64ac4668-e112-495c-ac0e-fb7f18d8cb5c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as Civilinė byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) N U T A R T I S 2020 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams V. M. ir V. M. tikroji Å«kinė bendrija „MeÅ¡kinas“ dėl nuostolių priteisimo, trečias asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, BUAB „Eurotech.Lt“, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams V. M. ir V. M. tikroji Å«kinė bendrija „MeÅ¡kinas“ dėl nuostolių priteisimo, trečias asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, BUAB „Eurotech.Lt“. Ginčas tarp Å¡alių kilo, nes atsakovas praleido piniginių prievolių įvykdymo terminus pagal lizingo sutartį. Lizingo sutarties dalykas buvo parduotas ir gautos sumos įskaitytos į ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

Likusi nuostolių dalis buvo priteista ieškovui solidariai iš atsakovų. Šiame procese Vilniaus apygardos teismas 2015-05-28 sprendimu nusprendė: „Priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, į.k. 111568069, solidariai iš atsakovų V. M. TŪB „Meškėnas“, į.k. 167254494, ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 9760,80 eurų (33 702,08 Lt) nuostolį iš turto pardavimo, 21,03 eurų (72,60 Lt) papildomų išlaidų, 566,39 eurų (1955,63 Lt) palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2013-05-27 iki sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 10348,22 eurų sumos.“ Teismas nustatė:

„ieÅ¡kovas siekdamas realizuoti turtÄ (Spaudos stakles ir Spausdinimo įrenginį) skelbė du aukcionus dėl Å¡io turto pardavimo, nepavykus parduoti aukciono bÅ«du, turtÄ pardavinėjo per savo partnerius, kurie apie parduodamÄ turtÄ skelbė vieÅ¡ai, tačiau norinčių įsigyti turtÄ neatsirado. Turtas taip pat buvo siÅ«lomas ir atsakovams už likutinę vertę, tačiau net ir patys atsakovai atsisakė jį įsigyti. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Å¡is turtas buvo pardavinėjamas ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose, kur buvo organizuojamas tarptautinis internetinis aukcionas, tačiau už ieÅ¡kovo patvirtintÄ turto kainÄ (500 eurų ir 1000 eurų) pirkėjų neatsirado, todėl siekiant toliau nedidinti nuostolių, turtas buvo parduotas tiems pirkėjams, kurie pageidavo tokį turtÄ Ä¯sigyti, tuo pačiu pasiÅ«liusiems didžiausiÄ kainÄ (b.l. 156-221, 1 tomas).

Kitų duomenų apie realias galimybes parduoti turtÄ didesne kaina, nei jis buvo parduotas, byloje nėra. <...> Aplinkybė, jog Spaudos staklių ir Spausdinimo įrenginio įsigijimo kaina 2006 metais buvo atitinkamai 55 027,80 eurų ir 24 617,70 eurų, o pardavimo kaina tik 1210 litų ir 726 litų, neįtakoja susidariusios situacijos kitokio vertinimo, kadangi ginčo turtas yra itin specifinis, naudotas ilgÄ laikÄ ir akivaizdžiai neturintis didelės paklausos rinkoje.“ Turtas kuris buvo parduodamas: naudotos spaudos staklės ADAST DOMINANT 724, pagamintos 1984 m. ir naudotas spausdinimo įrenginys – stakles HEIDELBERG, pagamintas 2001 m.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teismas klaidingai nustatė aplinkybę, apie tai jog pirkėjo aukcione neatsirado, nes aukcione kaina buvo pasiÅ«lyta, tačiau ieÅ¡kovas tai nuslėpė. Å ia aplinkybę grindžia tuo, kad gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ UAB „Gaudi“, kuriame nurodyta, jog 2010 metais dalyvavo aukcione, tačiau ADAST Dominant 724 nebandė pirkti dėl pakilusios per didelės kainos, dėl to nusipirko kitÄ spaudos maÅ¡inÄ RYOBI 520. Taip pat pridėjo prikimo pardavimo sutartį iÅ¡ kurios matyti, jog UAB „Gaudi“ nusipirko spaudos maÅ¡inÄ RYOBI 520.

IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodo, jog bÅ«tų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, kadangi atsakovas siekia antrÄ kartÄ bylinėtis dėl to paties dalyko; praleistas proceso atnaujinimo naikinantis 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; praleistas proceso atnaujinimo naikinantis 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sužinojimo apie aplinkybes, kurias pareiÅ¡kėjas laiko naujai paaiÅ¡kėjusiomis. PareiÅ¡kėjas neįrodė dviejų bÅ«tinų įstatyme nustatytų sÄ lygų procesui atnaujinti, nes pareiÅ¡kėjo nurodytos apylinkės galėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir Å¡ios aplinkybės nėra susijusios su ginču.

PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ . Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip iÅ¡imtinis bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka.

Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (LR CPK 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimÄ svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti du dalykus: ar yra bent vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesÄ ; jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikÅ¡mingas pačiam procesui. Taip pat ar nėra praleisti įstatyme nustatyti terminai. Pagal CPK 368 straipsnį, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ .

PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Remiantis bylos medžiaga, procesas buvo užbaigtas Vilniaus apygardos teismo 2015-05-28, sprendimu, kuris įsiteisėjo jo priėmimo dienÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas teisme gautas 2020-05-29, atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad nebuvo praleistas 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad apie aplinkybes sudarančias pagrindÄ atnaujinti procesÄ sužinojo iÅ¡ UAB „Gaudi“ gauto elektorinio laiÅ¡ko. Å is laiÅ¡kas pridėtas prie pareiÅ¡kimo. LaiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjas gavo 2020-05-20. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i aplinkybė, jog UAB „Gaudi“ nesiÅ«lė kainos už ginčo įrenginius buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, nes joks asmuo nedalyvavo aukcione dėl ginčo įrenginių pardavimo, o aplinkybė, jog UAB „Gaudi“ įsigijo kitÄ Ä¯renginį, negu dėl kurio kilo ginčas galėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu, jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, jog viena aplinkybė buvo žinoma, o kita aplinkybė galėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu, dėl to pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkintinas. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydama teismo atnaujinti procesÄ , pagrindu nurodo CPK 366 str. 1 d. 2 p. Pažymėtina, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013). Teismas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui keliamų reikalavimų.

Minėta teisės norma nustato, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinimas, jeigu naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindinis kriterijus, apibÅ«dinantis naujai paaiÅ¡kėjusiÄ esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi Å¡ia aplinkybe praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi bÅ«ti vertinami ne tik subjektyvÅ«s, bet ir objektyvÅ«s sužinojimo kriterijai (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, kad teismų praktika, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad Å¡is neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti, sudarant sÄ lygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Pažymėtina, kad teismų praktika, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad Å¡is neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti, sudarant sÄ lygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ ir kitus procesinius dokumentus grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , netgi atmesti ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir kt.

Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ankstinės galios, iÅ¡skyrus LR CPK nustatytus atvejus. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ .

Kaip minėta, kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo aplinkybė, kad UAB „Gaudi“ nusipirko spaudos maÅ¡inÄ RYOBI 520, pagamintÄ 1989 m., nėra susijusi su Å¡alių ginčų, nes ginčas kilo dėl kitų įrenginių pardavimo kainos realumo, t. y. naudotų spaudos staklių ADAST DOMINANT 724, pagamintų 1984 m. ir naudoto spausdinimo įrenginio – staklių HEIDELBERG, pagamintų 2001 m.

PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Gaudi“ laiÅ¡ke parašė: „ADAST Dominant 724 net nebandėme pirkti dėl pakilusios (mums per didelės) kainos“, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ , nes tai niekaip neprieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo sprendime nustatytoms aplinkybėms, jog minėtų įrenginių aukcione nepavyko parduoti du kartus iÅ¡ eiles, nes UAB „Gaudi“ patvirtino, jog nepasiÅ«lė kainos už kuriÄ norėtų pirkti naudotas spaudos stakles ADAST DOMINANT 724, pagamintas 1984 m.

Taigi pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės negalėtų bÅ«ti pagrindas ginÄÄ iÅ¡spręsti kitaip. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovo naudai buvo priteisti jo patirti nuostoliai iÅ¡ atsakovų, iÅ¡ nuostolių atėmus įrenginių pardavimo kainÄ , taigi, net jei ir pareiÅ¡kėjas pagrįstų, jog po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paaiÅ¡kėjo jog įrenginių kainos buvo nesÄ Å¾iningai mažos ir turėjo bÅ«ti didesnės, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti visÄ procesÄ ir pakartotinai spręsti dėl nuostolių dydžio, tačiau – tik dalyje, kurioje parduotų įrenginių kaina bÅ«tų nesÄ Å¾ininga.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas ginčas paaiÅ¡kėjus jo nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjas neginčija pačių nuostolių dydžio, tik aplinkybę, jog į priteistÄ skolos dydį turėjo bÅ«ti įskaityta didesnė parduotų įrenginių kaina. Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybės neturėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ yra atmestinas.

Valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistinos 11,99 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 293 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas teismo 2020-07-09 nutartimi (CPK 96 straipsnis). Teismas vadovaudamasis CPK 370 str., 290-292 str. n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo V. M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,99 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas ir 293 Eur žyminį mokestį. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

SumokėjimÄ pagrindžiantį dokumentÄ reikia pateikti sprendimÄ priėmusiam teismui. Å i nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miestoė apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis