64d0df9c-77bd-4e27-8f8a-b4709d017a0c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-183-881/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00036-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

K., A. D., N. B. ir R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ ieškinį atsakovams A. D., N. B., A. K., R. B., tretieji asmenys E. U., Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, draudimo bendrovės Hiscox Syndicates Limited, Barbican Managing Agency Limited, Allied World Managing Agency Limited dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „KDS grupė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.1. priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. 1 382 949 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.2. priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų N. B., A. K., R. B. ir A. D. 165 051 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai N. B., A. K., R. B., kaip buvę BUAB „KDS grupė“ valdybos nariai, ir atsakovas A. D., kaip buvęs UAB „KDS grupė“ direktorius, 2015 m. rugpjūčio 10 d. pagal ieÅ¡kovės valdybos priimtÄ nutarimÄ nusprendė pirkėjui UAB „Rotada“ parduoti ieÅ¡kovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Å is turtas buvo parduotas 2015 m. rugpjūčio 17 d., sutartį ieÅ¡kovės vardu pasirašė vadovas A. D.. Turtas buvo parduotas ekonomiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis, t. y. per maža kaina, todėl buvo padaryta žala BUAB „KDS grupė“.

Ginčo sutartimi buvo parduotas ieškovės valdytas degalinės kompleksas, veikęs šalia „Via Baltica“ magistralės atkarpoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė, atstovaujama atsakovo direktoriaus A. D., su pirkėja UAB „Rotada“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudarė notarinę turto pirkimo pardavimo sutartį dėl turto perleidimo pirkėjo nuosavybėn už 92 949 Eur. Dėl atsakovų bendrais veiksmais įvykdyto nuostolingo sandorio sumažėjo ieškovės turtas, todėl žala ieškovei padaryta bendrais atsakovų veiksmais.

3. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi buvo paskirta BUAB „KDS grupė“ priklausiusio ir parduoto turto vertės nustatymo ekspertizė. Ekspertas nustatė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiusio turto ? t. y. 9963/10000 dalies pastato – operatorinės – parduotuvės, pastato – stoginės, pastato ? transformatorinės, kitų inžinerinių statinių ? kiemo įrenginių, 9963/10000 dalies kitų inžinerinių statinių ? kiemo statinių, 9963/10000 dalies kitų inžinerinių statinių ? kiemo statinių (tvora, 4H1/g stoginė, 5H1/g stoginė, cisternos (9 vnt.), ir degalinės įrangos (kuro kolonėlių valdymo įrenginys; dujų degalinės siurblys; dujų dozatorius; dujų kolonėlė; kuro iÅ¡pilstymo įranga; siurblys Hydro vacum) ? rinkos vertė sandorio sudarymo dienÄ buvo 258 000 Eur.

Atsižvelgiant į eksperto nustatytÄ turto vertę, ieÅ¡kovė mano, kad dėl minėto ieÅ¡kovės turto perleidimo pirkėjui už 92 949 Eur kainÄ ieÅ¡kovė patyrė 165 051 Eur žalÄ (258 000 Eur - 92 949 Eur = 165 051 Eur), kuri turi bÅ«ti priteista solidariai iÅ¡ visų atsakovų.

4. Be to, ieÅ¡kovės valdyba 2015 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo nusprendė pirkėjai UAB „Savetus“ parduoti ieÅ¡kovei priklausančias 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Rotada“ akcijų, sudarančių 100 proc. visų UAB „Rotada“ iÅ¡leistų akcijų, už 1 680 000 Eur kainÄ . Atsakovas A. D., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, sutiko su per maža akcijų kainos sumokėjimo tvarka, todėl UAB „KDS grupė“ iÅ¡ valdybos sprendimu patvirtintos bendros 1 680 000 Eur akcijų kainos gavo kiek mažiau nei 18 proc.

Å¡ių akcijų kainos (tik 297 051 Eur), dėl to patyrė 1 382 949 Eur nuostolių. Atsakovas A. D., bÅ«damas UAB „KDS grupė“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ generalinis direktorius, 2015 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė pardavė, o UAB „Savetus“ nupirko 100 proc. UAB „Rotada“ akcijų, tokiu bÅ«du sudarydamas ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ ir nenaudingÄ ieÅ¡kovei sandorį. IeÅ¡kovei padaryta žala pasireiÅ¡kė parduoto vertingo bendrovės turto (akcijų) vertės ir iÅ¡ tokio sandorio faktiÅ¡kai gautos naudos disproporcija, t. y. pajamų iÅ¡ parduoto turto negavimu.

Atsakovas A. D. nesielgė rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai ir kvalifikuotai bei neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė gautų kuo didesnę ekonominę naudÄ iÅ¡ verslo veiklos, ir kad jai nebÅ«tų padaryta žalos. IeÅ¡kovei žalos atsiradimÄ tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai nulėmė neprotingi ir nelojalÅ«s atsakovo veiksmai. Atsakovas tyčia sudarė ieÅ¡kovei žalingÄ sutartį bei, ignoruodamas ieÅ¡kovės interesus ir atsakovui tekusias fiduciarines pareigas, tikslingai siekė sutarties žalingų padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu: 5.1. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; 5.2. priteisė ieÅ¡kovei BUAB „KDS grupė“ iÅ¡ atsakovų N. B., R. B. ir A. K. solidariai 165 051 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir po 2 983,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ kiekvieno atsakovo; 5.3. priteisė ieÅ¡kovei BUAB „KDS grupė“ iÅ¡ atsakovo A.

D. 1 382 949 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 964,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; 5.4. kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; 5.5. priteisė ekspertizę atlikusiai UAB „Marleksa“ iÅ¡ kiekvieno atsakovo N. B., R. B. ir A. K. po 175 Eur už atliktÄ ekspertizę; 5.6. priteisė valstybei iÅ¡ kiekvieno atsakovo N. B., R. B. ir A. K. po 749,03 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas; 5.7. priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo A.

D. 11 358,52 Eur žyminį mokestį ir paÅ¡to iÅ¡laidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „KDS grupė“ buvo įregistruota 2006 m. gegužės 23 d.; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi įmonei iÅ¡kelta bankroto byla; 2019 m. vasario 6 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; UAB „KDS grupė“ valdymo organai buvo vienasmenis valdymo organas – vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba; įmonės veiklos tikslas ? užtikrinti ilgalaikį, patikimÄ bei efektyvų bendrovės Å«kinės komercinės veiklos vykdymÄ bei plėtrÄ , racionalų bendrovės turto ir kitų iÅ¡teklių panaudojimÄ bei gauti pelnÄ (Ä®statų 2.1 punktas);

įmonės valdymo organai privalo veikti tik įmonės ir jos akcininkų naudai, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įstatais (Įstatų 5.2 punktas); atsakovas A. D. buvo įmonės direktoriumi nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. vasario 29 d.; valdybos nariais buvo atsakovai N. B. (nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d.), R. B. (nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) ir A. K. (nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.).

Dėl nekilnojamojo turto pardavimo 7. Teismas atmetė atsakovų ir trečiojo asmens argumentus, kad abu ieÅ¡kovės reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami, nes turto pardavimas įmonių grupės viduje net ir mažesne negu rinkos vertė kaina, negali bÅ«ti laikomas žalingu sandoriu, turto pardavimo kaina jokios reikÅ¡mės neturi, nes turtas buvo parduotas UAB „Rotada“, kurios savininkė buvo pati UAB „KDS grupė“, vadinasi, ji pati sau pardavė turtÄ . Teismas nustatė, kad iÅ¡ valdybos susirinkimo protokolo matyti, jog bendrovės valdyba ginčo nutarimo priėmimo dienÄ turėjo vieningÄ sumanymÄ iÅ¡ pradžių suformuoti UAB „Rotada“ turto paketÄ ir po to perleisti UAB „Rotada“ akcijas UAB „Savetus“.

8. Teismas atmetė atsakovų A. K. ir A. D., taip pat trečiojo asmens E. U. teiginius, kad Pietarių degalinės sukoncentravimas UAB „Rotada“ buvo esminė akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sÄ lyga. Teismas pažymėjo, kad ginčo valdybos nutarime tokia sÄ lyga nėra įraÅ¡yta, ar kad akcijos kainuos 1 680 0000 Eur tik tokiu atveju, jeigu UAB „Rotada“ bus degalinės komplekso savininkė. Atsakovai viso teismo proceso metu bandė suformuoti pozicijÄ , kad nekilnojamojo turto kaina yra įtraukta į akcijų kainÄ , tačiau tokia pozicija teismui atrodė nepakankamai argumentuota.

9. Teismas sprendė, kad valdybos vieninga valia buvo parduoti statinius už 92 949 Eur ir akcijas už 1 680 000 Eur. Teismo vertinimu, aiÅ¡kinti valdybos priimtÄ nutarimÄ kaip nors kitaip, reikÅ¡tų valdybos nutarimo esmės iÅ¡kraipymÄ . Todėl teismas sprendė, kad UAB „KDS grupė“ turėjo gauti nutarime nurodytÄ kainÄ už pastatus ir kainÄ už akcijas atskirai.

10. Teismas, įvertinęs UAB „Latmas“ iÅ¡vadÄ apie degalinės rinkos vertę ir nustatęs, kad 2015 m. gegužės 5 d. visa degalinė kaip nedaloma visuma (žemės sklypai, pastatai, pastatuose sumontuota įranga) buvo įvertinta 851 000 Eur, o atsakovai ginčijo, kad žemės sklypai po pastatais nuosavybės teise priklausė atsakovei N. B., todėl pastatų vertė be žemės sklypų yra maža arba apskritai pastatų pardavimas neįmanomas, Å¡iuos atsakovų argumentus atmetė. Teismas pažymėjo, jog atsakovė N. B. buvo UAB „KDS grupė“ akcininkė ir žemės sklypų savininkė, todėl nebuvo jokių kliūčių veikti sutartinai ir parduoti visÄ degalinės komplektÄ vienu metu ir gauti kainÄ už visÄ komplektÄ .

11. Teismas nustatė, kad UAB „Latmas“ iÅ¡vadoje pastatai buvo įvertinti 500 300 Eur, kita turto vertės dalis – 308 000 Eur (du žemės sklypai) ir 42 700 Eur už įrangÄ . Kadangi UAB „KDS grupė“ nuosavybės teise priklausė ir buvo nuspręsta parduoti 9963/10000 dalį pastatų, t. y. 99,63 proc., tai apytikslė UAB „KDS grupė“ pastatų vertė bÅ«tų 498 448,89 Eur.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, kurios metu ekspertas įvertino visÄ degalinės komplektÄ (žemės sklypai, pastatai, įranga) 430 000 Eur suma, Å¡eÅ¡is degalinės pastatus (vertino tik UAB „KDS grupė“ priklausančius 99,63 proc. statinių) kartu su įranga ? 258 000 Eur suma, atitinkamai be įrangos – 131 000 Eur suma. Ekspertas nurodė ir tai, kad objektų (statinių) buvimas svetimame žemės sklype jų vertę mažina 19 proc., bendrosios dalinės nuosavybės faktas vertę mažina 11 proc., hipoteka turto vertės nemažina.

Remiantis aktualiais Tarptautiniais vertinimo standartais, į statinius dažnai yra integruojama įranga ir įrengimai, susiję su tiekimu ar paslaugų teikimu, ir, kai yra įrengti, jie nėra atskiriami nuo statinio. Šie elementai sudaro nekilnojamojo turto dalį. Aprašyta degalinės įranga yra neatsiejama nuo vertinamo nekilnojamojo turto, nes ji yra integruota tame nekilnojamojo turto objekte ir tarnauja teikti degalinės paslaugas. Be jos, kaip ir be kitos įrangos, degalinės kompleksas nefunkcionuotų. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su ieškove, kad degalinės turto (pastatų su įranga) racionali kaina turėjo būti 258 000 Eur.

13. Teismas atsakovų N. ir R. B. bei A. K. argumentus, kad valdyba nutarė parduoti tik pastatus be juose integruotos degalinės įrangos; dėl įrangos pardavimo esÄ turėjo spręsti įmonės vadovas, nes įrangos pardavimas nebuvo sandoris, kuriam reikėtų valdybos sprendimo, vertino kaip gynybinę pozicijÄ , kuri byloje surinktais įrodymais nėra pagrįsta. Nors 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarime dėl įrangos pardavimo nepriimta jokio sprendimo, tačiau iÅ¡ UAB „Latmas“ atliktos turto vertinimo ataskaitos, kuriÄ 2015 m. balandžio 22 d. užsakė pardavėja UAB „KDS grupė“, matyti, kad buvo vertinama degalinė kaip parengtas veikti (prekiauti degalais) kompleksas su visais pastatais ir visa reikalinga įranga.

Atsakovai nepateikė įrodymų, kad dėl degalinės įrangos pardavimo buvo sprendžiama atskirai, bet kurio iÅ¡ bendrovės valdymo organų. Jeigu bendrovės valdyba bÅ«tų ketinusi parduoti tik pastatus, tai turėjo nurodyti direktoriui, kad už įrangÄ reikalinga gauti papildomÄ kainÄ .

14. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog valdyba, priimdama ginčo nutarimÄ , vertino kitokios sudėties turto pardavimÄ , negu buvo parduota, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės valdyba 2015 m. rugpjūčio 10 d. nusprendė parduoti turtÄ kartu su pastatuose integruota degalinės veiklai reikalinga įranga.

15. Teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad pastatai buvo parduodami atskirai nuo žemės sklypų ir kad jie buvo bendroje nuosavybėje su UAB „Rotada“, todėl buvo galima gauti tik mažesnę kainÄ , nes valdybos narių valia parduoti pastatus ir vienos iÅ¡ akcininkių N. B. valia parduoti žemės sklypus buvo vieninga, o UAB „Rotada“ akcininkė buvo UAB „KDS grupė“, todėl pastatų priklausymas skirtingiems savininkams nesudarė kliÅ«ties pardavimui ir neturėjo įtakos kainai.

16. Teismas nustatė, kad atsakovai N. ir R. B. teigė, jog jie kaip bendrovės akcininkai buvo laisvi sudaryti sandorius savo nuožiÅ«ra, nes ginčo valdybos nutarimo priėmimo metu (2015 m. rugpjūčio 10 d.) UAB „KDS grupė“ buvo moki, todėl nereikėjo paisyti kreditorių interesų ir jų galimybės gauti reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bendrovės turto. Tačiau teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos UAB „Veiklos auditas“ atliktos audito ataskaitos nustatė, kad tiksli UAB „KDS grupė“ ekonominio nemokumo atsiradimo data yra 2015 m. rugsėjo 17 d.

Audito ataskaitoje pateikti įmonės balanso duomenys laikotarpiu nuo 2006 iki 2014 m., iš kurių matyti, kad 2014 metų pabaigoje įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 21 311 944 Eur, iš šios sumos vien tik mokėtinos sumos kitiems kreditoriams – 541 013 Eur. Tuo tarpu materialus įmonės turtas 2014 m. pabaigoje sudarė 11 252 203 Eur. Todėl akivaizdu, kad pastatų perleidimas nepagrįstai sumažinta kaina buvo sandoris mažinantis materialaus turto vertę, ir nors tiesiogiai nesukuriantis nemokumo, bet jau vedantis įmonės būklę link nemokumo būklės.

17. Teismas nustatė, kad Audito ataskaitoje taip pat iÅ¡skirti sandoriai, nulėmę įmonės nemokumÄ , vienas iÅ¡ tokių sandorių yra pastatų Pietarių kaime, Marijampolės sav. pardavimas, atnešęs 176 220 Eur nuostolį.

18. Teismo vertinimu, atsakovų atsakomybė kildinama iÅ¡ jų valdymo organų narių funkcijų, todėl nustačius, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. priimtas nutarimas parduoti pastatus ir akcijas buvo vienas iÅ¡ sandorių, sukėlusių įmonės nemokumÄ , nėra pagrindo atleisti atsakovus N. ir R. B. nuo atsakomybės tuo pagrindu, jog jie kaip įmonės akcininkai galėjo disponuoti įmonės turtu savo nuožiÅ«ra. Teismas sprendė, kad atsakovai kaip valdybos nariai atliko bendrovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus – nebuvo sÄ Å¾iningi, protingi ir lojalÅ«s bendrovei, atsakovė N. B. neiÅ¡vengė situacijos, kai jos asmeniniai interesai (parduoti žemės sklypus) prieÅ¡taravo juridinio asmens interesui iÅ¡laikyti turto masę nepakitusiÄ ar bent jau gauti lygiavertę kainÄ už turtÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis).

19. Teismas sprendė, kad valdybos nario A. K. veiksmai / neveikimas taip pat buvo neteisėti, nes jis kaip valdybos narys, žinodamas, jog ketinama parduoti turtÄ mažesne verte, negu balanse nurodyta turto vertė, nepareikalavo detalesnės informacijos dėl bendrovės kreditorinių įsipareigojimų, dėl sandorio įtakos tolesnei bendrovės veiklai, todėl nebuvo lojalus, sÄ Å¾iningas ir protingas bendrovės atžvilgiu, nesiekė nustatyti realiÄ parduodamų pastatų ir įrangos kainÄ , nesiekė geriausios naudos bendrovei. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovų N. ir R. B. bei A. K. neteisėti veiksmai buvo bendri, nes jie buvo kolegialaus valdymo organo nariai, susirinkime visi turėjo po vienÄ balsÄ , todėl visų valdybos narių civilinė atsakomybė yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

20. Teismas nenustatė duomenų, kad bÅ«tent bendrovės direktorius pateikė valdybai svarstyti klausimus dėl turto pardavimo, jog nepateikė kokios nors svarbios informacijos ar pateikė klaidingÄ informacijÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad bendrovės direktorius negalėjo kaip nors paveikti valdybos narių, jog jie nepriimtų sprendimo parduoti bendrovės turtÄ pernelyg pigiai, todėl bendrovės vadovo solidari atsakomybė dėl valdybos priimto 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo yra neįrodyta. Å ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovo A. D. atžvilgiu teismas atmetė.

21. Teismas nustatė, kad ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. rugpjūčio 17 d., tÄ pačiÄ dienÄ N. B. pardavė UAB „Savetus“ žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)), kuriuose yra pastatyti ginčo statiniai; įrangos pardavimas nei vienoje iÅ¡ sutarčių nebuvo paminėtas (ieÅ¡kovės teigimu, įranga tiesiog atiteko pirkėjui kaip pastatų dalis); pirkėjas sumokėjo už parduotus pastatus 92 949 Eur. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „KDS grupė“ patirtÄ Å¾alÄ sudaro kainos skirtumas tarp realios turto vertės (258 000 Eur) ir faktiÅ¡kai gautos už pastatus kainos (92 949 Eur), t. y. 165 051 Eur. Teismo vertinimu, priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos yra akivaizdus, nes nesant valdybos nutarimo parduoti pastatus už 92 949 Eur sumÄ , turtinė žala nebÅ«tų atsiradusi.

22. Teismas netenkino atsakovo A. K. praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas nurodė, kad jo atžvilgiu taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo, kuris prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir suėjo 2018 m. rugpjūčio 11 d. Teismas nesutiko su tokiu termino skaičiavimu, nes bankroto byla UAB „KDS grupė“ iÅ¡kelta 2018 m. sausio 24 d., nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 5 d., teismas nustatė 10 dienų terminÄ nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, per kurį administratorei turėjo bÅ«ti perduoti visi įmonės dokumentai; byloje nėra pateikta duomenų, kada konkrečiai bankroto administratorei buvo perduoti įmonės dokumentai, todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2018 m. vasario 15 d. (suėjus dokumentų perdavimo terminui).

Nustatęs, kad ieškinys byloje pareikštas 2019 m. sausio 16 d., teismas sprendė, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) nėra praleistas.

23. Atsakovai tvirtino, kad administratorė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praleidusi 6 mėnesių terminÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, tačiau teismas sprendė, jog minėtoje Ä®BÄ® normoje įtvirtinta ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė yra taikoma ne visiems be iÅ¡imties bankroto administratorės reiÅ¡kiamiems reikalavimams, o tik tiems, kuriais ginčijami bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai.

Administratorė pareiÅ¡kė reikalavimÄ ne dėl sandorių nuginčijimo, o tik dėl tokiais sandoriais padarytos žalos atlyginimo, todėl Ä®BÄ® įtvirtintos ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklės netaikė. Dėl akcijų pardavimo 24. Byloje nustatyta: bendrovės valdyba 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu nusprendė parduoti UAB „Rotada“ akcijas pirkėjui UAB „Savetus“ už 1 680 000 Eur; byloje nėra ginčo, kad valdybos nustatyta akcijų kaina yra tinkama; tarp atsakovo A.

D. ir akcijų pirkėjo, trečiojo asmens E. U., 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasirašytas protokolas, pagal kurį buvo pakeistas už akcijas mokėtinos sumos (1 680 000 Eur) paskirstymas:

1) pirkėjas sumokės DNB bankui 1 190 000 Eur taip sumažino UAB „KDS grupės“ bendrÄ Ä¯siskolinimÄ 1 190 000 Eur suma, ir bus atsisakyta turto įkeitimo;

2) pirkėjas 192 949 Eur sumokės tiesiogiai UAB „Rotadai“, kuriuos Å¡i savo ruožtu panaudos nupirkti iÅ¡ N. B. žemės sklypus už 100 000 Eur ir nupirkti iÅ¡ UAB „KDS grupė“ nekilnojamÄ jį turtÄ už 92 949 Eur;

3) likusiÄ sumÄ , sutartÄ gauti už akcijas, t. y. 297 051 Eur, pirkėjas sumokės pardavėjai UAB „KDS grupė“. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pasiraÅ¡ydamas 2015 m. rugpjūčio 12 d. susitarimÄ bendrovės vadovas atliko neteisėtus ir jo fiduciarines pareigas pažeidžiančius veiksmus.

25. Be to, teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. susitarimas buvo perkeltas ir į 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarytÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties IV skyrių, nustatantį atsiskaitymo tvarkÄ , kad 192 949 Eur bus paskirstyti N. B. ir UAB „KDS grupė“ (apmokėti už nekilnojamÄ jį turtÄ Pietarių k. Marijampolės sav.), 297 051 Eur gaus UAB „KDS grupė“, o 1 190 000 Eur bus sumokėti tiesiogiai į DNB banko sÄ skaitÄ . Kaip ir konstatuota audito ataskaitoje, Å¡iuo susitarimu mokėjimai už akcijas buvo iÅ¡skaidyti į keturias dalis: 100 000 Eur; 92 949 Eur; 297 051 Eur ir 1 190 000 Eur, iÅ¡ kurių UAB „KDS grupė“ gavo tik 297 051 Eur.

Tokiu bÅ«du UAB „KDS grupė“ valdybos nutarimas gauti už akcijas 1 680 000 Eur buvo neįvykdytas, nes gauta tik 297 051 Eur. Teismas pažymėjo, kad faktiÅ¡kai buvo įvykdyta atsakovų sugalvota schema, kad parduotų nekilnojamųjų daiktų vertė bÅ«tų įtraukta į akcijų kainÄ , kaip buvo aiÅ¡kinama teismui Å¡iame procese. Å ia schema buvo siekta ir kitų tikslų, t. y. realaus, likvidaus turto „iÅ¡vedimo“ iÅ¡ UAB „KDS grupė“.

26. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. D., kaip UAB „KDS grupė“ direktorius, 2016 m. sausio 21 d. pasirašė susitarimÄ Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuriuo pakeitė sutarties 3.1 punktÄ nurodydamas, jog pardavėjas parduoda akcijas (UAB „Rotada“) už 297 051 Eur kainÄ , kuri yra sudėtinė akcijų pirkimo-pardavimo sandorio vertės dalis ir yra įskaičiuota į bendrÄ 1 680 000 Eur sumÄ . Teismas sprendė, kad Å¡iuo susitarimu buvo galutinai patvirtintas pradinis sumanymas parduoti UAB „Rotada“ akcijas už 297 051 Eur ir tokiu bÅ«du paneigti valdybos priimtÄ nutarimÄ parduoti akcijas už 1,68 mln. eurų.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad pakeitus pradinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, buvo de jure (teisiÅ¡kai) patvirtinta tai, jog atsakovas A. D., atstovaudamas UAB „KDS grupė“, 100 proc. UAB „Rotada“ akcijų pardavė už 5,6 kartus mažesnę kainÄ , nei buvo numatyta UAB „KDS grupės“ valdybos 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarime.

27. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad 1 190 000 Eur suma buvo padengtas kredito limitas DNB bankui (Å¡iuo metu Luminor AB bankas), už kurį UAB „KDS grupė“ buvo solidariai prisiėmusi atsakomybę, todėl anksčiau ar vėliau bÅ«tų turėjusi šį kreditÄ bankui grÄ Å¾inti, vadinasi, faktiÅ¡kai UAB „KDS grupė“ žalos nepatyrė. Teismas, įvertinęs 2006 m. sudarytÄ ir 2015 m. liepos 22 d. atnaujintÄ finansinių įsipareigojimų limito sutartį, nustatė, kad finansinių įsipareigojimų limito suma buvo 11 255 000 Eur, visi klientai banko atžvilgiu buvo solidarÅ«s klientai, todėl pagal sutartį atsakė bankui solidariai.

Tačiau bÅ«damos savarankiÅ¡kais juridiniais vienetais, kiekviena KDS įmonių grupės įmonė pagal Finansinių įsipareigojimų limito sutartį Nr. 1136-06FI turėjo teisę gauti konkrečiÄ kredito dalį, gauto kredito dalį apskaitydavo savo apskaitoje kaip finansinį įsipareigojimÄ bankui, o gautas lėšas naudojo savo (bet ne kitų susijusių įmonių) naudai gauti. Atitinkamai už konkrečiai įmonei iÅ¡mokėto kredito dalį tokia įmonė bankui atsakė asmeniÅ¡kai. Ir tik tuomet, jeigu tam tikra KDS įmonių grupės įmonė bÅ«tų neįvykdžiusi banko atžvilgiu pagal gauto kredito dalį jai atitekusių prievolių, kitos KDS įmonių grupės įmonės, pareikalavus bankui, bÅ«tų turėjusios savo turtu atsakyti bankui kaip solidarios bendraskolės.

28. Teismas, gavęs iÅ¡ AB Luminor Bank duomenis, t. y. kokios pinigų sumos ir kokioms konkrečioms įmonėms buvo iÅ¡mokėtos pagal finansinių įsipareigojimų limito sutartį 2015 m. rugpjūčio 10 d. (kai priimtas valdybos nutarimas), 2015 m. rugpjūčio 19 d. (kai sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis) ir 2016 m. sausio 21 d. (kai pakeista akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sumažinant akcijų kainÄ ), nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis, UAB „KDS grupė“ buvo panaudojusi 5 292 245,46 Eur kredito, UAB „Rotada“ buvo panaudojusi 1 176 537,62 Eur kredito, kitos keturios įmonės kredito linijos lėšų nebuvo paėmę.

Atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 19 d. „KDS grupė“ buvo panaudojusi 5 612 149,12 Eur kredito, o 2016 m. sausio 21 d. – 4 438 697,37 Eur (panaudotas kreditas sumažėjęs 843 631,2 Eur). Tuo tarpu UAB „Rotada“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. kredito likutis buvo 1 184 980,68 Eur, o 2016 m. sausio 21 d. panaudoto kredito limito likučio nebuvo, sÄ skaitos likutis buvo teigiamas. Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad pirkėjo sumokėtinais už UAB „Rotada“ akcijas pinigais buvo padengtos pačios UAB „Rotada“ paimto kredito limito lėšos, kitaip tariant, UAB „KDS grupė“ savo sÄ skaita padengė UAB „Rotada“ paimtÄ kreditÄ ir atsisakė savo kaip solidarios skolininkės regreso teisės į bendraskolę UAB „Rotada“.

29. Teismas konstatavo, kad atsakovo A. D. neteisėtus veiksmus sudaro tai, kad jis, bÅ«damas UAB „KDS grupė“ vienasmenis valdymo organas (vadovas), neiÅ¡vengė interesų konflikto, nes pats asmeniÅ¡kai finansavo akcijų pirkėjÄ UAB „Savetus“, paskolindamas Å¡iam 100 000 Eur, tokiu bÅ«du tapęs UAB „Savetus“ kreditoriumi atsakovas įgijo privatų interesÄ , jog jo skolininkė UAB „Savetus“ sumokėtų už UAB „Rotada“ akcijas mažiau (daugiau lėšų liktų grÄ Å¾inti paskolÄ A.

D.), konkuruojantį su jo kaip bendrovės „KDS grupė“ vadovo interesu, kad UAB „KDS grupė“ gautų už parduodamas akcijas daugiau. Teismo vertinimu, netiesioginis įrodymas atsakovo sÄ sajų su pirkėju UAB „Savetus“ yra tai, kad atsakovas dirbo UAB „Savetus“ nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Teismas sprendė, kad atsakovo aiÅ¡kinimai, jog jis, paskolindamas UAB „Savetus“ 100 000 Eur‚ „gelbėjo“ sandorį, tampa dviprasmiÅ¡ki, nes neaiÅ¡ku, kieno interesais atsakovas gelbėjo sandorį ? savo asmeniniais ar bendrovės „KDS grupė“.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai 30. Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o: 30.1. panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo A. D. buvo priteista 1 382 949 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 2 964,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; 30.2. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

31. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 31.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, siaurai vertino akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos sudarymo aplinkybes. Vertinant sutartis, bÅ«tina įvertinti ir ikisutartinius santykius, Å¡alių derybas ir kt., kad bÅ«tų galima kuo tiksliau nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus. Byloje dalyvavo bendrovės valdybos nariai, kurie priėmė valdybos nutarimÄ , tačiau net ir valdybos narių (atsakovų) paaiÅ¡kinimai ir teikti įrodymai nebuvo tiriami ir vertinami. 31.2.

Nepagrįsti teismo motyvai, kad akcijos neva buvo perleistos už 297 051 Eur, o ne už valdybos nutarimu nustatytÄ kainÄ . Toks aiÅ¡kinimas neatitinka tarp akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alių buvusių derybų ir ikisutartinių santykių bei paties sandorio esmės. Ikisutartiniai santykiai, apie kuriuos nėra kalbama sprendime, prasidėjo 2015 m. birželio pradžioje, t. y. likus beveik trims mėnesiams iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo. Per tokį laiko tarpÄ Å¡alys turėjo pakankamai laiko nuspręsti, kokia bus sandorio kaina, iÅ¡ ko ji susidės, ir kaip bus atsiskaitoma pagal sutartį. 31.3.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad atsakovas 2015 m. rugpjūčio 12 d. pasiraÅ¡ydamas protokolÄ , neva pakeitė valdybos nutarimu nustatytÄ kainos paskirstymÄ , yra neteisinga, nes valdybos nutarimu buvo nustatyta bÅ«tent tokia sandorio kaina, už kuriÄ ir buvo parduotos akcijos (1 680 000 Eur); valdybos nutarimu atsakovas nebuvo įpareigotas sudaryti tokiÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ bendrovė bÅ«tų gavusi visÄ kainÄ Ä¯ savo banko sÄ skaitÄ . Atvirkščiai, valdyba leido pačiam bendrovės vadovui (atsakovui) nuspręsti dėl kitų sandorio sÄ lygų, įskaitant bet neapsiribojant dėl kainos sumokėjimo mechanizmo.

Valdybos nutarimo priėmimo metu jau buvo žinoma, kad 1 680 000 Eur kainos iÅ¡skirstymas tikrai bus atliekamas, nes reikės atsiskaityti su banku, padengiant 1 190 000 Eur panaudotÄ kredito limitÄ . Be to, pagrindinės kainos paskirstymo nuostatos jau buvo įtvirtintos preliminarioje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri buvo pasiraÅ¡yta prieÅ¡ daugiau nei dvi savaites iki valdybos nutarimo ir ji buvo žinoma valdybos nariams. Tiek apie preliminariÄ jÄ sutartį, tiek apie akcijų pirkimo-pardavimo sutartį žinojo bendrovės akcininkai ir valdybos nariai, kurie nereiÅ¡kė atsakovui pretenzijų, nes laikė valdybos nutarimÄ tinkamai įvykdytu. 31.4.

Apeliantas nepažeidė vadovo fiduciarinių pareigų bei tinkamai įgyvendino valdybos nutarimÄ , nepadarė bendrovei žalos. Iki bylos iÅ¡kėlimo nebuvo keliamas klausimas dėl valdybos nutarimo netinkamo įvykdymo. Valdybos nariai, vadovas ir akcininkai suprato, kad UAB „Rotada“ akcijos negalėjo bÅ«ti parduotos be UAB „Rotada“ prievolės bankui (1 190 000 Eur) padengimo, todėl turėjo arba nutarti, kad bendrovė pati savo lėšomis padengs kredito limito dalį arba tÄ dalį padengs pirkėjas, tik tokiu atveju kredito dalis atitinkamai bus dengiama iÅ¡ pirkimo kainos, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.

Toks pardavimo modelis yra visiÅ¡kai įprastas ir normalus verslo praktikoje. Å iuo atveju UAB „Rotada“ buvo ne tik skolinga bankui 1 190 000 Eur, bet ir solidariai atsakinga už prievoles kartu su kitomis bendrovės grupės narėmis, o tai nėra patrauklu potencialiam pirkėjui, t. y. siekiant pelningai parduoti vienÄ Ä¯monę iÅ¡ visos įmonių grupės, reikia užtikrinti, kad parduodama įmonė neturės įsipareigojimų jokiems tretiesiems asmenims už įmonių grupės nares po to, kai bus sudarytas akcijų perleidimo sandoris. 31.5.

Nors teoriÅ¡kai galima parduoti bet kÄ , o taip pat ir įmonės akcijas kartu su visais įmonės įsipareigojimais, tačiau Å¡ioje byloje nebuvo aiÅ¡kinamasi, kokia bÅ«tų buvusi UAB „Rotada“ akcijų kaina tuo atveju, jei nebÅ«tų dengiami įsipareigojimai bankui, bet įmonė perimama kartu su finansiniais įsipareigojimais. Byloje nebuvo atliekamas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kainos vertinimas, t. y. tikroji akcijų vertė nebuvo nustatinėjama. Pareiga įrodyti, kad akcijos buvo parduotos už netinkamÄ kainÄ kyla tai teigiančiai Å¡aliai – ieÅ¡kovei.

Taip pat byloje nebuvo įrodyta, kad bendrovė turėjo galimybę gauti bent kiek didesnę naudÄ iÅ¡ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad bendrovei, atsiskaičius su banku ir sutvarkius UAB „Rotada“ turto klausimus, tuo metu rinkoje galėjo tekti daugiau nei 297 051 Eur. Pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo ekspertizės iÅ¡vadas, kurios yra palankios atsakovams, dėl to nepagrįstai sprendė, kad turtas (įskaitant ir akcijas, į kurių kainÄ Ä¯Ä—jo degalinių kaina), buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainÄ . 31.6.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, dėl to, kad iÅ¡ valdybos nutarimu nustatytos 1 680 000 Eur kainos 1 190 000 Eur suma buvo padengtas UAB „Rotada“ kreditas DNB bankui (Å¡iuo metu Luminor bankas), neteisingai vertino tiek faktinę, tiek teisinę situacijÄ dėl solidarios įmonių grupės atsakomybės pagal kredito limito sutartis. Teismas neteisingai ir Å¡aliÅ¡kai vertino byloje esančius įrodymus bei ginčo Å¡alių pozicijÄ , nes skundžiamame sprendime teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovės argumentais. 31.7.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nevykdė valdybos nutarimo (kadangi nepardavė akcijų už 1,68 mln. Eur), sudarė bendrovei žalingus susitarimus bei neiÅ¡vengė interesų konflikto, kadangi pats skolino pinigus pirkėjui atsiskaityti pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1 680 000 Eur sumai, jÄ iÅ¡skirstant ? kredito dengimui, įsipareigojimų už turtÄ dengimui, likutį pervedant bendrovei. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sandoris buvo sudarytas už mažesnę kainÄ , nei nustatė bendrovės valdyba.

Jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti ir po to, kai buvo padarytas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimas 2016 m. sausio 21 d., kuriuo buvo tik patikslintos formuluotės, esančios sutartyje. Tokie pakeitimai buvo atlikti pačios bendrovės iniciatyva, praÅ¡ant metinį auditÄ atlikusiems auditoriams dėl to, kad bÅ«tų tinkamai apskaitytas akcijų pardavimas. Apeliantas neveikė interesų konflikte, kai siekdamas iÅ¡saugoti pasiraÅ¡ytÄ sandorį, sutiko asmeniÅ¡kai paskolinti pirkėjui atsiskaitymui reikalingų lėšų, nors pirkėjas, atlikęs teisinį patikrinimÄ ir sužinojęs apie esminius pasikeitimus UAB „Rotada“ finansiniuose įsipareigojimuose (paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡duotų garantijų suma yra ne 500 000 Eur, bet 753 000 Eur), turėjo teisę nutraukti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti iÅ¡ bendrovės 100 000 Eur žalos.

Derybų bÅ«du buvo pasiektas kompromisinis variantas, nes pirkėjas bet kuriuo atveju skolinosi lėšas atsiskaitymui ir iÅ¡ kitų asmenų be kredito įstaigų. 31.8. Byloje svarbu buvo įvertinti visÄ sandorį, t. y. dėl ko tarėsi ir susitarė Å¡alys. Pirkėjas neketino tiesiog pirkti akcijas, pirkėjÄ domino degalinių tinklo verslas, susidedantis iÅ¡ kelių degalinių, turimų sutarčių, licencijų, ir kt. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys jau ikisutartinių santykių metu susitarė, kad siÅ«loma kaina (1 680 000 Eur) yra už bendrovę (jos akcijas), kuri neturi finansinių įsipareigojimų ir turi tam tikrÄ turtÄ .

Tai buvo susitarimo dalis ? arba įsipareigojimus dengia pardavėjas savo jėgomis, arba tam naudojamos pirkėjo lėšos. Tai, kad Å¡alys pasirinko tokį atsiskaitymo už akcijas bÅ«dÄ , nedaro jų nesÄ Å¾iningomis ir nesukuria prielaidų kaltinti apeliantÄ atlikus neteisėtus veiksmus.

32. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų N. B., R. B. ir A. K. 165 051 Eur žalos atlyginimÄ ir Å¡ioje dalyje sprendimÄ pakeisti – atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui A. K., taip pat atmetus šį pagrindinį reikalavimÄ , atmesti ir visus su juo susijusius procesinius reikalavimus; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 32.1.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė turi bÅ«ti nustatyta kaip degalinės komplekso rinkos vertė, užuot laikęs, jog jų rinkos vertė nustatytina kaip nekilnojamojo turto rinkos vertė; neteisingai sprendė, kad bendrovės valdyba nusprendė parduoti turtÄ kartu su pastatuose integruota degalinės veiklai reikalinga įranga; neteisingai sprendė, kad nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės nemažina faktas, jog jie stovėjo kitam asmeniui priklausančiuose žemės sklypuose bei dalis jų priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitu asmeniu; bendrovės valdybos pritarimo nekilnojamųjų daiktų pardavimo sandoriui nevertino kartu su pritarimu UAB „Rotada“ akcijų pardavimo sandoriui; netinkamai iÅ¡analizavo aspektÄ , kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. bendrovės finansinė padėtis buvo gera, todėl bankroto administratorės ieÅ¡kinys negalimas iÅ¡ esmės; netaikė atsakovo A.

K. atžvilgiu verslo sprendimo priėmimo taisyklės; taikė civilinę atsakomybę atsakovui A. K. nenustatęs jo kaltės; taikė atsakomybę atsakovui A. K. neteisingai nustatęs priežastinį ryšį; neteisingai sprendė dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo; neanalizavo argumento, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas civilinės atsakomybės draudikams; gavęs 2020 m. birželio 25 d. praÅ¡ymÄ , nepagrįstai neatnaujino bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir neįtraukė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. 32.2.

Byloje esminis klausimas yra valdybos narių civilinė atsakomybė, spendžiant kokio turto pardavimui buvo pritarta ginčo valdybos nutarimu, bei, kaip turi bÅ«ti nustatoma konkretaus bendrovės turto rinkos vertė. Teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė ir pritarė ieÅ¡kovės teiginiui, kad UAB „Rotada“ parduoto turto rinkos vertė turi bÅ«ti nustatoma kaip Pietarių degalinės komplekso dalies rinkos vertė. Å iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas vertino, kad bendrovė pardavė UAB „Rotada“ ne nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, bet Pietarių degalinę kaip turtinį kompleksÄ . 32.3.

Byloje įrodyta aplinkybė, kad Pietarių degalinė nelaikytina turtiniu kompleksu, kurį sudaro žemės sklypai, kurie nuosavybės teise priklausė atsakovei N. B., nekilnojamieji daiktai, kurių dalis priklausė bendrovei kartu su UAB „Rotada“ bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei kilnojamieji daiktai. Bendrovė visų Å¡ių objektų nuosavybės teise niekuomet neturėjo. Todėl jie niekada nesudarė nedalomos visumos bendrovės nuosavybėje, o turtas gali bÅ«ti laikomas turtiniu kompleksu tik tuomet, kai jis sudaro užbaigtÄ visumÄ . 32.4.

Byloje nustatyti faktai patvirtina, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu bei atsakovei N. B. nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu iÅ¡ tiesų buvo siekiama sutelkti Pietarių degalinę kaip turtinį kompleksÄ , tik ne ieÅ¡kovėje, o UAB „Rotada“, kuri ir vykdė prekybos degalais veiklÄ . 32.5. Faktas, kad UAB „Rotada“ įsigijo žemės sklypus iÅ¡ N. B., bei nekilnojamuosius daiktus (jų dalis) ir kilnojamuosius daiktus iÅ¡ bendrovės ir sujungė juos su UAB „Rotada“ priklausiusiais nekilnojamaisiais daiktais (jų dalimis) ir kilnojamaisiais daiktais, taip sukurdama turtinį kompleksÄ , dar neįrodo, kad bendrovė pardavė turtinį kompleksÄ .

Bendrovė ir N. B., kiekviena atskirai, pardavė objektus, kuriuos turėjo nuosavybės teise, o UAB „Rotada“ juos nupirko, ir tuomet, sujungus juos su UAB „Rotada“ valdytais daiktais bei vykdytu verslu, jie tapo turtiniu kompleksu, priklausančiu vienam juridiniam asmeniui. 32.6. IeÅ¡kovė pripažino, kad prekybos degalais veiklÄ ir susijusiÄ veiklÄ vykdė UAB „Rotada“. Atsakovai bei tretieji asmenys paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nevykdė prekybos degalais ir susijusios veiklos. IeÅ¡kovė verslo Pietarių degalinėje niekuomet nevykdė, o tai yra dar vienas argumentas, kad ieÅ¡kovė nevaldė Pietarių degalinės kaip turtinio komplekso.

Be to, byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieÅ¡kovė turėjo ketinimÄ pati supirkti visus turto, sudarančio Pietarių degalinę, objektus ir vykdyti degalinės veiklÄ . IeÅ¡kovė buvo holdingo tipo įmonė, užsiimanti dukterinių įmonių valdymu, todėl neturėjo jokio intereso vykdyti degalų verslÄ . 32.7. Bendrovės valdyba priėmė sprendimÄ tik dėl jai nuosavybės teise priklausiusių nekilnojamųjų daiktų pardavimo. Atitinkamai ieÅ¡kovės UAB „Rotada“ parduota nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė negali bÅ«ti nustatinėjama kaip turtinio komplekso dalies rinkos vertė. 32.8.

Sprendžiant dėl atsakovo A. K. civilinės atsakomybės, turi bÅ«ti vertinama, kokia buvo nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 10 d., o ne perleisto verslo komplekso dalies rinkos vertė. ReikÅ¡minga aplinkybė, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui visos įmonių grupės, priklausiusios ieÅ¡kovei, kreditorius DNB bankas, 2015 m. rugpjūčio 14 d. davė sutikimÄ , nurodydamos, kad nekilnojamųjų daiktų (jų dalių) pardavimo kaina yra 92 949 Eur. Å ios aplinkybės teismas nevertino. 32.9.

Valdyba neturėjo kompetencijos pritarti kilnojamųjų daiktų pardavimui. Pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. galiojusį teisinį reglamentavimÄ , bendrovės vadovas yra vienasmenis valdymo organas (ABÄ® 37 straipsnio 1 dalis), jis veikia bendrovės vardu ir, jei nenumatyta kitaip, turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius. 32.10. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2015 m. gegužės 15 d. UAB „Latmas“ vertinimo ataskaita, kurioje buvo vertinama Pietarių degalinė kaip parengtas veikti (prekiauti degalais) kompleksas su visais pastatais ir veiklai reikalinga įranga.

Å ia ataskaita byloje nesirėmė ir ieÅ¡kovė, o atsakovui A. K. apie jos egzistavimÄ iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarimo priėmimo apskritai nebuvo žinoma. 32.11. Teismo ekspertizės akte nustatyta kilnojamųjų daiktų rinkos vertė yra 71 210,18 Eur. Nustatyta nekilnojamųjų daiktų (jų dalių) be kilnojamųjų daiktų rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 17 d. ? 186 789,82 Eur. Nustatant ieÅ¡kovės parduotų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę 2015 m. rugpjūčio 10 d., turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad Å¡ie nekilnojamieji daiktai buvo kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype bei kai kurie iÅ¡ jų buvo valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitu asmeniu.

Teismas nusprendė, kad šiuo atveju objektų (statinių) buvimas svetimame žemės sklype bei valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės nemažina. Nors šiuo atveju bendrovės valia parduoti nekilnojamuosius daiktus UAB „Rotada“ sutapo su atsakovės N. B. valia parduoti žemės sklypus tam pačiam pirkėjui, su UAB „Rotada“ valia įgyti nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei tai sutapo su bendrovės valia parduoti UAB „Rotada“ akcijas UAB „Savetus“ ir atitinkamai su priešpriešine E. U. valia (per UAB ,,Savetus“) įsigyti UAB „Rotada“ akcijas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl to turi būti ignoruojami faktai, kurie turi neigiamos įtakos nekilnojamojo turto vertei. 32.12.

Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad ieÅ¡kovės valdyti nekilnojamieji daiktai nedomino nei vieno pirkėjo, iÅ¡skyrus E. U., kurį domino tik visas UAB „Rotada“ verslas – septynios degalinės (įskaitant Pietarių kuro degalinę). Taigi, nekilnojamieji daiktai turėjo tik vienÄ realų pirkėjÄ â€“ UAB „Rotada“. Šį faktÄ patvirtina ir tai, kad pirkėjas UAB „Rotada“ verslui buvo ieÅ¡komas ilgai, apie penkerius metus. Teismas, vertindamas, kokia buvo tikroji nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė, turėjo įvertinti ir tai, kad net jei hipotetiÅ¡kai bendrovė ir bÅ«tų nusprendusi ieÅ¡koti kito nekilnojamųjų daiktų pirkėjo, tai tokiu atveju bendrovės valia nebÅ«tinai bÅ«tų sutapusi su N. B. valia ir, tikėtina, nebÅ«tų sutapusi su UAB „Rotada“, kuri ir vykdė prekybos degalais veikslÄ , valia. 32.13.

Nekilnojamųjų daiktų pardavimo sandoris turi bÅ«ti vertinamas tik kartu su UAB „Rotada“ akcijų pardavimo sandoriu. Teismas dviprasmiÅ¡kai pasisakė, kartu ar atskirai turi bÅ«ti vertinamas turto pirkimo-pardavimo sandoris bei UAB „Rotada“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris. Teismas teisingai konstatavo, kad Pietarių degalinės sukoncentravimas UAB „Rotada“ buvo esminė akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sÄ lyga. Valdybos valia buvo vienareikÅ¡miÅ¡ka – sukoncentruoti Pietarių degalinę UAB „Rotada“ ir tuomet visÄ verslÄ parduoti trečiajam asmeniui, parduodant UAB „Rotada“ akcijas, ir tai įrodo faktas, kad dėl abiejų sandorių nuspręsta tame pačiame valdybos nutarime.

Nekilnojamųjų daiktų kaina ir UAB „Rotada“ akcijų kaina nustatyta viename valdybos nutarime, sandorius siejo bendra valia, trečiasis asmuo E. U. ir atsakovas A. D. paaiÅ¡kino, kad visuomet buvo deramasi tik dėl maždaug tokios UAB „Rotada“ akcijų kainos, kuri įtvirtinta valdybos nutarime, o Pietarių degalinės sukoncentravimas UAB „Rotada“ buvo esminė akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sÄ lyga. Taigi teismas negalėjo prieiti iÅ¡vados, kad UAB „Rotada“ akcijos po Pietarių degalinės sukoncentravimo turėjo kainuoti daugiau nei 1 680 000 Eur. 32.14.

Kaina, kuriÄ už UAB „Rotada“ akcijas sutiko mokėti E. U. (per UAB „Savetus“) yra 1 680 000 Eur. Å i kaina nebÅ«tų didesnė, jei nekilnojamieji daiktai bÅ«tų parduoti UAB „Rotada“ brangiau. Atvirkščiai, padidinus nekilnojamųjų daiktų pardavimo UAB „Rotada“ kainÄ , atsirastų didesnis UAB „Rotada“ įsipareigojimas sumokėti kainÄ bendrovei arba, jei kaina bÅ«tų faktiÅ¡kai sumokėta pačios UAB „Rotada“ lėšomis, sumažėtų UAB „Rotada“ turimos piniginės lėšos, todėl UAB „Rotada“ akcijų pirkėjas reikalautų sumažinti akcijų kainÄ . 32.15.

Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad ginčo nutarimo priėmimo metu ieÅ¡kovės finansinė padėtis buvo gera, todėl bankroto administratorės ieÅ¡kinys nepagrįstas. 2015 m. rugpjūčio 10 d. ieÅ¡kovės finansinė padėtis buvo gera, o pagrindinis kreditorius – DNB bankas, davė sutikimÄ nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui. Atsakovo A. K. teigimu, tai buvo pagrindas netenkinti ieÅ¡kinio jo atžvilgiu. Teismas selektyviai įvertino byloje esančius duomenis apie bendrovės finansinę bÅ«klę 2014 metais.

Bendrovė nemoki tapo tik 2017 m. rugsėjo 5 d., kai bankas nutraukė Finansinių įsipareigojimų limito sutartį. Teismas neįvertino reikÅ¡mingų aplinkybių, kad bendrovė galėjo bÅ«ti nemoki ar buvo arti nemokumo iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. bendrovė nemokia tapo tik 2016 ar 2017 metais, kai jos dukterinė įmonė (UAB „Kauno dujotiekio statyba“) vykdė pernelyg agresyviÄ plėtrÄ , prisiėmė per daug sutartinių įsipareigojimų, vienos didelės sutarties neįvykdė ir buvo pareikalauta įsipareigojimų įvykdymo pagal Banko iÅ¡duotÄ garantijÄ .

UAB „Veiklos auditas“ auditoriaus nurodoma bendrovės nemokumo atsiradimo data yra vėlesnė, nei buvo priimtas valdybos nutarimas. 32.16. Teismas atsakovo A. K. atžvilgiu turėjo taikyti verslo sprendimo priėmimo taisyklę, nes prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo UAB „Rotada“, atsakovas buvo susipažinęs su faktais, susijusiais su parduodamu turtu. 32.17. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo A. K. akivaizdaus Å«kinės komercinės veiklos rizikos ribų virÅ¡ijimo, lojalumo pareigos pažeidimo ar veikimo aiÅ¡kiai aplaidžiai, suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimo, todėl civilinė atsakomybė atsakovui A.

K. už pritarimÄ nekilnojamųjų daiktų pardavimui UAB „Rotada“ negali kilti. Nors ieÅ¡kovė minėjo ir kitÄ galimÄ civilinės atsakomybės pagrindÄ , t. y. bendrovės privedimÄ prie nemokumo situacijos, tačiau jo byloje neįrodinėjo, nes tokiu atveju turėtų bÅ«ti įrodyta, kad privedimÄ prie bankroto lėmė konkreti vadovo veikla, o tam bÅ«tina įvertinti vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. 32.18. Skunde nurodoma, kad teismas taikė civilinę atsakomybę atsakovui A.

K. nenustatęs kaltės. Taigi atsakomybė buvo pritaikyta nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, nes bendrovės vienasmenio vadovo ar kolegialaus organo nario kaltė yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Siekiant taikyti atsakomybę atsakovui A. K., turėtų bÅ«ti nustatyta jo tyčia arba didelis neatsargumas. 32.19. Teismas pritaikė atsakomybę atsakovui A. K. neteisingai nustatęs priežastinį ryšį. Faktinio priežastinio ryÅ¡io nėra, nes valdybos pritarimas nekilnojamųjų daiktų pardavimui pagal galiojusiÄ bendrovės įstatų redakcijÄ nebuvo bÅ«tinas.

Teisinio priežastinio ryšio taip pat nėra. Jeigu būtų nustatytas faktinis priežastinis ryšys, šiuo atveju negali būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, nes atsakovas A. K. 2015 m. rugpjūčio mėnesį negalėjo numatyti, kad, praėjus daugiau kaip dvejiems metams, bendrovei bus iškelta bankroto byla ir nemokios bendrovės kreditoriai laikys žalingu sandorį, kuris visiškai atitiko bendrovės akcininkų ir kreditorių interesus. 32.20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo A.

K. argumentus dėl ieškinio senaties taikymo. ĮBĮ 11 straipsnyje nėra nurodoma, kad ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomi specialūs ieškinio senaties terminai ar specialios taisyklės dėl jų eigos pradžios. Taigi jeigu bankroto administratorius neginčija bendrovės sudarytų sandorių ar neįrodinėja tyčinio bankroto požymių, o remiasi CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu bendruoju gynybos būdu, turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas, ir jo pradžia turi būti nustatoma pagal CK įtvirtintas taisykles.

Šiuo atveju atsakovo atžvilgiu CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 11 d., o baigėsi 2018 m. rugpjūčio 11 d. 32.21. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl atsakovo argumento, kad ieškinys turėjo būti pareikštas tiesiogiai civilinės atsakomybės draudikui. Ieškovė buvo sudariusi su draudikais vadovų ir pareigūnų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria atsakovo civilinė atsakomybė aktualiu laikotarpiu buvo apdrausta draudiko „Baltikums Vienna Insurance Group“ (AAS ,,BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje yra jo teisių ir pareigų perėmėjas).

Šį faktÄ ieÅ¡kovė nuo atsakovo nuslėpė, nors jis ne vienÄ kartÄ prašė tokiÄ informacijÄ pateikti. IeÅ¡kovė privalėjo ieÅ¡kinį reikÅ¡ti draudikams AAS ,,BTA Insurance Cmpany“ filialui Lietuvoje. IeÅ¡kovė to nepadarė, ir apskritai nepranešė draudikams apie galimai draudžiamojo įvykio atsiradimÄ . 32.22. Pirmosios instancijos teismas, gavęs draudikų praÅ¡ymÄ dėl AAS ,,BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepagrįstai neatnaujino bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir neįtraukė Å¡io asmens į procesÄ .

Draudikai paaiÅ¡kino, kad jiems tapo žinoma apie ieÅ¡kovės ir „Baltikums Vienna Insurance Group“, kurio teises ir pareigas yra perėmęs AAS ,,BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, 2016 m. gruodžio 28 d. sudarytÄ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuriai patvirtinti buvo iÅ¡duotas Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas polisas Nr. 0002606. Polise nurodytas draudimo objektas – vadovų ir vadovaujančių asmenų atsakomybės draudimas. Draudimo liudijimo galiojimo terminas – 2016 m. gruodžio 28 d.

– 2017 m. gruodžio 27 d. Draudikų teigimu, byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos AAS ,,BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje teisėms ir pareigoms, tačiau teismas sprendime nurodė, kad pagal pateiktÄ polisÄ draudimo apsauga galiojo nuo 2016 m. gruodžio 28 d. – 2017 m. gruodžio 27 d., o ieÅ¡kovės valdymo organų veiksmai, iÅ¡ kurių kildinamas žalos atlyginimo ieÅ¡kinys, buvo atlikti 2015 m. rugpjūčio 10 d. – 2016 m. sausio 21 d., todėl BTA teikta draudimo apsauga galiojo vėliau.

Teismas neįsigilino į pateiktos draudimo sutarties esmę, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ .

33. Atsakovai N. B. ir R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o: 33.1. nagrinėti bylÄ pagal atsakovų N. B. ir R. B. apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka; 33.2. panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovų N. B., R. B. ir A. K. atžvilgiu buvo tenkinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti; 33.3. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

34. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 34.1. IeÅ¡kovė nenurodė ir byloje nėra nustatytas imperatyvas, kurį turėjo vykdyti atsakovai, priimdami valdybos sprendimÄ parduoti turtÄ . Atsižvelgiant į tai, turėjo bÅ«ti įvertintos valdybos sprendimo priėmimo aplinkybės, t. y. ar apeliantai pažeidė įstatymus, bendrovės įstatus ar fiduciarines pareigas, pritardami Å¡iam sprendimui, bet ne vertinamas sprendimo komercinis naudingumas (žalingumas). Pirmosios instancijos teismas vertino valdybos sprendimo parduoti turtÄ pelningumÄ ir jo nenustatęs konstatavo, kad apeliantai neva pažeidė fiduciarines pareigas.

Sprendimas Å¡ioje dalyje yra neteisėtas, nes ieÅ¡kovė nepaneigė prezumpcijos, kad apeliantai, pritardami sprendimui parduoti turtÄ , veikė bendrovės ir jos kreditorių interesais, nevirÅ¡ijant protingos komercinės rizikos. Valdybos narių valia buvo nuosekli, aiÅ¡ki ir sÄ lygota to, kad po ilgų ieÅ¡kojimų (UAB „Rotada“ akcijas buvo bandoma parduoti daugiau kaip 5 metus) atsirado visų UAB „Rotada“ akcijų pirkėjas, sutikęs už UAB „Rotada“ akcijas sumokėti rinkos kainÄ .

Tačiau UAB „Savetus“ pareikalavo, kad turtas, kurį UAB „Rotada“ naudoja veikloje, nuosavybės teise priklausytų UAB „Rotada“, o ne kitiems asmenims ir nebūtų dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgdami į tai, valdybos nariai, vienu valdybos protokolu, tačiau skirtingais sprendimais, nutarė:

1) parduoti turtÄ (bet ne bet kam, o 100 proc. kontroliuojamai UAB „Rotada“);

2) parduoti visas UAB „Rotada“ akcijas;

3) įgalioti įmonės vadovÄ atlikti visus tam reikiamus veiksmus. Å is sprendimas nedelsiant buvo įgyvendintas 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2015 m. rugpjūčio 19 d., iÅ¡kart po to, kai Bankas 2015 m. rugpjūčio 14 d. iÅ¡davė tam reikiamÄ sutikimÄ . 34.2. Turto pardavimo sutartį ir akcijų pardavimo sutartį bei valdybos sprendimus Nr.1-2, sieja bendra valia perkelti turtÄ Ä¯ UAB „Rotada“, tokiu bÅ«du suformuojant vientisÄ turtinį kompleksÄ , tinkamÄ degalinės veiklai vykdyti. Valdybos sprendimais buvo siekiama bendro tikslo – visų bendrovei priklausančių UAB „Rotada“ akcijų, kurios sudarė 100 proc.

UAB „Rotada“ iÅ¡leisto ir apmokėto akcinio kapitalo ir jų suteikiamų balsų, pardavimo už bendrÄ 1 680 000 Eur kainÄ , t. y. valdybos narių tikslas buvo, kad bendrovė gautų 1 680 000 Eur už bendrovės turimas UAB „Rotada“ akcijas. Jeigu atsakovai nebÅ«tų nusprendę, t. y. iÅ¡ anksto žinoję, kas bus daroma su UAB „Rotada“ akcijomis, tada turto pardavimo sutartis kainos prasme galėtų turėti reikÅ¡mės, vertinant komercinę rizikÄ . Bendrame verslo sprendime turto pardavimo kaina nebuvo esminis faktorius.

Jeigu UAB „Rotada“ už turtÄ bÅ«tų papildomai sumokėjusi 165 051 Eur, tai Å¡ia suma bÅ«tų sumažėjusios UAB „Rotada“ turimos piniginės lėšos bei rinkos vertė, t. y. suma, kuriÄ pirkėjas (UAB „Savetus“) mokėtų bendrovei už UAB „Rotada“ akcijas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog valdybos nustatyta akcijų kaina yra tinkama. Taigi, jeigu valdybos sprendimas Nr. 2 parduoti UAB „Rotada“ akcijas už 1 680 000 Eur kainÄ yra pagrįstas ir atitinka rinkos sÄ lygas, tai prieÅ¡ tai valdybos atliktas veiksmas – valdybos sprendimo Nr. l parduoti turtÄ UAB „Rotada“, už tai gaunant 92 949 Eur, priėmimas – jokios žalos bendrovei sukelti negalėjo. 34.3.

Teismo iÅ¡vados, kad valdybos sprendimas neva buvo komerciÅ¡kai žalingas, buvo padarytos pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turtas buvo perleistas nepagrįstai sumažinta kaina, nors apeliantai, vadovaudamiesi 2020 m. kovo 30 d. teismo ekspertizės akto Nr. NT 20-01-64 3 ir 4 iÅ¡vadomis, įrodė, jog valdybos sprendime buvo nustatyta reali turto rinkos kaina, todėl jokia protinga komercinė rizika, parduodant turtÄ , nebuvo virÅ¡yta. 34.4.

Teismo sprendimo motyvai negali prieÅ¡tarauti vienas kitam, iÅ¡ jų turi bÅ«ti matoma, kad teismas turi pozicijÄ dėl visų byloje kylančių klausimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal ekspertizės akto iÅ¡vadas statinių buvimas svetimame žemės sklype jų vertę mažina 19 proc., o bendrosios dalinės nuosavybės faktas jų vertę mažina 11 proc. Nepaisant to, teismas konstatavo, kad valdybos sprendimu nuspręsto parduoti turto neva reali kaina – 258 000 Eur bei pastatų priklausymas skirtingiems savininkams nesudarė kliÅ«ties pardavimui ir neturėjo įtakos kainai.

Tačiau teismas nepateikė argumentų, kodėl nėra vadovaujamasi ekspertizės akto išvada Nr.

4. Teismas konstatavo, kad neva nebuvo jokių kliūčių parduoti visÄ degalinės kompleksÄ vienu metu ir gauti kainÄ už visÄ kompleksÄ , nors teismas kartu pripažino, jog valdybos sprendimu buvo nuspręsta parduoti 9963/1000 dalį pastatų (ne Degalinės kompleksÄ , kurį sudarė Žemės sklypai, įranga ir Å¡eÅ¡i pastatai). 34.5. Teismo iÅ¡vados dėl apeliantų civilinės atsakomybės sÄ lygų (kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys), padarytos pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad apeliantai, pritardami valdybos sprendimui parduoti turtÄ , neva elgėsi aplaidžiai arba tyčia siekė žalingo sandorio sudarymo. Be to, teismas tik deklaratyviai nurodė, kad bendrovės patirtÄ Å¾alÄ sudaro kainos skirtumas tarp realios turto vertės (258 000 Eur) ir faktiÅ¡kai gautos už pastatus kainos (92 949 Eur), t. y. 165 051 Eur. Taigi žalos padarymo faktas grindžiamas bendrovės negautomis pajamomis, kurias bendrovė bÅ«tų gavusi turto pardavimo už 258 000 Eur atveju. 34.6.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, kaip apeliantų civilinės atsakomybės sÄ lyga, nes ieÅ¡kovė neįrodė, jog valdybos sprendime nurodyto turto, t. y. bankui įkeistų pastatų, kurių dalis buvo bendrojoje dalinėje nuosavybėje su UAB „Rotada“, vertė neva buvo 258 000 Eur bei kad apeliantai, priimdami valdybos sprendimÄ , neva iÅ¡ anksto žinojo, jog turto (ne Degalinės komplekso) rinkos vertė yra didesnė nei 92 949 Eur. 34.7. Teismas nepasisakė dėl apeliantų argumentų, kad administratorė neįrodė, jog vadovaujantis Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji turi teisę reikalauti taikyti civilinę deliktinę atsakomybę bendrovės valdybos nariams.

Apeliantai abejoja, ar pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančiÄ bendrovės bankroto administratoriaus įgaliojimus bankroto procese, bankroto administratorius turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo bendrovės valdymo organams. 34.8. Byloje bendrovė pripažino, kad praÅ¡omos priteisti žalos atsiradimÄ neva sÄ lygojo turto pardavimo sutarties sudarymas, vykdant valdybos sprendimÄ . Turto pardavimo sutartis nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka CK 1.82 straipsnio ir / arba CK 6.66 straipsnio pagrindu, o civilinėje teisėje galioja teisėtumo prezumpcija.

Dėl to, byloje turto pardavimo sutarties neteisėtumas negali bÅ«ti tiriamas ir nustatomas, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimÄ . Nepaisant to, skundžiamame sprendime iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nagrinėjo valdybos sprendimo parduoti turtÄ ir turto pardavimo sutarties teisėtumo klausimÄ . 34.9. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir dėl to, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas asmens (bankroto administratorės), virÅ¡ijusio Ä®BÄ® suteiktus įgaliojimus.

Administratorė, atstovaudama bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, neturėjo teisės kreiptis į teismÄ dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu. 34.10. Byloje buvo pateiktas trečiųjų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymas dėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, kaip atsakovų civilinės atsakomybės draudiko, įtraukimo į bylÄ , kuris nebuvo iÅ¡nagrinėtas. Atsakovų civilinės atsakomybės draudikas nebuvo įtrauktas į bylÄ , nors bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Ši aplinkybė yra pagrindas panaikinti sprendimo dalį.

35. Trečiasis asmuo E. U. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos tenkinti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 35.1. Pagrįsti apeliantų motyvai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino ir visiškai nepasisakė nei dėl atsakovų, nei dėl trečiųjų asmenų argumentų, jų nei paneigė, nei juos patvirtino. Teismas šališkai vertino išimtinai ieškovės argumentus ir neatskleidė tikrosios sandorių prasmės ir juos sudariusių šalių valios bei ketinimų. 35.2.

Akcijų ir turto perleidimo sandorių ikisutartinė dokumentacija, tiek trečiojo asmens E. U., tiek atsakovų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad akcijų ir turto perleidimo sandoriai yra vieno sandorio sudedamosios dalys. Be to, teismas konstatavo, kad bendrovės valdyba ginčo nutarimo priėmimo dienÄ turėjo vieningÄ sumanymÄ iÅ¡ pradžių suformuoti UAB „Rotada“ turto paketÄ ir iÅ¡kart po to perleisti UAB „Rotada“ akcijas iÅ¡oriniam subjektui UAB „Savetus“, tačiau galiausiai teismas vis tiek juos vertino atskirai ir sprendė, kad Å¡ie sandoriai nesusiję. 35.3.

SutartÄ 1 680 000 Eur kainÄ už akcijas sutiko mokėti tik jų pirkėjas. Joks kitas asmuo tokios kainos nesutiko mokėti. Byloje pateikti įrodymai liudija, kad akcijas buvo bandoma parduoti 5 metus, tačiau nebuvo pavykę rasti pirkėjo. Teismas ignoravo aplinkybę, kokiomis sÄ lygomis akcijų pirkėjas sutiko mokėti minėtÄ kainÄ , nors visos Å¡ios sÄ lygos buvo nurodytos atsakovų procesiniuose dokumentuose ir apie Å¡ias sÄ lygas žinojo valdybos nariai. 35.4. Teismas nevertino nutarimo turinio ir jo priėmimo aplinkybių, t. y. teismas nutarimÄ vertino formaliai, o ne materialiai, neatsižvelgęs į nutarimo esmę ir tikslÄ .

Teismas taip pat nepasisakė dėl aplinkybių, kad nutarimas buvo priimtas ieÅ¡kovės valdybos nariams žinant visas akcijų ir turto perleidimo aplinkybes. 35.5. Akcijų ir turto pardavimo sandoris buvo įvertintas ekonominio naudingumo prasme teigiamai, nes didžiausias ieÅ¡kovės kreditorius, turėdamas tiesioginį suinteresuotumÄ , kad Å¡ie sandoriai atneÅ¡tų maksimaliÄ naudÄ ieÅ¡kovei, nes buvo nepadengti kiti didžiuliai kreditai, pritarė Å¡iems sandoriams. Taip pat buvo atliktas ir teisinis sandorių patikrinimas, nes juos tvirtino notaras, įvertinęs jų atitikimÄ nutarimo turiniui.

Ä®vykdžius nutarimÄ , visiems ieÅ¡kovės valdybos nariams, akcininkams ir pagrindiniam kreditoriui Luminor bankui žinant kokiomis sÄ lygomis buvo parduotos akcijos ir turtas, niekada nebuvo keliamas klausimas, kad sandoriai neatitiko nutarimo turinio. Be to, ginčo sandoriai buvo atvaizduoti 2015 metų ieÅ¡kovės audituotuose finansinėse ataskaitose, kurias tvirtino tie patys valdybos nariai ir akcininkai, jas matė didžiausias įmonės kreditorius – Luminor bankas, tačiau nei vienas iÅ¡ minėtų subjektų nesuabejojo sandorių ekonomine nauda arba kad jų vykdymas neatitiko nutarimo nuostatų. 35.6.

Teismas formaliai vertino piniginių lėšų pervedimus už akcijas ir turtÄ , nevertindamas atliekamų mokėjimų turinio ir tikslo, taip visiÅ¡kai neteisingai nustatydamas žalos dydį. Teismas konstatuodamas, kad 1 190 000 Eur kreditÄ bankui padengė ieÅ¡kovė savo sÄ skaita, netinkamai vertino faktus, prieidamas neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė iÅ¡ sandorio negavo jokios naudos. Teismas visiÅ¡kai nesigilino į pačios UAB „Rotada“ ir ieÅ¡kovės galimybes padengti minėtÄ kreditÄ bei tuo sukuriamÄ naudÄ ieÅ¡kovei. 35.7.

Teismas nevertino ieškovės kreditorių interesų apsaugos instituto. Ieškovė neva gina savo kreditorių interesus, tačiau ieškovės kreditoriai ginčo sandoriams pritarė ir laikė juos naudingais ieškovei.

36. Tretieji asmenys draudimo bendrovės Hiscox Syndicates Limited, Barbican Managing Agency Limited, Allied World Managing Agency Limited atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o juos tenkinti ir atmesti apeliantų argumentÄ , kad ieÅ¡kinys privalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas tiesiogiai civilinės atsakomybės draudikams. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 36.1. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas tiesiogiai civilinės atsakomybės draudikams. IeÅ¡kovė pati pasirinko reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiesiogiai žalÄ galimai padariusiems asmenims, ir Å¡ie asmenys yra tinkami atsakovai byloje.

IeÅ¡kovė turi teisę rinktis kam reikÅ¡ti ieÅ¡kinį: tik draudėjui, tik draudikui, ar abiem. Jeigu reikalavimas reiÅ¡kiamas ir draudėjui, ir draudikui, prieÅ¡ ieÅ¡kovę jie atsako solidariai. Taigi, jeigu ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tik žalÄ galimai padariusiam asmeniui, laikoma, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pasirinko atsakovais galimai tiesiogiai žalÄ padariusius asmenis, o ne jų civilinės atsakomybės draudikÄ , neturi jokios įtakos sprendimo teisėtumui. 36.2.

Trečiųjų asmenų pareigai įvykdyti prievolę už apdraustuosius nepakanka nustatyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas – bÅ«tina nustatyti, ar pagal sudarytÄ draudimo sutartį įvykis yra draudžiamasis. Gali bÅ«ti situacija, kai atsakovai bus atsakingi ieÅ¡kovui už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau draudikui nekils pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos, nes įvykis bus laikomas nedraudžiamuoju pagal sudarytÄ draudimo sutartį. Taip yra todėl, kad draudiko pareiga kyla iÅ¡ draudimo sutarties, todėl siekiant gauti draudimo iÅ¡mokÄ turi bÅ«ti įvykdytos visos draudimo sutarties sÄ lygos.

Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys dar nėra priėmę sprendimo dėl Å¡io įvykio, nes dėl informacijos, susijusios su įvykio aplinkybėmis trÅ«kumu, nenustatė aplinkybių, kurios gali bÅ«ti pagrindu įvykį pripažinti draudžiamuoju. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė reikalavimÄ reikÅ¡tų tretiesiems asmenims, Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti sprendžiama ne tik dėl atsakovų atsakomybės, tačiau ir dėl draudiminio įvykio pagal draudimo sutartį egzistavimo klausimo, o tai yra savarankiÅ¡kas ginčo objektas.

Atitinkamai ieÅ¡kovė gali nepageidauti Å¡io ginčo nagrinėti byloje dėl žalos atlyginimo, todėl draudikų (trečiųjų asmenų) įtraukimas į bylÄ trečiaisiais asmenimis yra tinkamas, užtikrinant visų proceso dalyvių teises.

37. Atsakovas A. K. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad sutinka su atsakovų N. B. ir R. B. apeliacinio skundo argumentais ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė jam reikalavimų dėl žalos, esÄ padarytos pardavus UAB „Rotada“ akcijas, atlyginimo, todėl atsakovas A. K. neteikė apeliacinio skundo dėl sprendimo Å¡ioje dalyje. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas plačiau nepasisakė ir dėl A. D. apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai nagrinėjo ginÄÄ , didelės dalies įrodymų ir argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie jo, kaip valdybos nario, dalyvavimÄ derybose su trečiuoju asmeniu E. U. dėl UAB „Rotada“ akcijų pardavimo, nes Å¡iose derybose jis nedalyvavo, taip pat nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad jis, kaip valdybos narys, pritarė kokiems nors kitiems sprendimams nei nurodyta 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarime.

38. IeÅ¡kovė BUAB „KDS grupė“ atsiliepimu į atsakovo A. D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 38.1. Apeliantas skunde neįvardija, kokių bÅ«tent įrodymų Å¡iuo atveju teismas nevertino ir kurie įrodymai sudarytų prielaidas kitokiai bylos baigčiai. Grįsdamas savo teiginius tariamu bylos esmės neatskleidimu bei kaltindamas teismÄ Å¡aliÅ¡kumu, apeliantas apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Nors apeliantas tvirtina, kad teismas nesigilino į bylos esmę, tačiau iÅ¡ teismo sprendimo turinio yra aiÅ¡kiai matyti, jog teismas didžiausiÄ dėmesį kreipė į juridinių faktų, kurie tiesiogiai priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su ieÅ¡kovei kilusiomis pasekmėmis, vertinimÄ . 38.2.

Ikisutartiniai santykiai, kuriuos skunde akcentuoja apeliantas, nėra reikÅ¡mingi, nes žala ieÅ¡kovei kildinama iÅ¡ sutartinių santykių, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ikisutartinėse procedÅ«rose dalyvavo ne tik atsakovas, bet ir valdyba kaip kolegialus bendrovės valdymo organas; kad valdybos susirinkimo vertinimui buvo pateikti A. D. bei bÅ«simo akcijų pirkėjo E. U. pasiraÅ¡yti ikisutartiniai dokumentai ir kad valdyba Å¡iuose dokumentuose iÅ¡dėstytoms turto pardavimo sÄ lygoms buvo nedviprasmiÅ¡kai pritarusi; kad valdyba kaip kolegialus bendrovės valdymo organas buvo pritarusi akcijų kainos mažinimo mechanizmui. 38.3.

Teismas neturi pareigos pasisakyti dėl visų bylos nagrinėjimo metu paminėtų aplinkybių, detaliai atsakyti į absoliučiai kiekvienÄ bylos dalyvio kokiu nors aspektu iÅ¡sakytÄ argumentÄ . Teismas pirmiausia turi pasisakyti dėl esminių Å¡alių argumentų, galinčių turėti (turinčių) įtakÄ bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl tam tikrų Å¡alies teiginių nepaminėjimas sprendime negali bÅ«ti visais atvejais vertinamas, kaip bylos esmės neatskleidimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos dalyvių pateiktus įrodymus, iÅ¡analizavo įvairius bylai reikÅ¡mingus ieÅ¡kovės reikalavimus ir atsakovų, bei trečiųjų asmenų atsikirtimų turinį sudarančius aspektus. 38.4.

Byloje nėra duomenų, to nepatvirtino ir byloje atsakovais patraukti UAB „KDS grupė“ valdybos nariai, kad ieÅ¡kovės valdyba bÅ«tų pritarusi UAB „Rotada“ akcijų kainos mažinimo mechanizmui ar akcijų pardavimui už kainÄ , mažesnę nei nustatyta valdybos nutarime. 38.5. Apeliantas A. D. nebandė įrodinėti, kad visa ikisutartinė sandorio medžiaga, įskaitant kainos mažinimo sÄ lygas, buvo pristatyta ieÅ¡kovės valdybos nariams ir Å¡ie jai buvo pritarę. Apeliantas apsiriboja deklaratyviais teiginiais, esÄ valdybos nariams turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku apie sutartas akcijų pardavimo sÄ lygas, dėl kurių ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai negavo valdybos nutarimu nustatytos kainos. 38.6.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieÅ¡kovė akceptavo pateiktÄ paskutinį pasiÅ«lymÄ su galutine 1 680 000 Eur sandorio kaina ir buvo pradėta derinti preliminarioji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, įskaitant kainos mažinimo sÄ lygos, reiÅ¡kia apelianto A. D. asmeniÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ pritarimÄ E. U. pateiktoms sÄ lygoms, tačiau neįrodo, kad ieÅ¡kovės valdyba buvo pritarusi Å¡ioms sÄ lygoms. Akcijų perleidimo sandorio finansavimo aplinkybės, rodančios, kad Å¡io sandorio sÄ lygas derino asmeniÅ¡kai sandoriu suinteresuoti asmenys, leidžia abejoti ikisutartinių santykių, kuriais savo veiksmus siekia pateisinti A.

D., sÄ Å¾iningu pobÅ«džiu. 38.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas A. D. sudarė sÄ lygas UAB „Savetus“, kurioje ir pats vėliau įsidarbino, už 297 051 Eur sumÄ Ä¯sigyti UAB „Rotada“ akcijas, nors vien Å¡ios bendrovės nuosavas kapitalas ar sukauptas ir nepaskirstytas pelnas bent 3 kartus virÅ¡ijo už parduotas UAB „Rotada“ akcijas ieÅ¡kovės gautÄ pinigų sumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad UAB „Savetus“ Å¡iuo atveju buvo sudarytos sÄ lygos už 297 051 Eur sumÄ Ä¯sigyti mažiausiai 1 mln. eurų realios vertės ieÅ¡kovės turto.

Byloje surinkti duomenys neleidžia vertinti kaip protingo, sÄ Å¾iningo bei apdairaus atsakovo A. D. sprendimo UAB „Rotada“ akcijas parduoti žemesne kaina, nei buvo nustatyta valdybos nutarimu. Tokiu sprendimu atsakovas A. D. peržengė jam valdybos sprendimu suteiktus įgaliojimus, nebuvo lojalus ieÅ¡kovei, nesielgė protingai ir apdairiai ieÅ¡kovės atžvilgiu, padarė jai žalos. 38.8. Modelio, kai UAB „Rotada“ prievolės yra dengiamos ieÅ¡kovės gautinų sumų sÄ skaita arba perkeliamos jos pačios rizikai, negalima protingai vertinti kaip atitinkančio ieÅ¡kovės teisėtus interesus bei veiklos tikslÄ siekti pelno.

Apeliantui turėjo bÅ«ti žinoma, kad sudarytu akcijų pardavimo sandoriu pasireikÅ¡ akcijų pardavėjo bei akcijų pirkėjo iÅ¡ sandorio gautos naudos disproporcija. 38.9. Atmestini apelianto teiginiai neva valdyba leido pačiam bendrovės vadovui (atsakovui) nuspręsti dėl kitų sandorio sÄ lygų, įskaitant, bet neapsiribojant dėl kainos sumokėjimo mechanizmo. IeÅ¡kovės valdybos nariai byloje patvirtino, kad valdybos valia buvo UAB „Rotada“ akcijas parduoti už 1 680 000 Eur. Vadinasi, mainais už parduotas akcijas ieÅ¡kovė turėjo gauti bÅ«tent 1 680 000 Eur.

A. D. nesivadovavo UAB „KDS grupė“ valdybos sprendimu, pardavęs UAB „Rotada“ akcijas už neprotingai žemÄ ? kainÄ pirkėjui UAB „Savetus“, nesielgė kaip rÅ«pestingas, atidus ir apdairus bendrovės vadovas, nebuvo Å¡iai bendrovei lojalus ir neiÅ¡vengė interesų konflikto. 38.10. Ä®vertinus tai, kad UAB „Rotada“ valdė per 3,4 mln. eurų vertės turtÄ bei daugiau kaip 1 mln. eurų vertės nuosavo kapitalo ir faktiÅ¡kai nebuvo jokių aplinkybių ieÅ¡kovei, suponavusių neatidėliotinÄ bÅ«tinybę nedelsiant parduoti UAB „Rotada“ akcijas, darytina iÅ¡vada, kad akcijų pardavimas apelianto su E. U. / UAB „Savetus“ sutartomis sÄ lygomis neatitiko ieÅ¡kovės teisėtų interesų. 38.11.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė dėl UAB „Rotada“ akcijų pardavimo patyrė žalos. Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad padengus UAB „Rotada“ panaudoto kredito dalį, naudÄ gavo ieÅ¡kovė, nes esÄ tuo bÅ«du sumažėjo ir pačios bendrovės prievolė. Faktas, kad UAB „Landmark Capital“ bendrovei „Rotada“ suteikto kredito lėšomis bei pačios UAB „Rotada“ lėšomis buvo padengtas UAB „Rotada“ panaudotas kreditas minėtam bankui, už kurio gražinimÄ ? solidariai buvo atsakingos ir kitos KDS grupės įmonės, Å¡iuo atveju reiÅ¡kė tiesioginę naudÄ pačiai UAB „Rotada“ bei jos naujai akcininkei.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės UAB „KDS grupė“, lygiai kaip ir dar keturių kitų KDS įmonių grupės įmonių „nauda“ Å¡iuo atveju galėjo pasireikÅ¡ti tik netiesiogiai. 38.12. Akcijų pardavimas už kainÄ daugiau kaip 5,6 kartų mažesnę nei buvo nustatyta UAB „KDS grupė“ valdybos nutarimu, neatitiko ieÅ¡kovės UAB „KDS grupė“ veiklos tikslų siekti pelno ir padarė ieÅ¡kovei žalÄ . Ginčo akcijų perleidimo sandoris, kurio pagrindu už perleistÄ vertingÄ bendrovės turtÄ ieÅ¡kovė negavo perleisto turto vertės teisingo ekvivalento, protingai negalėjo teismo bÅ«ti vertinamas kaip atitikęs ieÅ¡kovės ir jos kreditorių interesus bei apelianto A.

D. turėtas fiduciarines – apdairumo, rūpestingumo, lojalumo ir kt. pareigas ieškovės atžvilgiu. 38.13. Iš byloje surinktos informacijos yra žinoma, kad pirkėjas UAB „Savetus“ dėl UAB „Rotada“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo iš viso yra sumokėjęs (t. y. patyręs išlaidų akcijų kainai padengti) tik 297 051 Eur. Jokių kitų sumų, numatytų minėtoje sutartyje, akcijų pirkėjas UAB „Savetus“ atsiskaitymo už akcijas tikslais nemokėjo. 38.14.

Akcijų pirkimo pardavimo sutarties 2016 m. sausio 21 d. pakeitimo turinys patvirtina, kad UAB „KDS grupė“, atstovaujama atsakovo A. D., pardavė 100 proc. UAB „Rotada“ akcijų pirkėjui UAB „Savetus“ bÅ«tent už 297 051 Eur. Vien valdybos nutarimu nustatytos akcijų kainos nurodymas pradinėje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje savaime nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent už tokiÄ sumÄ akcijos ir buvo parduotos. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina analizuoti, kokį realiai parduoto turto vertės ekvivalentÄ gavo ieÅ¡kovė.

Kaip nurodė apeliantas, minėtÄ 2016 m. sausio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimÄ ? inicijavo UAB „KDS grupė“ atstovai, nes UAB „KDS grupė“ auditoriams, auditavusiems 2015 metų finansines ataskaitas, negalėjo pagrįsti neatitikimo tarp faktiÅ¡kai gautos, buhalterijoje apskaitytos 297 051 Eur akcijų kainos ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos 1 680 000 Eur akcijų kainos. Vien tai, kad auditoriai reikalavo sutarties pakeitimu įtvirtinti realiÄ akcijų pardavimo kainÄ , t. y. tÄ , už kuriÄ akcijos ir buvo parduotos (297 051 Eur), paneigia apelianto teiginius, esÄ nepaisant apelianto priimto akcijų kainos mažinimo mechanizmo ieÅ¡kovė vis tiek gavo tÄ pačiÄ valdybos nustatytÄ kainÄ . 38.15.

Atsakovas A. D. dėl egzistavusių neskaidrių susitarimų su E. U. buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas UAB „Rotada“ akcijų perleidimu pirkėjui UAB „Savetus“ ir bÅ«tent Å¡iam pirkėjui, bet ne jo vadovaujamai UAB „KDS grupė“, palankiomis sÄ lygomis, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pažeisdamas UAB „KDS grupė“ teisėtus interesus bei jam, kaip UAB „KDS grupė“ vadovui, tekusias fiduciarines pareigas.

39. IeÅ¡kovė BUAB „KDS grupė“ atsiliepimu į atsakovų N. B. ir R. B. bei A. K. apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 39.1. Atsakovų skunduose dėstomų argumentų tikslas yra ne objektyvios tiesos atskleidimas, bet siekis suklaidinti teismÄ , t. y. įtikinti neva Pietarių degalinės kompleksas pirkėjos UAB „Rotada“ naudai buvo parduotas atskiromis dalimis, kurias vėliau UAB „Rotada“ sukomplektavo ir vykdė veiklÄ .

Pietarių degalinė, kaip turtinis verslo kompleksas, veikė ir generavo pajamas gerokai iki tol, kol jos savininke tapo UAB „Rotada“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. degalinės pardavimo sutarties pagrindu. 39.2. Nepagrįsti atsakovų skundų teiginiai, kad UAB „Rotada“ surinko ir sukomplektavo degalinę į vientisÄ turtinį kompleksÄ . Tai, kad iki degalinės pardavimo sutarties sudarymo momento Pietarių degalinės kompleksas priklausė skirtingiems savininkams, nepaneigia fakto, jog Å¡is į apjungtas turtas jau egzistavo ir sėkmingai funkcionavo kaip vientisas užbaigtas turtinis kompleksas.

Degalinės komplekso priklausymas skirtingiems savininkams nepaneigia fakto, kad bÅ«tent UAB „KDS grupė“ nuosavybės teise valdė esminę Å¡io komplekso dalį – degalinės pastatus su įranga, be kurios Pietarių degalinė, kaip turtinis kompleksas, negalėtų funkcionuoti. 39.3. IeÅ¡kovė niekada nesiekė įrodyti, kad bÅ«tent ji asmeniÅ¡kai valdė ir ginčo sandoriu perleido visÄ Pietarių degalinės turtinį kompleksÄ , apimantį degalinės pastatus bei žemės sklypus.

IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje tvirtina, kad ieÅ¡kovė ginčo sandoriu perleido ne pavienius statinius, bet statinius, sudariusius esminę dalį turtinio degalinės komplekso, o taip pat, jog degalinių veiklÄ ieÅ¡kovė vykdė per savo kontroliuojamÄ jį asmenį UAB „Rotada“. 39.4. Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir konkrečiai pasisakė, kodėl Å¡iuo atveju nebÅ«tų protinga ir teisinga vadovautis ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad degalinės komplekso priklausymas keliems savininkams tam tikra dalimi mažina atskirų degalinės komplekso dalių vertę.

Å iuo atveju teismas teisingai įvertino esmines bylos aplinkybes bei pagal savo vidinį įsitikinimÄ padarė atitinkamas iÅ¡vadas. 39.5. Atsakovų teiginiai, kad jie nežinojo apie degalinės pastatuose integruotÄ degalinės veiklai reikalingÄ Ä¯rangÄ , nepateisina atsakovų sprendimo žalingumo. Atsakovams, kaip ieÅ¡kovės valdymo organo nariams, buvo keliama žinojimo, informuotumo ir atsakingumo pareiga. Dėl Å¡ios priežasties nežinojimas ir / ar nesidomėjimas parduodamu turtu (jo ypatybėmis, komplektacija ir pan.) bei jo verte valdybos narių nuo atsakomybės neatleidžia. 39.6.

Valdybos nariai privalėjo išsiaiškinti bei įsitikinti, kas tiksliai yra parduodama kartu su degalinės pastatais bei kokia yra parduodamo turto reali rinkos vertė. Tuo atveju, jeigu valdybos nariai iš tiesų neturėjo valios kartu su degalinės pastatais parduoti juose integruotos degalinės įrangos (t. y. pastatų priklausinių), tai valdybos narių 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarime turėjo būti daroma aiški išlyga, kad valdyba pritaria tik degalinės pastatų, bet ne jų priklausinių pardavimui. 39.7.

Valdybos nariams, kaip ieÅ¡kovės valdymo organų nariams, buvo keliami aukÅ¡tesni apdairumo, rÅ«pestingumo ir protingumo kriterijai, todėl elgdamiesi kaip protingi, apdairÅ«s ir rÅ«pestingi asmenys, turėjo ir galėjo suprasti, kad aptariamas turtas turi jame integruotų priklausinių ir yra parduodamas už nepagrįstai žemÄ kainÄ . 39.8. KDS įmonių grupės veikla buvo plati bei neapsiribojo vien tik inžinerinių tinklų statyba ir su tuo susijusiais projektais. Taip pat nepagrįstas yra ir valdybos narių siekis įteigti teismui esÄ UAB „Rotada“ kartu su jos vykdoma veikla nebuvo vertingas ieÅ¡kovės turtas.

Tokius teiginius paneigia finansiniai UAB „Rotada“ rodikliai bei turtinė padėtis. 39.9. Atsakovai skunduose teigia, kad ieÅ¡kovė turėjo parduoti tik pastatus, o ne degalinės komplekso dalį. Tačiau apeliantai nepateikė argumentų, kurie pagrįstų buvusį valdybos narių apdairų ir rÅ«pestingÄ elgesį, įsitikinant valdybos nutarimu nustatomos kainos teisingumu, pagrįstumu ir atitikimu rinkos sÄ lygoms, ypač kai atsakovai pripažino, kad jiems buvo žinoma, jog Å¡io turto balansinė vertė yra 3 kartus didesnė, nei jų nustatyta turto pardavimo kaina.

Atsakovų teiginiai neva valdyba priėmė sprendimÄ tik dėl ieÅ¡kovei nuosavybės teisę priklausančių daiktų pardavimo ir apskritai nesprendė bei neatsižvelgė į tai, kad degalinės pastatuose yra sumontuota degalinės įranga nedaro teismo sprendimo nepagrįstu. 39.10. Atmestini apelianto A. K. skundo teiginiai, kad DnB bankas davė sutikimÄ turto pardavimui, nes įvertino, kad valdybos nutarimu nustatyta nekilnojamojo turto kaina atitinka rinkos kainas. Å iuos argumentus paneigė liudytoju apklaustas A.

T., paliudijęs, kad bankas, nors ir prižiÅ«rėjo Å¡ios įmonių grupės įmonių veiklÄ , tačiau nesikiÅ¡o į sandorių sÄ lygas ir bendrovės nustatytos turto kainos vertinimo neatliko. Bankui buvo svarbu, kad bÅ«tų padengta kredito dalis bei užtikrinta perleidžiamo turto hipoteka. Teisingas kainos nustatymas buvo valdybos narių tiesioginė pareiga, todėl Å¡ios pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) valdybos nariai negali pateisinti trečiųjų asmenų (banko), veiksmais ar neveikimu. 39.11.

Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės turtas bÅ«tų parduotas rinkos kaina, tai po Å¡io turto pardavimo bendra ieÅ¡kovės turto masės vertė bÅ«tų nepakitusi. Tokiu atveju bÅ«tų pasikeitusi tik ieÅ¡kovės turimo turto forma, t. y. vietoje nuosavybės teise turėtų degalinės pastatų su įranga ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi Å¡io turto vertei adekvačiÄ pinigų sumÄ . Kadangi ieÅ¡kovės turtas buvo parduotas už neprotingai žemÄ kainÄ , todėl bendros turto masės vertė sumažėjo. 39.12.

Nepagrįstas apelianto A. K. skundo argumentas, kad neva degalinės pastatų kaina 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos sprendime buvo nustatyta „tik tarp kitko“, nes reali Å¡ios degalinės kaina buvo įskaičiuota į tuo pačiu valdybos sprendimu nustatytÄ akcijų kainÄ . Apeliantas nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kam buvo įvardijama degalinės pastatų kaina valdybos nutarime, jeigu degalinės kaina buvo įskaityta į UAB „Rotada“ akcijų vertę, ir kodėl buvo nuspręsta nutarime įvardinti bÅ«tent 92 949 Eur degalinės pastatų kainos dalį.

Atsakovų argumentai apie dalies degalinės pastatų kainos įskaitymÄ Ä¯ akcijų kainÄ yra jų gynybinė pozicija byloje. 39.13. Ginčo sandoriais parduotas turtas buvo savarankiÅ¡ki civilinės apyvartos objektai, iÅ¡ kurių kiekvienas atskirai buvo apskaitytas ieÅ¡kovės UAB „KDS grupė“ balanse, todėl turėjo savarankiÅ¡kÄ balansinę bei rinkos vertę. Net jei abu ginčo sandorius ir siejo bendra sandorio Å¡alių valia, nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo kažkurį vienÄ iÅ¡ objektų – Å¡iuo atveju degalinės pastatus su priklausiniais – perleisti už kainÄ , neatitinkančiÄ rinkos sÄ lygų.

Perleidus turtÄ ne rinkos sÄ lygomis, ieÅ¡kovė negavo atitinkamo turto vertės ekvivalento ir dėl to patyrė žalos. 39.14. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog UAB „Rotada“ akcijos buvo parduotos aukÅ¡tesne nei rinkos kaina, kas leistų pateisinti per žemÄ degalinės pastatų su priklausiniais pardavimo kainÄ . Taip pat byloje nėra įrodymų, kad degalinės kainos dalis buvo įskaičiuota į parduodamų akcijų kainÄ . Byloje surinkti duomenys apie ekonominę – finansinę UAB „Rotada“ bÅ«klę rodo, kad valdybos nutarimu nustatyta akcijų pardavimo kaina atitiko Å¡ios bendrovės turtinę bÅ«klę ir nebuvo didesnė, nei Å¡ios akcijos buvo realiai vertos.

Todėl hipotetinių teiginių apie galimai didesnę ar „geresnę“ UAB „Rotada“ akcijų kainÄ pagrindu valdybos nariai negali bÅ«ti atleisti nuo atsakomybės už degalinės pastatų su priklausiniais (degalinės įranga) pardavimÄ per žema kaina. 39.15. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. ieÅ¡kovės UAB „KDS grupė“ finansinė padėtis buvo gera, todėl ieÅ¡kovės interesais pareikÅ¡tas bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys negalimas. IeÅ¡kovės teigimu, valdybos nariai bylos nagrinėjimo metu bei apeliaciniuose skunduose nepaneigė, kad bankroto administratorius yra tinkamas subjektas, bankrutuojančios bendrovės vardu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo CK 2.87 straipsnio pagrindu; bankroto administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikÅ¡damas ieÅ¡kinius, yra laisvas pasirinkti bÅ«dÄ , kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus; bankroto administratoriaus įgaliojimai laiko požiÅ«riu nėra ribojami tik laikotarpiu, kuriuo administruojama bendrovė yra nemokumo bÅ«senoje. 39.16.

IeÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimas neapriboja bankroto administratoriaus teisių CK 2.87 straipsnio pagrindu reikalauti žalos atlyginimo bankrutuojančiai bendrovei, tačiau ir iÅ¡plečia bendrovės valdymo organų narių civilinės atsakomybės taikymo pagrindus. Atmestini valdybos narių teiginiai esÄ bankroto administratorius neturi teisės reikÅ¡ti žalos atlyginimo ieÅ¡kinių ieÅ¡kovės buvusiems valdymo organų nariams. 39.17. Atmestini atsakovų teiginiai, kad žalos padarymo metu ieÅ¡kovė buvo moki.

Valdybos narių teiginius, kad iki sandorių sudarymo ieÅ¡kovės finansinė bÅ«klė buvo gera, paneigia byloje esanti informacija, jog jau ginčo sandorių sudarymo metu BUAB „KDS grupė“ turėjo rimtų likvidumo problemų, o sudaryti žalingi sandoriai dar labiau pablogino Å¡ios bendrovės finansinę-ekonominę bÅ«klę. 39.18. Teismui nebuvo pagrindo valdybos narių veiksmų pateisinti verslo sprendimo priėmimo taisykle, nes jau 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarimo priėmimo metu, t. y. dar iki degalinės sandorio sudarymo momento, valdybos nariai turėjo ir galėjo sÄ Å¾iningai numatyti ir suprasti, kad degalinės pastatų su įranga pardavimas už valdybos nutarimu nustatytÄ kainÄ sukels ieÅ¡kovei žalos. 39.19.

Byloje nėra analizuojamas valdybos narių atsakomybės klausimas už sandorį, kurio nenaudingumas paaiškėjo vėliau ir priklausė nuo įvairių pagrįstai nenumatytų rinkos veiksnių. Šioje byloje yra analizuojamas klausimas dėl sprendimo priėmimo, kurio priėmimo metu valdybos nariai, būdami apdairūs, rūpestingi bei protingi turėjo žinoti ir suprasti, kad jų priimamas sprendimas ekonomiškai ieškovei nepasiteisins, nes turtas bus perleistas žemesne kaina nei balansinė šio turto vertė.

Pastarosios aplinkybės dar iki sutarties pasiraÅ¡ymo momento neginčijamai rodė, kad ieÅ¡kovė negaus perleisto turto teisingo vertės ekvivalento. Todėl negalima sutikti, kad valdybos sprendimas buvo susijęs su komercine rizika. 39.20. Informacijos apie realiÄ turto rinkos vertę nesurinkimas ir Å¡io turto balansinės vertės ignoravimas atskleidžia, kad valdybos nariai, priimdami sprendimÄ dėl degalinės pardavimo kainos, virÅ¡ijo protingÄ komercinę rizikÄ , neatliko kompetentingo ir iÅ¡samaus vertinimo tarp tikėtinos naudos ir galimos žalos, dėl to nebuvo nei rÅ«pestingi, nei apdairÅ«s ar lojalÅ«s ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Todėl valdybos narių, pažeidusių fiduciarines pareigas, atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma verslo sprendimo teisėtumo prezumpcija. 39.21. Nepagrįsti skundų teiginiai, kad teismas nenustatė valdybos narių kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp jų kaltų neteisėtų veiksmų bei ieÅ¡kovės patirtos žalos. Nagrinėjamos bylos atveju buvo įrodyti ne tik valdybos narių neteisėti veiksmai, bet ir jų atsakomybei kilti bÅ«tina kaltės forma, t. y. aiÅ¡kus ir nepateisinamas aplaidumas. Bylos duomenys patvirtina, kad valdybos nariai nutarimÄ dėl degalinės pastatų kainos nustatymo priėmė aplaidžiai, nesurinkę teisingam kainos nustatymui ir pagrindimui reikÅ¡mingos informacijos bei ignoruodami aplinkybę, jog Å¡io turto balansinė vertė yra bent 3 kartus didesnė, nei valdybos narių nutarimu nustatoma degalinės pastatų pardavimo kaina, taip pat nesant patikimų duomenų, leidusių pagrįstai mažinti aptariamo turto kainÄ . 39.22.

Atsakovams turi bÅ«ti taikoma solidarioji atsakomybė, nes nei vienas iÅ¡ valdybos narių nesusilaikė nuo balsavimo už ginčijamÄ nutarimÄ . Be to, atsakovai nesugebėjo įrodyti, kad jų sprendimas buvo grįstas iÅ¡samia informacija, todėl turėtų bÅ«ti pateisinamas. Dėl Å¡ios priežasties, teismas visiems valdybos nariams už 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarimu bendru sprendimu nustatytÄ nepagrįstai žemÄ kainÄ pagrįstai taikė solidariÄ jÄ atsakomybę. 39.23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2018 m. vasario 15 d. (suėjus dokumentų perdavimo terminui), o bankroto administratorei ieÅ¡kinį byloje pareiÅ¡kus 2019 m. sausio 16 d., pripažintina, jog sutrumpintas žalos atlyginimo ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nebuvo.

Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje ir bÅ«tų praleistas, tai bet kuriuo atveju egzistuotų pagrindas jį atnaujinti CK 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu. 39.24. Nepagrįsti A. K. skundo argumentai, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. A. K. viso proceso metu neteigė, kad jis yra netinkamas atsakovas, o tik 2019 m. gruodžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu Å¡io apelianto atstovė iÅ¡kėlė klausimÄ , esÄ atsakovu Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti draudikai, o ne tiesiogiai žalÄ sukėlę asmenys.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė galėjo pasirinkti, kam reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, t. y. arba valdybos nariams, kaip žalÄ padariusiems asmenims, arba valdybos narius apdraudusiam draudikui. ReikÅ¡ti reikalavimus draudikui bÅ«tų netikslinga, nes teiktos draudimo apsaugos galiojimo terminas pasibaigė iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, o apie draudimo apsaugos iÅ¡plėtimÄ ieÅ¡kovės bankroto administratorius neturi duomenų. 39.25. IeÅ¡kovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes valdybos nariai absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ kildina vien iÅ¡ formalaus fakto, jog teismas byloje trečiuoju asmeniu neįtraukė AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Valdybos nariai apeliaciniuose skunduose nenurodo, kaip teismo sprendimu buvo paveikta Å¡ios neįtrauktos į procesÄ draudimo kompanijos teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jai sukėlė. Valdybos narių ir jos civilinę atsakomybę apdraudusio asmens tarpusavio santykiai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

40. Atsakovai N. B. ir R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti atsakovo A. K. apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 40.1. Sprendimo dalis, kuria atsakovų atžvilgiu yra pritaikyta solidarioji civilinė atsakomybė, reiÅ¡kia, kad teismas nusprendė, jog atsakovus sieja privalomas procesinis bendrininkavimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad Å¡i sprendimo dalis yra neteisėta, ji turėtų bÅ«ti panaikinta / pakeista visų bendrovės valdybos narių (atsakovų) atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, kurio apeliacinio skundo motyvams apeliacinės instancijos teismas pritars. 40.2.

Atsakovai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimo dalis dėl bendrovės valdybos narių neteisėtų veiksmų yra nenuosekli, prieštaringa. Pirmosios instancijos teismas turėjo, bet netaikė atsakovo atžvilgiu verslo sprendimo priėmimo taisyklės bei nevertino bendrovės valdybos pritarimo turto pardavimui kartu su pritarimu UAB „Rotada“ akcijų pardavimui. 40.3. Vadovaujantis teismo ekspertizės akto 3 ir 4 išvadomis, yra įrodyta, kad valdybos sprendimu buvo nustatyta reali turto rinkos kaina.

Turtas, esantis svetimame žemės sklype ir bendroje dalinėje nuosavybėje, bÅ«tų vertas tik 91 700 Eur, kai valdybos nariai turtÄ nusprendė parduoti už didesnę – 92 949 Eur kainÄ . Teismo ekspertizės akto 3 ir 4 iÅ¡vados patvirtina, kad valdybos sprendime buvo nustatyta reali turto rinkos kaina. Atsakovai, pritardami valdybos sprendimui, priėmė pagrįstÄ , protingos komercinės rizikos nevirÅ¡ijantį verslo sprendimÄ . 40.4. Byloje nėra įrodyta, kad dar 2015 m. rugsėjo 17 d. bendrovė buvo pasiekusi nemokumo bÅ«senÄ , o taip pat, kad vadovaujantis Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalimi, administratorius yra įgijęs teisę reikalauti, jog bendrovės valdybos nariams bÅ«tų pritaikyta civilinė atsakomybė.

Atsakovai pritaria, kad sprendime nėra tinkamai iÅ¡analizuotas aspektas, jog 2015 m. rugpjūčio 10 d. bendrovės finansinė padėtis buvo gera. 40.5. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nevertino, ar egzistuoja bÅ«tinosios atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos. Sprendime nėra jokių motyvų dėl kaltės, o dalyje dėl priežastinio ryÅ¡io egzistavimo apsiribota tik teiginiu, kad nesant valdybos nutarimo parduoti pastatus už 92 949 Eur, turtinė žala nebÅ«tų atsiradusi. Atsakovų pritarimas turto pardavimui yra apgalvotas, protingos komercinės rizikos nevirÅ¡ijęs, profesionalaus finansų rinkos dalyvio bei didžiausio bendrovės kreditoriaus, t. y. banko, patvirtintas verslo sprendimas. 40.6.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nebuvo įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu. Byloje iki sprendimo priėmimo buvo pateiktas trečiųjų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymas dėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, kaip atsakovų civilinės atsakomybės draudiko, įtraukimo į bylÄ . Å is praÅ¡ymas teismo nebuvo iÅ¡spręstas, t. y. draudikas nebuvo įtrauktas į bylÄ , nors priimtas sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

42. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios bendrovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 43. Apeliantas (atsakovas) A. D. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „KDS grupė“ valdybos posėdžio protokolÄ su priedais. Apeliantai (atsakovai) N. ir R. B. pateikė praÅ¡ymÄ neprijungti prie bylos atsakovo A. D. pateiktų įrodymų, kadangi pateiktu praÅ¡ymu ir naujais įrodymais jis siekia papildyti savo apeliacinį skundÄ . Be to, atsakovo pridedami įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti dar pirmosios instancijos teisme, todėl juos turėtų bÅ«ti atsisakoma priimti, kaip pateiktus ne laiku.

44. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas A. D. pateiktus papildomus įrodymus turėjo galimybę pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių papildomai teikiami įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o įrodymų prijungimo prie bylos bÅ«tinybės apeliacinės instancijos teisme nepagrindė, todėl praÅ¡ymas atmetamas.

45. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu Å¡i teisė realizuojama nepažeidžiant apeliacinį procesÄ reglamentuojančių teisės normų. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. vasario 12 d. gauti trečiojo asmens E. U. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal savo turinį trečiojo asmens raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai vertintini kaip atsiliepimas į atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimÄ , nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka bÅ«do civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis).

Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ draudžia įstatymas (CPK 323 straipsnis). Pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose trečiasis asmuo iÅ¡ esmės siekia iÅ¡plėsti procesinių dokumentų (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ) argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens E. U. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisakoma priimti. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 46.

Apeliantai N. ir R. B., A. K. apeliaciniuose skunduose praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad tik bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka bus galima tinkamai įvertinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , įsigilinti ir iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

47. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Ä®tvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų argumentus, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, sprendžia, kad pagrindo skirti bylÄ nagrinėti žodiniame teismo posėdyje nenustatyta, todėl apeliantų praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės keliama įrodymų tyrimo ir vertinimo problema. Tokių skundų argumentų pagrįstumÄ teisėjų kolegija gali įvertinti remdamasi bylos medžiaga, t. y. nėra bÅ«tina žodžiu iÅ¡klausyti Å¡alis dėl jų pozicijos apie tai, kaip turėtų bÅ«ti vertinamos atitinkamos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai.

Juolab, kad apeliacinis procesas nėra skirtas bylos nagrinėjimui iš naujo, o šalių argumentai yra išsamiai išdėstyti procesiniuose dokumentuose. Dėl ieškinio senaties 49. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo A. K. prašymo taikyti ieškinio senatį, nes nesutiko, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo buvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „KDS grupė“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. sausio 24 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 5 d.).

Å ia nutartimi buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės dokumentus. Teismui nepavyko nustatyti, kada konkrečiai bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai, todėl, atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2018 m. vasario 15 d., t. y. diena, kai suėjo teismo nustatytas terminas dokumentų perdavimui. Kadangi ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2019 m. sausio 16 d., sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) praleistas nebuvo.

50. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. ginčija tokias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, nurodydamas, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 11 d., o baigėsi 2018 m. rugpjūčio 11 d., todėl bankroto administratorė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo 2019 m. sausio 16 d., šį terminÄ praleido.

51. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

52. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams. Å io straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (bÅ«tent toks ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nagrinėjamoje byloje). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ .

53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2018 m. vasario 15 d., kuomet įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suėjo nutartyje nustatytas 10 dienų bendrovės dokumentų perdavimo bankroto administratorei terminas. BÅ«tent nuo Å¡ios datos teismo paskirtai bankroto administratorei atsirado Ä®BÄ® nustatyta pareiga revizuoti įmonės sandorius, atitinkamai, ji turėjo sužinoti apie teisės pažeidimus, t. y. apie įmonės valdymo organų galimai padarytÄ Å¾alÄ UAB „KDS grupė“.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad bankroto administratorė, pateikusi teismui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo 2019 m. sausio 16 d., nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senaties termino. Dėl absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų 54. Apeliantai N. ir R. B., A. K. apeliaciniuose skunduose teigia, kad skundžiamas sprendimas yra negaliojantis dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes priimtas neįtraukus į bylos nagrinėjimÄ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, apdraudusio ieÅ¡kovės valdybos narių civilinę atsakomybę, o priimtas sprendimas akivaizdžiai įtakos Å¡io subjekto teises ir pareigas.

55. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatyme nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokius įstatyme nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas Å¡iam asmeniui sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015, kt.).

Taigi, teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi turėjimas pats savaime nelemia iÅ¡vados, kad byloje priimtu sprendimu yra nuspręsta dėl konkretaus asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Tais atvejais, jei byloje priimtu sprendimu nėra modifikuotos konkretaus suinteresuoto asmens materialiosios teisės ir pareigos, aptariamo asmens neįtraukimas į bylos procesÄ trečiuoju asmeniu gali sukelti (negatyviuoju aspektu) procesinius padarinius, t. y. Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas neturės prejudicinės reikÅ¡mės tokiam asmeniui (CPK 279 straipsnio 4 dalis), tačiau tokių padarinių kilimo galimybė nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tretieji asmenys Hiscox Syndicates Limited, Barbican Managing Agency Limited, Allied World Managing Agency Limited 2020 m. birželio 25 d. pateikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje. Skundžiamame sprendime nurodyta (sprendimo 10 punktas), kad nėra tikslinga įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu minėtÄ draudimo bendrovę, nes jos suteikta draudiminė apsauga galiojo vėliau, nei buvo atlikti neteisėti veiksmai, galimai sukėlę ieÅ¡kovei žalÄ .

57. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „KDS grupė“ valdymo organų veiksmai, iš kurių kildinami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, buvo atlikti 2015 m. rugpjūčio ? 2016 m. sausio mėn. (2015 m. rugpjūčio 10 d. (priimtas valdybos nutarimas), 2015 m. rugpjūčio 12 d. (pasirašytas protokolas su turto pirkėju), 2015 m. rugpjūčio 17 d. (pasirašyta turto pirkimo-pardavimo sutartis), 2015 m. rugpjūčio 19 d. (pasirašyta akcijų perleidimo sutartis), 2016 m. sausio 21 d. (pasirašytas susitarimas dėl kainos paskirstymo), o bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo polisas Serija BCPTLT Nr. 0002606 patvirtina, kad UAB „KDS grupė“ vadovų ir vadovaujančių asmenų atsakomybės draudimas galiojo nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., t. y. ginčui neaktualiu laikotarpiu.

Be to, pažymėtina, kad praÅ¡ymas dėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įtraukimo byloje trečiuoju asmeniu buvo pateiktas 2020 m. birželio 25 d., t. y. pirmosios instancijos teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį ir likus vienai dienai iki procesinio sprendimo paskelbimo byloje. Toks praÅ¡ymas pateiktas ne laiku, siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , nes tretiesiems asmenims Hiscox Syndicates Limited, Barbican Managing Agency Limited, Allied World Managing Agency Limited apie galimÄ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje suinteresuotumÄ nagrinėjamoje byloje buvo žinoma gerokai anksčiau nei praÅ¡ymo pateikimo dienÄ .

58. Apibendrindama tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų argumentai dėl absoliutaus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra nepagrįsti. Kitų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 59. 2015 m. liepos 21 d. buvo pasirašyta preliminarioji UAB „Rotada“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp E. U. ir UAB „KDS grupė“. 2015 m. rugpjūčio 10 d. priimtas UAB „KDS grupė“ valdybos posėdžio nutarimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai dėl pastatų, esančių Kauno g. 165, Pietarių k., Marijampolės sen., pardavimo; dėl UAB „Rotada“ akcijų pardavimo; dėl įgaliojimų bendrovės direktoriui A.

D. suteikimo. 2015 m. rugpjūčio 12 d. pasiraÅ¡ytas protokolas tarp UAB „Rotada“ akcijų pirkėjo E. U., UAB „KDS grupė“, atstovaujamos vadovo A. D., iždo vadovo L. D. bei teisininkės A. S.-Å ., kuriuo buvo aptartos pasikeitusios aplinkybės, turinčios įtakÄ atsiskaitymo už UAB „Rotada“ akcijas bÅ«dui ir formai. 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „KDS grupė“ pardavė UAB „Rotada“ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Marijampolės sav., Marijampolės sen., Pietarių k., Kauno g. 165 (9963/10000 dalį pastato – operatorinės – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9963/10000 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9963/10000 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini)) už bendrÄ 92 949 Eur sumÄ . 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „KDS grupė“ pardavė jai nuosavybės teise priklausančias UAB „Rotada“ akcijas pirkėjui UAB „Savetus“ už 1 680 000 Eur. 2016 m. sausio 21 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „KDS grupė“ ir UAB „Savetus“, kuriuo susitarta dėl kainos paskirstymo.

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovei UAB „KDS grupė“ buvo iškelta bankroto byla.

60. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ atsakovų N. B., R. B. ir A. K. solidariai 165 051 Eur žalos atlyginimÄ , nes konstatavo, kad dėl atsakovų 2015 m. rugpjūčio 10 d. priimto sprendimo UAB „Rotada“ parduoti ieÅ¡kovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ sprendimo ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas ekonomiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis (per žema kaina), todėl ieÅ¡kovė patyrė žalos. Be to, teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovo A. D. priteisė 1 382 949 Eur žalos atlyginimÄ , nes sprendė, kad atsakovas A. D., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nevykdė 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarimo parduoti UAB „Rotada“ akcijas už 1 680 000 Eur, sudarė įmonei žalingus susitarimus dėl akcijų kainos sumažinimo, neiÅ¡vengė interesų konflikto asmeniÅ¡kai finansuodamas pirkėjÄ UAB „Savetus“, todėl ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .

61. Atsakovai nesutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, nes pirmosios instancijos teismas, jų nuomone, ginčo sandorius ir su jais susijusias aplinkybes vertino siauriai, todėl neteisingai aiškino ir nustatė tikruosius šalių ketinimus, tokiu būdu pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles. Dėl sandorių vertinimo 62. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir procesiniuose šalių dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.

63. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos šios sutarčių aiškinimo taisyklės:

1) sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai; aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys;

2) visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; aiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos;

3) jeigu abejojama dėl sÄ vokų, kurios gali turėti kelias reikÅ¡mes, Å¡ioms sÄ vokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė;

4) kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai;

5) aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

64. Pagal nuosekliai iÅ¡plėtotÄ kasacinio teismo jurisprudencijÄ , CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės turi bÅ«ti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, turi taikyti visumÄ CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumÄ reikÅ¡mingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

65. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai (sutartys) aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu. Tokiu atveju teismas turi tirti ir vertinti Å¡alių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016).

Taigi aiÅ¡kinant sutartį remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, bet pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai. Teismas, aiÅ¡kindamas sutartį, dėl kurios kilo teisminis ginčas, turi tirti ir vertinti ne tik Å¡alių ketinimus ir veiksmus, tiesiogiai susijusius su ginčo sutartimi, bet ir kitus Å¡alių sutartinius santykius, kurie tiesiogiai siejasi su Å¡ia sutartimi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Å¡alys, sudarydamos sutartį, gali susitarti ir sutartyje nurodyti kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų, t. y. sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti miÅ¡rios ir apimti skirtingų teisės normų reglamentuojamas sutartis, tačiau Å¡alys įvairialypius sutartinius santykius gali nustatyti ir ne vienoje, o keliose atskirose sutartyse, vienoje jų nustatydamos ir aptardamos kitų sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarkÄ .

Tokiu atveju teismas, aiÅ¡kindamas reikalavimo pagrindu nurodomÄ arba Å¡alių ginčijamÄ sutartį, turi tirti ir vertinti Å¡alių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015).

66. Nagrinėjamu atveju E. U. ir ieÅ¡kovės UAB „KDS grupė“ atstovų susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu, preliminarios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų derinimas patvirtina, jog pirkėjas ketino pirkti UAB „Rotada“ akcijas už sutartÄ 1 680 000 Eur kainÄ tik tuo atveju, jeigu bendrovė turės nuosavybės teise tam tikrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir neturės finansinių įsipareigojimų, nes pirkėjÄ domino degalinių verslas, susidedantis iÅ¡ kelių degalinių, turimų sutarčių, licencijų, ir kt.

Todėl ieÅ¡kovei UAB „KDS grupė“ siekiant parduoti UAB „Rotada“ akcijas už maksimaliÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , buvo priimtas 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos posėdžio nutarimas dėl pastatų, esančių Kauno g. 165, Pietarių k., Marijampolės sen., pardavimo ir dėl UAB „Rotada“ akcijų pardavimo bei įgaliojimo vadovui (atsakovui A. D.) suteikimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės valdybos nariams ir akcininkams, priimant minėtÄ nutarimÄ , nebuvo žinoma apie derinamas UAB „Rotada“ akcijų pirkimo-pardavimo sÄ lygas.

Taip pat byloje neįrodyta (CPK 178 ir 179 straipsniai), kad be valdybos narių ir akcininkų žinios 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasiraÅ¡ytas protokolas tarp UAB „Rotada“ akcijų pirkėjo E. U., UAB „KDS grupė“, atstovaujamos vadovo A. D., iždo vadovo L. D. bei teisininkės A. S.-Å yvokienės, kuriuo buvo aptartos pasikeitusios aplinkybės, turinčios įtakÄ atsiskaitymo už UAB „Rotada“ akcijas bÅ«dui ir formai, ir 2016 m. sausio 21 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „KDS grupė“ ir UAB „Savetus“, kuriuo susitarta dėl kainos už UAB „Rotada“ akcijas paskirstymo.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos posėdis buvo suÅ¡auktas bÅ«tent dėl to, jog vyksta derybos dėl akcijų pardavimo, todėl turėjo bÅ«ti priimti ieÅ¡kovės valdymo organų sprendimai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sÄ lygų įgyvendinimo.

67. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad faktiÅ¡kai buvo įvykdyta atsakovų (visų ar dalies jų) sugalvota schema, jog parduotų nekilnojamųjų daiktų vertė bÅ«tų įtraukta į akcijų kainÄ . Skundžiamame sprendime teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės valdybos nariai, ginčo nutarimo priėmimo dienÄ , turėjo siekį suformuoti UAB „Rotada“ turto paketÄ ir po to perleisti jos akcijas UAB „Savetus“. Be kita ko, teismas nustatė, kad Pietarių degalinės sukoncentravimas UAB „Rotada“ buvo esminė akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sÄ lyga ir teismas neatmetė aplinkybės, jog atsakovai ir trečiasis asmuo buvo sudarę susitarimÄ turtÄ sukoncentruoti UAB „Rotada“ ir tik už tokios bendrovės akcijas gauti 1 680 000 Eur.

Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas suabejojo tokiu situacijos vertinimu, nes 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarime tokia sÄ lyga atskirai nebuvo įraÅ¡yta, o tik buvo nurodyta, kad akcijų kaina – 1 680 000 Eur.

68. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti ginčo sandorių naudingumÄ , visi ginčo sandoriai bei su jais susiję priimti ieÅ¡kovės valdymo organų sprendimai, turėjo bÅ«ti vertinami kompleksiÅ¡kai, remiantis ne vien pažodiniu teksto aiÅ¡kinimu, bet pirmiausia nustatant tikruosius sandorių Å¡alių ketinimus, todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad atsakovų sugalvotos schemos pagalba realus ir likvidus turtas buvo tiesiog „iÅ¡vestas“ iÅ¡ mokumo problemų turinčios UAB „KDS grupė“.

69. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant Å¡ioms sÄ lygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimui (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

70. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalÄ , atsiranda tik nustačius visas bÅ«tinÄ sias Å¡iai atsakomybei kilti sÄ lygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalÄ , jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas A. D., bÅ«damas bendrovės vadovu.

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismui nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

72. CK 2.87 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Å ie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabiliÄ , efektyviÄ , konkurencingÄ jos, kaip rinkos dalyvės, veiklÄ . Lietuvos teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013).

73. Valdymo organų narių fiduciarinių pareigų apimtis kasacinio teismo praktikoje aiškinama taip, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų, t. y. dalyvių, interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės finansinei būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus.

Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei bÅ«klei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiÅ¡kia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobÅ«džio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

74. Verslo sprendimų priėmimo taisyklės, kaip valdymo organų civilinės atsakomybės taisyklės, turinys bei jos taikymo sÄ lygos suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiÅ¡kia prezumpcijÄ , kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sÄ Å¾iningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Å i prezumpcija skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus, apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Kadangi valdymo organų nariai negali iÅ¡ anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiÅ¡kai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų bÅ«ti taikoma ne už neigiamÄ ekonominį jų veiksmų rezultatÄ (ekonomiÅ¡kai nepasiteisinusį sprendimÄ ), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumÄ â€“ ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad Å¡is sandoris naudingas bendrovei.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimÄ pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) virÅ¡ijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktÄ , tačiau bÅ«tina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimÄ , akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Taigi, pagal kasacinio teismo praktikÄ , jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sÄ Å¾iningai, iÅ¡tyrus reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimÄ atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

75. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad atsakovas A. D., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, atliko neteisėtus veiksmus, nes nevykdė 2015 m. rugpjūčio 10 d. valdybos nutarimo parduoti UAB „Rotada“ akcijas už 1,68 milijono eurų, sudarė įmonei žalingus susitarimus dėl akcijų kainos sumažinimo (2015 m. rugpjūčio 12 d. susitarimas ir 2016 m. sausio 21 d. susitarimas Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties), neiÅ¡vengė interesų konflikto asmeniÅ¡kai finansuodamas pirkėjÄ UAB „Savetus“.

76. Kaip nustatyta Å¡ios nutarties 66 punkte, byloje nebuvo įrodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės valdybos nariams, priimant 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ , nebuvo žinoma apie derinamas UAB „Rotada“ akcijų pirkimo-pardavimo sÄ lygas. Taip pat neįrodyta, kad be valdybos narių žinios 2015 m. rugpjūčio 12 d. bÅ«tų buvęs pasiraÅ¡ytas protokolas tarp UAB „Rotada“ akcijų pirkėjo E. U., UAB „KDS grupė“, atstovaujamos vadovo A. D., iždo vadovo L. D. bei teisininkės A.

S.-Å ., kuriuo buvo aptartos pasikeitusios aplinkybės, turinčios esminę įtakÄ atsiskaitymo už UAB „Rotada“ akcijas bÅ«dui ir formai, ir 2016 m. sausio 21 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „KDS grupė“ ir UAB „Savetus“, kuriuo susitarta dėl kainos už UAB „Rotada“ akcijas paskirstymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai (tiek valdybos nariai, tiek buvęs ieÅ¡kovės vadovas) tvirtino, kad nekilnojamojo turto ir akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai yra tarpusavyje susiję, todėl turi bÅ«ti vertinami bendrame kontekste, o ne kiekvienas atsietai, atliekant matematinius skaičiavimus, dėl lėšų, kurios buvo gautos už akcijas ir nebuvo pervestos tiesiogiai ieÅ¡kovei, skirtumo.

Byloje nėra nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, teikė valdybos nariams neteisingus duomenis apie planuojamus sudaryti sandorius, tokiu bÅ«du pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 12 dalies 5 punkto nuostatÄ , reglamentuojančiÄ , jog bendrovės vadovas atsako už informacijos ir dokumentų pateikimÄ visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai Å¡io Ä®statymo nustatytais atvejais ar jų praÅ¡ymu.

Be kita ko, patys valdybos nariai patvirtino, kad jiems priimant ginčo sprendimus buvo žinoma, jog, siekiant parduoti UAB „Rotada“ akcijas, turi būti suformuotas vientisas turtinis kompleksas, tinkamas degalinės veiklai vykdyti.

77. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas (vadovas) neiÅ¡vengė interesų konflikto, nes paskolino UAB „Savetus“ 100 000 Eur ir tokiu bÅ«du tapęs UAB „Savetus“ kreditoriumi įgijo privatų interesÄ , jog jo skolininkė UAB „Savetus“ sumokėtų už UAB „Rotada“ akcijas mažiau. Teismas netiesioginiu įrodymu dėl atsakovo sÄ sajų su UAB „Savetus“ pripažino aplinkybę, kad atsakovas dirbo UAB „Savetus“ nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia iÅ¡vada nėra pagrįsta, nes kaip matyti, ginčo susitarimai buvo sudaryti 2015 metais, o atsakovas A. D. buvo įdarbintas UAB „Savetus“ 2017 m. sausio 23 d. – 2017 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu ir toje įmonėje dirbo pakankamai trumpÄ laikÄ . Kitų galimų atsakovo A. D. sÄ sajų su UAB „Savetus“ byloje nėra nustatyta, o vien aplinkybė, kad atsakovas paskolino akcijų pirkėjai pinigų, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei.

78. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija atmesti atsakovų argumentus, kad 1 190 000 Eur suma buvo padengtas kredito limitas DNB bankui (Å¡iuo metu Luminor AB bankas), už kurį UAB „KDS grupė“ buvo solidariai prisiėmusi atsakomybę, bylos duomenys patvirtina, jog UAB ,,Rotada“ akcijų kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirkėjas UAB ,,Sevetus“ pageidavo įsigyti įmonę, kaip vienÄ verslo kompleksÄ , kuris neturėtų skolų, todėl parduotų nekilnojamųjų daiktų vertė buvo įtraukta į akcijų kainÄ .

Be to, akivaizdu, kad UAB „KDS grupė“ valdybos nariai, ginčo nutarimo priėmimo dienÄ , turėjo siekį suformuoti UAB „Rotada“ turto paketÄ ir po to perleisti akcijas UAB „Savetus“; Pietarių degalinės sukoncentravimas UAB „Rotada“ buvo esminė akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sÄ lyga (minėta, kad atsakovai ir trečiasis asmuo buvo sudarę susitarimÄ turtÄ sukoncentruoti UAB „Rotada“); už tokios bendrovės, kurioje sukoncentruotas turtas ir kuri neturi skolų akcijas ir buvo tikimasi gauti 1 680 000 Eur kainÄ , todėl sutiktina su apelianto A.

D. skundo argumentu, kad UAB „KDS grupė“ valdybos nariai ir vadovas suprato, jog UAB „Rotada“ akcijos negalėjo bÅ«ti parduotos be UAB „Rotada“ prievolės bankui (1 190 000 Eur) padengimo. Bet kuriuo atveju bÅ«tų priimtas arba sprendimas ieÅ¡kovei pačiai savo lėšomis padengti kredito limito dalį, arba, kaip ir įvyko ginčo atveju, kredito limito dalį bÅ«tų padengęs akcijų pirkėjas iÅ¡ akcijų pirkimo kainos. Kita vertus, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti bent prielaidÄ , kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų padengusi bankui kredito limito dalies už UAB „Rotada“, Å¡ios įmonės akcijų kaina tebebÅ«tų buvusi 1 680 000 Eur.

79. Valdybos nario neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygai, konstatuoti yra reikalingi du teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai:

1) juridiniam asmeniui žalingo (nenaudingo) sprendimo (nutarimo) priėmimas;

2) fiduciarinių pareigų priimant žalingÄ (nenaudingÄ ) sprendimÄ (nutarimÄ ) pažeidimas. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendimai (nutarimai) valdybos lygmeniu yra priimami kolegialiai, vadinasi, konkretaus valdybos nario civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinas atitinkamas jo veikimas priimant juridiniam asmeniui žalingÄ (nenaudingÄ ) sprendimÄ (nutarimÄ ), t. y. valdybos nario dalyvavimas sprendžiant vienÄ ar kitÄ valdybos kompetencijai priskirtÄ klausimÄ ir balsavimas už žalingÄ sprendimÄ (nutarimÄ ). Nenustačius tokio konkretaus valdybos nario veikimo valdybai priimant juridiniam asmeniui žalingÄ (nenaudingÄ ) sprendimÄ (nutarimÄ ), nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-684/2019).

80. Valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, iÅ¡skyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

81. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovai N. ir R. B. bei A. K., kaip valdybos nariai, priimdami 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ , atliko bendrovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus, nebuvo sÄ Å¾iningi, protingi ir lojalÅ«s bendrovei. Teismas sprendė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. priimtas nutarimas parduoti pastatus ir akcijas buvo vienas iÅ¡ sandorių, sukėlusių įmonės nemokumÄ , todėl nėra pagrindo juos atleisti nuo civilinės atsakomybės.

82. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės, turėjo bÅ«ti vertinama ar jie, pritardami ir priimdami 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir akcijas, pažeidė įstatymus, bendrovės įstatus ar fiduciarines pareigas.

83. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d.) 34 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ , valdybos kompetencija yra priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rÅ«Å¡iai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė. Pagal ieÅ¡kovės UAB „KDS grupė“ įstatų 3.1 punktÄ , bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 3 273 631,65 Eur. Nekilnojamojo turto sandorio, dėl kurio iÅ¡ valdybos narių buvo praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimÄ , vertė buvo 258 000 Eur, akcijų pirkimo-pardavimo sandori vertė – 1 680 000 Eur, t. y. daugiau nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, todėl atsakovai, kaip valdybos nariai, turėjo teisę priimti nutarimus dėl ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto ir akcijų pardavimo, taigi veikė savo kompetencijos ribose.

84. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovai nebuvo sÄ Å¾iningi, protingi ir lojalÅ«s bendrovei, nes jų priimti nutarimai turėjo įtakos įmonės nemokumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei bankroto byla iÅ¡kelta 2018 m. sausio 24 d. nutartimi. Minėtoje nutartyje, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės nemokumo, vadovavosi bendrovės 2017 m. spalio 30 d. finansinės atskaitomybės duomenimis ir nustatė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (8 099 982,64 Eur) beveik du kartus virÅ¡ijo bendrovės turtÄ (4 196 838,8 Eur).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis UAB „Veiklos auditas“ audito ataskaita, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nemokia tapo 2015 m. rugsėjo 17 d., nes nekilnojamojo turto perleidimas už sumažintÄ kainÄ sumažino materialaus turto vertę ir vedė įmonę link nemokumo situacijos. Tačiau byloje atlikto 2020 m. kovo 30 d. teismo ekspertizės akto Nr. NT 20-01-64 trečioje iÅ¡vadoje nurodyta parduoto turto kaina tebuvo 131 000 Eur. Ketvirtoje ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad turtas yra svetimame žemės sklype, todėl jo rinkos vertė mažėja 19 proc., be to, turtas yra bendroje dalinėje nuosavybėje, todėl jo rinkos vertė mažėja 11 proc.

Taigi, remiantis ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nekilnojamasis turtas, esantis svetimame žemės sklype ir bendroje dalinėje nuosavybėje tebuvo vertas 91 700 Eur, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai (valdybos nariai) nusprendę parduoti įmonės turtÄ už 92 949 Eur sumÄ , savo veiksmai įmonei žalos nepadarė, nes gauta kaina buvo didesnė nei eksperto, atlikus individualų turto vertinimÄ , nustatyta parduoto turto rinkos vertė.

85. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, spręstina, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovai (valdybos nariai) buvo nesÄ Å¾iningi, elgėsi neprotingai ar nebuvo lojalÅ«s ieÅ¡kovės interesų atžvilgiu, ar, kad savo veiksmais bÅ«tų padarę žalÄ bendrovei. Å iuo atveju atsakovų (valdybos narių) priimti sprendimai atitiko verslo sprendimo taisyklės standartÄ , suformuotÄ kasacinio teismo praktikoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų ir nebuvo įrodytas atsakovų (valdybos narių) nesÄ Å¾iningumas.

Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai, priimdami ginčo sprendimus, siekė asmeninės naudos sau ar (ir) tokiÄ naudÄ gavo (CPK 178, 179 straipsniai), nes už sudarytus sandorius gautos lėšos buvo paskirstytos ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims. Dėl procesinės bylos baigties 86. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos suformuotos ginčo klausimais, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 87. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Patenkinus apeliantų skundus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstomos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

88. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovės BUAB „KDS grupė“ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

89. Atsakovas A. K. pirmosios instancijos teismui teikė praÅ¡ymÄ atlyginti 9 529,66 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas, kurias sudaro atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suraÅ¡ymas bei informacijos paieÅ¡ka vieÅ¡uose registruose; atsiliepimo parengimas; tripliko parengimas; susipažinimas su sujungtos bylos medžiaga bei dalyvavimas teismo posėdyje; susipažinimas su valdybos posėdžio originalu bei pasirengimas bylos nagrinėjimui; užklausos potencialiam ekspertui formulavimas ir praÅ¡ymo dėl ekspertizės rengimas; baigiamosios kalbos suraÅ¡ymas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidoms pagrįsti atsakovas pateikė sÄ skaitas už teisines paslaugas, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei mokėjimo nurodymus. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais teisinės pagalbos paslaugų teikimo maksimaliais dydžiais, atsakovui maksimali priteisiama bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 7 396,30 Eur.

90. Atsakovas A. D. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 15 699,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas. Minėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti atsakovas teismui pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us. Atsakovo pateiktose sÄ skaitose nurodyta, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų 2 994,75 Eur sumÄ sudaro atstovavimas teismo posėdžiuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje įvyko Å¡eÅ¡i žodiniai teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė sudaro 17 valandų.

Remiantis Rekomendacijose nustatytais teisinės pagalbos paslaugų teikimo maksimaliais dydžiais už atsakovo atstovo dalyvavimÄ teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma sudaro 2 390,62 Eur. Taip pat atsakovas byloje teikė praÅ¡ymÄ dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo; praÅ¡ymus dėl procesinio termino pratęsimo pateikti procesinį dokumentÄ pateikimo (2 vnt.); atsiliepimus į ieÅ¡kinį (2 vnt.); praÅ¡ymÄ dėl procesinio termino pratęsimo ir atnaujinimo; praÅ¡ymÄ dėl posėdžio datos pakeitimo; atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo; baigiamÄ jÄ kalbÄ .

Remiantis Rekomendacijose nustatytais teisinės pagalbos paslaugų teikimo maksimaliais dydžiais atsakovui maksimali priteistina kitų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 7 622,82 Eur. Taigi, bendra atsakovui A. D. priteistina pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 9 932,44 Eur (2 390,62 Eur + 7 622,82 Eur = 9 932,44 Eur), todėl priteisiama atsakovui A. D. iš ieškovės.

91. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡laidos už procesinių dokumentų siuntimÄ sudaro 45,62 Eur, taigi, jos taip pat priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai.

92. Teismo ekspertizės apmokėjimo klausimas buvo sprendžiamas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi, kurioje teismas nustatė, kad atliktai ekspertizei apmokėti nepakanka 525 Eur sumos, kuriÄ skundžiamu sprendimu lygiomis dalimis (po 175 Eur) priteisė iÅ¡ atsakovų N. B., R. B. ir A. K.. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, perskirstomos, trÅ«kstama 525 Eur suma už ekspertizę priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovės.

93. Atsakovas A. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl 3 786 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Nurodo, kad Å¡ias iÅ¡laidas sudaro 2 213 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidos bei 1 573 Eur iÅ¡laidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus rengimÄ . Atsakovas pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Ä®vertinęs atsakovo pateiktas duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo A.

K. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. K. 7 396,30 Eur (septynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir trisdeÅ¡imt euro centų) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusio uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ administravimui skirtų lėšų. Priteisti atsakovui A. D. 9 932,44 Eur (devynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus ir keturiasdeÅ¡imt keturis euro centus) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ administravimui skirtų lėšų.

Priteisti ekspertizę atlikusiai uždarajai akcinei bendrovei „Marleksa“ iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ administravimui skirtų lėšų 525 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) už atliktÄ ekspertizę. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ 45,62 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du euro centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Priteisti atsakovui A. K. 3 786 Eur (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ administravimui skirtų lėšų. Teisėjai Marius Bajoras Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė