64b52faa-78db-4848-bcbe-c2845db74f56 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-5891-637/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03286-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, Gabijai Viluckytei, dalyvaujant pareiškėjams J. N., R. S., pareiškėjų A. N., J. N., A. S., D. M., R. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, I.

S. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, pareiÅ¡kėjos UAB „Turtasta“ direktorei J. S., atstovui advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui, suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui Linui AliÅ¡auskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. N., J. N., A. S., D. M., R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Turtasta“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo, suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, I.

S., suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas nustatė:

1. pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami pripažinti A. N. ir J. N. nuosavybės teises į pagalbinio Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį G. g. 5A, Klaipėda; pripažinti A. S. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, į patalpÄ 1-6; pripažinti D. M. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, į patalpÄ 1-2; pripažinti R.

S. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, į patalpÄ 1-3; pripažinti UAB „Turtasta“ nuosavybės teisę į 1/3 dalį pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, į patalpas 1-4 ir 1-5. Nurodo, kad A. ir J. N. priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas G. g. 5A, Klaipėda. A. S. priklauso butas G. g. 5-1, Klaipėda. D. M. priklauso kÅ«rybinės dirbtuvės G. g. 5-7, Klaipėda.

R. S. priklauso parduotuvė G. g. 5-2, Klaipėda. I. S. priklauso butas G. g. 5-6, Klaipėda. UAB „Turtasta“ priklauso butai G. g. 5-4A, Klaipėda ir G. g. 5-4, Klaipėda. Šalia namų yra 1979 m. statybos pagalbinio ūkio pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantis iš 2 patalpų, kuriuo naudojasi A. ir J. N. ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantis iš 6 patalpų, kuriuo naudojasi gyvenamojo namo G. g. 5, Klaipėda, patalpų savininkai: patalpa 1-1 naudojasi I. S. ir yra skirta butui G. g. 5-6, Klaipėda; patalpa 1-2 naudojasi D.

M. ir yra skirta kūrybinėms dirbtuvėms G. g. 5-7, Klaipėda; patalpa 1-3 naudojasi R. S. ir yra skirta parduotuvei G. g. 5-2, Klaipėda; patalpa 1-4 naudojasi UAB „Turtasta“ ir yra skirta butui G. g. 5-4A, Klaipėda; patalpa 1-5 priklauso UAB „Turtasta“ ir yra skirta butui G. g. 5-4, Klaipėda; patalpa 1-6 naudojasi A. S. ir yra skirta butui G. g. 5-1, Klaipėda. Ūkio pastatuose laikomas namų apšildymui reikalingas kuras. Šie ūkio pastatai yra aprašyti ir gyvenamųjų namų archyvinėje byloje, nurodyti jų statybos metai ir parametrai, jie pažymėti ir namų žemės sklypų planuose, tačiau pastatai nėra įregistruoti kaip atskiri daiktai nekilnojamojo turto registre.

Gyvenamuosius namus privatizavę asmenys nuosavybės teises perleido kitiems asmenims, tuo pačiu perduodami ir naudojimÄ si minėtais Å«kiniais pastatais, dabartiniai savininkai ir toliau naudojasi Å«kiniais pastatais kaip savo. Mano, kad pareiÅ¡kėjai atitinka visas sÄ lygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį, įgyti.

1. Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais, kuriuo praÅ¡o pripažinti nuosavybės teises į 1/6 pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį G. g. 5, Klaipėda, į patalpÄ 1-1. PraÅ¡ymÄ grindžia analogiÅ¡kais motyvais ir argumentais, nurodytais pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime.

2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡o bylÄ nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, netenkinus Å¡io praÅ¡ymo pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai nepagrindžia įrodymais teiginių dėl ginčo statinių tariamo valdymo. PareiÅ¡kėjai pateikė Å«kinio statinio G. g. 5A kadastrinių matavimų 2018 m. kovo 30 d. bylÄ ir Å«kinio statinio G. g. 5 kadastrinių matavimų bylos 2013 m. lapkričio 20 d. iÅ¡traukÄ , tačiau kadastrinės bylos nepraeitų VÄ® „Registrų centras“ patikros, nes ginčo statinių kadastro bylų tituliniuose lapuose nėra VÄ® „Registrų centras“ suderinimo žymų, nėra dalies kadastro bylų lapų ir pačių matininkų parašų.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo statiniai (statinių kontÅ«rai) yra už žemės sklypų G. g. 5 ir 5A ribų, t. y. randasi valstybinėje žemėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, G. g. 5 ir 5A nei žemės sklypų, nei gyvenamųjų namų ar butų iÅ¡raÅ¡uose niekada nebuvo registruoti jokie priklausiniai (ginčo statiniai). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiÅ¡kėjai gyvenamÄ jį namÄ G. g. 5A ir butus G. g. 5 įsigijo iÅ¡ kitų fizinių asmenų, todėl ginčijama turėtų bÅ«ti pradinių sandorių apimtis.

Gyvenamasis namas G. g. 5A ir butai G. g. 5 buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Ginčo statiniai nebuvo privatizuoti, todėl pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , Klaipėdos miesto savivaldybė ginčo statinius valdo patikėjimo teise. Gyvenamieji namai su Å«kiniais statiniais buvo rekonstruoti valstybinėmis lėšomis. Pagal 1992 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkį Nr. 21 ir 1992 m. kovo 31 d.

Klaipėdos miesto tarybos sprendimÄ Nr. 52, visi senamiestyje esantys Å«kiniai pastatai yra neprivatizuojami. PareiÅ¡kėjų teiginiai, jog G. g. 5 ir 5A gyvenamieji namai yra Å¡ildomi tik krosnimis, neatitinka faktinių aplinkybių. Minėtų namų kadastriniai duomenys nėra atnaujinti. Ä®vedus centrinį Å¡ildymÄ , Å«kiniai statiniai tampa nereikalingi, todėl planuojami griauti rengiant detaliuosius planus susijusius su senamiesčio tvarkymu. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau - Taryba) sprendimais patvirtinti detalieji planai, pagal kurių sprendinius, ne tik ginčo statiniai, bet ir suplanuotoje teritorijoje esantys kiti statiniai numatyti griauti (2000 m. liepos 5 d.

Tarybos sprendimas Nr. 85, 2004 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimu Nr. 1-355). Gyvenamiesiems namams G. g. 5 ir 5A yra suformuoti sklypai bei patvirtintas detalusis planas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-2118, tačiau formuojant sklypus institucijų priimti sprendimai ir detaliųjų planų sprendiniai nebuvo ginčyti pareiškėjų ir yra galiojantys.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Registrų centras“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo VÄ® „Registrų centras“ nagrinėjamoje byloje neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimų pagrįstumÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

4. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. VÄ® „Turto bankas“ neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiÅ¡kėjų nurodyto turto valdymÄ . Jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į nurodytÄ turtÄ , VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo patenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kimÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagalbiniai pastatai pastatyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, be statybos leidimo, nepateikta duomenų, kad statiniams statyti buvo suteiktas atitinkamo ploto žemės sklypas, kad turėjo leidimÄ statyti, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiÅ¡kimas neatitinka CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų.

6. PareiÅ¡kėjas J. N. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad bÅ«stÄ , kuriame gyvena įsigijo 2002 m., įgijęs bÅ«stÄ gavo raktus ir nuo sandėliukų. Sandėliukai stovi nuo 1979 m., Å¡ie sandėliukai buvusiems butų savininkams priklausė kaip pagalbinės patalpos kuro pasidėjimui, namas buvo ir tebėra iÅ¡ dalies kÅ«renamas malkomis. 2006 m. inicijavo detaliojo plano parengimÄ , juo atsiskyrė nuo G. 5, prašė savivaldybės įgyti sandėliukus savo žinion. Savivaldybė detalųjį planÄ patvirtino, tačiau sandėliukai nebuvo įtraukti. Namas neturi rÅ«sio, todėl sandėliukus naudoja kaip Å«kinę dalį. Å iuo metu vyksta J. K. renovacija, tačiau sandėliukai tam netrukdo. Nori ir toliau naudotis sandėliukais. Namas Nr. 5 ir 5A turėjo Å«kinius pastatus. Tarybiniais laikais, kad žmonės neliktų be pagalbinių pastatų pastatyti sandėliukai. Abiejų namų kiemai aptverti.

7. PareiÅ¡kėjas R. S. paaiÅ¡kino, kad name gyveno ne viena jo giminės karta. Kol nebuvo centrinio Å¡ildymo, Å¡ildėsi malkomis, o kurÄ laikė sandėliukuose. RÅ«sio name nebuvo ir nėra, todėl sandėliukais namo gyventojai naudojosi nuo senų laikų. PrieÅ¡ tris metus kreipėsi į Å¡ilumos tinklus, gavo atsakymÄ , kad namas prie miesto centrinio Å¡ildymo nebus jungiamas.

8. Pareiškėjų A. N., J. N., A. S., D. M., R. S. ir suinteresuoto asmens I. S. atstovas advokatas V. Rutavičius palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teismai yra išnagrinėję analogiškų bylų. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės nurodyti norminiai teisės aktai neįrodo, kad ginčo statiniai priklauso valstybei ar yra valdomi savivaldybės patikėjimo teise. Pažymėjo, kad savivaldybės patvirtintame žemės sklypų G. g. 5 ir 5A, Klaipėda, detaliajame plane ginčo statiniai nėra pažymėti kaip griautini.

Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. valdo sandėliukus kaip savo, šie asmenys perėmė nuosavybės teises į butus iš ankstesnių savininkų. Ankstesni butų savininkai perdavė jiems raktus ir nuo ginčo sandėliukų. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl CK 4.71 straipsnio 2 dalies taikymo ir išaiškino, kad valdymo teisė kaip daiktinė teisė perleidžiama ir kiekvieno iš asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Ginčo statiniai inventorizuoti 1979 m. lapkričio 15 d., todėl įgyjamosios senaties terminas nuosavybei atsirasti suėjo 1989 m. lapkričio 15 d.

Pastatų valdymo teisės buvo perleidžiamos naujiems savininkams. PareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. atitinka įstatymo sÄ lygas, todėl jų reikalavimai tenkintini.

9. PareiÅ¡kėjos UAB „Turtasta“ direktorė J. S. paaiÅ¡kino, kad įgydama butus, gavo raktus ne tik nuo butų, bet ir nuo sandėliukų. Ä®sigytos patalpos Å¡ildomos tik kietu kuru, įrengtas vietinis centrinis Å¡ildymas. Sandėliukuose laiko ne tik kurÄ , tačiau ir kitus Å«ko daiktus - žoliapjovę, Å¡luotÄ , grėblius. Kiemas aptvertas, vartai užrakinti. Niekas į kiemÄ nepatenka. Patalpas įgijo iÅ¡ UAB „Rekosta“, kurios atstovai parodė, kurie sandėliukai priklauso ir įteikė raktus nuo jų. Jokių pretenzijų iÅ¡ niekieno dėl sandėliukų naudojimo nėra gavusi. Gyventojai kiekvienas savo turi sandėliukus ir jokių ginčų dėl naudojimosi jais tvarkos niekada nekilo.

10. PareiÅ¡kėjos UAB „Turtasta“ atstovas advokatas S. TamoÅ¡aitis prašė tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad UAB „Turtasta“ butus ir sandėliukų valdymÄ perėmė iÅ¡ UAB „Rekosta“. Nors ginčo statiniai, yra valstybinėje žemėje, Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad nėra kliūčių iÅ¡nuomoti valstybinę žemę. Tiek pirmos instancijos, tiek ir aukÅ¡tesnės instancijos teismuose suformuota praktika analogiÅ¡kose bylose, ja teismas turėtų vadovautis. UAB „Turtasta“ atitinka įstatymo numatytas sÄ lygas nuosavybei įgyjamosios senaties pagrindu įgyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas.

11. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas L. AliÅ¡auskas teismo posėdyje prašė netenkinti pareiÅ¡kimo ir I. S. reikalavimo. Savivaldybės patvirtintuose sprendiniuose ginčo statiniai numatyti griauti. Jie kliudo įgyvendinti J. K. tvarkymo projektÄ . Ginčo statinių valdymas prasidėjo, kai buvo jie pastatyti. Savivaldybė sandėliukus valdo kaip turto valdytojas, pagal valstybės turto valdymo įstatymÄ . Teismas konstatuoja:

12. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams A. ir J. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0281 ha, esantis G. g. 5A, Klaipėdoje bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5A, Klaipėdoje, pareiÅ¡kėjai A. ir J. N. gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gijo 2002-11-29 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. MV7-28055 iÅ¡ A. Å ., privatizavusio namÄ pagal 1993-10-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5755 (2 t., b. l. 155-156, 159-161).

13. PareiÅ¡kėjui A. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti G. g. 5-1, Klaipėdoje, įgyta paveldėjus iÅ¡ A. S. ir A. S., pirkusių patalpÄ iÅ¡ A. C., kuris Å¡ia patalpÄ privatizavo dalimis pagal 1996-09-18 ir 1997-01-08 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KL5S-2195 ir Nr. KL5S-41 (1 t., b. l. 20, 21; 2 t., b. l. 162-164).

14. Pareiškėjui D. M. priklauso negyvenamoji patalpa - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti G. g. 5-7, Klaipėdoje, įgytos 2008-11-17 dovanojimo sutarties Nr. M-13319 pagrindu iš I. M. ir P. M., pirkusių šias patalpas iš L. G., kuri patalpas pirko iš R. K., kuris šias patalpas įgijo iš R. F., privatizavusios patalpas pagal 1993-02-09 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 578 (1 t., b. l. 26; 2 t., b. l. 176-177).

15. Pareiškėjui R. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti G. g. 5-2, Klaipėdoje, įgyta 2005-07-13 dovanojimo sutarties Nr. VM9-4774 pagrindu iš I. A., kuriai šios patalpos perėjo 2005-06-20 dovanojimo sutarties Nr. VM9-4103 pagrindu iš V. A., kuris patalpas paveldėjo iš V. A., privatizavusio šias patalpas pagal 1995-08-03 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. I-8574 (1 t., b. l. 22; 2 t., b. l. 165-166).

16. PareiÅ¡kėjai UAB „Turtasta“ nuosavybės teise priklauso butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5-4, Klaipėdoje, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5-4A, Klaipėdoje, įgyti 2014-07-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-5568 pagrindu iÅ¡ UAB „Rekosta“. ButÄ G. g. 5-4, Klaipėdoje, UAB „Rekosta“ įgijo remiantis 2009-07-16 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu Nr. 0172/09/00114 iÅ¡ V. P., L. P. ir P. P., kurie 2007-06-06 paveldėjo šį butÄ iÅ¡ L. P., privatizavusios šį butÄ pagal 1995-08-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-8558. ButÄ G. g. 5-4A, Klaipėdoje, UAB „Rekosta“ įgijo remiantis 2009-10-09 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu Nr. 10/09/03672 iÅ¡ S. K., privatizavusios šį butÄ pagal 1995-08-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-8557 (1 t., b. l. 23, 24; 2 t., b. l. 167-169, 170-172).

17. Suinteresuotam asmeniui I. S. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5-6, Klaipėdoje, įgytas 2017-01-30 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 744 pagrindu iÅ¡ P. M. ir I. M., pirkusių šį butÄ iÅ¡ I. G., kuri butÄ privatizavo pagal 1995-08-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-8582 (1 t., b. l. 25; 2 t., b. l. 173-175).

18. Iš pateiktų dokumentų ir proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad šalia pareiškėjų ir suinteresuoto asmens I. S. gyvenamųjų namų yra du ūkio pastatai, pastatyti 1979 m., t. y. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5A, plane pažymėtas indeksu 2I1p, susidedantis iš 2 patalpų, į kurias nuosavybės teises prašo pripažinti A. N. ir J. N., ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5, plane pažymėtas 3I1p, susidedantis iš 6 patalpų, į kurias nuosavybės teisę prašo pripažinti pareiškėjai A. S. (patalpos indeksas 1-6), D. M. (patalpos indeksas 1-2), R. S. (patalpos indeksas 1-3), UAB „Turtasta“ (patalpos indeksu 1-4 ir 1-5) ir suinteresuotas asmuo I. S. (patalpos indeksas 1-1).

19. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-236-265/2019) paliko nepakeistÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-5537-901/2018 pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Turtasta“ ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. N., J. N., A. S., D. M., R. S., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, I.

S., VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas, VÄ® Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos, kuriuo ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų savarankiÅ¡ki reikalavimai pripažinti nuosavybes teises į pagalbinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. g. 5A, Klaipėda, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. g. 5, Klaipėda, atmesti. Minėtoje byloje teismas analizavo privatizavimo procesÄ reglamentavusius teisės aktus ir nusprendė, kad ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, jų kaina nebuvo įtraukta į privatizavimo sutarties kainÄ , už jas nebuvo sumokėta ir jos negali bÅ«ti laikomos butų priklausiniais.

20. Atmestini kaip nepagrįsti suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atsiliepime nurodyti teiginiai, jog yra pagrindas nutraukti bylÄ vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, nes teisme jau iÅ¡nagrinėta byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Sprendimo 20 punkte nurodytas teismo procesas vyko dėl ginčo pastatų pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais.

21. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjų ir suinteresuoto asmens I. S. praÅ¡ymas nustatyti nuosavybės teises į sandėliukus grindžiamas įgyjamÄ ja senatimi. Ä®gyjamosios senaties samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnyje.

22. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

23. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).

24. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

25. Iš teismui pateiktų duomenų, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių nustatyta, kad ginčo statiniai, pastatyti 1979 metais, nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Nekilnojamieji daiktai - ūkiniai pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

26. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis Å¡iai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).

27. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė teigė, jog ginčo pastatus valdo patikėjimo teise, o valdymo pagrindÄ patvirtinantys dokumentai yra 1959 m. gruodžio 31 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 652, Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. sausio 15 d. potvarkis Nr. 21., Klaipėdos miesto tarybos 1992 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 52, kuriuo nustatytas neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sÄ raÅ¡as pagal priedėlį, į kurį įtraukti visi senamiesčio įtakos zonoje esantys Å«kiniai pastatai – sandėliai, garažai, savavaliÅ¡kai įrengti statiniai, gyvenami kambariai, pastogės bei dirbtuvės (2 t., b. l. 9-17, 18-23, 24-26), taip pat 2000 m. liepos 5 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 85 patvirtintas Teritorijos tarp Tiltų, Turgaus, Pylimo ir Kulių vartų gatvių detalusis planas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-355, kuriuo patvirtintas žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detalusis planas bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. AD1-2118 „Dėl žemės sklypo G. g. 5, 5A, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ (2 t., b. l. 27-31, 32-34, 35-36).

28. Iš teismui pateikto 2000 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 85 patvirtinto Teritorijos tarp Tiltų, Turgaus, Pylimo ir Kulių vartų gatvių detaliojo plano matyti, kad ginčo statiniai, esantys šalia žemės sklypo G. g. 5 ir 5A, Klaipėdoje, pažymėti kaip griautini. Šio sprendimo Priedo 2 lape „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ įtrauktas adresas G. g. 5, 5A skiltyje Nr. 13 „Bendrieji darbai“ įrašyta „griaunamas neregistruotas sandėlis šalia sklypo“ (2 t., b. l. 30).

Vėlesniame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-355, patvirtintame žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detaliajame plane (2 t., b. l. 31-32) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-2118 patvirtintame Žemės sklypo G. g. 5, 5A, Klaipėdoje, detaliajame plane (2 t., b. l. 35-36) ginčo pastatai – sandėliukai pažymėti, tačiau duomenų, kad šie pastatai turi būti griaunami nebėra, t. y. ginčo statiniai nebežymimi kaip griautini.

Pažymėtina, jog 2000 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 85 patvirtinto detaliojo plano eksplikacijoje nurodytas griautinų pastatų žymėjimas - „siÅ«lomi nugriauti pastatai“ (2 t., b. l. 28) - neįrodo, kad yra priimtas galutinis sprendinys nugriauti statinius. Ä®rodymų, patvirtinančių, kad Klaipėdos miesto savivaldybė bÅ«tų priėmusi sprendimÄ nugriauti ginčo pastatus teismui nepateikta.

29. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Be to, teismas turi pareigÄ laikytis tos pačios pakopos teismo pirmiau iÅ¡nagrinėtoje analogiÅ¡koje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatÅ«s (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

30. Sprendžiant dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nurodytų teisės aktų, turinčių pagrįsti savivaldybės ginčo statinių valdymo teises, teismas vadovaujasi anksčiau teismų analogiškose bylose pateiktais išaiškinimais.

31. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-362-459/2018) įvertinta, kad 1959 m. gruodžio 31 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 652, neįrodo, kad Å«kiniai pastatai su ginčo patalpa buvo pastatyti valstybės lėšomis ir nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo sandėliukÄ , kadangi nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ginčo sandėliukÄ esant valstybės nuosavybe. Teismas sprendė, kad savivaldybė nurodytais argumentais tiesiog daro prielaidas, jog ginčo sandėliukas atsirado Å¡ių teisės aktų pagrindu.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog iÅ¡ valstybės lėšų galimai atliekami gyvenamųjų namų bei pagalbinių patalpų remonto darbai buvo atliekami ir statant konkretų ginčo Å«kinį pastatÄ . Å ios nutarties iÅ¡vadomis rėmėsi Å iaulių apygardos teismas, priimdamas 2018 m. spalio 9 d. nutartį analogiÅ¡koje civilinėje byloje Nr. e2A-472-357/2018.

32. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1108-459/2015) teismas pasisakė, kad Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. sausio 15 d. potvarkyje Nr. 21 nurodyti neprivatizuojami gyvenamieji namai ir šiame potvarkyje bei Klaipėdos miesto tarybos 1992 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 52 nurodyti neprivatizuotini gyvenamieji namai, kaip matyti iš šių aktų, yra avarinės būklės, jiems reikalingas kapitalinis remontas, jie trukdo statybai ir miesto infrastruktūros plėtimui ir pan., bet jie neprivatizuotini ne dėl to, kad jie būtų išimtinė valstybės nuosavybė, patys savaime šie sprendimai neįrodo, jog ginčo pastatai priklausė valstybei ar savivaldybei: tai, kad tam tikri pastatai neprivatizuotini, nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto.

Teismas nurodė, jog tai, kad tam tikri pastatai neprivatizuotini, nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto. Minėtos 2015 m. spalio 15 nutarties išvadomis dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nurodytų teisės aktų rėmėsi ir Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2018 m. spalio 9 d. nutartį analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-472-357/2018.

33. Teismo posėdyje pareiškėjas R. S. paaiškino, kad gyvenamajame name G. g. 5, Klaipėdoje, gyveno ne viena jo giminės karta, todėl pareiškėjui žinoma, kad nuo seno yra nusistovėjusi ginčo patalpų (sandėliukų) naudojimo tvarka, jog kiekvienas butas naudojosi konkrečiu sandėliuku ir ginčų dėl to nėra kilę.

34. Tai, kad šalia gyvenamojo namo buvo sandėliukai, kuriais naudojosi namo gyventojai patvirtina ir tai, jog teikdami prašymus privatizuoti butus dalis jų (L. P., S. K. ir I. G.) nurodė, jog kieme yra sandėliukas (2 t., b. l. 98, 114, 119).

35. Bylos duomenimis nustatyta, jog gyvenamasis namas, G. g. 5, Klaipėdoje, buvo pastatytas 1850 m., o gyvenamasis namas G. 5A, Klaipėdoje, 1875 m. IÅ¡ teismui pateiktos gyvenamojo namo, esančio G. g. 5, Klaipėdoje, archyvinės bylos dalies apie Å«kinius pastatus matyti, jog namas nuo 1850 m. turėjo du pagalbinio Å«kio pastatus – tvartus, vėliau vietoje minėtų pagalbinio Å«kio pastatų 1979 m. pastatyti ginčo statiniai. Atliekant ginčo statinių inventorizacijÄ 1979 m. lapkričio 15 d. užfiksuota, kad pastatytas sandėlis, plane žymimas 2I1p, pamatai - betono, sienos – plytų.

Naujai atlikus Å¡io sandėlio kadastrinius matavimus, buvo suformuoti du atskiri sandėliai. 2018 m. gegužės 11 d. VÄ® „Registrų centras“ raÅ¡te (2 t., b. l. 148) nurodoma, kad pagal UAB „Rekosta“ užsakymÄ 2013 m. lapkričio 20 d. atlikti nauji kadastriniai matavimai. Teismui pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 50/111708, kurioje sandėlis plane žymimas 3I1p, iÅ¡ kadastrinių duomenų matyti, jog Å«kinis pastatas 1979 m. statybos, pamatai – betonas, sienos – plytų, paskirtis – pagalbinio Å«kio, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinį sudaro Å¡eÅ¡ios patalpos.

Byloje pateikta 2018 m. kovo 30 d. sudaryta nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 44/708109 iš kurios matyti, jog atlikti sandėlio, kuriuo naudojasi pareiškėjai A. ir J. N. kadastriniai matavimai. Ūkio pastatas plane žymimas 2I1p, pastato statybos pradžios ir pabaigos metai – 1979, pamatai – betono, sienos - plytų, paskirtis - pagalbinio ūkio, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinį sudaro dvi patalpos.

36. Vienas iÅ¡ suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės argumentų yra tai, jog ginčo statiniai turi bÅ«ti nugriauti, nes trukdo įgyvendinti Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymo projektÄ . Klaipėdos miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų (2017 m. sausio 18 d. projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. J9-72, projekto apraÅ¡ymo, jo finansavimo sÄ lygų, 2018 m. vasario 13 d. rangos darbų sutarties Nr. J9-515) (2 t., b. l. 55-85) nenustatyta, jog bÅ«tų numatyta atlikti ginčo statinių griovimo darbus. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė neįrodė, jog įgyvendinant projekto „Bastionų komplekso statinių (tunelių, tiltų, kitų inžinerinių statinių) remonto, rekonstravimo, garažų griovimo ir valčių prieplaukos su tiltu į senÄ jį ravelinÄ statybos projektas Klaipėdoje“ sprendinius buvo numatytas ginčo statinių griovimas.

37. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad savivaldybė sandėliukus statė, valdė ar naudojo. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės nurodomi norminiai teisės aktai neįrodo, kad ginčo pastatai buvo pastatyti valstybės lėšomis ir nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo pastatus (sandėlius), kadangi nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ginčo pastatus esant valstybės nuosavybe (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

38. Taigi, konstatuotina, jog byloje nėra patikimų duomenų apie tai, jog ginčo pastatai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, daiktinės teisės į ginčo pastatus savivaldybės nebuvo įregistruotos. Nagrinėjant bylÄ negauta įrodymų, patvirtinančių, kad minėti Å«kiniai pastatai praeityje buvo valdomi valstybės ar Klaipėdos miesto savivaldybės. VÄ® Turto bankas, vykdantis valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ , pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog nėra perėmęs G. g. 5 ir 5A, Klaipėdoje, esančių pagalbinio Å«kio pastatų, t. y. minėtas turtas valstybei nepriklauso.

Taigi, Å¡ių aplinkybių pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo statinius nuosavybės ar patikėjimo teise valdo valstybė ar Klaipėdos miesto savivaldybė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

39. Pareiškėjai teisminio proceso metu įrodinėjo, kad ginčo sandėliukai reikalingi kurui laikyti. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė teigė, jog gyvenamuosiuose namuose įrengtas miesto centrinis šildymas.

40. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-236-265/2019, konstatavo, jog byloje yra pagrindas teigti, kad per ilgÄ laikÄ susiformavusi ginčo patalpų paskirtis buvo susijusi su G. g. 5 ir 5A esančių butų naudojimu. Å ios patalpos (sandėliukai) faktiÅ¡kai tarnavo bendram tikslui – butuose gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti: kietajam ir kitam kurui, reikalingam butams (namui) Å¡ildyti, laikyti.

41. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl pareiškėjų ir suinteresuoto asmens I. S. reikalavimų pagrįstumo, tai, ar gyvenamuosiuose namuose G. g. 5 ir 5A įrengtas miesto centrinis šildymas esminės reikšmės neturi, kadangi sandėliukai gali būti ir, kaip nustatyta iš pareiškėjų paaiškinimų bei pateiktų nuotraukų, yra naudojami ne tik kurui, tačiau ir kitiems buityje reikalingiems kitiems daiktams laikyti.

42. Teismo posėdyje paaiškinimus davę pareiškėjai paaiškino, kad keičiantis butų savininkams, sandėliukų patalpų valdymas pereidavo naujiems savininkams. Gyventojai vieni kitiems perduodavo raktus nuo sandėliukų. Tokiu būdu buvo perduodamas ir ginčo sandėliukų valdymas. Ginčų dėl naudojimosi sandėliukais tvarkos niekada nekilo, gyvenamųjų patalpų savininkai pagalbinėmis patalpomis – sandėliukais naudodavosi atvirai ir niekas iki teismo proceso nebuvo pareiškęs teisių į ginčo statinius.

43. Tiek iš pareiškėjų paaiškinimų, tiek ir iš byloje pateiktų ginčo statinių nuotraukų (3 t., b. l. 62-66, taip pat kadastro bylose esančios nuotraukos) nustatyta, kad gyvenamųjų namų kiemai uždari, vartai rakinami, niekas išskyrus gyventojus negali patekti ir naudotis ginčo statiniais, nes iki pat statinių įrengta tvora. Pažymėtina, kad tvora (betono siena) aprašyta ir gyvenamųjų namų G. g. 5 ir 5A archyvinėje byloje. Nurodyti tvoros (betono sienos) statybos metai – 1850 m.

44. PareiÅ¡kėja UAB „Turtasta“ ginčo patalpas perėmė iÅ¡ UAB „Rekosta“, gyvenamÄ sias patalpas įgijusios varžytinių metu 2009 m. liepos 16 d. ir 2009 m. spalio 9 d. UAB „Turtasta“ direktorė J. S. patvirtino, kad raktus nuo sandėliukų gavo iÅ¡ UAB „Rekosta“. Teisme paaiÅ¡kinimus davęs liudytojas K. S. patvirtino, kad UAB „Rekosta“ per varžytynes įgijo du butus esančius G. g. 5, kartu antstolis perdavė raktus nuo butų ir nuo sandėliukų, UAB „Rekosta“ investavo į sandėliukus, pakeitė duris, paklojo trinkeles, tvarkė stogÄ . Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina 2018 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Rekosta“ pažyma dėl atliktų sandėliukų einamojo remonto darbų ir fotonuotraukos (3 t., b. l. 40, 62-66).

45. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laikÄ daikto valdymas vienam iÅ¡ kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iÅ¡ jų valdymas atitiko Å¡io kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ yra pasisakęs, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį gali bÅ«ti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, laikas, kurį Å¡ie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančios galiojančio Civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

47. Taigi, nagrinėjant bylÄ nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. ginčo patalpas (sandėliukus) valdė teisėtai, ginčo statiniais buvo naudojamasi pagal nuo seno nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Kiekvieno buto savininkai naudojosi konkrečiu sandėliuku ir tarp gyventojų ginčo dėl to, kokiam butui koks sandėliukas priklauso nebuvo. Nenustatyta, jog pradedant naudoti konkretų sandėliukÄ bÅ«tų naudota prievarta ar slaptas užvaldymas, nurodytos ginčo patalpos buvo valdomos sÄ Å¾iningai visÄ valdymo laikÄ .

PareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. pradėdami valdyti sandėliukus buvo įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į daiktÄ , nes nebuvo jokių kliūčių trukdančių konkretų sandėliukÄ valdyti, jokie kiti asmenys nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. PareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. visÄ laikÄ Å¡iuos sandėliukus valdė atvirai, nesislapstydami, visi gyventojai žinojo, kuris sandėliukas kam priklauso, konkretus savininkas faktiÅ¡kai juo naudojasi pagal paskirtį, prižiÅ«ri ir tvarko - taigi pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I.

S. sandėliukus valdė sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, kaip savo; pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. Å¡iuos sandėliukus valdė nepertraukiamai daugiau nei deÅ¡imt metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.69 straipsnio 2 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnio 2 dalis). VÄ® „Registrų centras“, kuris yra įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ , nenurodė jokių priežasčių dėl kurių ginčo patalpos negalėtų bÅ«ti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjams įgijus nuosavybės teisę į ginčo patalpas bÅ«tų kliÅ«tis įforminti reikalingus dokumentus dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo.

48. Duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų ginčijamas valdymo sÄ Å¾iningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas negauta.

49. Nors teismo sprendimu jau konstatuota, kad suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad Å¡iuo metu yra priimti konkretÅ«s sprendimai dėl ginčo patalpų griovimo, pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neįrodinėjo, kad Å¡ie pastatai turėtų bÅ«ti griaunami dėl jų avarinės bÅ«klės. Nuosavybės teisė ginama Konstitucijos ir įstatymu, tad ketinant paimti daiktÄ , priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise ar tÄ teisę riboti dėl visuomenės poreikių, tai turi bÅ«ti sprendžiama įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.93, 4.100 straipsniai).

50. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sÄ lygos nustatyti, kad pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio patalpas, esančias atitinkamai G. g. 5, 5A, Klaipėdoje.

51. PareiÅ¡kėjai A. S., D. M., R. S., ir suinteresuotas asmuo I. S. praÅ¡o pripažinti nuosavybės teises į 1/6, o pareiÅ¡kėja UAB „Turtasta“ į 1/3 pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡io pastato kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastatÄ sudaro Å¡eÅ¡ios patalpos, tačiau jų dydis nėra vienodas, todėl pareiÅ¡kėjams ir suinteresuotam asmeniui I. S. nuosavybės teisės pripažintinos į atitinkamais indeksais pažymėtas patalpas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 52. 2019 m. gegužės 15 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., b. l. 104-106), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 533 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti, kad A. N. ir J. N. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį G. g. 5A, Klaipėda. Nustatyti, kad A.

S. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpÄ , kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėta 1-6. Nustatyti, kad D. M. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpÄ , kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėta 1-2.

Nustatyti, kad R. S. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpÄ , kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėta 1-3. Nustatyti, kad UAB „Turtasta“ įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpa, kurios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėtos 1-4 ir 1-5.

Suinteresuoto asmens I. S. reikalavimÄ tenkinti ir nustatyti, kad I. S. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpÄ , kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėta 1-1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti kadastrinių matavimų bylas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Audra Ežerskė