti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokia apeliantės pozicija.

58. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ jÄ CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

59. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

60. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

61. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Å ioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens miÅ¡rios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl praÅ¡omos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 36 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltė dėl darbų, atliktų pagal apeliantės pasiÅ«lymo pagrindu parengtÄ pirminį TDP visa apimtimi tenka apeliantei. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė tuo, kad apeliantės pasiÅ«lymas dėl nuolydžio buvo nepagrįstas ir pateiktas pačios apeliantės savarankiÅ¡kai, kad apeliantė yra savo srities profesionalė ir atlikusi darbus pagal pirminį TDP bÅ«tų patyrusi mažiau sÄ naudų, vykdydama su atsakove sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina apeliantės, kaip rangovės ir sutarties Å¡alies, nerÅ«pestingÄ ir neatsakingÄ elgesį. Kita vertus, mano, kad byloje nustatyti atsakovės veiksmai, sudaro pagrindÄ pastarajai priskirti bent dalį kaltės dėl susiklosčiusios situacijos.

63. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės argumentų, kad ji buvo suklaidinta apeliantės pasiÅ«lymo dėl nuolydžio, todėl su tokiu pasiÅ«lymu iÅ¡ pradžių sutiko, pagrįstumÄ , atsakovė yra kelių priežiÅ«ros srityje veikiantis valdžios subjektas, todėl turėjo ir galėjo atlikti bent jau teisinį nurodyto pasiÅ«lymo įvertinimÄ . Pirmiau aptartas KTR 3 punktas labai aiÅ¡kiai reglamentuoja, kad nuo Å¡io teisės akto reikalavimų leidžiama nukrypti tik iÅ¡imtiniais atvejais ir toks nukrypimas turi bÅ«ti techniÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai pagrįstas.

Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai teigė, kad apeliantės pasiÅ«lymo vertinimÄ atlikę atsakovės darbuotojai nėra inžinieriai ir neturi specialių technologinių žinių, kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nepaneigia atsakovės, kaip valdžios institucijos, pareigos elgtis rÅ«pestingai ir teisiÅ¡kai atsakingai. Tuo labiau kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, kurios pagrindu apeliantė teikė atsakovei paslaugas, Techninę specifikacijÄ , tikėtina, rengė ne tik teisininkai, bet ir pirkimo objektÄ â€“ kelių kapitalinio remonto darbus, iÅ¡manantys specialistai.

Jeigu atsakovė ir neturėjo specialistų, kurie bÅ«tų galėję tinkamai įvertinti apeliantės pasiÅ«lymÄ dėl nuolydžio, tai neatleido jos nuo pareigos tokius specialistus pasitelkti ar tuo labiau nesudarė pagrindo pritarti pasiÅ«lymui, kurio pagrįstumas atsakovei nebuvo aiÅ¡kus.

64. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad kaltė dėl nagrinėjamu atveju kilusių padarinių, t. y. dėl to, kad apeliantei pasiÅ«lius nesilaikyti KTR reikalavimo dėl kelio skersinio nuolydžio, atsakovė sutiko su tokiu pasiÅ«lymu, tokio pasiÅ«lymo pagrindu buvo parengtas pirminis TDP projektas, pagal kurį apeliantė pradėjo vykdyti darbus, tačiau atsakovei pakeitus pozicijÄ ir įpareigojus apeliantę pakoreguoti TDP, kad Å¡is atitiktų nurodytÄ KTR reikalavimÄ , apeliantė turėjo atstatyti nufrezuotÄ kelio dangÄ Ä¯ pradinę padėtį, tenka ir atsakovei (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

65. Nors atsakovė teigia, kad sutikimas su pasiÅ«lymu nebÅ«tų duotas, jeigu apeliantė nebÅ«tų pateikusi pasiÅ«lymo, tai, kolegijos vertinimu, nepaneigia iÅ¡vados, jog atsakovė elgėsi aplaidžiai ir nerÅ«pestingai ir toks jos elgesys negali bÅ«ti pateisinamas nei specialistų stoka, nei apeliantės interesų naudai veikusiais atitinkamais darbuotojais. Nurodyto atsakovės elgesio nepateisina ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kad apeliantė yra savo srities profesionalė ir atsakovė turėjo pagrindo ja, kaip sutarties Å¡alimi, pasitikėti. Kolegijos nuomone, atsakovė be nurodytų aplinkybių turėjo įvertinti ir tai, kad apeliantė yra verslininkė ir yra suinteresuota sau, kaip verslininkei, finansiÅ¡kai naudingais sprendimais, todėl atsakovė, atsižvelgiant į jai, kaip valdžios subjektui nustatytas pareigas, prioritetÄ turėjo skirti Å¡ių pareigų įvykdymui, o ne besÄ lygiÅ¡kam pasitikėjimui sutarties Å¡alimi.

66. Pažymėtina, kad sprendžiant atsakovės kaltės dėl apeliantės patirtų nuostolių klausimÄ , aktualus 2017 m. birželio 30 d. protokolas, kuriame užfiksuota, kad atsakovė įsipareigoja padengti 50 procentų rangovo (apeliantės) nuostolių, susijusių su dangos atstatymu į pradinę padėtį, skaičiuojant 2016 m. IV ketvirčio SISTELA įkainiais (150 tÅ«kstančių eurų su PVM), kad, alternatyviai, dalis nuostolių gali bÅ«ti padengiama statybvietėje esančiu frezuotu asfaltu (preliminariai apie 14 000 t, 1 t vertė – 5 Eur).

Protokole taip pat nurodyta, kad susirinkimo dalyvių sutarimu dėl Å¡io klausimo nuspręsta sudaryti atskirÄ taikos sutartį, kuri bus teikiama tvirtinti teismui pareikÅ¡tine tvarka. Kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad tokios formos Å¡alių susitarimas neturi privalomos teisinės galios, tuo labiau, jog Å¡alys sulygo nurodytu klausimu sudaryti atskirÄ susitarimÄ â€“ taikos sutartį, kuris nebuvo sudarytas. Nepaisant to, paminėta aplinkybė nepaneigia, kad Å¡iame dokumente užfiksuota, jog atsakovė pripažino, kad yra iÅ¡ dalies kalta dėl protokole nurodytos situacijos (CPK 185 straipsnis).

67. Sprendžiant dėl atsakovės Å¡alių kaltės santykio, atsižvelgtina į tai, kad pradinis sprendimas, t. y. pasiÅ«lymas nesilaikyti KTR reikalavimo dėl nuolydžio, dėl kurio kilo apeliantės reikalaujami atlyginti nuostoliai, buvo inicijuotas pačios apeliantės. Tai, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 65 punkte, nepaneigia atsakovės kaltės, tačiau sudaro pagrindÄ apeliantei priskirti didesnę kaltės dėl kilusių padarinių dalį. Didesnę apeliantės kaltės dalį suponuoja ir byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantė dangos frezavimo darbus vykdė ir po to, kai 2017 m. birželio 14 d. raÅ¡tu atsakovė įpareigojo pakoreguoti TDP dėl kelio skersinio nuolydžio.

Dėl nurodyto, kolegija sprendžia, kad Å¡alys dėl pirmiau aptartais jų veiksmais kilusių nuostolių, atsakingos 70/30 kaltės santykiu (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Dėl nuostolių pagrįstumo 68. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2017 m. birželio 30 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytas protokolas neturi privalomos teisinės galios. Å ios iÅ¡vados nepaneigia skundo argumentai, kad protokolas buvo raÅ¡ytinės formos ir abiejų Å¡alių atstovai protokolÄ pasirašė.

Nurodyto dokumento pavadinimas ir turinys patvirtina, kad protokole buvo užfiksuotas Å¡alių susitikimas ir aptartos darbų pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį vykdymo aplinkybės. Susitikimo metu, kaip minėta, Å¡alys sulygo, kad dėl klausimo, susijusio su nuostolių dėl nufrezuotos kelio dangos atstatymu į pradinę padėtį atlyginimu, Å¡alys sudarys atskirÄ susitarimÄ â€“ taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, spręsdama apeliantės praÅ¡omų atlyginti nuostolių pagrįstumo klausimÄ , nesivadovauja aptariamu dokumentu bei jame nurodyta aplinkybe, kad atsakovė įsipareigoja padengti 50 procentų apeliantės dėl kelio dangos atstatymo į pradinę padėtį patirtų nuostolių, skaičiuojamų 2016 m.

IV ketvirčio SISTELA įkainiais. Dėl apeliantės argumentų, kad pati atsakovė sutiko jai atlygintinÄ nuostolių dalį skaičiuoti, remiantis SISTELOS įkainiais, pažymėtina byloje nustatyta aplinkybė, jog vienas iÅ¡ 2017 m. birželio 30 d. protokolÄ pasiraÅ¡iusių asmenų – E. G., tuo metu buvęs atsakovės Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiÅ«ros skyriaus vedėjas bei laikinai ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas, ankščiau yra buvęs darbiniuose santykiuose su apeliante.

Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, kolegija turi pagrindÄ tokį atsakovės, atstovaujamos, be kita ko, nurodyto asmens, sutikimÄ vertinti kritiÅ¡kai.

69. SISTELOS įkainiais nesivadovautina ir dėl to, kad analogiÅ¡kų medžiagų, panaudotų vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pagrindu atliktiems darbams įvykdyti, kainas apeliantė apskaičiavo, remdamasi ne SISTELOS įkainiais ir tos kainos buvo nuo 40 iki 60 procentų mažesnės nei SISTELOS įkainiai. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas ne Å¡alių sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pagrindu, atsižvelgtina į tai, kad nurodytas klausimas tiesiogiai susijęs su Å¡ia sutartimi – pirmiau konstatuotas atsakovės nerÅ«pestingas ir teisiÅ¡kai neatsakingas veikimas buvo sÄ lygotas apeliantės nepagrįsto pasiÅ«lymo dėl nuolydžio, kuris pateiktas pastarajai vykdant su atsakove sudarytÄ sutartį.

Ä®vertinusi, kad žymiai didesne kaina paskaičiuotos medžiagos buvo skirtos apeliantės įsipareigojimų pagal nurodytÄ sutartį tinkamam įvykdymui, kolegija sprendžia, jog apeliantės ieÅ¡kinyje reikalaujamas nuostolių dėl nufrezuotos kelio dangos atstatymo į pradinę padėtį dydis paskaičiuotinas pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutarties įvykdymui panaudotas medžiagų kainas.

70. Ieškinyje apeliantė nurodė, kad nufrezuotos dangos atstatymo į pradinę padėtį darbams buvo panaudota 739,36 m³ SMA 11 S asfalto mišinio, kuris sudaro 1 818,83 t, ir 501,64 m³ AC 11 AN asfalto mišinio, kuris sudaro 1 224 t. Atsakovė nurodytų medžiagų kiekių byloje nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ekspertizės akte ekspertas paskaičiavo, jog nurodytų darbų atlikimui turėjo būti panaudota 477,63 t SMA 11 S asfalto mišinio ir 1 531,03 t AC 11 AN asfalto mišinio.

Atsakovė byloje nesutiko su ekspertizės akto išvadomis, pirmiau nurodytų argumentų pagrindu kolegija taip pat atsisakė remtis šiuo įrodymu, todėl, apskaičiuojant apeliantei priteistinų nuostolių dėl paminėtų darbų atlikimo dydį, remiasi ieškinyje nurodytais medžiagų kiekiais. Šie kiekiai padaugintini iš apeliantės darbų pagal sutartį aktuose užfiksuotų analogiškų medžiagų kainų – 63,96 Eur be PVM už 1 t SMA 11 S asfalto mišinio ir 55,28 Eur be PVM už 1 t AC 11 AN.

Sudauginus nurodytus dėmenis gaunama 222 634,06 Eur su PVM suma, iÅ¡ kurios pagal Å¡ios nutarties 67 punkte konstatuotÄ Å¡alių miÅ¡rios kaltės santykį, apeliantei iÅ¡ atsakovės priteistina 66 790,22 Eur suma (222 634,06×30/100).

71. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės nuostolių, patirtų dėl per didelio kelio dangos kiekio nufrezavimo ir nufrezuoto kiekio iÅ¡vežimo, aktualu tai, jog byloje iÅ¡ statybos darbų žurnalų nustatyta, kad apeliantė nurodytus darbus pagal pirminį TDP vykdė ir gavusi atsakovės 2017 m. birželio 14 d. raÅ¡tÄ nutraukti darbus ir pakoreguoti TDP, ir po TDP korekcijos, t. y. 2017 m. liepos 3-8 d. (nufrezuota 40 624 m² kelio dangos) bei 2017 m. rugpjūčio 21 d. (nufrezuota 33 505 m² kelio dangos). Taigi apeliantė frezavimo darbus atliko net ir žinodama, kad jie nėra reikalingi, todėl atsakomybė dėl ieÅ¡kinyje nurodyto papildomo 36 729 m² kelio dangos kiekio nufrezavimo ir Å¡io kiekio iÅ¡vežimo visa apimtimi tenka apeliantei (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

72. Ä® atsakovei priteistinų nuostolių sumÄ kolegija apeliantei taip pat neįtraukia teisinių paslaugų suteikimo iÅ¡laidų. Kaip pagrįstai bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovė, Å¡ios iÅ¡laidos nėra pagrįstos (CPK 178 straipsnis). Apeliantė į bylÄ pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad apeliantė advokatų kontorai Sorainen sumokėjo 14 928,38 Eur sumÄ , tačiau iÅ¡ Å¡io dokumento negalima nustatyti, nei kokios konkrečiai atstovavimo iÅ¡laidos apeliantei buvo suteiktos, nei tai, ar jos buvo teikiamos dėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta mokėjimo paskirtis – dėl paslaugų byloje, pirmiau nurodytos informacijos nesuteikia (CPK 178, 185 straipsnis).

73. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo, kad apeliantės reikalaujama 2 143,30 Eur nuostolių suma, patirta dėl kelio kairėje pusėje įrengto laikino kelio ženklinimo, yra pagrįsta. Nurodė, kad Å¡ios sumos neapmokėjo, nes apeliantė nepateikė sÄ skaitos faktÅ«ros, kurios pagrindu atsakovė galėtų atlikti mokėjimÄ . Dėl nurodyto, apeliantei iÅ¡ atsakovės priteistina bendra nuostolių suma padidintina iki 68 933,52 Eur. Dėl palÅ«kanų priteisimo 74. TerminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

75. Apeliantė, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, 2018 m. sausio 11 d. raÅ¡tu pareikalavo atsakovės iki 2018 m. vasario 15 d. atlyginti 544 825,63 Eur nuostolių sumÄ . Å iame raÅ¡te apeliantė taip pat nurodė, kad atsakovei neatlyginus nuostolių, ji teismo praÅ¡ys priteisti ir palÅ«kanas dėl praleistos pinginės prievolės įvykdymo. Nurodytos aplinkybės bei tai, kad pirmiau buvo konstatuota, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės miÅ¡rios su apeliante kaltės sÄ lyga, sudaro pagrindÄ patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo. Apeliantės ieÅ¡kinyje reikalauta palÅ«kanų suma perskaičiuotina pagal jai iÅ¡ atsakovės priteistinos nuostolių sumos dydį už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. kovo 27 d. – 377,72 Eur (68 933,52 Eur×0,05×(40/365)).

76. Apeliantei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 68 933,52 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 77. Apibendrindama visus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau spręsdamas atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo klausimÄ , padarė bylos duomenų ir jų visapusiÅ¡ko vertinimo neatitinkančias iÅ¡vadas dėl neegzistuojančių kaltės ir žalos (nuostolių) sÄ lygų, ir tai lėmė iÅ¡ dalies neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies naikinamas, toje dalyje priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

78. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstomos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).

79. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5 104,48 Eur žyminio mokesčio ir 9 596,51 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Nurodytos atstovavimo iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumÄ , ieÅ¡kovės atstovų parengtų procesinių dokumentų kiekį yra pagrįstos. Atsižvelgiant į Å¡iuo sprendimu patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ â€“ 12,6 procentai (bendra ieÅ¡kinio reikalavimų suma – 550 596,86 Eur, patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų bendra suma – 69 311,24 Eur), ieÅ¡kovei atlygintina 1 852,32 Eur (14 700,99×12,6/100) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų.

80. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 5 104,48 Eur žyminio mokesčio ir 3 025 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos vadovaujantis pirmiau nurodytais argumentais laikytinos pagrįstomis, tačiau atsižvelgiant į patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ieÅ¡kovei atlygintina 1 024,31 Eur (8 129,48×12,6/100) nurodytų iÅ¡laidų suma. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina bendra 2 876,63 Eur bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡laidų suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 68 933,52 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus ir 52 ct) nuostolių atlyginimo, 377,72 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 72 ct) palÅ«kanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2 876,63 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 63 ct) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡laidų. Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Aldona Tilindienė Vigintas ViÅ¡inskis