64ad0a25-a4e5-4e22-92d1-49bb60c9aa4b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-668-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10126-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 38.; 44.5.2.16. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Petkuvienės ir Jelenos Å iÅ¡kinos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 7 800,26 Lt žalai atlyginti.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010-05-06 eismo įvykio metu buvo sužalota I. M.. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas D. P., atsakovas yra apdraudęs eismo įvykio metu D. P. vairuoto automobilio savininkų (valdytojų) atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.Dėl eismo įvykio I.

M. buvo laikinai nedarbinga, taip pat neteko dalies darbingumo. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo I. M. 4 736,49 ligos paÅ¡alpÄ bei 5 200,18 Lt ir 2 600,08 Lt netekto darbingumo vienkartines kompensacijas. Atsakovas ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ atlygino tik iÅ¡ dalies – sumokėjo ieÅ¡kovui 4 736,49 Lt.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog I. M. finansinė padėtis dėl netekto darbingumo pablogėjo, o ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos apsaugojo I.

M. turtinius interesus, o ne pagerino I. M. turtinę padėtį, lyginant jÄ su buvusia iki eismo įvykio. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-18 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 7 800,26 Lt žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė visus dokumentus, patvirtinančius padarytos žalos dydį, nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis apskaičiuotas netekto darbingumo periodinės kompensacijos I.

M. dydis, pateikė dokumentus, įrodančius, kokia I. M. buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija, taip pat pateikė dokumentus, įrodančius, kad netekto darbingumo periodinė kompesacija I. M. paskirta būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Ieškovo reikalavimus pirmosios instancijos teismas tenkino vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, t.y., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad kai socialinio draudimo įstaiga iÅ¡moka žalÄ patyrusiam asmeniui socialines draudimo iÅ¡mokas ir pareiÅ¡kia reikalavimÄ jas grÄ Å¾inti žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalÄ padariusio asmens susiklosto triÅ¡aliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimo, kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argimentais.              1. Naujasis kreditorius (VSDFV Kauno skyrius) negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (I.

M.) (CK 6.113 str.), o skolininkas (UAB DK „PZU Lietuva“) turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas savo subrogacinį reikalavimÄ atsakovui kaip kaltininko atsakomybę pagal įstatymÄ apdraudusiam asmeniui (atsakingam draudikui) gali realizuoti įstatymais nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kaip nukentėjęs asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kontatavęs, kad žalÄ padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normonis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.             2.

IÅ¡ netekto darbingumo kompensacijos mokėjimÄ reglamentuojančių teisės normų darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡mokama netekto darbingumo socialinė iÅ¡moka nėra siejama su objektyviu dėl asmens sužalojimo padarytos žalos įvertinimu, kuris visais atvejais taikomas nustatant padarytos turtinės žalos dydį pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad I. M. finansinė padėtis dėl nustatyto netekto darbingumo pablogėjo, o iÅ¡mokėtos vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos apsaugojo jos turtinius interesus, bet nesudarė galimybių pagerinti turtinę padėtį lyginant jÄ su buvusia prieÅ¡ teisių pažeidimÄ .             IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu nesutiko.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.1. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kokios buvo paskirtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos I. M., taip pat buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad kompensacijos I. M. buvo paskirtos būtent dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-496/2008 nurodė, kad turėtų bÅ«ti preziumuojama, jog iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija. Nors atsakovas ir teigia, kad I.

M. iÅ¡mokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos virÅ¡ija nuketėjusios eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ , tačiau nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.AiÅ¡kindamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (NADPLSDÄ®) nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visos pagal NADPLSDÄ® mokamos draudimo iÅ¡mokos (tiek periodinės, tiek vienkartinės) įstatymų leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, tai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog tokios draudimo iÅ¡mokos, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 6.249 str. 1 d., yra vienas iÅ¡ CK 6.249 str. 1 d. iÅ¡vardintų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis priimta civilinėje Nr.3K-3-571/2007, 2014-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2014).

Tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kad CK 6.290 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kinamas kitų CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, inter alia NADPLSDÄ®, nuostatų kontekste, reiÅ¡kia, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį.

Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo iÅ¡mokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali bÅ«ti lygus socialinio draudimo iÅ¡mokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala (Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimas).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų iÅ¡mokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-496/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2013, 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2014).

Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2014.).Byloje nekilo ginčas dėl to, kad I.

M. 2010-05-06 – 2010-09-15 buvo laikinai nedarbinga, taip pat neteko 25 procentų, vėliau – 10 procentų darbingumo dėl 2010-05-06 įvykusio eismo įvykio, kurį sukėlė D. P., pažeidęs KET 9 p. reikalavimus. Eismo įvykio metu D. P. vairavo automobilį MB2228, v.n. (duomenys neskelbtini) šio automobilio valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs atsakovas.Dėl 2010-05-06 – 2010-09-15 laikino nedarbingumo I.

M. ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 4 736,49 Lt ligos paÅ¡alpÄ (4 b.l.), taip pat ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatais, iÅ¡mokėjo I. M. 5 200,18 Lt ir 2 600,08 Lt neteko darbingumo vienkartines kompensacijas (9, 10, 63, 64 b.l.) Kadangi ieÅ¡kovas, įrodinėdamas I. M. patirtos žalos (negautų pajamų) dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, o atsakovas juose pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, kad realus I.

M. patirtos žalos dydis mažesnis, nei iÅ¡mokėtos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar tokios žalos apskritai nepatirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo I. M. iÅ¡mokėtas netekto darbingumo vienkartinių kompensacijų sumas. Atsakovas remiasi tik I. M. darbo užmokesčio, gauto iki eismo įvykio, duomenimis (57 b.l.). Tačiau, kaip jau nurodyta, dėl eismo įvykio sumažėjo I. M. darbingumas, o tai riboja I. M. galimybės darbo rinkoje.

Be to, asmens sveikatos sužalojimu padaryti nuostoliai objektyviai nustatomi tik apytikriai, kiekvienu atveju sudėtinga juos tiksliai įrodyti. IÅ¡laidos už sveikatos atkÅ«rimo priemones (vaistus, procedÅ«ras, priežiÅ«rÄ , papildomÄ maitinimÄ ar prisitaikymÄ asmeniui gyventi prie aplinkos su sveikatos pakitimais) pagrindžia asmens dėl sveikatos sužalojimo patirtus nuostolius. Å ių turėtų iÅ¡laidų kaip nuostolių atlyginimo dydžio, nesant akivaizdaus kompensacinio pervirÅ¡io, nėra pagrindo pripažinti kaip sužaloto asmens praturtėjimÄ be teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjos                                                                                                Rūta Burdulienė Rūta Petkuvienė Jelena Šiškina