2022-09-07 Nr. AB-21847-3-64-3-00063-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3517-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00063-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. patikslintą skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) direktoriaus 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. TE-4-82 „Dėl (duomenys neskelbtini) G. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti jį į buvusias pareigas, t. y. į Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas; 3) priteisti darbo užmokestį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 29 d., iki grąžinimo į tarnybą dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, pirmosios instancijos teismo posėdyje pats ir jo atstovas paaiškino, kad sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iš vidaus tarnybos priimtas vadovaujantis Departamento Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) G. M. veiksmų (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 8 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje (vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Ši Išvada paremta administracinėje byloje Nr. 13-ANRP-4275-priimtu 2020 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-3067-2020 (toliau – ir Nutarimas). 2020 m. lapkričio 19 d. protokole ir Nutarime nurodoma, kad pranešėjas J. B. 2020 m. balandžio 8 d. 11.48 val. pirko prekę už 80 Eur, atliko pavedimą į sąskaitą, priklausančią G. M., tačiau prekės negavo ir nebegali susisiekti su pardavėju. Veika kvalifikuota pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį ir G. M. nubaustas 90 Eur bauda, kurią sumokėjo. Baudos sumokėjimas tapo kertiniu įrodymu atliekant tarnybinį patikrinimą, kad G. M. padarė jam inkriminuotą neteisėtą veiką. Kaip atleidimo pagrindas nurodytas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 150 straipsnio 2 dalies 4 punktas – išskaitos iš darbo užmokesčio: išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis). Šie netikslumai Įsakymą daro nesuprantamą ir negaliojantį.

3. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Išvada neatitinka tikrovės ir jam drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai arba yra per griežta. Nors Nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, tarnybinio patikrinimo metu buvo nurodytos tikrosios įvykio aplinkybės, kurios buvo nenagrinėtos administracinėje byloje. Iš tiesų pareiškėjas paskirtą nuobaudą sumokėjo automatiškai, mokėdamas kitus mokesčius ir neatkreipęs dėmesio, kad moka baudą už administracinį nusižengimą, kurio nepadarė. Į pareiškėjo paaiškinimus atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo reaguojama, sprendimas priimtas formaliai, atsižvelgus vien tik į įsiteisėjusį Nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Konkrečiu atveju yra pažeisti protingumo, sąžiningumo principai, nekaltumo prezumpcija.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodė ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas atleistas iš einamų pareigų Įsakymu, nes Išvadoje pripažinta, kad jis, 2020 m. balandžio 8 d. padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, parduodamas prekę ir gavęs už ją pinigus (bankiniu pavedimu), neatiduodamas prekės ir neatlygindamas pirkėjui padarytos turtinės žalos, pažeidė Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 (toliau – ir Etikos kodeksas), nuostatas, kuo šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms bei tarnybinės etikos principams ir pažemino pareigūno vardą.

5. Atsakovas akcentavo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo atlikti veiksmai yra nesuderinami su vidaus tarnyba, žemina jo, kaip pareigūno, vardą, griauna pasitikėjimą įstaiga, kurioje jis tarnauja ir eina pareigas, o tai yra pagrindas atleisti jį iš pareigų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinamas pareiškėjo elgesys ir visi jo atlikti veiksmai, įvertinus jam pritaikytą administracinę atsakomybę už padarytą neteisėtą, priešingą teisei veiką. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo vertinamos visos faktinės aplinkybės, nustatytos ir įrodytos pareiškėjo atžvilgiu atliktos administracinio nusižengimo bylos teisenos metu. 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Nutarimas už 2020 m. balandžio 8 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad pilietis J. B. internetu pirko prekę, padarė piniginį (80 Eur dydžio) pavedimą už prekę į G. M. sąskaitą banke, tačiau prekės iš G. M. negavo, telefonu susiekti nepavyko. Bandant susisiekti su pardavėju, telefonas buvo užblokuotas. G. M. skirta 90 Eur dydžio bauda ir įpareigojimas iki 2021 m. vasario 1 d. atlyginti J. B. turtinę 80 Eur dydžio žalą. G. M. 2020 m. lapkričio 30 d. paskirtą baudą sumokėjo. Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2020 m. gruodžio 4 d. gautas pranešimas apie skirtos baudos sumokėjimą. Tarnybinio patikrinimo metu 2021 m. birželio 14 d. susisiekus su nukentėjusiuoju J. B. administracinėje byloje nurodytu mobiliuoju telefonu, jis informavo, kad toks įvykis tikrai buvo, tačiau padaryta turtinė žala jam yra neatlyginta, jokios papildomos informacijos dėl žalos atlyginimo jis nėra gavęs.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje buvo vertinama ne tik faktinė baudos sumokėjimo aplinkybė, tačiau ir įvertinti visi administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai ir aplinkybės bei priimti sprendimai. Pareiškėjas jam surašyto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje per teisės aktuose nustatytą terminą neapskundė, paskirtą baudą sumokėjo, tokiu būdu pripažindamas padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo paaiškinime nurodytos baudos apmokėjimo aplinkybės šiuo atveju įvertintinos kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Pareiškėjas paprašė atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną 2021 m. liepos 4 d., t. y. tik po pranešimo apie padarytą tarnybinį nusižengimą įteikimo pareiškėjui (2021 m. liepos 1 d.). Pareiškėjo prašymas atnaujinti administracinės bylos teiseną nebuvo tenkintas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. įsiteisėjusia nutartimi pagal pareiškėjo skundą nenustatė pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Šios aplinkybės patvirtina, kad Nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Be to, pareiškėjas skunde nepateikia jokių tarnybinio patikrinimo nustatytų, jo manymu, tikrovės neatitinkančių faktų, paneigimo prielaidų ir argumentų.

7. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, jam nebuvo skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, numatytų Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, o jo atleidimui iš vidaus tarnybos taikytas kitas teisės institutas, reguliuojantis atleidimo iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą aspektus. Atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra atskira teisinė atleidimo iš vidaus tarnybos forma. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas.

8. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pareiškėjo ne tarnybos metu padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje, sudaro pakankamą prielaidą pašaliniams asmenims tokius pareigūno veiksmus suprasti ir įvardinti kaip prieštaraujančius tiems, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Išvadoje nustatyti ir įrodyti pareiškėjo veiksmai yra prieštaraujantys visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai neigiamai veikia visuomenės požiūrį į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes. Pareiškėjo elgesys neigiamai veikia ir kitų vidaus reikalų sistemos pareigūnų požiūrį į kontrolę bei teises. Vidaus tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tarnybos ir ne tarnybos metu, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis.

9. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu pareigūnui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo bei pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą. Pareigūnas 2021 m. liepos 9 d. pateikė paaiškinimą. Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad jo paaiškinime pateikti argumentai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė pozicija. Pareiškėjo paaiškinimas buvo vertinamas tik tarnybinio patikrinimo ribose, vertinant jo, kaip asmens, turinčio vidaus tarnybos pareigūno statusą, elgesį. Pareiškėjo paaiškinimo argumentai buvo nukreipti pateisinti jo nedalyvavimo administracinio nusižengimo tyrime ir baudos apmokėjimo aplinkybėms. Paaiškinimo argumentai yra paneigti administracinio nusižengimo byloje esančiais dokumentais, todėl tokie jo paaiškinimo motyvai nelaikytini įrodymais ir nevertintini kaip veikos padarymą paneigiančios (lengvinančios) aplinkybės. Pareiškėjas apie padarytą administracinį nusižengimą neinformavo savo tiesioginio vadovo, todėl jo priešingas teisei elgesys buvo atskleistas ne paties pareiškėjo iniciatyva.

10. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą priimtas laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų bei atitinka padaryto nusižengimo pobūdį. Ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai nustačius bei įvertinus pareiškėjo veiką. Kiti skundo reikalavimai yra išvestiniai, todėl atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas yra teisėtas, atmestini.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo patikslintą skundą.

12. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, įvertinęs Išvados ir ginčijamo Įsakymo turinį, vadovaudamasis ANK 667 straipsnyje įtvirtintu nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumo principu, pažymėjo, kad nesant jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų įvertinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusių administracinio nusižengimo bylą, negali paneigti galiojančio policijos nutarimo dėl to paties fakto ir konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėjas, t. y. kad pareiškėjas interneto platformoje 2020 m. balandžio 8 d. 11.33 val. pardavė 146 coins, t. y. žaidimo monetas už 80 Eur; jog pareiškėjas gavo 80 Eur už žaidimo monetas, o ne už neva pardavinėtą automobilio oro pagalvę, kurios jis niekada nepardavinėjo.

13. Teismas, konstatavęs, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovo nustatytas faktas, jog pareiškėjas padarė ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (2020 m. balandžio 8 d. J. B. internetu pirko prekę už 80 Eur, atliko pavedimą į sąskaitą, priklausančią G. M., tačiau prekės negavo) yra pagrįstas ir įrodytas, pažymėjo, kad būtina įvertinti, ar šis faktas pagrįstai ir teisingai buvo traktuotas kaip vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimas, sudaręs pagrindą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.

14. Teismas Statuto 2 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnyje, 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, o pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas yra nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo ir atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, pripažino, kad pareiškėjo veiksmai (prekės pardavimas ir jos neišsiuntimas pirkėjui) nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė tuo, kad jo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankama suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels jo veiksmai, privalėjo taip nesielgti, tačiau savo veiksmų neatsisakė, sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, asmeniškai prisiimdamas riziką sukelti neigiamus padarinius, tiek savo, tiek tarnybos autoritetui (kaltės forma – tyčia). Priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktai, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta. Tokie aiškiai priešingi visuomenės interesams pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pademonstravo nepagarbą žmogui, įstatymams, dorovės normoms, neabejotinai sugriovė visuomenės pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, sumenkino joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas gavęs apmokėjimą už parduodamą prekę ir jos neišsiuntęs pirkėjui, savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir 80 Eur apmokėjimą gavo už kitą prekę (146 žaidimo monetas), dėl ko skundžiamas Įsakymas priimtas neturint tam teisinio pagrindo, atmestinas.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pareiškėjo veiksmai (parduotos prekės neišsiuntimas pirkėjui) griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, ją kompromituoja ir yra laikytini žeminančiais pareigūno vardą. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą, nėra pagrindo patenkinti išvestinius reikalavimus ir priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo ir patikslinto skundo reikalavimus.

19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai formaliais pagrindais, neatsižvelgus į faktines aplinkybes ir netikrinant faktinio sprendimo pripažinti pareiškėją padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neobjektyviai, nevisapusiškai, liko neįvertinta aplinkybė, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu iš viso nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų pardavinėjęs pranešėjo J. B. nurodytą automobilio oro pagalvę. Šią versiją paneigia faktas, kad 80 Eur į pareiškėjo sąskaitą 2020 m. balandžio 8 d. pervedė P. R., mokėjimo paskirtyje nurodydamas „j. b. coins“, kas patvirtina, kad jokių komercinių ryšių su J. B. dėl autodetalės pardavimo pareiškėjas neturėjo, todėl faktinis pripažinimas pareiškėjui padarius administracinį nusižengimą neegzistuoja. Nesant faktinio pagrindo, visi sprendimai dėl pareiškėjo nubaudimo tampa neteisėtais. Nagrinėjamu atveju suabsoliutinus Nutarimo administracinio nusižengimo byloje bei jo pagrindu priimtų sprendimų reikšmę, buvo pažeistas reikalavimas, kad byla būtų išnagrinėta nepaliekant abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, be kita ko, patikrinant faktinį priimtų sprendimų pagrindą.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas akcentuoja, kad vadovaujantis ANK 667 straipsnyje įtvirtintu nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumo principu, pirmosios instancijos teismas, nesant jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų įvertinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusių administracinio nusižengimo bylą, negalėjo paneigti galiojančio Nutarimo dėl to paties fakto ir konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėjas. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 8 d. parduodamas prekę J. B., gavo už ją pinigus (bankiniu pavedimu), neatidavė prekės ir neatlygino J. B. padarytos turtinės žalos. Pareiškėjas savo veiksmais ne tik akivaizdžiai pažemino visos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistemos autoritetą, bet ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš vidaus tarnybos sistemos pareigūnų. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą priimtas laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų bei atitinka padaryto nusižengimo pobūdį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo, statutinio vidaus tarnybos pareigūno, atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir netikrino faktinio sprendimo pripažinti pareiškėją padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neobjektyviai, nevisapusiškai, liko neįvertinta aplinkybė, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu iš viso nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų pardavinėjęs pranešėjo J. B. nurodytą automobilio oro pagalvę. Šią versiją paneigia faktas, kad 80 Eur į pareiškėjo sąskaitą 2020 m. balandžio 8 d. pervedė P. R., mokėjimo paskirtyje nurodydamas „j. b. coins“, kas patvirtina, kad jokių komercinių ryšių su J. B. dėl autodetalės pardavimo pareiškėjas neturėjo, todėl faktinis pripažinimas pareiškėjui padarius administracinį nusižengimą neegzistuoja. Nesant faktinio pagrindo, visi sprendimai dėl pareiškėjo nubaudimo tampa neteisėtais. Nagrinėjamu atveju suabsoliutinus Nutarimo administracinio nusižengimo byloje bei jo pagrindu priimtų sprendimų reikšmę, buvo pažeistas reikalavimas, kad byla būtų išnagrinėta nepaliekant abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, be kita ko, patikrinant faktinį priimtų sprendimų pagrindą.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

25. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, mano, kad į faktines aplinkybes buvo neatsižvelgta ar netinkamai atsižvelgta.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

27. Pažymėtina, kad pareiškėjas kvestionuoja administracinėje byloje Nr. 13-ANRP-4275-priimtame 2020 m. lapkričio 27 d. nutarime Nr. 13-ANR_N-3067-2020 nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad šis nutarimas yra įsiteisėjęs, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-704-1133/2021, jos 11 punkte, konstatuojama, jog teismas nenustatė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos surašant G. M. administracinio nusižengimo protokolą ir / ar priimant nutarimą, kurios įrodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas, pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nėra. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-468-497/2021 nutarta palikti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą. Taigi, bendrosios jurisdikcijos teismai patvirtino pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą, todėl administraciniai teismai neturi teisinio pagrindo revizuoti šias bendrosios jurisdikcijos teismų padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Išvadoje tinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su administraciniu nusižengimu bei konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Kadangi pareiškėjo argumentai kvestionuojant Nutarime nustatytas aplinkybes negali būti laikomi pagrįstais, apeliacinis skundas atmetamas.

28. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius