2020-07-09 Nr. CB-7804-2-55-3-02679-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3302

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. birželio 30 d. gautu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Istpro“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, priimtos sprendžiant pareiškėjo UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo klausimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo tarp šalių dominuojančius statybos rangos teisinius santykius, o šį neteisingą kvalifikavimą iš esmės lėmė teismų netinkamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rangos teisinius santykius ir buhalterinės apskaitos ypatumus, aiškinimas ir jų (ne)taikymas (CK 6.441 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis, 6.662 straipsnio 1 dalis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1,18 dalys ir 12 straipsnio 1 dalis, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis, 77 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis); 2) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai statytojo (užsakovo) atsakomybę už normatyvinių statybos dokumentų parengimą, įsigijimą ir saugojimą perkėlė rangovui, tokiu būdu apribodamas jo materialiąją teisę gauti sulygtą atlygį iš statytojo už jo naudai atliktus atitinkamos apimties statybos rangos darbus; 3) teismai, aiškindami ir taikydami Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnį, reglamentuojantį teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, nukrypo nuo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo suformuotos taikymo ir aiškinimo praktikos; 4) teismai padarė esminius civilinio proceso teisės normų pažeidimus, nes netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis); 5) apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, motyvai yra formalūs, deklaratyvūs ir neišsamūs.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde teisiniais argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė