64c8ea36-3650-45b1-8355-7686fda44ea8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-792-585/2013                             Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03284-2011-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 121.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. vasario 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Adminsta“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 20 d.

įsakymo Nr. 30-47 panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Castrade“, UAB „Vilniaus odontologijos klinika“, E. D., G. D., „Swedbank lizingas“, UAB, UAB „Straujos prekybos sistemos“, T. N., UAB „Ukmergės statyba“, UAB „Eltirema“, UAB „Virnesta“, L. N., S. R., R. B., J. K., R. R., G. B., R. I., A. I., I. Ž., I. B., V. D., R. Ž., R. Š., A. M., L. B., B. B., G. G., T. D., UAB „Vilmatas“, UAB „Valsva ir ko“, UAB „Nuomlitas“, G.

M., R. G., Ž. T., S. R., G. S., G. B., L. Ž., K. J., R. T., A. T., R. B., A. B., V. B., M. M., V. B., I. R., I. B., Ž. K. (buvusi pavardė – S.), G. G., E. D., R. K., D. K., A. S., M. D., T. D., R. P., A. P., M. J., J. V., L. B., I. K., A. K., I. Č., D. O. S., A. K., R. K., A. Z., R. K., S. K., V. D., V. D., E. J., V. J., A. J., R. N. V., R. R., G. L., G. V., O. Ž., R. R. G., Ž. B., S. P., A. L., M. K., R. J., T. K., Z. K., R. Ž., A. V., B. S., L. S., S. Š., R. P.-A., V. A., R. P., S. M., A. A., V. M., A. M., V. M., Ž.

M., J. K., K. N., L. D., A. G., V. A., M. G., L. B., M. P., M. P., I. S., K. D., A. B., Z. Å ., N. J., L. N., N. D., V. D., R. J., A. M., Z. R., E. Ž., M. B., I. V., V. Å ., V. G., D. S., A. V., R. V., M. V., D. K., L. K., R. S., G. Å ., G. U., D. U., A. M., L. Å ., V. V., R. V., D. M. firma, UAB „Mildenta“, Visuomeninė organizacija „Agapė“, UAB „Mėgaukis sveikata“, AB „SEB lizingas“, UAB „MGP“, K. P., R. K., E. S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB „Adminsta“ Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 20 d.

įsakymÄ Nr. 30-47 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (toliau tekste – ir Ginčo įsakymas). IeÅ¡kovo direktorius ir atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kino, jog Ginčo įsakymu UAB „Castrade“ paskirta daugiabučių namų, unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), administratore ir, be kita ko, nurodyti daugiabučiai namai iÅ¡braukti iÅ¡ ieÅ¡kovo administruojamų objektų sÄ raÅ¡o.

IeÅ¡kovo teigimu, Ginčo įsakymas yra neteisėtas, kadangi buvo priimtas pažeidus butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus keitimo tvarkÄ , nesurinkus reikiamo butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiaus. Anot ieÅ¡kovo, tam tikri asmenys, iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pakeitimo, apskritai neturėjo teisės reikÅ¡ti tokiÄ valiÄ (balsuoti), tam tikri asmenys, nesant teisėto pagrindo, du kartus pasirašė, kitaip tariant, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ (balsavo), dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pakeitimo.Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.

Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – ir ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ skundui (ieÅ¡kiniui) dėl Ginčo įsakymo paduoti, todėl prašė bylÄ nutraukti ABTÄ® 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Atsakovės atstovė taip pat paaiÅ¡kino, jog atsakovė 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. gavo praÅ¡ymus dėl daugiabučių namų, unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pakeitimo.

Nurodytus praÅ¡ymus pasirašė 89 iÅ¡ 176 butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose namuose, unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų. Pastarieji iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog bendrosios nuosavybės administratoriumi bÅ«tų paskirta UAB „Castrade“. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Castrade“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Kiti tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, neiÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijų dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu patenkino ieškinį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su turto administravimo teisiniais santykiais. Teismas pažymėjo, jog turto administravimo teisiniai santykiai, atsiradę administracinio akto pagrindu, yra susiję su bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimu ir pagal teisinę prigimtį yra civiliniai, todėl ieškinio reikalavimams, kylantiems iš nurodytų teisinių santykių, taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, – dešimt metų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog daugiabučiuose namuose, unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), yra 176 turto objektai, atsakovei dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pakeitimo buvo pateikti penki praÅ¡ymus pasiraÅ¡iusių asmenų sÄ raÅ¡ai, kuriuose, kaip nurodoma, pasirašė 96 butų ir kitų patalpų, esančių nurodytuose daugiabučiuose namuose, savininkai, iÅ¡ kurių atsakovė patvirtino 89 paraÅ¡us.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs į bylÄ pateiktus pasiraÅ¡iusių asmenų sÄ raÅ¡us, sprendė, jog 11 parašų yra netinkami. Teismas nustatė, jog sÄ raÅ¡o (b. l. 79) 1 eilutėje nurodyta, jog už butÄ (patalpÄ ) Nr. 53 AB „SEB lizingas“ vardu pasirašė UAB „Sagina“ direktorius, kai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buto ar kitos patalpos, pažymėtos tokiu numeriu, nėra, o AB „SEB lizingas“ nurodytai bendrovei yra davęs sutikimÄ sudaryti sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis; sÄ raÅ¡o (b. l. 80) 10 eilutėje už butÄ (patalpÄ ) Nr. 39 pasirašė M.

B., kai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nurodyto buto (patalpos) savininkai – K.; sÄ raÅ¡o (b. l. 81) 10 ir 12 eilutėse už butÄ (patalpÄ ) Nr. 31 pasirašė tas pats asmuo, nurodydamas skirtingas pavardes; sÄ raÅ¡o (b. l. 82) 7 eilutėje ir sÄ raÅ¡o (b. l. 80) 4 eilutėje už butÄ (patalpÄ ) Nr. 70 du kartus pasirašė tas pats asmuo; sÄ raÅ¡o (b. l. 81) 19 eilutėje ir sÄ raÅ¡o (b. l. 82) 10 eilutėje už butÄ (patalpÄ ) Nr. 65 du kartus pasirašė tas pats asmuo; sÄ raÅ¡o (b. l. 82) 14 eilutėje už butÄ (patalpÄ ) Nr. 105 pasirašė R.

S., kai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nurodyto buto (patalpos) savininkas yra V., kuris pasirašė sÄ raÅ¡o (b. l. 83) 6 eilutėje; sÄ raÅ¡o (b. l. 83) 2-6 eilutėse už butus (patalpas) Nr. 16, 3, 22, 104, 105 pasirašė asmenys, kurie buvo jau anksčiau pasirašę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2010 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryti keturi sÄ raÅ¡ai, kuriuos 2010 m. lapkričio 4 d. patvirtino ŽirmÅ«nų seniÅ«nija, kuriuose įraÅ¡yti 68 nuomonę pareiÅ¡kę asmenys, ir pripažino, jog 6 paraÅ¡ai, esantys nurodytuose sÄ raÅ¡uose, yra negaliojantys dėl aukščiau iÅ¡dėstytų priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2010 m. lapkričio 25 d. buvo sudarytas dar vienas sÄ raÅ¡as, kuriame yra 6 paraÅ¡ai, ir pripažino, jog 5 paraÅ¡ai, kaip antrÄ kart besikartojantys, yra negaliojantys. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad tam tikri asmenys daugiabučiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), turi po du ir daugiau objektų, kvorumas turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo turto objektų, kaip klaidingai traktuoja Å¡alys, o nuo savininkų skaičiaus.

Teismas, iÅ¡analizavęs valstybės įmonės Registrų centro duomenis, nustatė, jog daugiabučiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), yra 104 butai ir 72 negyvenamosios patalpos, 36 (17 ir 19) negyvenamosios patalpos (garažai ir kita) nuosavybės teise priklauso butų savininkams; daugiabutyje name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra 95 turto objektai ir 72 jų savininkai (61 buto ir 11 kitų patalpų savininkai gali balsuoti 1 kartÄ ), daugiabutyje name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra 81 turto objektas ir 56 savininkai (44 butų ir 12 kitų patalpų savininkai gali balsuoti 1 kartÄ ).

Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog abiejuose daugiabučiuose namuose yra 128 savininkai, turintys po 1 balsÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , jog kvorumÄ sudaro 65 savininkų balsai. Teismas, pripažinęs, jog yra tinkami 63 praÅ¡ymus pasiraÅ¡iusių savininkų balsai, konstatavo, jog Ginčo įsakymas yra priimtas pažeidžiant CK 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4.236 straipsnio 2 dalies, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus keitimo butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 17 d.

įsakymu Nr. 30-485 (toliau tekste – ir ApraÅ¡as), 3.5, 8, 9, 10 punktų reikalavimus, ir nusprendė Ginčo įsakymÄ panaikinti. Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog reikalavimui dėl Ginčo įsakymo panaikinimo pareikÅ¡ti taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Apeliantė pabrėžė, jog, nepaisant to, kad bylos ginčas yra kilęs iš turto administravimo teisinių santykių, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio, nagrinėjamos bylos atveju nurodyti santykiai atsirado administracinio akto, tiksliau – Ginčo įsakymo, pagrindu, todėl reikalavimui dėl Ginčo įsakymo panaikinimo pareikšti taikytinas administracinių bylų teisenos terminas, nustatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Apeliantės teigimu, teismo išvada, jog 11 parašų yra netinkami, todėl laikytini negaliojančiais, yra nemotyvuota, paremta formaliu įrodymų vertinimu.

Apeliantė pažymėjo, jog teismas, pripažindamas, kad UAB „Sagina“ direktoriaus, pasiraÅ¡iusio AB „SEB lizingas“ vardu, paraÅ¡as yra negaliojantis, nevertino aplinkybių, jog daugiabutyje name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra ne tik butai, bet ir kitos patalpos, AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise valdo kitos paskirties (negyvenamÄ sias) patalpas, kurios valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡raÅ¡e yra nesunumeruotos, nevertino AB „SEB lizingas“ sutikimo leidžiant UAB „Sagina“ atlikti veiksmus, susijusius su patalpų eksploatacija, turinio.

Apeliantė pažymėjo, jog teismas, pripažinęs, kad 2010 m. lapkričio 25 d. praÅ¡yme esantys 5 paraÅ¡ai kartojasi antrÄ kartÄ , todėl yra negaliojantys, nedetalizavo, kurie 5 iÅ¡ 6 parašų yra negaliojantys, be to, nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas bÅ«tent Å¡iame, o ne kituose praÅ¡ymuose nurodytus paraÅ¡us pripažino negaliojančiais. Apeliantė pabrėžė, kad teismas, pripažinęs, jog tam tikri paraÅ¡ai negalioja, kadangi yra tų asmenų, kurie jau buvo pasirašę, visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, ar nurodyti asmenys turi vienÄ , ar kelis turto vienetus.

Apeliantės įsitikinimu, teismas, konstatavęs, jog tokiais atvejais kaip nagrinėjamas, kai vienas savininkas turi du ir daugiau turto objektų, kvorumas turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo turto objektų, o nuo savininkų skaičiaus, netinkamai taikė ir iÅ¡aiÅ¡kino CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantės manymu, asmens, kuris yra kelių patalpų, esančių tame pačiame daugiabutyje name, savininkas, balso teisė turėtų bÅ«ti siejama su kiekvienu konkrečiu nekilnojamojo turto objektu.IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, apeliantė nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamos bylos atveju reikalavimui dėl Ginčo įsakymo panaikinimo pareikÅ¡ti taikytinas administracinių bylų teisenos terminas, nustatytas ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje, kadangi nurodytas terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, kurį, viena vertus, ieÅ¡kovas praleido, antra vertus, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog nurodytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, atnaujino. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tÄ aplinkybę, jog apeliantė nenurodė argumentų, kodėl ieÅ¡kovo nurodytos priežastys, kurias teismas pripažino svarbiomis, nelaikytinos svarbiomis ieÅ¡kinio padavimo termino praleidimo priežastimis ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, jog AB „SEB lizingas“ tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl administratoriaus pakeitimo. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog AB „SEB lizingas“ nepasirašė nei viename iÅ¡ byloje esančių praÅ¡ymų pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės administratorių, o UAB „Sagina“ direktoriui nebuvo suteikti įgaliojimai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl administratoriaus pakeitimo. IeÅ¡kovo teigimu, nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 11 parašų yra netinkami, yra neteisinga.

IeÅ¡kovo vertinimu, 14 parašų yra netinkami ir neskaičiuotini, todėl, atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, laikytina, jog sprendimas pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių buvo priimtas ne butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, kadangi valiÄ dėl administratoriaus pakeitimo iÅ¡reiÅ¡kė mažiau nei 89 savininkai, tiksliau – 82 savininkai. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir nėra teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.

Sisteminė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendime, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamos bylos ginčas kilo dėl daugiabučių namų, unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo teisėtumo. Kaip žinia, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.).

Administratorių skiria savivaldybės meras arba jo įgaliotas atstovas (CK 4.84 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.).Bylos duomenimis (b. l. 18-20, 76-78) nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 30-47 (toliau tekste – ir Ginčo įsakymas) papildytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Castrade“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡as, į pastarÄ jį įtraukiant daugiabutį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane indeksu 305A9/p, ir daugiabutį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane indeksu 288A5p, esančius adresu (duomenys neskelbtini); pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 30-375 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Adminsta“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡as, iÅ¡ pastarojo iÅ¡braukiant aukščiau nurodytus daugiabučius namus.Sisteminė apeliacinio skundo pagrindo analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas apeliacinis skundas yra grindžiamas dvejais argumentais: pirma, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog reikalavimui dėl Ginčo įsakymo panaikinimo pareikÅ¡ti taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ir nepagrįstai netaikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinių bylų teisenos termino bei nenutraukė bylos ABTÄ® 101 straipsnio 6 punkto pagrindu; antra, pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs bylos duomenis ir netinkamai pritaikęs bei iÅ¡aiÅ¡kinęs CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendimas pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių buvo priimtas ne butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.Dėl ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminoApeliacinio skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalavimui dėl Ginčo įsakymo panaikinimo pareikÅ¡ti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, nesutinka su apeliantės pozicija, jog reikalavimui dėl Ginčo įsakymo panaikinimo pareikÅ¡ti taikytinas administracinių bylų teisenos terminas, kurį ieÅ¡kovas nagrinėjamos bylos atveju praleido.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai yra skirtingo pobÅ«džio terminai (ieÅ¡kinio senatis yra materialusis terminas, per kurį asmuo turi teisę teismine tvarka ginti savo pažeistÄ subjektinę teisę, o administracinių bylų teisenos terminas yra procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas), kurių taikymas konkrečiu atveju priklauso nuo to, koks reikalavimas yra reiÅ¡kiamas teisme, – civilinio teisinio pobÅ«džio ar administracinio teisinio pobÅ«džio.Viena vertus, nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu yra ginčijamas administracinis aktas (ABTÄ® 2 straipsnio 15 punktas), kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo Ginčo įsakymo ir ginčijamo sprendimo priėmimo momentams aktualios teismų praktikos (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje UAB „Vilko pėda“ v.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija), pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamos bylos ginčas yra kilęs iÅ¡ civilinių turto administravimo teisinių santykių, Å¡ios bylos atveju atsiradusių administracinio akto – Ginčo įsakymo – pagrindu (CK 4.84 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., 4.236 straipsnio 2 dalis), ir byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl Ginčo įsakymo panaikinimo yra civilinio teisinio pobÅ«džio. Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra civilinio teisinio pobÅ«džio, konstatuotina, jog Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas Civiliniame kodekse.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, jog reikalavimui dėl Ginčo įsakymo panaikinimo pareikÅ¡ti taikytinas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 2-10 dalys), todėl, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog reikalavimui dėl Ginčo įsakymo panaikinimo pareikÅ¡ti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamos bylos atveju nėra praleistas. Atkreiptinas dėmesys į tÄ aplinkybę, jog apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde pripažino, kad bylos ginčas yra kilęs iÅ¡ civilinių turto administravimo teisinių santykių ir reikalavimas dėl Ginčo įsakymo panaikinimo yra civilinio teisinio pobÅ«džio.Teisėjų kolegija, apibendrinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimui dėl Ginčo įsakymo panaikinimo pareikÅ¡ti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, yra pagrįsta ir teisėta.Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo teisėtumoByloje esančiais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis (b. l. 85-92) nustatyta, jog, pirma, daugiabučiuose namuose, unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), yra 176 gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, antra, kai kuriems fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklauso dvi ir daugiau patalpų, esančių nurodytuose daugiabučiuose namuose.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigė ginčo Å¡alys, konstatavo, jog, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad tam tikriems asmenims nuosavybės teise priklauso du ir daugiau objektų, esančių aukščiau nurodytuose daugiabučiuose namuose, kvorumas turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo turto objektų, o nuo savininkų skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs valstybės įmonės Registrų centro duomenis, nustatė, jog abiejuose daugiabučiuose namuose yra 128 savininkai, turintys po 1 balsÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad kvorumÄ sudaro 65 savininkų balsai.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamos bylos atveju kvorumas turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo turto objektų, o nuo savininkų skaičiaus, yra nepagrįsta.

CK 4.85 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vienÄ balsÄ ; jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vienÄ balsÄ .

Pastebėtina, jog iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus keitimo butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-485 (toliau tekste – ir ApraÅ¡as) (b. l. 24), kuris 2010 m. gruodžio 10 d. neteko galios (b. l. 32), 2 ir 3 punktuose (ApraÅ¡o 2 punkte nustatyta, jog administratoriaus keitimÄ inicijuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ administratorių pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, praÅ¡ymÄ pateikdami raÅ¡tu, balsų dauguma (ne mažiau kaip 50 procentų + 1 balsas); kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vienÄ balsÄ ).

Viena vertus, įstatymo nuostatos, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimÄ , inter alia CK 4.85 straipsnio 1 dalis, nenustato, kiek balsų turi tas asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau nei viena patalpa, esanti daugiabutyje name. Kita vertus, sisteminė CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, jog kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vienÄ balsÄ , o tuo atveju, jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vienÄ balsÄ , analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog asmens (savininko) turimi balsai priklauso nuo to, kiek patalpų, esančių daugiabutyje name, nuosavybės teise pastarasis valdo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, byloje nustačius, jog daugiabučiuose namuose, unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra 176 gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju sprendimui dėl nurodytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo priimti reikėjo 89 butų ir kitų patalpų savininkų balsų (50 procentų + 1 balsas).Nagrinėjamoje byloje esančiame 2010 m. lapkričio 25 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų praÅ¡yme pakeisti bendrosios nuosavybės administratorių (b. l.

83) nurodyta, jog nuomonę dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo pareiškė 96 savininkai. Byloje nustatyta, jog apeliantė, patikrinusi pateiktus prašymus dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo (b. l. 79-83), nustatė, jog dėl daugiabučių namų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo balsavo 89 savininkai, kitaip tariant, nustatė, jog nurodytas sprendimas buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Sisteminė bylos duomenų – 2010 m. lapkričio 3 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų praÅ¡ymų pakeisti bendrosios nuosavybės administratorių (b. l. 79-82), 2010 m. lapkričio 25 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų praÅ¡ymo pakeisti bendrosios nuosavybės administratorių, valstybės įmonės Registrų centro duomenų (b. l. 85-92) – analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju sprendimas pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių buvo priimtas ne butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose namuose, unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų balsų dauguma.

Viena vertus, minėta, jog 2010 m. lapkričio 25 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų praÅ¡yme pakeisti bendrosios nuosavybės administratorių nurodyta, jog sprendimÄ dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo priėmė (už nurodyto sprendimo priėmimÄ balsavo) 96 savininkai, kita vertus, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, dalis nurodytuose praÅ¡ymuose esančių balsų laikytini netinkamais (negaliojančiais) CK 4.85 straipsnio 1 dalies prasme: 2010 m. lapkričio 3 d. praÅ¡yme (b. l.

79) nurodyta, jog AB „SEB lizingas“ vardu balsavo UAB „Sagina“ direktorius, kai pastarajam, kÄ patvirtina 2003 m. gruodžio 16 d. sutikimas Nr. 03-1464 (b. l. 84), nebuvo suteikta teisė balsuoti ir dalyvauti sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmime; 2010 m. lapkričio 3 d. praÅ¡ymų (b. l. 80, 82) 4 ir 7 eilutėse, nurodydama skirtingas pavardes, du kartus pasirašė (balsavo) buto Nr. 70 savininkė I. K.; 2010 m. lapkričio 3 d. praÅ¡ymo (b. l. 80) 10 eilutėje kaip buto Nr. 39 ir garažo savininkas pasirašė (balsavo) M.

B., kai pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis nurodyto buto savininkai – D. K. ir L. K., o kaip garažo savininkas M. B. pasirašė (balsavo) 2010 m. lapkričio 25 d. prašymo 1 eilutėje (b. l. 83); 2010 m. lapkričio 3 d. prašymo (b. l. 81) 10 ir 12 eilutėse, nurodydama skirtingas pavardes, du kartus pasirašė (balsavo) buto Nr. 31 ir garažo savininkė; 2010 m. lapkričio 3 d. prašymų (b. l. 81, 82) 19 ir 10 eilutėse du kartus pasirašė (balsavo) buto Nr. 65 savininkė; 2010 m. lapkričio 3 d. prašymo (b. l. 82) 14 eilutėje kaip buto Nr. 105 savininkė pasirašė (balsavo) R.

S., kai pagal valstybės įmonės Registrų centrų duomenis nurodyto buto savininkas yra G. V., kuris pasirašė (balsavo) 2010 m. lapkričio 25 d. prašymo (b. l. 83) 6 eilutėje; 2010 m. lapkričio 3 d. prašymo (b. l. 81) 11 eilutėje ir 2010 m. lapkričio 25 d. prašymo (b. l. 83) 2 eilutėje du kartus pasirašė (balsavo) buto Nr. 16 ir garažo savininkai; 2010 m. lapkričio 3 d. prašymo (b. l. 80) 9 eilutėje ir 2010 m. lapkričio 25 d. prašymo (b. l. 83) 3 eilutėje du kartus pasirašė (balsavo) buto Nr. 3 ir garažo savininkė; 2010 m. lapkričio 3 d. prašymo (b. l. 81) 14 eilutėje ir 2010 m. lapkričio 25 d. prašymo (b. l. 83) 4 eilutėje du kartus pasirašė (balsavo) buto Nr. 22 savininkė; 2010 m. lapkričio 3 d. prašymo (b. l. 82) 15 eilutėje ir 2010 m. lapkričio 25 d. prašymo (b. l. 83) 5 eilutėje du kartus pasirašė (balsavo) buto Nr. 104 savininkė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog 14 parašų (balsų), esančių aukščiau nurodytuose praÅ¡ymuose, laikytini netinkamais (negaliojančiais) CK 4.85 straipsnio 1 dalies prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju dėl sprendimo pakeisti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių priėmimo tinkamai valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė (balsavo) 82 butų ir kitų patalpų savininkai (96 balsai – 14 netinkamų (negaliojančių) balsų), kai, minėta, tokio sprendimo priėmimui reikėjo 89 butų ir kitų patalpų savininkų balsų.  Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas formaliai vertino bylos duomenis, o teismo iÅ¡vada, jog tam tikri praÅ¡ymuose esantys paraÅ¡ai (balsai) yra netinkami, yra nemotyvuota.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingus duomenis (CPK 185 straipsnis), sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiÅ¡kiai įvardijo, kokie paraÅ¡ai, esantys 2010 m. lapkričio 3 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. praÅ¡ymuose pakeisti bendrosios nuosavybės administratorių (b. l. 79-83), ir dėl kokių priežasčių yra netinkami (negaliojantys), ir, nepaisant to, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas, kad nagrinėjamos bylos atveju kvorumas turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo turto objektų, o nuo savininkų skaičiaus, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamos bylos atveju sprendimas dėl daugiabučių namų, unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo buvo priimtas ne butų ir kitų patalpų, esančių nurodytuose daugiabučiuose namuose, savininkų balsų dauguma, kitaip tariant, nurodytas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant tiek CK 4.85 straipsnio 1 dalies, tiek ApraÅ¡o 3 punkto nuostatas.Teisėjų kolegija, apibendrinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovės nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡ esmės nepasisako.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo            IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės (apeliantės) 4235 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ (b. l. 261-264).CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Pagal nurodyto straipsnio antrÄ jÄ dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos).Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį dalyvavimÄ toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius.Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau tekste – MMA).

Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,5 MMA (atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ parengimo metu 1 MMA – 800 Lt).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus, Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, į parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, į rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydį, konstatuoja nagrinėjamos bylos atveju esant pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (apeliantės) 600 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .Bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl Å¡ioje byloje susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                             n u t a r ė:

           Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti UAB „Adminsta“ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 600 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .            Kolegijos pirmininkas                                                      Vytautas Zelianka            Kolegijos teisėjai                                                            Jelena Å iÅ¡kina                                                                         Tatjana Žukauskienė