2022-01-19 Nr. AB-1717-3-61-3-03147-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1126-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03147-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Justura“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą (pareiškėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Justura“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 21R-122 (AG3-99-24/2021), kuriuo Komisija panaikino Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. V-267 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „Justura“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu atsakovo skundą tenkino, panaikino Komisijos Sprendimą ir atmetė pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Justura“ skundą dėl Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. V-267 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai akcinei bendrovei „Justura“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ panaikinimo.

Pareiškėjas UAB „Justura“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo palikti galioti Komisijos Sprendimą, bei sustabdyti Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. V-267 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai bendrovei „Justura“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ galiojimą iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi priimtas pareiškėjo UAB „Justura“ apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje sprendžiamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Užimtumo tarnybos 2021 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. V-267 „Dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo uždarajai bendrovei „Justura“ ir valstybės pagalbos mokėjimo nutraukimo“ galiojimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims byloje galutinį sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pareiškėjas siekia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikytų ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto <...> galiojimo laikiną sustabdymą. Tačiau pareiškėjas prašymo taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę nemotyvavo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nemotyvavus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikus įrodymų, jog dėl jo nurodomos užtikrinimo priemonės netaikymo jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, todėl ši teismo nutartis neatima iš pareiškėjo jo teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje taikymo, pateikiant dokumentus, pagrindžiančius, kad pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Justura“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė