2021-04-28 Nr. AB-9011-3-61-3-02766-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-367-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02766-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 6 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. birželio 20 d. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Vilniaus PN kamerose pareiškėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas, negu nustatyta teisės aktuose. Kameros buvo apstatytos baldais, todėl laisvo ploto jam teko dar mažiau. Pareiškėjui taip pat nebuvo sudaryta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu (tualeto durys buvo skylėtos, be rankenų, trūko lentų). Kamerų langai buvo sulūžę, nešvarūs. Rozetės taip pat buvo netvarkingos. Trūko plytelių tualete. Buvo nesaugi aplinka. Pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 14 d. buvo priverstas kvėpuoti dažais, nes buvo suremontuota kamera Nr. 16, į kurią pareiškėją įkėlė po remonto, minėta kamera buvo purvina. Į gydytoją nebuvo įmanoma kreiptis, nes ji atostogavo. Kamerose ventiliacija neveikė. Nei natūrali šviesa, nei vėjas nepatekdavo į kameras. Beveik visose kamerose trūko apšvietimo. Pareiškėjui pablogėjo regėjimas. Lempos buvo be gaubtų, dėl to buvo nesaugu. Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai yra skardiniai. Juose žiemą labai šalta, o šiltuoju metu net nėra galimybės prisiliesti prie skardinių sienų, nes galima nudegti rankas, ir yra labai karšta, o vėjas į kiemelius nepatenka. Kiemeliuose nėra apšvietimo, o kai kuriuose – ir suoliuko, dėl to pareiškėjas net buvo susižeidęs. Kiemeliai nėra valomi. Tik kai kuriuose kiemeliuose yra skersiniai ir lygiagretės. Vilniaus PN nepalankių prašymų ir skundų neregistruodavo. Be to, pateikus skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patirdavo psichologinį spaudimą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė pastebėjimus dėl Vilniaus PN pateiktų duomenų.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. birželio 20 d. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo neatitvėrimo. Teismo vertinimu, Vilniaus PN nepaneigus pareiškėjo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų šiuo aspektu, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė privačiai naudotis sanitariniu mazgu. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl to, jog iš viso 147 paras nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistina 400 Eur suma dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kuri šiuo atveju yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 10. Atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad:

10.1. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose (kurios įrengtos pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus) įrengti sanitariniai mazgai nuo kamerų tipo patalpų atskirti ištisinėmis sienomis, t. y. sanitariniai mazgai yra visiškai izoliuotose atskirose nuo likusios kameros patalpose. Be jokių abejonių naudojantis sanitariniu mazgu, kuris įrengtas atskiroje patalpoje, su įrengtomis iš vidaus užrakinamomis durimis, yra užtikrinamas visiškas nuteistųjų privatumas jais naudojantis.

10.2. Teismų išnagrinėtose administracinėse bylose daug kartų konstatuota, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse įrengtose kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose (įrengtose pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus) sanitariniai mazgai įrengti visiškai nuo kameros atskirtose atskirose patalpose.

10.3. Teismui pateikiamos kamerų tipo patalpos nuotraukas, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas yra visiškai atskira patalpa, kuria naudojantis niekaip negali būti pažeistas sanitariniu mazgu besinaudojančių asmenų privatumas. Visos Vilniaus PN kamerų tipo patalpos įrengtos identiškai.

11. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo paduotą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylos duomenis. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad privatumas buvo užtikrinamas. Atsakovo atstovas tik apeliacinės instancijos teismui pateikė sanitarinio mazgo nuotraukas, kurios neaišku, kada buvo padarytos. Pareiškėjo nuomone, nuotraukos jau padarytos, kada sanitariniai mazgai buvo suremontuoti. Jei kamerų sanitariniai mazgai būtų buvę suremontuoti ginčui aktualiu laikotarpiu, tai tokias nuotraukas atsakovo atstovas būtų pateikęs dar pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Atsakovo atstovas Vilniaus PN kartu su apeliaciniu skundu pateikė kameros ir sanitarinio mazgo nuotraukas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei šioje byloje priimti teisingą sprendimą, yra būtina šios bylos apeliacinio proceso stadijoje priimti minėtus duomenis ir pridėti juos prie bylos. Todėl minėtos nuotraukos vertintinos šioje byloje.

V. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN laikotarpiu 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. birželio 20 d.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas minėtą sumą priteisė pareiškėjui, konstatavęs, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas, nes jis naudojosi nuo kameros erdvės izoliuotu sanitariniu mazgu (tualetu).

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020 ir kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-18-442/2021 ir kt.).

18. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu (tualeto durys buvo skylėtos, be rankenų, trūko lentų). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos daryti išvadą, jog buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjas šioje byloje neneigė aplinkybės, kad jo kalinimo metu ginčui aktualiu laikotarpiu sanitarinis mazgas (tualetas) Vilniaus PN kamerų tipo patalpose (kamerose) kalintiems asmenims buvo įrengtas visiškai atskiroje patalpoje. Tai akivaizdžiai patvirtina ir Vilniaus PN vienos iš kamerų tipo patalpos (kamerų) sanitarinio mazgo nuotraukos (b. l. 86–87). Net jei šios nuotraukos, kaip teigia pareiškėjas, buvo darytos po remonto, tai nepaneigia to, kad sanitarinio mazgo (tualeto) patalpa ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atskira izoliuota patalpa. Pareiškėjui detaliai nepagrindus savo argumento dėl jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) pažeidimo, o byloje esant duomenims, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad Vilniaus PN kamerose sanitarinis mazgas (tualetas) yra atskira izoliuota patalpa, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą.

19. Nenustačius, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.). Nenustačius neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti visa apimtimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti – pareiškėjo K. N. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė