2017-01-25 Nr. AB-1995-3-62-3-00746-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-24-438/2017 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00746-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno

apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovo atstovas), priteisti 29 488 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. sausio 15 d. Nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, tokiu būdu jam padarant neturtinės žalos. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Kauno TI, prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Tvirtino, kad visi Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, nėra įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš pateiktos Kauno TI 2015 m. liepos 27 d. pažymos Nr. 11-4417 apie pareiškėjo kalinimo sąlygas teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI iš viso buvo laikomas 387,5 paras, iš kurių 134,5 paras jo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje, todėl teismas konstatavo, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Iš pateikto į bylą Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 5 d. patikrinimo akto Nr. 36-252(7) teismas nustatė, jog įvairiais laikotarpiais atlikus operatyviąsias patikras kamerose Nr. 165, 203, 205, 211, 215, 332 dirbtinė apšvieta kamerose siekė nuo 203 lx iki 249 lx ir atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, taip pat buvo nustatyti HN 76:2010 22 punkto nežymūs pažeidimai (natūralios apšvietos normų pažeidimas). Minėtame Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. 36-252(7) taip pat konstatuota, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar pastato rekonstrukcijos darbais, o higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų apšvietos reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikalinga laisvės atėmimo vietos pastato ar patalpų rekonstrukcija, negali būti taikomi. Kadangi nukrypimai nuo minėtos normos yra nežymūs, teismas sprendė, jog pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą. Daugiau neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų teismas nenustatė, todėl, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 800 Eur suma.

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą tenkinti visiškai. Mano, kad sanitarinis mazgas neturėtų būti įskaičiuojamas į bendrą kameros erdvę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui A. Č., jo teigimu, padarytos jį laikant Kauno TI netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. sausio 15 d., atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas dalį pareiškėjo reikalavimų tenkino ir priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad sanitarinio mazgo erdvė neturėtų būti skaičiuojama į bendrą kameros plotą. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.)) 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tinkamai ir detaliai išnagrinėjus aktualų teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes, dėl nustatytų kalinimo sąlygų Kauno TI pažeidimų, todėl jų nekartoja.

Plačiau pasisakytina dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pakankamo ploto kameroje neužtikrinimu. Kauno TI kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto – šis reikalavimas nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau

– ir Įsakymas) 1.3.1 punkte, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015). Taigi, šio ginčo atveju byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiškėjo sąlygų neužtikrinimo 135 paras (kai kurias iš parų – dalį paros; b. l. 23–32). Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija, o teisėjų kolegijai nagrinėjamu atvejų nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu.

Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo atstovas neveikė taip, kaip to reikalavo Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas. Šie Kauno TI neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui atitinkamų neigiamų pasekmių (kamerų perpildymo sukeltus esminius nepatogumus, galimybės judėti apribojimą, žmogaus orumo pažeminimą, kuris turko itin ilgą laiką), kurios patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su minėtais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais.

Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje A-1686-502/2016).

Ši pozicija remiasi EŽTT praktika panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06). Taigi baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šia praktika ir vertindama pareiškėjo patirtų išgyvenimų ir nepatogumų mastą, atsižvelgia ne tik į tai, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas 135 paras, taip pat į tai, jog nepatogumus dar labiau sunkino kamerose esantis inventorius, dėl kurių kamerų erdvės trūkumas galėjo daryti dar didesnę įtaką pareiškėjo savijautai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio

2 dalyje nustatyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista žymiai, pažeidimo tąsa, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus. Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į neteisėtų veiksmų trukmę ir intensyvumą bei kitų pirmosios instancijos teismo detaliai aptartų aplinkybių visumą, be kita ko, į tai, kad tam tikrais laikotarpiais galėjo būti pažeistos natūralios apšvietos normos, pabrėždama, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į pareiškėjo teisių pažeidimo metu buvusias Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už neturtinę žalą laikytina 1 000 Eur suma.

Pareiškėjo prašomos sumos (29 488 Eur) priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kauno TI, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio

1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 000 Eur (tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas