2018-09-18 Nr. AB-16065-3-61-3-03708-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-999-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03708-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Švaros etalonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Švaros etalonas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Švaros etalonas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) padavė skundą teismui, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4998 atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį teisės pažeidimą sumokėjimą ir įpareigoti VMI pareiškėjo UAB „Švaros etalonas“ prašymą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VMI ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. birželio 9 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, motyvuodamas tuo, kad: Bendrovės veikla 2014–2015 metais ir 2016 metų I ketvirtyje buvo pelninga, ji neturi pradelstų ilgalaikių įsiskolinimų, kurie sąlygotų apyvartinių lėšų trūkumą, todėl Bendrovė negali būti įvardinta kaip sunkumus patirianti įmonė; Bendrovės turtas yra areštuotas teismo ir antstolių kontorų, tačiau duomenų apie vykdomus išieškojimus iš Bendrovės turto kitų pareiškėjų Bendrovė duomenų nepateikė; Bendrovės prašyme išdėstyti motyvai dėl būtinybės sudaryti mokestinės paskolos sutartį nėra argumentuoti ir pagrįsti, nes minimos 2010–2013 metų laikotarpio Bendrovės veiklos sutrikdymo problemos, o prašoma išdėstyti mokestinę nepriemoką, kuri susidarė ir nesumokėta tik nuo 2014 metų. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas VMI sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, taip pat netinkamai aiškinant ir taikant įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo teigimu, pagal pateiktus dokumentus ir prašyme nurodytas aplinkybes jis atitiko sąlygas, sudarančias pagrindą nepriemokos sumokėjimą išdėstyti ir atidėti iki nurodyto termino.

3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsniu ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės), ir nurodė, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius dvi sąlygas, t. y., pirma, jog, nedelsiant ją (mokestinę nepriemoką) sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. birželio 9 d. prašyme nurodytą Bendrovės 62 001,92 Eur dydžio įsiskolinimo mokėjimą buvo prašoma atidėti, nes sumokėjus visą įsiskolinimo sumą Bendrovės finansinė padėtis ir vykdoma veikla taptų kritine, o įsiskolinimo mokėjimo atidėjimas suteiktų Bendrovei galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę, vykdomą veiklą ir sumokėti įsiskolinimą biudžetui vėliau. Kartu su prašymu Bendrovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji neturi galimybės sumokėti visos mokestinės nepriemokos iš karto, taip pat įrodymus, jog sugebės ateityje laiku sumokėti mokestinę nepriemoką, t. y. detalų verslo planą bei kitus dokumentus, patvirtinančius, kad atidėjus mokestinę nepriemoką būtų galima padengti įsiskolinimą biudžetui. Pažymėjo, jog pats atsakovas pripažino, jog pareiškėjo finansinė padėtis buvo pakankama, jog galėtų būti sudaryta mokestinės paskolos sutartis. VMI 2016 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. (23.31-08)-326-3817 pateikta Bendrovės finansinių rodiklių analizė patvirtina, kad Bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis normalus ir jos finansinės veiklos rizika maža. VMI taip pat nustatė, kad Bendrovė šiuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti visos nepriemokos iš karto, nes ji negali laiku susimokėti trumpalaikių įsipareigojimų, Bendrovės aktyvų nepakanka greitai grąžinti trumpalaikes skolas, jai trūksta nuosavo kapitalo trumpalaikiams aktyvams formuoti.

5. Pareiškėjo teigimu, nors jo prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka yra susidariusi ir nesumokėta nuo 2014 metų, Bendrovė ilgą laiką stengėsi pati išspręsti susidariusią situaciją, todėl anksčiau su prašymu dėl nepriemokos išdėstymo į VMI nesikreipė. Bendrovė iki šiol nėra turėjusi jokių mokėjimų atidėjimų. VMI nurodyta aplinkybė, kad dėl Bendrovės mokestinės nepriemokos yra nuolat vykdomas priverstinis išieškojimas, duodant kredito įstaigai nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, nereiškia, kad Bendrovė turi galimybę iš karto padengti visą nepriemoką. Tai, jog Bendrovė nėra pajėgi sumokėti visos nepriemokos iš karto, įrodo ir pačios VMI išvada apie tai, kad Bendrovės turtas yra areštuotas teismo ir antstolių kontorų.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Švaros etalonas” vykdo ūkinę - komercinę veiklą, joje dirba 14 darbuotojų. Bendrovė veikia pelningai, turi sudariusi ilgalaikes sutartis, kurių pagrindu gauna pajamas iš stabiliai ir ilgą laiką veiklą vykdančių tiek viešųjų, tiek privačiųjų ūkio subjektų. UAB „Švaros etalonas“ plečia savo veiklą, dalyvauja tiek viešuosiuose pirkimuose, tiek sudaro skalbimo paslaugų teikimo sutartis su privačiomis įmonėmis, nuolat deda visas pastangas iš veiklos gauti kuo daugiau pajamų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondui bei kitiems tretiesiems asmenims. Papildomai Bendrovė planuoja dar labiau modernizuoti savo veiklą, įsigydama naujos kartos vykdomai veiklai vykdyti skirtas technines priemones, kas leistų padidinti veiklos našumą ir sumažinti teikiamų paslaugų savikainą. Siekiant sukaupti lėšų įsiskolinimui padengti, planuojama mažinti darbuotojų skaičių. Taigi iš vykdomos veiklos ir tolimesnio jos plėtojimo, vykdomos veiklos modernizavimo gaunamų lėšų bus subalansuoti pinigų srautai: išlaidos mažės, o pajamas didės.

7. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Bendrovės įsiskolinimas VMI biudžetui susidarė dėl objektyvių, nuo Bendrovės nepriklausiusių aplinkybių. Valstybiniu mastu vykdant ligoninių, kurios buvo pagrindiniai Bendrovės paslaugų užsakovai, reorganizavimą prijungimo arba sujungimo būdu, buvo nutrauktos skalbimo teikimo paslaugų sutartys, Bendrovė prarado apie 22 000 Eur pajamų per mėnesį. Be to, įsiskolinimas susidarė ir dėl pasaulinės ekonominės krizės. Siekdama išlaikyti konkurencingas pozicijas rinkoje, ypatingai 2012 m. Bendrovė buvo priversta mažinti teikiamų paslaugų kainą. Tuo metu savaime didėjo vykdomos veiklos sąnaudos (elektra, vanduo, cheminės skalbimo priemonės, kuras, darbuotojų minimalaus atlyginimo dydis ir t. t.), todėl gaunamų pajamų ir įsipareigojimų santykis ženkliai neigiamai kito, kas dar labiau pablogino įmonės finansinę situaciją. Nors didžioji dalis klientų buvo prarasta 2010–2014 metais, tačiau būtent tai neigiamai ir atsiliepė Bendrovės rodikliams 2014–2016 metais.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad MAĮ 88 straipsnis ir Taisyklės atsakovui suteikia tam tikrą vertinimo diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, tačiau valstybės institucijos diskrecijos teisę turi realizuoti įstatymų rėmuose. Vykdant savo diskreciją ir priimant sprendimus, kuriais atsisakoma realizuoti tam tikrą teisę, tokie sprendimai turi būti motyvuoti ir paremti atitinkamomis teisės normomis.

9. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis VMI 2015 m. liepos 29 d. išvada dėl UAB „Švaros etalonas“ prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (toliau – ir Išvada). Minėtoje Išvadoje yra nurodoma, kad pareiškėjas turėjo ir turi finansinę galimybę subalansuoti savo piniginius srautus ir mokestinę nepriemoką sumokėti anksčiau nei per prašyme nurodytą mokestinės nepriemokos sumokėjimo laikotarpį, todėl nėra pagrindo pareiškėjui išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo veikla yra pelninga, jis turi sudaręs ilgalaikes sutartis, kurių pagrindu gauna pajamas iš stabiliai veikiančių tiek viešųjų, tiek privačiųjų subjektų, pareiškėjas negali būti įvardintas kaip sunkumus patirianti įmonė. Remiantis pareiškėjo veiklos rezultatais apskaičiuotas grynasis pelnas už 2014 m. buvo 9 796 Eur, už 2015 m. – 2 609 Eur, už 2016 m. I ketv. – 25 525 Eur. Į pareiškėjo banko sąskaitą vien per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. įplaukė 112 189,67 Eur suma. Pareiškėjas neturi pradelstų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie sąlygotų apyvartinių lėšų trūkumą.

12. VMI manymu, pareiškėjas turi įvertinti piniginių srautų paskirstymą, prioritetą skiriant mokesčių sumokėjimui. Tokią poziciją patvirtina ir skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas planuoja modernizuoti savo ūkinę - komercinę veiklą, įsigydamas naujos kartos vykdomai veiklai vykdyti skirtas technines priemones. Periodinis veiklos modernizavimas yra reikalingas kiekvienam verslo subjektui, tačiau jis turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į įmonės finansines galimybes. Šiuo atveju pinigai numatyti modernizacijai turėtų būti panaudoti mokestinės nepriemokos dengimui.

13. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad skunde yra akcentuojamas pareiškėjo 2010–2014 metų veiklos laikotarpis, tačiau prašoma išdėstyti nepriemoka susidarė tik 2014 metais, o teiginys, jog ankstesnis sunkus veiklos periodas neigiamai paveikė dabartinę veiklą, yra nepagrįstas, kadangi nuo 2014 metų pareiškėjas veikia pelningai.

14. Visi anksčiau nurodyti duomenys, VMI manymu, pagrindžia faktą, kad pareiškėjas yra pelningai ir stabiliai veikianti įmonė, kuri turi finansinių pajėgumų laiku ir tinkamai atsiskaityti su VMI, todėl išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nėra pagrindo.

15. Papildomai akcentavo, kad Bendrovė neteisingai nustato prioritetus, pirmenybė turėtų būti teikiama atsiskaitymui su valstybės biudžetu, o ne su kitais kreditoriais.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Švaros etalonas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl VMI 2016 m. liepos 29 d. sprendimo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-4998, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ir išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 9 d. kreipėsi į VMI, prašydamas išdėstyti mokestinės nepriemokos, kuri sudarė 62 296,16 Eur, sumokėjimą, išdėstant mokėjimus periodais. VMI Nepriemokų administravimo departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo finansinę padėtį, siūlė atsakovui neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos. VMI, atsižvelgdama į minėtą Išvadą, priėmė ginčijamą sprendimą neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos.

19. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija), 7, 16, 28 punktais, nurodė, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti (atidėti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti (atidėti) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą arba atsisakyti tai atlikti. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

20. Teismas vadovavosi Taisyklių 8, 20 punktais ir nurodė, kad prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką Bendrovė į biudžetą nesumokėjo nuo 2014 metų (nekilnojamojo turto mokesčio – nuo 2014 m. vasario 3 d., aplinkos teršimo mokesčio – nuo 2014 m. kovo 3 d., PVM – nuo 2014 m. lapkričio 25 d.). Vertindamas pareiškėjo finansinę padėtį, mokesčių administratorius atsižvelgė į 2015 metų, 2016 metų I ketvirčio Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, bankų sąskaitų išrašus, Nekilnojamojo turto registro duomenis, Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado duomenis, Bendrovės kasos knygų išrašus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. birželio 10 d., atskaitingų asmenų įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. duomenis ir kitus prašymo nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad iš karto sumokėjus mokestinę nepriemoką pareiškėjo finansinė būklė netaptų kritine.

21. Teismas, įvertinęs teismui pateiktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašyta Išvada, nustatė, kad Bendrovė negali būti vertinama, kaip sunkumus patirianti įmonė. Iš Išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad įmonė 2014–2015 metais ir 2016 metų I ketvirtyje dirbo pelningai: bendrasis pelnas 2014 metais sudarė 156 656 Eur (grynasis pelnas 9 796 Eur); 2015 metais – 173 354 Eur (grynasis pelnas 2 609 Eur); 2016 metų I ketvirtį – 46 736 Eur (grynasis pelnas 25 525 Eur). Remdamasis banko išrašų iš sąskaitos, per kurią vykdomos bendrovės piniginės operacijos, duomenimis, teismas nustatė, kad Bendrovės įplaukos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. sudarė 112 189,67 Eur, išlaidos 107 468,24 Eur. Iš šios sąskaitos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. atskaitingiems asmenims buvo pervesta 45 684,50 Eur, atsiskaityta su tiekėjais už prekes ir paslaugas. Mokesčių administratorius vertino ir tai, kad Bendrovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 8 709,69 Eur mokesčių/įmokų, t. y. apie 11 procentų nuo bendros įsiskolinimo sumos. Bendrovė neturi pradelstų ilgalaikių įsiskolinimų, kurie sąlygotų apyvartinių lėšų trūkumą. Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2016 m. birželio 10 d. sudarė 16 450 Eur, pradelsti įsiskolinimai daugiau kaip 90 d. sudarė 6 048 Eur. Dėl Bendroves mokestines nepriemokos yra nuolat vykdomas priverstinis išieškojimas, duodant kredito įstaigai nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų. Bendrovės turtas yra areštuotas teismo ir antstolių kontorų, tačiau duomenų apie vykdomus išieškojimus iš Bendrovės turto nebuvo nepateikta. Bendrovė planuoja įsigyti modernesnę įrangą paslaugoms teikti. Šiuo metu yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis ir privačiomis įmonėmis, kurios yra vykdomos.

22. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo teiginius, kad sumokėjus visą įsiskolinimo sumą Bendrovės vykdoma veikla ir finansinė padėtis taptų kritine. Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ji turi realias galimybes su valstybės biudžetu atsiskaityti neišdėstant mokestinės nepriemokos, tačiau šiuo atveju Bendrovė prioritetu laikė atsiskaitymą su kitais kreditoriais ir tiekėjais, tokiu būdu nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neneigia šios aplinkybės, tačiau tai pateisina būtinybe išlaikyti įmonės veiklos stabilumą.

23. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas šiuo atveju neatitinka vienos iš MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintos sąlygos, todėl mokesčių administratorius visapusiškai įvertinęs visumą aprašytų įrodymų priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjo prašyme nurodytam laikotarpiui. Teismas taip pat nenustatė, kad mokesčių mokėtojas turi didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus ir, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką.

24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas priėjo išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Iš skundžiamo teismo sprendimo yra akivaizdu, jog teismas nevertino pareiškėjo naujai pateiktų rašytinių įrodymų, kurie buvo pateikti teismo posėdžio metu ir priimant sprendimą vadovavosi tik mokesčių administratoriui pateiktais dokumentais, kurie buvo pateikti prie prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką. Teismas neįvertino to, kad Bendrovės veiklos vykdymui yra privaloma patirti sąnaudas medžiagos, komunaliniams patarnavimams, naujos kartos įrangai, be kurių Bendrovė negalėtų teikti skalbimo paslaugų ir uždirbti pajamų, dėl ko nepagrįstai priėjo išvados, kad pareiškėjas nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais ir tiekėjais tvarkos.

25.2. MAĮ 88 straipsnio 2 dalies nuostata yra būtent skirta padėti mokesčių mokėtojams, turintiems finansinių sunkumų, stabilizuoti savo finansinę būklę, o mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą.

25.3. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

26. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių argumentų, kurie sąlygotų teismo sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjas iš esmės pakartoja pirminio skundo argumentus ir nesutinka su tuo kaip juos vertino teismas. Teismo sprendimas yra priimtas įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir susiformavusią teismų praktiką bei teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus.

29. Bylos ginčo santykį reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

30. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šias aplinkybes įrodyti yra įpareigotas mokesčių mokėtojas, kuris kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinė byloje Nr. A575-3585/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011; 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1450/2010).

31. Byloje nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjui sumokėjus mokestinę nepriemoką valstybei, jo finansinė būklė netaps kritine bei kad jis neturės didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjas iš esmės su šia išvada nesutinka ir teigia priešingai.

32. Pagal Taisyklių 20 punktą mokesčių mokėtojas savo prašymą turi pagrįsti dokumentais, apibūdinančiais jo finansinę būklę, kuriuos vertina mokesčių administratorius pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas Centrinio mokesčių administratoriaus. Ūkio subjekto finansinės būklės apibūdinimas, kaip taisyklė, yra susijęs su ekonomikos - finansų srityje naudojamų informacijos šaltinių vertinimu bei šioje srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais. Tai savo ruožtu lemia, kad ūkio subjekto finansinės būklės apibūdinimas yra susijęs su specialių žinių panaudojimu bei pritaikymu ekonomikos-finansų srityje.

33. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60- 61 str.).

34. Iš ginčijamo sprendimo ir jo sudėtinės dalies, 2016 m. liepos 29 d. Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus išvados, matyti, kad pareiškėjo finansinės būklės apibūdinimas buvo atliktas panaudojus bei pritaikius specialias žinias ekonomikos - finansų srityje.

35. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad pareiškėjas norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus išvadas apie jo finansinę padėtį, turėjo pateikti tokio pat pobūdžio įrodymus, t.y., tokios pat srities specialistų išvadas ir pan.. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų neteikia, tai lemia, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo finansinę padėtį, o tuo pačiu neįrodė ir savo teiginių teisingumo.

36. Byloje kitų duomenų, išskyrus pareiškėjo teiginius, kurie paneigtų atsakovo išvadas apie pareiškėjo finansinę padėtį, nėra surinkta. Priešingai, atsakovo surinkti duomenys apie pareiškėjo finansinę padėtį patvirtina, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas dirbo pelningai, vykdė atsiskaitymus su savo verslo partneriais, turi sudariusi ilgalaikes sutartis, kurių pagrindu gauna pastovias pajams, o mokestinė nepriemoka valstybei susidarė pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio reikalavimus dėl atsiskaitymų eiliškumo.

37. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nepaneigė atsakovo išvadų pagrįstumo bei teisingumo, dėl ko tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 104 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Švaros etalonas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys