2024-02-08 Nr. BB-707-1-01-1-48252-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-385/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48252-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios E. V. (buvusi I. L., I. V. – toliau E. V.) ir jos gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji E. V. ir jos gynėjas advokatas V. Poškus prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą E. V. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Nebuvo kruopščiai patikrinta ir įvertinta bylos įrodymų visuma, įrodymai vertinti selektyviai, pažeistas in dubio pro reo principas. Priešingai negu nurodyta teismų sprendimuose, bylos duomenys nei kiekvienas atskirai, nei kaip visuma nepatvirtina, kad E. V. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teismai išvadas dėl E. V. kaltės grindė prielaidomis.

Kasaciniame skunde teigiama, kad E. V. nesudavė metaliniu semtuvėliu sutuoktiniui V. L. į galvą. Pastarasis atėjo į jos butą jau sužalotas (sumuštas). Be to, bute, žodinio konflikto metu, jis pats sau trenkė puoduku į galvą, nuo smūgio puodelis sudužo, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Kad į butą V. L. atėjo sumuštas, patvirtina jo paties paaiškinimai policijos pareigūnams, taip pat kaip liudytojo duoti parodymai bei jo laiškai E. V. ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Nors V. L. keitė parodymus bylos proceso metu ir buvo matyti aiškus suinteresuotumas paveikti tuo metu dar buvusią žmoną, kad ši nutrauktų pradėtą santuokos nutraukimo procesą, teismai juos nepagrįstai laikė patikimais ir sprendė, jog byloje pakanka duomenų E. V. kaltei pagrįsti. Nepagrįstai kaip patikimi buvo pripažinti ir liudytojo R. F. parodymai. Kadangi nėra nustatyta, kas iš tikrųjų sužalojo nuketėjusįjį V. L., taip pat nenustatyta E. V. tyčia sužaloti nukentėjusįjį, tyčios požymis nedetalizuotas, darytina išvada, kad E. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 140 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, iš esmės yra skundžiamasi dėl įrodymų nepatikimumo ir nepakankamumo. Apskundimo pagrindas grindžiamas nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų vertinimą. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant E. V. kalta dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismas dėl iš esmės analogiškų nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentų pasisakė, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus. Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai nurodant, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami kasaciniame skunde keliamus klausimus, pažeidė BPK reikalavimus ir in dubio pro reo principą, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios E. V. ir jos gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas