64cea867-ece5-499d-ac98-0dd500ac898c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-38-516/2011               Â

 Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.

                                                                                      Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Volskienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei

dalyvaujant ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovui advokatui N. J.

atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovei V. K.

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Tretysis asmuo – Allianz, Compania de Seguros y Reaseguros, S.A.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                                                     Â

n u s t a t ė:

           IeÅ¡kovas UAB draudimo kompanija „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 67272,63 Lt žalai atlyginti, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2005 m. gruodžio 19 d. Ispanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintos dvi ieškovo KASKO draudimu draustos transporto priemonės – vilkikas MB 18.44, valstybinis Nr. (duomenys

neskelbtini) ir puspriekabė KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas išmokėjo draudėjui

16981,98 Lt ir 1063,28 draudimo iÅ¡mokÄ už vilkiko MB remontÄ , taip pat nustatęs, kad puspriekabės KRONE atstatymas po eismo įvykio yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ skirtumui tarp transporto priemonės rinkos ir likutinės verčių 116500,0 Lt. Dalį Å¡ios iÅ¡mokos – 1122,00

Lt ieÅ¡kovas įskaitė kaip eilinę draudimo įmokÄ pagal draudimo polisÄ AC Nr. (duomenys neskelbtini), likusiÄ sumÄ iÅ¡mokėjo 2006 m.

gegužės 9 d. IeÅ¡kovas laikė, kad įvykusio eismo įvykio kaltininkai yra lygiomis dalimis tiek ieÅ¡kovo draudėjas, tiek Ispanijos draudimo bendrovės „Allianz“ draudėjas. AB „Lietuvos draudimas“ yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. pagrindu paskirtas draudimo bendrovės „Allianz“ atstovas Lietuvoje, įgaliotas nagrinėti pretenzijas ir atsakingas už iÅ¡mokos mokėjimÄ nukentėjusiems asmenims. IeÅ¡kovas 2005 m. gruodžio 29 d. pateikė pretenzijÄ atsakovui, tačiau atsakovas nėra atlyginęs dėl eismo įvykio atsiradusios žalos. IeÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo atlyginti žalÄ , proporcingÄ vilkiko RENAULT civilinės atsakomybės draudėjo kaltei.

Vilniaus miesto

3 apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Atsakovo argumentÄ , kad jis nėra atsakingas pagal atsakovo atstovaujamos Ispanijos draudimo kompanijos prievoles, kylančias iÅ¡ draudimo sutarčių, teismas laikė nepagrįstu. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) 18x2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta Ispanijos draudimo kompanijoje Allianz, Compania de Seguros y Reaseguros, S. A., kÄ patvirtina eismo įvykio protokolas. Teismas konstatavo, jog santykius tarp atsakovo ir jo atstovaujamos užsienio valstybės draudimo kompanijos reglamentuoja 2000 m. gegužės 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iÅ¡ dalies keičiant Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir atsakovo bei AVUS Graz sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Minėtoje bendradarbiavimo sutartyje nėra apibrėžta AB „Lietuvos draudimas“ įgalinimų, atstovaujant AVUS atstovaujamas užsienio valstybių draudimo bendroves, įgalinimų apimtis, tačiau minėto susitarimo 1 str., 2 str. nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokų reikalavimus užsienio draudimo bendrovėms AB „Lietuvos draudimas“, kaip Å¡ių bendrovių atstovas, nagrinėja Lietuvoje pagal vidaus taisykles, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ .

Teismas pažymėjo, kad 2000/26/EB. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/26/EB preambulės 11 punktas numato, kad Å¡ios direktyvos tikslas yra sudaryti sÄ lygas, kad žalÄ patyrusi Å¡alis, kuri patyrė nuostolių arba buvo sužalota autoavarijoje, kuriai taikoma Å¡i direktyva, ir kuris įvyko ne toje valstybėje, kurioje nuolat gyvena žalÄ patyrusi Å¡alis, turėtų teisę reikalauti žalų atlyginimo valstybėje narėje, kurioje ji nuolat gyvena, iÅ¡ autoavarijÄ sukėlusios Å¡alies draudimo įmonės atstovo, paskirto žalų sureguliavimo reikalams.

Minėtos direktyvos 4 str. 5 p. numato, kad atstovas žalų sureguliavimo reikalams turi turėti pakankamus įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei jos santykiuose su žalÄ patyrusiomis Å¡alimis ir visiÅ¡kai patenkinti jų reikalavimus. Minėtos direktyvos 4 str. 4 p. numato, kad reikalavimas paskirti atstovÄ Å¾alų sureguliavimo reikalams neatima iÅ¡ žalÄ patyrusios Å¡alies ar jos draudimo įmonės teisės iÅ¡kelti ieÅ¡kinį tiesiogiai autoavarijÄ sukėlusiam asmeniui, teismo nuomone, nelaikytinas imperatyvia nuostata, numatančia, kad ieÅ¡kinys bÅ«tinai turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas betarpiÅ¡kai užsienio draudimo bendrovei.

Teismas pažymi, kad Å¡i direktyvos norma aiÅ¡kintina visos direktyvos ir jos preambulėje numatytų tikslų kontekste kaip žalÄ patyrusio asmens ar jo draudiko teisė pasirinkti vienÄ iÅ¡ atsakingų asmenų, iÅ¡ kurio jis teisme reikalaus žalos atlyginimo, t. y. žalos padarymu kalto asmens, jo draudiko užsienio valstybėje ar atstovo žalų sureguliavimo klausimais, esančio toje valstybėje, kurioje yra žalÄ patyrusio asmens gyvenamoji vieta. Taigi pasirinkimo teisė iÅ¡ ko reikalauti žalos atlyginimo priklauso žalÄ patyrusiam asmeniui ar jo teisių perėmėjui, t. y. draudikui.

Todėl ieÅ¡kovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti žalos atlyginimo arba tiesiogiai iÅ¡ užsienio draudimo bendrovės, arba iÅ¡ atsakovo, kaip jo įgalioto atstovo žalų sureguliavimo reikalams. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktai, o bÅ«tent Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str., 19 str. 1 d. numato, kad kitos Europos SÄ jungos valstybės narės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje taip pat turi spręsti žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo klausimus.

           Teismo nuomone, taip pat nepagrįstas yra atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ kaip iÅ¡ Ispanijos draudimo bendrovės „Allianz“ įgalioto atstovo žalų sureguliavimo reikalams, privalėjo pateikti pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo ne Ispanijos draudimo bendrovei, o atsakovui. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo13 str. numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, arba atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti. Todėl ieÅ¡kovo pretenzijos per įstatymų nustatytÄ terminÄ pateikimas tiesiogiai Ispanijos draudimo bendrovei laikomas tinkamu pretenzijos pateikimu jam reikalaujant teisme žalos atlyginimo ne tiesiogiai iÅ¡ užsienio draudimo bendrovės, bet iÅ¡ jo atstovo Lietuvoje.

           Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, perėmęs iÅ¡ žalÄ patyrusio asmens reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. IeÅ¡kovas neįrodė Å¡ių civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto buvimo, todėl jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas.

           Draudimo įvykį ir jo aplinkybes patvirtina eismo įvykio pažyma, kuri patvirtina, jog eismo įvykio priežastimi buvo tai, kad balninio vilkiko, Lietuvos valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ,

tempiančio puspriekabę, Lietuvos Respublikos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sustabdė

autotransporto priemonę greitkelio pakraštyje užimdamas dalį važiuojamosios kelio juostos dalies, nepastatė jokio įspėjamojo ženklo, tai yra neįjungė

avarinių šviesų ir nepastatė avarinių įspėjamųjų trikampių, kurie turėtų būti

pastatyti 100 m nuo autotransporto priemonės stovėjimo vietos. Antrine priežastimi nurodomas galimas autotransporto priemonės, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo neatidumas, nes jis nepastebėjo balninio vilkiko, nors buvo įjungtos tik stovėjimo šviesos, be to, jis buvo įspėtas kitų vairuotojų.

           Minėtame protokole yra pažymėta, kad protokolas suraÅ¡ytas siekiant preliminariai nustatyti eismo įvykio priežastis. Taigi teismo teigimu, protokolas patvirtina tik faktines įvykio aplinkybes, tačiau jį suraÅ¡ant nebuvo įrodinėjama eismo įvykio dalyvių kaltė ir tiriamas jų veiksmų teisėtumas. Todėl ieÅ¡kovas, reikalaujantis žalos atlyginimo, privalo įrodyti sunkvežimio (duomenys neskelbtini) 18 4x2 modelio, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo neteisėtus veiksmus bei jų pasekmes. Sunkvežimio (duomenys neskelbtini) 18 4x2 modelio, vairuotojo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, Å¡iuo atveju Ispanijos vidaus teisės normas (LR CK 1.44 str., 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos 3 str.). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėto sunkvežimio vairuotojas pažeidė Ispanijoje galiojančius teisės aktus, nustatančius kelių eismo taisykles. Eismo įvykio protokole pagrindine eismo įvykio priežastimi nurodomi Lietuvos vairuotojų neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kę netinkamu sustojimo vietos ženklinimu, o vilkiko vairuotojo neatidumas nėra konstatuotas, bet nurodytas tik kaip galimas ir tai vertinama kaip antrinė ir tik galima eismo įvykio priežastis. Taigi ieÅ¡kovo pateiktas įrodymas nepagrindžia sunkvežimio (duomenys neskelbtini) 18 4x2 vairuotojo veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės dėl eismo įvykio. Taigi teismo teigimu, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovo atstovaujamos draudimo bendrovės Allianz draudėjo neteisėtų veiksmų, jo civilinė atsakomybė negalima ir jam bei jo draudikui nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) atsakovas neginčijo aplinkybės, kad abu eismo įvykio dalyviai yra vienodai kalti dėl eismo įvykio, todėl laikytina, kad su tuo sutiko. Apelianto nuomone, tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo principo;

2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų vilkiko RENAULT vairuotojo veiksmų, kurie teismo teigimu, turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos 3 str. nustatytÄ taisyklę, t.y. pagal Ispanijos vidaus teisės normas. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsakovas prašė teismo taikyti Ispanijos teisę, tačiau pirmosios instancijos teismas į šį praÅ¡ymÄ neatsižvelgė, sprendime jo neaptarė;

3) pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiÄ Ispanijos policijos medžiagÄ , privalėjo įvertinti kiekvieno eismo įvykio dalyvių veiksmus ir atitinkamai nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų kaltės laipsnį. Teigia, jog byloje esanti Ispanijos policijos pažyma patvirtina, kad dėl eismo įvykio iÅ¡ dalies kaltas ir Ispanijos vilkiko vairuotojas, kuris elgėsi neatidžiai ir neatsargiai, kuomet nepastebėjo stovinčio vilkiko su įjungtomis Å¡viesomis. Apelianto nuomone, RENAULT vilkiko vairuotojo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė bendros pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai pažeidimu. Å io vilkiko vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, kad pasirinktų tokį savo vairuojamos transporto priemonės greitį, kad kelyje atsiradus kliūčiai galėtų bet kada sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos piliečių vairuojamas vilkikas su puspriekabe staigiai nestabdė, o sustojo kuo arčiau deÅ¡inio kelkraščio, įjungė avarines Å¡viesas, o nuo sustojimo iki RENAULT vilkiko atsitrenkimo praėjo 1-3 minučių tarpas, todėl RENAULT vairuotojas turėjo galimybę ir pareigÄ pastebėti stovintį vilkikÄ su įjungtomis Å¡viesomis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad byloje pareikÅ¡tas reikalavimas pagal savo turinį iÅ¡ esmės yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė nustatyti, ar yra visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Nurodo, jog ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokio kito įrodymo, kuris pagrįstai leistų laikyti, jog vilkiko RENAULT valdytojui kyla civilinė atsakomybė dėl įvykusio eismo įvykio.

Atsakovas pažymi, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. RENAULT valdytojas negalėjo tikėtis ar numatyti, jog važiuojamojoje kelio dalyje stovės sunkvežimis.

Apeliacinio skundo argumentas, jog RENAULT vairuotojas buvo įspėtas apie stovintį prie važiuojamosios dalies pakraščio vilkikÄ prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje nėra patikimų duomenų, jog prieÅ¡ eismo įvykį RENAULT vairuotojas klausė radijo ir girdėjo įspėjimÄ .

Nurodo, jog eismo įvykio protokole pažymėta, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo Mercedes Benz vairuotojo veiksmai (transporto priemonės sustabdymas greitkelio pakraštyje, užimant dalį važiuojamosios kelio juostos dalies, neįjungiant avarinių šviesų). Todėl pagrįstai galima teigti, jog dėl 2005-12-189 eismo įvykio kilimo bei pasekmių atsakingas Mercedes Benz vairuotojas.            Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK

320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat nagrinėjama byla nėra susijusi su vieÅ¡uoju interesu bei jo gynimu, todėl bylÄ kolegija nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, atsižvelgdama į skundo faktinį bei teisinį pagrindus.

Kadangi apeliacinį skundÄ byloje yra padavęs tik ieÅ¡kovas, laikytina, jog teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ tinkamumo atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, taip pat dėl pretenzijų pareiÅ¡kimo tinkamumo, apeliacine tvarka nėra ginčijamos, dėl to teisėjų kolegija dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo paminėtais aspektais nepasisako.

           Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų.

           Apeliantas skunde nurodo, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, kad abu eismo įvykio dalyviai yra vienodai kalti dėl eismo įvykio, todėl mano, kad turėtų būti pripažįstama, jog atsakovas dėl jo atstovaujamo draudėjo kaltės laipsnio, nurodyto ieškinyje, sutiko. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog neįrodyta, kad automobilio RENAULT vairuotojas iš dalies kaltas dėl eismo įvykio, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo principo.

Tokia apelianto pozicija nepripažįstama pagrįsta. IeÅ¡kinys byloje pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo, todėl teismas, jį nagrinėdamas, turi nustatyti reikalavimo pagrindÄ sudarančias faktines aplinkybes. Å iuo atveju faktinį

ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (Ispanijos registracijos

numeris) vairuotojo veiksmų teisėtumo/neteisėtumo klausimas (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių veiksmų ir atsiradusios žalos klausimas (Civilinio kodekso 6.247 str.), jo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, klausimas (Civilinio kodekso 6.248 str.) bei žalos padarymo fakto ir dydžio klausimas (Civilinio kodekso 6.249 str.). Tai reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas sprendimÄ , turi nustatyti ir įvertinti visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ . Atitinkamai, tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡kyla įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp Å¡alių klausimas. IeÅ¡kovas turi įrodinėti veiksmų neteisėtumÄ , žalos padarymo faktÄ bei dydį, priežastinį ryšį. Skolininko kaltė yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.248 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamoje byloje kilo žalos, padarytos dėl dviejų didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikos, atlyginimo klausimas. Civilinio kodekso 6.270 str. 5 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojams dėl Å¡ių Å¡altinių sÄ veikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Tai reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai žala padaryta dėl dviejų didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikos, kaltės prezumpcija netaikoma, taigi, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas atitinkamÄ ieÅ¡kinį, turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalėjo nustatyti ir pagrįstai aiÅ¡kinosi (nustatinėjo) visų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , kaip pagrindÄ Å¾alai atlyginti. Dėl Å¡ios priežasties apelianto argumentai tiek dėl bylos nagrinėjimo ribų virÅ¡ijimo, tiek dėl nukrypimo nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, yra nepagrįsti.

           Dėl vilkiko RENAULT vairuotojo veiksmų vertinimo.

           Tiek ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ vertino Ispanijos Civilinės gvardijos kelių eismo grupės suraÅ¡ytÄ eismo įvykio pažymÄ bei eismo įvykio protokolÄ (1 t., b.l. 49-70). Apelianto nuomone, Ispanijos policijos pažyma patvirtina, kad dėl eismo įvykio iÅ¡ dalies kaltas ir Ispanijos vilkiko vairuotojas, kuris elgėsi neatidžiai ir neatsargiai, kuomet nepastebėjo stovinčio vilkiko su įjungtomis Å¡viesomis.

           Aptariama eismo įvykio pažyma ir eismo įvykio protokolas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo įvertinti kaip įrodymas, pagrindžiantis vilkiko RENAULT vairuotojo neteisėtus veiksmus bei jo kaltę. Eismo įvykio protokole yra nurodyta, jog jis surašytas siekiant preliminariai nustatyti įvykio priežastis (1 t., b.l. 60). Įvykį ištyrusių tardytojų pranešime nurodyta, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo faktas, kad balninio vilkiko, tempiančio puspriekabę, vairuotojas sustabdė transporto priemonę greitkelio pakraštyje užimdamas dalį važiuojamosios kelio juostos , nepastatė jokio įspėjamojo ženklo, tai yra neįjungė avarinių šviesų ir nepastatė avarinių įspėjamųjų trikampių, kurie turėtų būti pastatyti 100 m. atstumu nuo autotransporto stovėjimo vietos (1 t., b.l. 67).

Apie vilkiko RENAULT vairuotojo veiksmus šiame pranešime nurodoma, jog manoma, kad antrinė priežastis yra galimas vairuotojo neatidumas, nes jis nepastebėjo balninio vilkiko, nors buvo įjungtos tik stovėjimo šviesos, be to, jis buvo įspėtas kitų vairuotojų, kurie apie tai pranešė radijo ryšiu. Taigi, jau vien iš šio pranešimo akivaizdu, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi įvardijami Lietuvos vairuotojo veiksmai, kas aiškiai paneigia ieškovo argumentus, jog abu vairuotojai yra vienodai kalti dėl eismo įvykio.

Antra, iÅ¡vada apie RENAULT vairuotojo veiksmus nurodoma kaip galima antrinė avarijos priežastis, taigi, ieÅ¡kovas, savo reikalavimÄ grįsdamas Å¡io vairuotojų veiksmų neteisėtumu, turėtų juos įrodyti (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Nors aptariamame praneÅ¡ime nurodyta, kad automobilio RENAULT vairuotojas buvo įspėtas kitų vairuotojų, kurie apie tai (stovintį vilkikÄ ) pranešė radijo ryÅ¡iu, Å¡i aplinkybė byloje nėra įrodyta: automobilio RENAULT vairuotojas, apklaustas ligoninėje, tokių aplinkybių nenurodė (t.1, b.l. 63).

Aplinkybę, kad per radijo ryšį iÅ¡girdo, kaip kitas vairuotojas įspėjo apie stovinčiÄ lietuviÅ¡kÄ transporto priemonę, nurodė įvykio liudytojas p. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 62), tačiau jis važiavo savo sunkvežimiu, o ne eismo įvykyje nukentėjusioje transporto priemonėje ir tokį praneÅ¡ima radijo ryÅ¡iu girdėjo. Tačiau byloje nėra duomenų, ar analogiÅ¡kas radijo ryÅ¡ys buvo sunkvežimyje RENAULT, ar bÅ«tent jo vairuotojas girdėjo atitinkamÄ Ä¯spėjamojo pobÅ«džio praneÅ¡imÄ , pagaliau, ar jis turėjo pareigÄ automobilyje naudotis radijo ryÅ¡iu ir sekti juo siunčiamus praneÅ¡imus.

Å ias aplinkybes privalėjo įrodinėti ieÅ¡kovas. Dėl stovėjimo Å¡viesų, pažymėtina, kad apeliantas jas nepagrįstai įvardija kaip avarinio sustojimo Å¡viesas, kadangi policijos dokumentuose aiÅ¡kiai nurodoma, kad avarinės Å¡viesos nebuvo įjungtos. Å iÄ aplinkybę apklaustas ligoninėje paliudijo ir automobilio RENAULT vairuotojas. Tai reiÅ¡kia, kad stovėjimo Å¡viesomis policijos pareigÅ«nų praneÅ¡ime įvardijamos automobilio Å¡viesos, kurios užsidega jį sustabdžius, o ne mirksinčios avarinio sustojimo Å¡viesos, kurios privalo bÅ«ti įjungtos automobiliui priverstinai sustojus.

Galimybė pamatyti sustojusį automobilį, juo labiau, tai, kad jis užima ir dalį važiuojamosios kelio dalies, kai avarinės sustojimo šviesos nėra įjungtos, yra žymiai mažesnė, negu esant įjungtoms avarinio sustojimo šviesoms, kurios atkreipia dėmesį žymiai didesniu atstumu nuo sustojusio automobilio. Ieškovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, kad esant tamsiam paros metui, iš dalies važiuojamojoje kelio dalyje stovintį automobilį be avarinių šviesų vairuotojas galėjo pamatyti būdamas nuo jo tokiu atstumu, kad galėtų įvertinti kliūtį ir efektyviai veikdamas, išvengti susidūrimo.

Taigi, byloje nėra įrodyta, kad sunkvežimio RENAULT vairuotojas pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ar buvo neatidus ir neapdairus tiek, kad galėdamas išvengti susidūrimo, jo neišvengė dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo jo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ar nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus (Civilinio proceso kodekso

185 str.).

           Kiti apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi.

           Remdamasi tuo kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Â

Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.), kurios pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ sudarė 17,85 Lt (2 t., b.l. 76).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

                                                    n u t a r ė :

Vilniaus miesto

3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nekeistÄ .

           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ į valstybės biudžetÄ 17,85 Lt (septyniolika litų ir 85 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660).

Teisėjai                    Â

                                                                               Rasa Gudžiū nienė

                                                                                                                 Â

Virginija Volskienė

                                                                                         Â

                                                                                                                                  Henrichas Jaglinskis