2021-09-20 Nr. BB-5004-1-09-2-00031-1999-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3845/2021

Teisminio proceso Nr. 1-09-2-00031-1999-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo A. R. (A. A. R.) gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. R. gynėjas advokatas A. Verpečinskas kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100 straipsnyje, 101 straipsnyje, 103 straipsnio 1 dalyje, 111 straipsnio 1 dalyje, 112 straipsnyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinus paskirtas bausmes apėmimo būdu, nubaustas terminuota laisvės atėmimo bausme ketveriems metams bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – A. R. išteisinti, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, kurios buvo vertinamos kaltinimui palankiomis aplinkybėmis, taip pažeidžiant in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) baudžiamosios teisės principą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas, BK 2 straipsnio 3 dalies normą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Byloje nebuvo nustatyta A. R. tiesioginė tyčia daryti nusikalstamas veikas, teismas nuosprendyje nedetalizavo tanko, kuriame veikė A. R., įgulos veiksmų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų kompetencija. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad kasaciniu skundu, siekiant pagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų, BK 2 straipsnio 3 dalies normos ir BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimus, iš esmės nesutinkama su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kartu kasatorius nenurodo, kaip konkrečiai apeliacinės instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą, tik pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis. Kasaciniame skunde taip pat perteikiamos teismų praktikos nuostatos, deklaratyviai neigiama A. R. kaltė, savaip vertinamos bylos faktinės aplinkybės. Tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais savaip interpretuojamos bylos faktinės aplinkybės ir pateikiamas subjektyvus jų vertinimas, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės, o ne kasacinės instancijos teismas.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas pagal jam priskirtą kompetenciją nepriima nuosprendžių, kuriais asmuo išteisinamas ar pripažįstamas kaltu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. R. (A. A. R.) gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė