2019-12-30 Nr. AB-24342-3-63-3-00632-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3158-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00632-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Lietuvos advokatūros apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja advokatė R. A. (toliau – ir pareiškėja, advokatė) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius, atsakovas) 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (11.2)SI-8068 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių pateikti jos 2018 m. vasario 5 d. užklausime dėl informacijos pateikimo prašomą informaciją: duomenis apie atsakovo R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus nuo užklausimo pateikimo, t. y. nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 5 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji, veikdama kaip praktikuojanti advokatė, įrašyta į Lietuvos advokatūros praktikuojančių advokatų sąrašą, atstovaudama savo klientės interesams civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje taip pat sprendžiamas klausimas dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, 2018 m. vasario 5 d. užklausimu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama pateikti informaciją apie R. R., civilinės bylos atsakovo, gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus. Prašymo teisiniu pagrindu nurodė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-3041-824/2018, joje sprendžiamą klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir būtinumą nustatyti faktines aplinkybes dėl abiejų tėvų, tame tarpe atsakovo R. R., turtinės padėties, gaunamų (gautų) pajamų. Prie užklausimo pridėjo atstovavimo sutartį, patvirtinančią faktą, jog ji kaip advokatė atstovauja K. R., t. y. civilinės bylos ieškovės, interesams. Atsakovas atsisakė pateikti prašomą informaciją dėl to, kad nepateiktas R. R. rašytinis ar jam prilyginamas sutikimas arba jo prašymas dėl duomenų teikimo, nenurodytas duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas ir prašomos pateikti informacijos ryšys su nagrinėjama byla.

3. Pareiškėja skundo reikalavimą grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtina advokato teisė gauti informaciją (tame tarpe net ir sudarančią asmens ypatingus duomenis), neapibrėžiant asmens duomenų subjektų rato, t. y. neapsiribojant vien advokato kliento duomenimis, kuriuos advokatui gali pateikti ir pats klientas ir kad tokiai informacijai gauti nėra reikalingas duomenų subjekto sutikimas. Esamas teisinis reguliavimas, bendrieji advokatūros veiklos principai įpareigoja advokatą, besikreipiantį dėl informacijos, reikalingos teisinėms paslaugoms teikti, bendrais bruožais pagrįsti prašomų duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, o ne kiekvienam tam tikrų duomenų valdytojui pateikti visos civilinės ar kitokios bylos medžiagą, atskleisti savo klientų ir bylos duomenis. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies nuostatuose įtvirtintos konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla pareiga numatyti tokias advokatų teises, kad jie galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir teikti veiksmingą teisinę pagalbą. Advokatai, padėdami įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą, tam tikrais atvejais turi remtis informacija, kurią turi valstybės ir savivaldybių institucijos, tokia informacija, kurios negali gauti jo atstovaujamas asmuo.

4. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriuje 2018 m. vasario 7 d. buvo gautas advokatės R. A. užklausimas (prašymas), kuriame advokatė nurodė, jog atstovauja klientės K. R. interesams civilinėje byloje Nr. e2-3041-824/2018 dėl santuokos nutraukimo su R. R. ir, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl yra svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su R. R. turtine padėtimi ir gaunamomis pajamomis. Buvo atsisakyta pareiškėjai pateikti informaciją apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius 3 metus, nes advokatė nepateikė R. R. rašytinio ar jam prilyginto sutikimo / prašymo dėl duomenų teikimo, taip pat nepagrindė prašomos informacijos ryšio su teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) teritoriniams skyriams, gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant rašytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Nuostata „išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai <...> sutikimo nereikia“ reiškia nuorodą į specialiąsias teises normas, suteikiančias konkrečiam subjektui teisę gauti Fondo valdybos valdomus duomenis apie asmenį, t. y. tokia teisė turi būti numatyta tų subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

7. Atsakovas teigė, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje buvo ir yra įtvirtinta advokato teisė atitinkamai veikti, tačiau neįtvirtinta institucijos pareiga besąlygiškai įgyvendinti tokią advokato teisę. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte advokato teisė gauti reikalingą informaciją nėra absoliuti, o įgyvendinama advokato kreipimesi pateikiant duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu ir, kai tenkinamos kitų teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, sąlygos. Fondo administravimo įstaigos, būdamos atsakingos už teisėtą informacijos apie apdraustųjų ir išmokų gavėjų paskleidimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi įsitikinti, ar advokatui tam tikra informacija apie asmenį yra būtina jo funkcijoms atlikti, ar yra prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšys su teisinių paslaugų teikimu, tam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 3 ir 4 straipsniuose numatytus reikalavimus. Todėl Fondo administravimo įstaigos, priimdamos sprendimą dėl duomenų teikimo, turi nustatyti teisėtą duomenų teikimo pagrindą, numatytą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnyje, įvertinti duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykį, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pateikti duomenis tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnį vienas iš advokatų veiklos principų yra kliento paslapties neatskleidimas, t. y. advokatas yra įpareigotas saugoti tik savo kliento duomenis, tuo tarpu VSDĮ 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja Fondo administravimo įstaigas saugoti paslaptyje visų draudėjų, apdraustųjų ir išmokų gavėjų duomenis. Advokatės R. A. prašyme pateikti duomenys kėlė abejonių dėl prašomų trečiojo asmens duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu ir tokių duomenų apimties, nes nepakako duomenų, kad įvertinti, ar prašymu siekiama apibrėžto ir teisėto tikslo, ar yra tenkinami asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai ar pagrįstas asmens, kurio duomenų prašoma, ryšys su nagrinėjama byla ir teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Advokatės prašomi duomenys buvo reikalingi civilinėje byloje, kurioje ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl teismas yra aktyvus ir esant būtinybei gali savo iniciatyva išsireikalauti reikalingus duomenis.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir VSDFV) atsiliepime prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti.

10. VSDFV nurodė, kad pareiškėja prašyme VSDFV Klaipėdos skyriui konkretaus pagrindimo, kaip prašomi duomenys yra susiję su teisinėmis paslaugomis, nepateikė. Advokato teisė reikalauti informacijos nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Advokatūros įstatymo 44 straipsnis reglamentuoja advokato teisę atitinkamai veikti, tačiau joje neįtvirtinta atsakovui besąlygiška pareiga įgyvendinti tokią advokato teisę. Fondo valdyba ir teritoriniai skyriai yra atsakingi už teisėtą informacijos apie apdraustuosius paskleidimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi įsitikinti, ar advokatui tam tikra informacija apie asmenį yra būtina jo funkcijoms atlikti, ar yra prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšys su teisinių paslaugų teikimu. Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad duomenys reikalingi pateikti teismui, tačiau nėra nurodyta, kodėl reikia prašyme nurodytų duomenų, kokios aplinkybės bus įrodinėjamos remiantis prašoma informacija, kodėl reikia duomenų už paskutinius 3 metus ir kaip šie duomenys yra susiję su teisinių paslaugų teikimu. Dėl šių priežasčių VSDFV Klaipėdos skyrius negalėjo pagal prašyme pateiktą informaciją įvertinti, ar advokatės prašomi asmens duomenys bus tvarkomi teisėtai ir, kad jai bus pateikta tik tiek asmens duomenų, kiek jų reikia konkrečioms teisinėms paslaugoms suteikti. Advokatės prašomus duomenis galėjo išsireikalauti pats teismas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepime prašė pareiškėjos patikslintą skundą patenkinti.

12. Lietuvos advokatūra nurodė, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta, kad advokatai turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų, t. y. įtvirtinta teisė apima informacijos ir duomenų (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis) gavimą iš registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų. Advokato teisių reguliavimas nėra savitikslis – jos numatytos, kad advokatai galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą ir, panaudoję visas teisėtas gynybos priemones, padėtų užtikrinti asmens teises į teisminę gynybą. Pareiškėja, veikdama kaip advokatė, atstovaudama savo klientės K. R. interesams, pagrįstai 2018 m. vasario 5 d. užklausimu argumentuotai kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl informacijos pateikimo. Pareiškėjos prašymas atitiko galiojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, nes prašyme buvo nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas (sprendžiamas civiline tvarka nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas), teikimo ir gavimo teisinis pagrindas (atstovavimo sutartis) ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis (nurodomi konkretūs prašomi duomenys). Pareiškėjos prašyme dėl informacijos pateikimo buvo pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, dėl duomenų (informacijos) reikalingumo (ryšio su teikiamomis teisinėmis paslaugomis), jų apimties, sprendžia aukštos kvalifikacijos teisininkas – advokatas, vadovaudamasis savo profesinėmis žiniomis – teisės normomis bei formuojama kasacinio teismo praktika. Atsakovas, skirtingai nuo advokato, atstovaujančio savo klientui byloje, neturi galimybės atlikti vertinimo dėl prašomų duomenų būtinumo. Teisinis reguliavimas advokatų, kaip tam tikrų asmens duomenų, prašomų suteikti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio tvarka ir sąlygomis, gavėjų, neįpareigoja teikti paaiškinimo su visais procesiniam dokumentų būdingais motyvais ir teisiniais argumentais duomenų valdytojui, kokios aplinkybės byloje bus įrodinėjamos, remiantis gautais dokumentais.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos patikslintą skundą patenkino ir panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (11.2)SI-8068, nutraukė administracinę bylą dalyje dėl įpareigojimo VSDFV Klaipėdos skyrių atlikti veiksmus – pateikti pareiškėjai advokatei R. A. informaciją pagal jos 2018 m. vasario 5 d. prašymą, atmetė Lietuvos advokatūros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja advokatė R. A. 2018 m. vasario 5 d. prašymu (užklausimu), vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama pateikti informaciją apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus. Pareiškėja prašyme nurodė, jog ji atstovauja klientės K. R. interesams Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3041-824/2018 dėl santuokos nutraukimo su R. R.. Nurodė, jog šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl yra svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi ir gaunamomis pajamomis. Advokatė kartu su prašymu pateikė: atstovavimo sutarties kopiją; asmens tapatybės dokumento kopiją; advokato pažymėjimo kopiją; Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo išrašo kopiją. VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (11.2)SI-8068, vadovaujantis VSDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 5, 6 straipsniais, atsisakė patenkinti pareiškėjos 2018 m. vasario 5 d. prašymą pateikti informaciją. Sprendime nurodė, jog nepateiktas R. R. rašytinis ar jam prilyginamas sutikimas arba jo prašymas dėl duomenų teikimo, nenurodytas duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas ir prašomos pateikti informacijos ryšys su nagrinėjama byla. Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (11.2)SI-8068, jį apskundė Fondo valdybai. Fondo valdyba 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (14.59)I-2292 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti VSDFV Klaipėdos skyrius sprendimą.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog nebėra aktualus jos prašymas dėl duomenų gavimo apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas, nes šie duomenys gauti civilinėje byloje teismui pareikalavus. Pareiškėja teismo prašė įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes galiojant ginčijamam sprendimui ateityje gali būti apsunkinta jos kaip advokatės galimybė gauti reikiamą informaciją, atstovaujant atstovaujamuosius ir užtikrinant jų teisę į gynybą.

16. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei šios nuostatos taikymą išaiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs tai, kad skundžiamas sprendimas yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir galiojantis, nors jis ir prarado aktualumą, vykdė kontrolinio pobūdžio funkcijas ir vertino ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Teismas, įvertinęs Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, teismų praktiką, konstatavo, kad advokato, užtikrinančio atstovaujamojo teisę į kvalifikuotą teisinę pagalbą, teisė gauti reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų yra kildinama iš Advokatūros įstatymo, reglamentuojančio advokato profesinę veiklą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas, kad teismas gali išsireikalauti bylai reikalingus duomenis, nepaneigia advokato teisės šiuos duomenis rinkti pačiam. Teismas padeda proceso šalims gauti įrodymus tuo atveju, kai jos negali pačios tai padaryti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalis, CPK 179 straipsnio 2 dalis). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti bylos dalyviai, tame tarpe ir proceso šalių atstovai (ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 d.). Viešojo administravimo institucijos negali interpretuoti teisės normų turinio ir suvaržyti įrodymų rinkimo galimybę proceso šalies atstovui – advokatui.

18. Teismas, įvertinęs VSDĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 6 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018 pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, įstatymuose nustatytais atvejais (VSDĮ 15 straipsnio 2 dalis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas), duomenų gavėjui prašyme nurodžius asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, privalo teikti tokius duomenis. Pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą advokatei suteikta teisė gauti duomenis iš valstybės ir iš valstybės ir savivaldybių institucijų, todėl jai pateikus motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis, VSDFV Klaipėdos skyrius privalėjo šiuos duomenis teikti.

19. Teismas iš pareiškėjos 2018 m. vasario 5 d. prašymo (užklausimo) nustatė, jog ji nurodė: duomenų naudojimo tikslą – nustatyti atsakovo R. R. turtinę padėtį, nes civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo; gavimo pagrindą – nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3041-824/2018 dėl santuokos nutraukimo su atsakovu R. R. (nurodytas teisinis pagrindas – Advokatūros įstatymo 44 straipsnis), prašomų duomenų apimtis – informaciją apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus. Pareiškėja prie prašymo pridėjo: atstovavimo sutarties kopiją; asmens tapatybės dokumento kopiją; advokato pažymėjimo kopiją; Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo išrašo kopiją.

20. Teismas sprendė, kad pareiškėja prašyme nurodė pakankamą informaciją, pagal kurią VSDFV Klaipėdos skyrius galėjo nustatyti prašomų duomenų tikslą, pagrindą ir apimtį. Šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyrius ginčijamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, jog nepateiktas R. R. rašytinis ar jam prilyginamas sutikimas arba jo prašymas dėl duomenų teikimo ir, kad pareiškėjos prašyme nenurodytas teikimo ir gavimo teisinis pagrindas ir prašomos pateikti informacijos ryšys su nagrinėjama byla.

21. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pateikti informaciją apie R. R. gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundas dėl administracinio akto panaikinimo tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

22. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus bei vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, byloje nesant duomenų, jog pažeidžiamos kieno nors teisės ar įstatymų saugomi interesai atsisakius nuo šio skundo reikalavimo, administracinė byla šioje dalyje nutraukė.

23. Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos advokatūros prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, pagal kuriuos: teisinė prielaida trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nustatymas, kad išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos jo teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu; sąvoka „galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamos ar apginamos jo teisės“ yra vertinamoji ir kiekvieną kartą atsižvelgus į konkrečios administracinės bylos kontekstą turi būti sprendžiama dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvimo, t. y. įvertinama priimto teismo sprendimo reikšmė ir poveikis trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir konstatuojama, ar priimtu teismo sprendimu yra patenkintos ar apgintos jo teisės; kitais atvejais teisinių prielaidų priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui ABTĮ nenumato, nurodė, kad Lietuvos advokatūra nagrinėjamoje byloje palaikė pareiškėjos poziciją, atsiliepime nenurodė, kaip skundo išsprendimas paveiks jos teises ir pareigas.

24. Teismas sprendė, kad priimtu teismo sprendimu nėra patenkintos ar apgintos Lietuvos advokatūros teisės, nes teismo sprendimu apgintos pareiškėjos teisės, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą konkrečioje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 25. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą dalyje dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (11.2) SI-8068 panaikinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o kitoje dalyje skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytu šios nutarties 18 punkte, akcentuodamas VSDĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymi, kad atitinkamo subjekto sutikimas yra tik vienas iš duomenų teikimo (gavimo) teisėtumo pagrindų, tačiau ne vienintelis. Nuostata „išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai <...> sutikimo nereikia“ reiškia nuorodą į specialiąsias teisės normas, suteikiančias konkrečiam subjektui teisę gauti VSDFV valdomus duomenis apie asmenį, t. y. tokia teisė turi būti numatyta tų subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

27. Atsakovas nurodo, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Šią nuostatą patikslina Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad vienkartinio teikimo atveju asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą, kuriame turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Taigi, šios advokato teisės įgyvendinimas, kaip ir kitų asmenų teisių, yra siejamas su tam tikromis pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų. VSDĮ 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja Fondo valdybos administravimo įstaigas saugoti paslaptyje visų draudėjų, apdraustųjų ir išmokų gavėjų duomenis, o Advokatūros įstatyme nėra ir nebuvo nenumatyta specialių teisės normų, leidžiančių netaikyti minėto straipsnio reikalavimų.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016, įvertinęs Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu.

29. Atsakovas laikosi pozicijos, kad VSDĮ 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja Fondo administravimo įstaigas saugoti paslaptyje visų draudėjų, apdraustųjų ir išmokų gavėjų duomenis, o Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 4 punkte numatytas vienas iš advokatų veiklos principų yra kliento paslapties neatskleidimas. Taigi, advokatas yra įpareigotas saugoti tik savo kliento duomenis. Advokato teisė gauti informaciją, reikalingą teisinėms paslaugoms teikti, negali būti priešinama Fondo valdybos administravimo įstaigų pareigai saugoti visų draudėjų, apdraustųjų ir išmokos gavėjų duomenis bei pareigai duomenis teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka (VSDĮ 34 straipsnio 17 punktas).

30. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-12-2004 ir 2017 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017 konstatuota, kad advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Tai patvirtina ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė motyvuotai atsisakyti pateikti advokatui prašomus dokumentus ar jų kopijas. Taigi, Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje yra įtvirtinta advokato teisė atitinkamai veikti, tačiau neįtvirtinta institucijos pareiga besąlygiškai įgyvendinti tokią advokato teisę.

31. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodytu šios nutarties 20 punkte, pažymi, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte numatyta advokato teisė galėtų būti įgyvendinama, tačiau tik jei yra įvykdomas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto reikalavimas, t. y. advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, bei tenkinamos kitų teisės normų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, sąlygos. Asmens duomenys Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju) (6 straipsnis), kuriame turi būti nurodytas duomenų panaudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Fondo administravimo įstaigos, būdamos atsakingos už teisėtą informacijos apie apdraustųjų ir išmokų gavėjų paskleidimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi įsitikinti, ar advokatui tam tikra informacija apie asmenį yra būtina jo funkcijoms atlikti, ar yra prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšys su teisinių paslaugų teikimu tikslu tinkamai įgyvendinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 („privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis“) bei 4 („tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti“) punktuose numatytus reikalavimus. Taigi, Fondo administravimo įstaigos, priimdamos sprendimą dėl duomenų teikimo, turi nustatyti teisėtą duomenų teikimo pagrindą, numatytą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnyje, įvertinti duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykį, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pateikti duomenis tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4897-189/2015 yra pažymėta, kad „prašomų dokumentų ryšiu su teisinių paslaugų teikimu turi būti įsitikinusi prašomu pateikti dokumentu, ar informaciją disponuojanti (valdanti) valstybės ir savivaldybės institucija. Taigi paminėta teisės nuostata atitinkamą dokumentą prašančiam asmeniui (advokatui) suteikia teisę jį gauti tik tuo atveju, kai dokumentu disponuojančiai institucijai nelieka abejonių dėl ryšio tarp prašomo pateikti dokumento ir advokato teikiamų teisinių paslaugų klientui“.

33. Atsakovo teigimu, pareiškėjos prašyme pateikti duomenys kėlė abejonių dėl prašomų trečiojo asmens duomenų, kurių apsaugą užtikrina Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo imperatyviosios nuostatos, ryšio su teisinių paslaugų teikimu ir tokių duomenų apimties, t. y. buvo nepakankami įvertinti, ar prašymu siekiama apibrėžto ir teisėto tikslo, ar yra tenkinami asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai ar pagrįstas asmens, kurio duomenų prašoma, ryšys su nagrinėjama byla ir teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

34. Atsakovas akcentuoja, kad teismas vadovavosi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kaip asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi, tačiau visiškai neįvertino to, jog tvarkant asmens duomenis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu privalo būti laikomasi privalomų procedūrų supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, todėl nesutiktina su teismo nurodytu, jog VSDFV Klaipėdos skyrius „duomenų gavėjui prašyme nurodžius asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo ir gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, privalo teikti tokius duomenis“.

35. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017 konstatavo, jog duomenų subjekto teisė nesutikti, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais būtų tvarkomi jo asmens duomenys, įtvirtinta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias duomenų subjekto teises, 1 dalies 4 punktą, duomenų subjektas taip pat turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį duomenų valdytojas privalo sudaryti duomenų subjektui sąlygas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti valstybės saugumą ar gynybą; viešąją, tvarką, nusikaltimų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą; svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus; tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą; duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas toje pačioje byloje pažymėjo ir tai, kad net ir esant asmens, turinčio teisę prašyti pateikti atitinkamus duomenis, prašymui, kuris atitinka įstatymuose tokiam prašymui nustatytus reikalavimus, duomenų tvarkytojas prašomus duomenis gali teikti tik teisės aktų nustatyta tvarka.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37. VSDFV vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai vertinti byloje pateikti įrodymai ir netinkamai išaiškintos materialinės teisės normos, reglamentuojančios asmens duomenų apsaugą bei advokato teisę gauti neatstovaujamo asmens duomenis.

38. VSDFV, vadovaudamasis VSDĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pažymi, kad nuostata „išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai <...> sutikimo nereikia“ reiškia nuorodą į specialiąsias teisės normas, suteikiančias konkrečiam subjektui teisę gauti VSDFV valdomus duomenis apie asmenį, t. y. tokia teisė turi būti numatyta tų subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta advokato teisė atitinkamai veikti, tačiau neįtvirtinta VSDFV Klaipėdos skyriaus pareigos besąlygiškai įgyvendinti tokią advokato teisę. Šis įstatymas taip pat nenustato asmens prašomos informacijos pateikimo tvarkos, kuria turėtų vadovautis VSDFV Klaipėdos skyrius.

39. VSDFV nuomone, pareiškėjos prašyme nurodytas teisinis pagrindas ir jame išdėstyti motyvai savaime nėra pakankamas pagrindas gauti VSDFV valdomus asmens, kurio advokatas neatstovauja, duomenis. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio formuluotėje aiškiai nurodyta, kad advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatė duomenų, įrodančių prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, nepateikė ir dėl šios priežasties buvo atsisakyta teikti prašomus asmens duomenis. Advokatūros įstatymo 44 straipsnis įtvirtinta advokato teisę gauti asmens duomenis, tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius teikdamas asmens duomenis privalėjo vadovautis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kurio reikalavimus turėjo atitikti ir advokatės prašymas. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnį prašyme turi būti aiškiai suformuluotas asmens duomenų gavimo teisinis pagrindas, tikslas, prašomų asmens duomenų apimtis ir jų ryšys su teikiamomis teisinėmis paslaugomis (tam, kad nebūtų pateikti pertekliniai asmens duomenys).

40. VSDFV atkreipia dėmesį, kad šalims teikiant įrodymus šeimos bylose turi būti vadovaujamasi suformuota Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, pateikta 2003 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003 ir susijusia su įrodinėjimo pareigos nustatymu. Pažymėtina tai, kad įrodymus dėl tėvų turtinės padėties pateikia šalys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis)) ir prireikus teismas juos išsireikalauja savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Rinkdamas įrodymus savo iniciatyva teismas atsižvelgia į kiekvienos iš bylos šalių nurodytą informaciją dėl tėvo (motinos) turimo turto. Tėvų vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų galimybes teikti išlaikymą. Kadangi išlaikymas skiriamas tik vaikui ir jo interesų patenkinimui, tai teismas savo iniciatyva gali ir turi rinkti įrodymus, nustatydamas svarbias aplinkybes, įrodančias pagrindą keisti išlaikymo dydį ar formą (CPK 178, 179 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnis)).

41. VSDFV vertinimu, iš teismų praktikos akivaizdu, kad advokatas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, gali gauti savo atstovaujamojo asmens duomenis iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, tačiau kita bylos šalis (atstovaujamojo sutuoktinis) šeimos bylose turi procesinę pareigą pats pateikti duomenis apie savo draudžiamąsias pajamas. Be kita ko, pareigą aktyviai rinkti įrodymus turi ir teismas. Šiai teismo pareigai įgyvendinti VSDFV pagal Fondo valdybos ir Nacionalinės teismų administracijos sutartį automatiniu būdu teikia bendrosios kompetencijos teismams informaciją apie civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų darbovietes, jose priskaičiuotą darbo užmokestį, visas socialinio draudimo administruojamas išmokas, pateikiant jų rūšis ir sumas, kai šie duomenys yra reikalingi procesiniams dokumentams įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims, nagrinėjant prašymus dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, nagrinėjant ypatingosios teisenos, šeimos, darbo ir kitas bylas, kuriose teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus, siekiant teisingai išspręsti bylą.

42. VSDFV teigimu, teismas ne tik nesilaikė sisteminio teisės aktų aiškinimo, apsiribojo tik Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostata, bet ir nesivadovavo teismų praktika šeimos bylose, vertindamas, ar pareiškėjo iš VSDFV Klaipėdos skyriaus prašyti duomenys buvo būtini jo teikiamoms teisinėms paslaugoms teikti.

43. VSDFV nurodo, kad advokato prašymas privalo atitikti visas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nurodytas sąlygas. Be to, VSDĮ 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja VSDFV ir teritorinius skyrius saugoti paslaptyje draudėjų, apdraustųjų ir išmokų gavėjų duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-12-2004 konstatavo, kad advokato teisė reikalauti informacijos nėra absoliuti. Jos įgyvendinimas, kaip ir kitų asmenų teisių, yra siejamas su tam tikromis pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų. Negalima sieti tokios VSDFV pareigos su Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, nes ši norma reglamentuoja advokato teisę atitinkamai veikti, tačiau neįtvirtina VSDFV pareigos besąlygiškai įgyvendinti tokią advokato teisę. Šį principą taikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017. Vadovaujantis VSDĮ nuostatomis, VSDFV ir teritoriniai skyriai yra atsakingi už teisėtą informacijos apie draudėjus, apdraustuosius asmenis arba socialinio draudimo išmokų gavėjus paskleidimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi įsitikinti, ar advokatui tam tikra informacija apie asmenį yra būtina jo funkcijoms atlikti, ar yra prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšys su teisinių paslaugų teikimu. Kaip pažymėjo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 2R-4189 (3.8) Lietuvos advokatūrai, „advokatas prašyme pateikti asmens duomenis turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu“.

44. VSDFV nuomone, atsižvelgiant į tai, kad VSDFV ir VSDFV Klaipėdos skyrius yra asmens duomenų valdytojai ir privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai, o advokatas gali gauti tik tiek asmens duomenų, kiek jų reikia konkrečioms teisinėms paslaugoms suteikti, VSDFV ir VSDF Klaipėdos skyrius, nagrinėdami advokato prašymą dėl duomenų apie asmenį, kurio advokatas neatstovauja, pateikimo privalo tinkamai įvertinti, ar siekiama apibrėžto ir teisėto tikslo, ar yra tenkinami asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kokie duomenys teiktini, ar pagrįstas asmens duomenų, kurių prašoma, ryšys su nagrinėjama byla ar teikiamomis teisinėmis paslaugomis, ir prašomų asmens duomenų būtinumą, bei, įvertinus nurodytą informaciją, priimti sprendimą dėl atitinkamų duomenų teikimo. Turėdama tokią pareigą, VSDFV ir VSDFV Klaipėdos skyrius turi turėti ir realią galimybę atlikti tokį vertinimą. Vien pagal advokatės prašyme pateiktą informaciją (atsižvelgiant į Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką dėl įrodinėjimo pareigos šeimos bylose) nebuvo galimybės įvertinti, ar advokatės prašomi asmens duomenys bus tvarkomi teisėtai ir kad bus pateikta tik tiek asmens duomenų, kiek jų reikia konkrečioms teisinėms paslaugoms suteikti. Prašyme advokatė nepagrindė, kokioms aplinkybėms įrodyti yra prašomi duomenys, kodėl reikia informacijos apie draudžiamąsias pajamas būtent už nurodytą laikotarpį (iš prašymo nebuvo galimybės įvertinti, ar nebus pateikti pertekliniai duomenys).

45. VSDFV vertina, kad teismas formaliai išnagrinėjo bylą, tačiau nepagrindė sprendimo asmens duomenų apsaugą ir valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, tik paviršutiniškai analizavo pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyriui pateikto prašymo teikti duomenis turinį, nekritiškai vertindamas tai, kad jame labai abstrakčiai buvo nurodytas prašomų duomenų ryšys su teisinių paslaugų teikimu (yra svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo R. R. turtine padėtimi ir gaunamomis pajamomis), prašyme nebuvo nurodyta, kokias aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus teisme, ir kaip galės padėti įrodyti prašomi duomenys, ar prašomi duomenys buvo tie, be kurių neįmanomas teisinių paslaugų teikimas (pvz., neįmanoma paduoti ieškinio), kodėl aktualios atsakovo draudžiamosios pajamos būtent už 3 metus, o tik rėmėsi pareiškėjos patikslintame skunde nurodytais argumentais.

46. VSDFV pažymi, kad prašyme teikti asmens duomenis būtina nurodyti visus tris elementus: duomenų apimtis, jų teikimo teisinį pagrindą ir tikslą. Nėra tinkama, kai prašyme nurodyti labai abstraktūs tikslai, pvz., „duomenys reikalingi civilinėje byloje“, nes tai niekaip neleidžia įvertinti prašomos duomenų apimties adekvatumo jų naudojimo tikslui (ar nebus teikiami pertekliniai duomenys). Prašymo elementai nėra tik formalūs atributai, savaime padarantys prašymą tinkamu, – visais atvejais duomenų teikėjas turi analizuoti prašyme nurodytą konkretų tų elementų turinį ir jų tarpusavio sąryšį (adekvatumą). Perteklinių duomenų teikimas reiškia duomenų tvarkymo teisėtumo pažeidimą, o atsakomybė už tą pažeidimą tenka ne duomenų gavėjui, o duomenų teikėjui, todėl teikėjas turi teisę ir tuo pačiu pareigą reikalauti iš potencialaus gavėjo įrodyti jam duomenų tvarkymo (teikimo) teisėtumą, t. y. aiškiai ir pakankamai išsamiai įvardinti elementus. Kadangi pareiškėjos prašyme tikslas buvo suformuluotas abstrakčiai, VSDFV Klaipėdos skyrius neturėjo galimybės įvertinti, ar prašomi duomenys bus teikiami teisėtai, todėl pagrįstai atsisakė juos teikti.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti Lietuvos advokatūros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, panaikinti ir Lietuvos advokatūros prašymą tenkinti – priteisti Lietuvos advokatūros naudai iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

48. Lietuvos advokatūra, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, akcentuodama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrindines funkcijas, pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia tretiesiems suinteresuotiems asmenims teisę pretenduoti į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Šiuo atveju, tiek pareiškėjos, tiek ir Lietuvos advokatūros, atstovaujančios visų asociacijos narių (advokatų) interesams, atžvilgiu buvo priimtas palankus teismo sprendimas, kas sudarė pagrindą priteisti jos naudai prašomas bylinėjimosi išlaidas.

49. Lietuvos advokatūra nurodo, kad pareiškėja, veikdama kaip advokatė, atstovaudama savo klientės interesams teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo su R. R., kurioje, tarp kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, pagrįstai 2018 m. vasario 5 d. užklausimu kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo, prašydama pateikti informaciją apie R. R. (atsakovo civilinėje byloje) gautas draudžiamąsias pajamas už paskutinius 3 metus. Atsakovas, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3, 5, 6 straipsnių nuostatomis, atsisakė pateikti pareiškėjai prašomą informaciją, nurodydamas, kad nepateiktas R. R. rašytinis ar jam prilyginamas sutikimas arba jo prašymas dėl duomenų teikimo, nenurodytas duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas bei prašomos pateikti informacijos ryšys su nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į susidariusias kliūtis teikiant teisines paslaugas (renkant įrodymus ir pan.), pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (11.2)SI-8068 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos advokatūrą (pareiškėjos pusėje), kaip instituciją, atstovaujančią visos advokatų bendruomenės interesams.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Lietuvos advokatūra, kaip valstybės reguliuojamos advokato profesijos atstovų asociacija, veikia kaip institucija, užtikrinanti, kad advokatams būtų sudarytos tinkamos sąlygos veiklai vykdyti. Lietuvos advokatūra veikia kaip visų advokatų interesus telkianti, ginanti, jų nepriklausomumą nuo viešosios valdžios užtikrinanti ir tinkamo advokatams teisinio reguliavimo ir jo įgyvendinimo siekianti organizacija. Lietuvos advokatūrai įstatymu priskirtos funkcijos, numatytos Advokatūros įstatymo 57 straipsnyje.

51. Lietuvos advokatūra akcentuoja, kad, neabejotinai atstovaudama visos advokatų bendruomenės interesams, o ne tik vienai advokatei rūpimu klausimu, pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškėjos skundą dėl aktualaus visiems advokatams klausimo – informacijos prieinamumo, įrodymų rinkimo, vykdant advokato profesinę veiklą. Atsiliepime Lietuvos advokatūra, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina, Lietuvos Respublikos Konstitucija (30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalis), Advokatūros įstatymo (44 straipsnis) nuostatomis, apibendrino advokato profesijos specifiką, teises ir pareigas, pabrėždama šios profesijos svarbą ir vaidmenį visuomenėje. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos reguliuoja, kad advokatai turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų. Taip pat šiame Advokatūros įstatymo straipsnyje įtvirtinta teisė apima ir informacijos bei duomenų (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis) gavimą iš registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų. Aptariamų advokato teisių reguliavimas nėra savitikslis – jos numatytos, kad advokatai galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą ir, panaudoję visas teisėtas gynybos priemones, padėtų užtikrinti asmens teisės į teisminę gynybą, inter alia teisės kreiptis į teismą, įgyvendinimą.

52. Lietuvos advokatūros vertinimu, atsižvelgiant į atsiliepimo struktūrą, taip pat į Lietuvos advokatūros tiesiogiai vykdomas funkcijas, jos paskirtį ir tikslus, akivaizdu, kad Lietuvos advokatūra kaip trečiasis suinteresuotas asmuo teikė poziciją palaikydama ne tik pareiškėjos argumentus dėl jos, kaip advokatės, pažeistų teisių, tačiau gindama visų asmenų, kurie verčiasi advokatų profesine veikla, interesus, kas reikštų, ir savo pačios, juolab, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylą yra formuojama teismų praktika, aktuali kiekvienam advokatui. Tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sukurtas Lietuvos advokatūros siektas teismo precedentas, naudingas visai advokatų bendruomenei, kurios interesams atstovauja Lietuvos advokatūra, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo apgintos ir Lietuvos advokatūros teisės. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog Lietuvos advokatūra pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

53. Pareiškėja atsiliepime į VSDFV ir VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54. Pareiškėjos nuomone, atsakovas ir VSDFV savo apeliacinius skundus grindžia iš esmės tapačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas šių subjektų nesutikimas su pareiškėjos skundu, bei kurie buvo teismo išsamiai analizuojami nagrinėjant bylą. Apeliantai iš esmės naujų argumentų ar kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti pripažįstamas neteisėtu ir naikintinu nenurodė, o dėl šių atsakovo ir VSDFV argumentų teismas išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime.

55. Pareiškėjos teigimu, apeliantai netinkamai, subjektyviai ir biurokratiškai interpretuoja Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatas bei kitas teisės normas.

56. Pareiškėja, akcentuodama Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 straipsnyje, Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vertina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino bylai aktualaus teisinio reglamentavimo visumą (VSDĮ 15 str. 2 d., ADTAĮ 2 str. 1 d., 2 d., 3 str. 1 d. 5 str. 1 d. 6 p., 6 str.) ir priėmė pagrįstą sprendimą.

57. Pareiškėja pažymi, kad vadovaujantis VSDĮ 16 straipsnyje, VSDFV nuostatų, patvirtintų 2017 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-11, 16.8. papunktyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, apibrėžiančiu atsakovo pareigas, atmestinas atsakovo argumentas, kad Advokatūros įstatymas nenumato jo pareigos įgyvendinti šiame įstatyme įtvirtintą advokato teisę, kadangi šią pareigą numato kiti teisės aktai. Be to, pareiškėja niekada neteigė, jog tokią teisę atsakovas turi įgyvendinti besąlygiškai.

58. Pareiškėjos nuomone, teisiškai nepagrįstas yra atsakovo argumentas, jog Advokatūros įstatyme nėra ir niekada nebuvo numatyta specialiųjų teisės normų, leidžiančių netaikyti VSDĮ 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šiuo atveju vienodos teisinės galios teisės aktų – VSDĮ ir Advokatūros įstatymų, normos turi būti analizuojamos ne kaip viena kitą neigiančios ar „naikinančios“, „leidžiančios netaikyti kito įstatymo reikalavimų“ ar pan., o analizuotinos nuoseklios, harmoningos teisėkūros ir įstatymų leidėjo siekiamo sklandaus teisės taikymo aspektu. Tarp Advokatūros įstatymo 44 straipsnio ir VSDĮ 15 straipsnio normų nėra esminės priešpriešos, konkurencijos, ar kolizijos. Advokatų teisės gauti Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje numatytą informaciją tvarka taip pat iš esmės yra reglamentuota nurodytoje teisės normoje, ir pagrindinė praktinė problema kyla atitinkamos teisės normos taikyme, apeliantams, kaip valstybės institucijai ir jų tarnautojams, nepagrįstai plečiamai aiškinant savo įgalinimus (ar galias) vertinti ir spręsti, kiek plačiai ir detaliai advokatas turi pagrįsti, motyvuoti savo prašymą, kas apeliantų praktikoje pasiekia reikalavimus kone išsamaus visų bylos detalių atskleidimo ir pan., kas neabejotinai yra sunkiai suderinama su advokatūros veiklos principais ir garantijomis.

59. Pareiškėja nurodo, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio normos aiškiai įtvirtina advokato teisę gauti informaciją, tame tarpe ir sudarančią asmens ypatingus duomenis, neapibrėžiant asmens duomenų subjektų rato, t. y. neapsiribojant vien advokato kliento duomenimis, kuriuos advokatui gali pateikti pats jo klientas, todėl asmens duomenų subjekto sutikimas šiuo atveju nėra reikalingas.

60. Pareiškėja, nesutikdama su apeliantų argumentais dėl jos prašymo neatitikimo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, akcentuoja, kad pateikė įstatymų reikalavimus atitinkantį, motyvuotą prašymą, įrodymus apie tai, jog trečiasis asmuo, apie kurį prašoma duomenų, yra civilinės bylos dalyvis (atsakovas), nurodė, jog prašoma informacija yra susijusi su teikiamomis teisinėmis paslaugomis teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje, be kita ko, bus sprendžiami ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai. Pareiškėjos nuomonė, pirmosios instancijos teismo atliktas prašymo atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimas, yra pagrįstas.

61. Pareiškėjos nuomone, esamas teisinis reglamentavimas advokatų, kaip tam tikrų asmens duomenų, prašomų suteikti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio tvarka ir sąlygomis, gavėjų, neįpareigoja detaliai aiškinti (pasiaiškinti) duomenų valdytojui, kokioms aplinkybėms įrodyti yra prašomi duomenys. Pareiškėjos teigimu, tiek esamas teisinis reglamentavimas, tiek bendri advokatūros, kaip visos Lietuvos teisinės sistemos dalies, veiklos principai, įpareigoja ir įgalina advokatą, kaip profesionalų teisininką, savarankiškai sprendžiantį dėl vedamos bylos strategijos, įrodinėjamų faktinių aplinkybių ir tam reikalingų įrodymų apimties, besikreipiantį dėl informacijos, reikalingos teisinėms paslaugoms teikti, tik bendrais bruožais, bet pagal galimybes kaip galima labiau motyvuotai, pagrįsti prašomų duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, o ne kiekvienam tam tikrų duomenų valdytojui pateikti visos civilinės ar kitokios bylos medžiagą, išsamiai atskleisti savo klientų ir bylos duomenis ir bylos detales, tikslu įtikinti tam tikrą instituciją (jos tarnautoją) tam tikrų duomenų ryšiu su sprendžiamu ginču ar kita byloje aktualia teisine problema.

62. Pareiškėjos teigimu, apeliantų reiškiama pozicija demonstruoja šių institucijų nepagrįstai platų savo įgalinimų aiškinimą taikant Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatas, praktikoje iš esmės paralyžiuojantį šios normos taikymo galimybę apskritai.

63. Pareiškėja sutinka su teismo išvadomis, jog nėra jokio pagrindo riboti advokato teisę rinkti teisinėms paslaugoms teikti būtiną informaciją, nepaisant esamo teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos bei teismų galimybių atitinkamus duomenis rinkti patiems, savo iniciatyva ir pan. Tokiu atveju būtų iš esmės ignoruojami įstatymo leidėjo siekti tikslai, demonstruojamas biurokratizmas, papildomu nereikalingu darbu apkraunami teismai, į kuriuos dėl pagalbos renkant įrodymus vėl kaskart yra priversti kreiptis advokatai, kai Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuojantis įstatymas specialia norma suteikia teisę šią informaciją advokatams susirinkti patiems. Šioje situacijoje galima konstatuoti, jog VSDFV ir atsakovas, netinkamai traktuodami teisinį reglamentavimą, susijusį su advokatų veiklos garantijomis, priešingai teisiniam reglamentavimui savo veiklos praktikoje nepagrįstai ir neteisėtai siaurina (siekia siaurinti) advokatų teisių apimtį.

64. Pareiškėja sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog atsakovo argumentas, kad teismas gali pats išsireikalauti bylai reikalingus duomenis, savaime nepaneigia advokato teisės šiuos duomenis rinkti pačiam. Pareiškėjos nuomone, viešojo administravimo institucijos neturi teisės subjektyviai, nepagrįstai plačiai, piktnaudžiaujant joms priskirtomis teisėmis interpretuoti teisės normų turinio, ignoruoti tam tikras teisės normas, ir kaip šiuo ginčo atveju – suvaržyti įrodymų rinkimo galimybę proceso šalies atstovui.

65. Pareiškėja, vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 19 straipsnyje, 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pažymi, kad advokatas yra teisinių paslaugų teikėjas, davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, turintis pareigą ir privalantis saugoti veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti ir už šių savo pareigų nevykdymą atsakantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl atsakovo argumentai dėl advokato pareigos saugoti gautą informaciją (duomenis) ir šios atsakovo pareigos supriešinimo yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

66. Pareiškėja atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti Lietuvos advokatūros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, panaikinti ir Lietuvos advokatūros prašymą tenkinti – priteisti Lietuvos advokatūros naudai iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

67. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos advokatūra, kaip valstybės reguliuojamos advokato profesijos atstovų asociacija, veikia kaip institucija, užtikrinanti, kad advokatams būtų sudarytos tinkamos sąlygos veiklai vykdyti. Lietuvos advokatūra veikia kaip visų advokatų interesus telkianti, ginanti jų nepriklausomumą nuo viešosios valdžios, užtikrinanti ir tinkamo advokatams teisinio reguliavimo ir jo įgyvendinimo siekianti organizacija. Tokiu būdu Lietuvos advokatūra atstovauja visos advokatų bendruomenės interesus, o ne tik pareiškėjai rūpimu klausimu.

68. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos advokatūra, kaip suinteresuotas asmuo, į bylą buvo įtrauktas pareiškėjos iniciatyva, pastarajai pateikus motyvuotą prašymą patikslintame skunde. Pareiškėja prašyme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nagrinėjamame ginče siekia ne tik savo interesų patenkinimo ir teisių apgynimo, bet tuo pačiu, kad būtų išaiškintos visiems advokatams, Lietuvos advokatūros nariams, įstatymais suteiktos teisės apimtys ir ribos, patikrintas valstybės institucijos (atsakovo) veiklos atitikimas teisės aktams, sprendimų priėmimo teisėtumas, kuris turi neabejotiną reikšmę visiems advokatams, tame tarpe, ir pareiškėjai, ir akivaizdu, jog su šiais pareiškėjos argumentais teismas iš esmės sutiko, įtraukdamas Lietuvos Advokatūrą dalyvaujančiu byloje asmeniu.

69. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos advokatūros atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą skundą, leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos advokatūra palaikė ne tik pareiškėjos interesus ir pritarė jos subjektyviai pozicijai, tačiau aiškiai išdėstė savo bendrą poziciją, kad būsimas teismo sprendimas turės įtakos ir visiems Lietuvos advokatūros nariams (advokatams), nes yra sprendžiami klausimai dėl visų advokatų teisės gauti informaciją, rinkti įrodymus, vykdant advokato profesinę veiklą. Tokiu būdu, palaikydamas pareiškėjos poziciją, trečiasis suinteresuotas asmuo aktyviai siekė palankaus teismo sprendimo visai Lietuvos Respublikos advokatų bendruomenei (Lietuvos advokatūros nariams).

70. Pareiškėja akcentuoja, kad byloje nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo priimant ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai pateikti informaciją, tačiau pareiškėjos patikslintas skundas yra argumentuojamas ne tiek asmeniniu, tik pareiškėjos atžvilgiu neteisėtu atitinkamos valstybės institucijos veikimu, tačiau taip pat ir pareiškėjos siekiu išsiaiškinti valstybės institucijos veiksmų (ne)teisėtumą šioje situacijoje, teisės aktais advokatams suteikiamų teisių apimtį ir pan. Teismas, atsisakius pareiškėjai savo reikalavimo ir nutraukęs bylą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, sutiko, kad pareiškėjos patikslintame skunde išdėstyti argumentai yra aktualūs teisės taikymo požiūriu, kad turi būti nustatytas valstybės institucijos veiklos (ne)teisėtumas, nes šie klausimai bus aktualūs ateityje, priimant atitinkamus valstybės institucijų (atsakovo) sprendimus dėl advokatų teisės gauti duomenis / informaciją, siekiant tinkamai apginti atstovaujamųjų teises ir interesus. Šios aplinkybės patvirtina vėliau skundžiamame sprendime nurodytos išvados nepagrįstumą, jog sprendimas priimtas, kad tik pareiškėja galėtų vykdyti savo profesinę veiklą konkrečioje civilinėje byloje, kaip tai nurodo teismas, atmesdamas Lietuvos advokatūros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

71. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas formuoja atitinkamą teisminę praktiką visos Lietuvos advokatūros veiklos klausimais, turi tiesioginės įtakos Lietuvos advokatūros ir kiekvieno jos nario teisėms ir interesams, todėl skundžiamu sprendimu buvo apgintos ir patenkintos ne tik pareiškėjos, kaip advokatės, teisės, bet ir Lietuvos advokatūros teisės. Todėl Lietuvos advokatūra turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

73. Atsakovo nuomone, apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepagrindžia kaip skundo išsprendimas paveikė Lietuvos advokatūros teises ir pareigas.

74. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti informaciją apie trečiąjį asmenį advokatei, teisėtumo. Skundžiamas teismo sprendimas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjai, o ne trečiajam asmeniui Lietuvos advokatūrai.

75. Atsakovo vertinimu, Lietuvos advokatūros teiginys, jog nagrinėjamoje byloje buvo sukurtas teismo precedentas, naudingas visai advokatų bendruomenei, yra formali aplinkybė, nesudaranti pagrindo patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o ne apygardos administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, teismų formuojama praktika visada yra naudinga asmenims, kurie net nėra proceso dalyviai.

76. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

77. Atsakovas, pritardamas apeliacinio skundo argumentams ir atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartodamas savo nesutikimo su skundžiama teismo sprendimo dalimi motyvus, sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV nuomone, jog teismas nesilaikė sisteminio teisės aktų aiškinimo, apsiribojo tik Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostata. VSDFV Klaipėdos skyriui pareiškėjos prašyme pateikti duomenys kėlė abejonių dėl prašomų trečiojo asmens duomenų, kurių apsaugą užtikrina Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo imperatyviosios nuostatos, ryšio su teisinių paslaugų teikimu ir tokių duomenų apimties, t. y. buvo nepakankami įvertinti, ar prašymu siekiama apibrėžto ir teisėto tikslo, ar yra tenkinami asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai ar pagrįstas asmens, kurio duomenų prašoma, ryšys su nagrinėjama byla ir teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

78. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

79. VSDFV nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas konkrečioje byloje, dėl konkretaus advokato teisių įgyvendinimo. Teismo sprendimu apgintos advokatės teisės konkrečiu atveju gauti duomenis, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą konkrečioje civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendimu pasisako tik dėl atsakovo sprendimo atsisakyti teikti pareiškėjui neatstovaujamo asmens duomenis ir sprendžia tik dėl nagrinėjamos bylos ginčo šalių teisių. Lietuvos advokatūra yra proceso šalis, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjos pusėje ir atstovauja visų advokatų interesus, tačiau ji savarankiškų reikalavimų byloje nekėlė ir teismo sprendimu Lietuvos advokatūros teisės nebuvo apgintos. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad teismo sprendimas liečia visų advokatų teises, nes VSDFV nagrinėdama advokatų prašymus ir priimdama sprendimus dėl duomenų teikimo ne visais atvejais netenkina advokatų prašymų. Tais atvejais, kai advokato prašymas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, t y. prašyme nurodomas teisėtas duomenų teikimo pagrindas, duomenų teikimo tikslas ir duomenų apimtis, nenustačius trūkumų, prašymas yra tenkinamas ir duomenys advokatams pateikiami. Lietuvos advokatūra nepagrindė, kaip šis skundžiamas konkretus sprendimas paveiks jos teises ir pareigas. Skundžiamas teismo sprendimas nėra galutinis, nes jis yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl Lietuvos advokatūros teiginiai, kad šiuo sprendimu yra suformuotas teismo precedentas advokatų teisių įgyvendinimo bylose yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV

80. Tam, kad apibrėžti byloje nagrinėjamo ginčo ribas, primintina, kad bylos duomenimis, pareiškėja, advokatė, vykdydama įsipareigojimus pagal pavedimo sutartį klientei K. R. dėl atstovavimo teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje buvo sprendžiamas klausimas ir dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių su 2018 m. vasario 5 d. prašymu pateikti informaciją apie R. R., atsakovo, gautas draudžiamąsias pajamas per paskutinius trejus metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (11.2)SI-8068 atsisakė jį tenkinti. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka šį sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuriai 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (14.59)SI-2292 atsisakius jį (skundą) tenkinti, apskundė jį teismui.

81. Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (11.2)SI-8068, t. y. dėl individualaus administracinio akto, priimto vykdant funkcijas, priskiriamas viešajam administravimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

82. Atsižvelgiant į ginčo dalyką, turi būti įvertintas klausimas dėl į bylą įtrauktų asmenų procesinio statuso: apeliacinį skundą gali paduoti tik proceso dalyviai (ABTĮ 134 str. 1 d.), t. y. proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje ABTĮ 55 straipsnyje nurodytais pagrindais (ABTĮ 46 str. 3 d.). Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį)); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) (ABTĮ 46 str. 2 d.).

83. Lietuvos advokatūros procesinis statusas nagrinėjamoje byloje – trečiasis suinteresuotas asmuo, nors byloje nėra duomenų, kad bylos išsprendimas gali (galėjo) turėti įtakos jos teisėms ar pareigoms. Šiame kontekste pažymėtina aplinkybė, kad byloje taikytinos teisės aiškinimas yra svarbus asmens veikloje, savaime nereiškia, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ar pareigoms. Taigi, kadangi Lietuvos advokatūra į nagrinėjamą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta nepagrįstai, ji šalinama iš proceso dalyvių, o bylos apeliacinis procesas pagal Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p. ir 8 d.).

84. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d. (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Administracinių teismų praktikoje, aiškinant minėtas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog asmenys, kuriems yra skirtas aktas, suprastų santykių esmę ir turinį bei galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nustato aktas. Dėl to viešojo administravimo subjektas privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis rėmėsi priimdamas individualų administracinį aktą. Jei viešojo administravimo subjektas ginčijamame akte nenurodo teisinio, faktinio pagrindo ar aktą suformuluoja taip, kad akto adresatams tampa neįmanoma įgyvendinti įpareigojimų, kuriuos nustato aktas, individualus administracinis aktas turi būti naikinamas (žr., pvz. Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

85. VSDF Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. (11.2)SI-8068, apeliacinės instancijos teismo vertimu, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų: kiek galima spręsti iš jo turinio, pareiškėjos prašymą atsisakyta tenkinti dviem pagrindas: 1) dėl to, kad nėra pateiktas R. R. sutikimas dėl duomenų teikimo; 2) nėra nurodytas duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas bei prašomos pateikti informacijos ryšys su nagrinėjama bylą. Kadangi pareiškėja nei prašyme atsakovui, nei ginčo nagrinėjimo metu neteigė, kad duomenis prašė pateikti turėdama R. R. sutikimą, ginčas kilo būtent dėl VSDF Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (11.2)SI-8068 atsisakyti teikti duomenis būtent antruoju jame nurodytu pagrindu.

86. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant rašytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius. Pažymėtina, kad duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atskira tvarka, kuria teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų, kurie pagal įstatymą nelaikomi viešais, būtų patvirtinta, nėra.

87. Lietuvos advokatūros įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio advokato teises, 1 dalies 1 punktas (2017 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-879 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d.) nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

88. Nagrinėjamu ginčo atveju pareiškėja, kreipdamasi su 2018 m. vasario 5 d. prašymu, kuriame yra nurodyta, kas ji yra, ką ir kokioje byloje atstovauja, kokius duomenis prašoma pateikti ir jų (duomenų) ryšį su jos vykdomu pavedimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė atstovavimo sutarties, asmens tapatybės, advokato pažymėjimo, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo išrašo kopijas. Atsakovas, nurodęs, kad pareiškėja nenurodė duomenų teikimo ir gavimo teisinio pagrindo bei prašomos pateikti informacijos ryšio su nagrinėjama byla, iš esmės tik pakartojo Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reguliavimo nuostatą, ją papildęs pareiga nurodyti duomenų teikimo pagrindą, niekaip nesusiedamas su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nemotyvavęs, kodėl pareiškėjos prašyme nurodytų duomenų ir ar / su juo pateiktų dokumentų nepakanka tam, kad įvykdyti pareiškėjos prašymą. Kadangi individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies turinio reikalavimų, jis negali būti laikomas teisėtu vien dėl šios priežasties.

89. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant pareiškėjos prašymo turinį ir jos pateiktus priedus, spręstina, jog pareiškėja jame nurodė pakankamą informaciją, pagal kurią VSDFV Klaipėdos skyrius galėjo nustatyti prašomų duomenų tikslą, pagrindą ir apimtį: nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV net ir ginčo ikiteisminio nagrinėjimo procedūroje bei administracinės bylos proceso metu iš esmės niekaip nepagrindė, kodėl ši teismo išvada yra nepagrįsta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV procesiniuose dokumentuose aptartas teisinis reguliavimas, įpareigojantis atsakovą užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį asmens duomenų, tame tarpe – priskiriamų ypatingiems, tvarkymą, taip pat įrodymų pateikimą / išreikalavimą civilinės bylos proceso metu, nėra reikšmingas nagrinėjamam ginčui, kadangi savaime niekaip nepatvirtina byloje ginčijamo atsakovo akto teisėtumo.

90. Taip pat pažymėtina, kad: aplinkybė, jog pareiškėja nepagrindė, kodėl byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, buvo reikalingi duomenys R. R. gautas draudžiamąsias pajamas būtent per paskutinius trejus metus, nėra reikšminga nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi, viena vertus, ji nebuvo nurodyta ginčijamame atsakovo sprendime, o kita vertus, nėra argumentų, dėl ko ji galėtų būti pagrindu visiškai netenkinti pareiškėjos prašymo; atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV apeliaciniuose skunduose nepagrindė aiškinimo, kodėl Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nesuponuoja VSDFV pareigos advokato prašymu, atitinkančiu įstatyme nustatytus reikalavimus, teikti duomenis apie apdraustų asmenų pajamas.

91. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, tame tarpe – administracinių teismų praktika, nėra reikšminga su nagrinėjamam ginčui dėl, kaip jau minėta, individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

92. Nagrinėjamo ginčo kontekste primintina, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 1 ir 3 d.). Taigi, pagal aptarto reguliavimo nuostatas asmuo, nesutinkantis su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, kreipdamasis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjektų priimto individualūs teisės akto panaikinimo / pakeitimo, turi skųsti ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą. Jeigu teisminiam nagrinėjimui alternatyvus administracinių ginčų nagrinėjimo mechanizmas realizuojamas veikiančioms viešojo administravimo institucijoms pavedant nagrinėti tam tikrus, su jų veiklos sritimi susijusius, ginčus, pastarosios institucijos, paprastai vykdančios vidinę administracinę kontrolę, realizuojamą atitinkamos institucijos viduje kreipiantis į aukštesnį pagal pavaldumą pareigūną arba atitinkamoje viešojo administravimo srityje skundžiant pavaldžių institucijų sprendimus aukštesnėms pagal hierarchiją viešojo administravimo institucijoms, į bylą paprastai įtraukiamos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

93. Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėja nesutiko ir skunde nurodytais motyvais skundė tiek VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (11.2)SI-8068, tiek VSDFV 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (14.59)I-2292, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, todėl konstatavus, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. (11.2)SI-8068 yra neteisėtas ir naikintinas, yra naikintinas kaip neteisėtas ir VSDFV 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. (14.59)I-2292, dėl ko Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra atitinkami tikslintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pašalinti iš administracinės bylos proceso dalyvių Lietuvos advokatūrą.

Procesą pagal Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą nutraukti.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies dėl pareiškėjos R. A. skundo reikalavimo tenkinimo dalį, ją išdėstant: „Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (11.2)SI-8068 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (14.59)I-2292.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė