64abe57d-a5a1-456d-b2ab-bbdc976f504e · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-14722-512/2016Proceso numeris 2-06-3-13729-2010-6                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 2.6.2.8.; 2.1.2.4.2.6.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 27 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės O.

P.-J. atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienė, atsakovo AB ,,Swedbank“ atstovui V. Å ., trečiojo asmens T. J. atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. P.-J. ieÅ¡kinį atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims T. J., V. P. (V. P.), UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl santuokinio turto padalijimo ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais T.

J. patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei O. P.-J., atsakovui K. J., tretiesiems asmenims V. P., AB „Swedbank“, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl skolos priteisimo bei ieÅ¡kovės O. P.-J. prieÅ¡ieÅ¡kinį į trečiojo asmens patikslintÄ ieÅ¡kinį su savarankiÅ¡kais reikalavimais atsakovams K. J., AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims V. P., UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, T. J. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė 2010-10-13 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, 2011-02-10 – su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: nutraukti santuokÄ esant sutuoktinio kaltei ir iÅ¡spręsti visus kitus klausimus, susijusius su santuoka.

Teismas 2011-05-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-122/2011 santuokÄ nutraukė, o santuokoje įgyto turto padalijimas sprendžiamas teismo 2011-05-03 nutartimi iÅ¡skirtoje byloje. IeÅ¡kovė 2014-07-08 ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo pareiÅ¡kimu prašė padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ taip: pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 7999,30 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 9354,73 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 677,71 Eur kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; pripažinti 2005-08-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp K. J. ir AB „Swedbank“, atsakovo K. J. asmenine prievole; pripažinti 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia kaip sudarytÄ dėl suklydimo; pripažinti 28353,80 Eur vertės butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo K.

J. asmenine nuosavybe bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo T. J. 2011-08-23 ieÅ¡kiniu prašė priteisti jos naudai iÅ¡ sutuoktinių K. J. ir O. P.-J. solidariai 11458,23 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; taip pat priteisti iÅ¡ jų solidariai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bet 2014-10-03 pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti jos naudai iÅ¡ K. J. ir O.

P.-J. solidariai 15287,01 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas taip: nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki 2014-10-02 nuo 11458,23 Eur sumos bei nuo 2014-10-03 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo nuo 15287,01 Eur sumos, priteisti iÅ¡ K. J. ir O. P.-J. solidariai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. paskolÄ mokėjo T. J. ir jos mama N. J.. IÅ¡ viso per šį laikotarpį buto paskolai dengti abi sumokėjo 11458,23 Eur. Prasidėjus ieÅ¡kovės ir atsakovo skyrybų procesui bei ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nevykdant prievolės, atsakovas paprašė kreditorės AB „Swedbank“ sustabdyti prievolės vykdymÄ vieneriems metams, dėl ko prievolę už ieÅ¡kovę pradėjo vykdyti UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“.

Pasibaigus paskolos mokėjimo atidėjimo terminui bei skolininkams – ieÅ¡kovei ir atsakovui nevykdant prievolės, o trečiajam asmeniui T. J. neiÅ¡galint vykdyti už juos prievolės visa apimtimi, kreditorė AB „Swedbank“ kredito sutartį nutraukė. Esant tokioms priežastims, 2014-03-24 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ priėmė sprendimÄ dėl 24387,61 Eur draudimo iÅ¡mokų mokėjimo dalimis naudos gavėjai AB „Swedbank“. Per laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2014-05-14 trečiasis asmuo T.

J. kreditorei AB „Swedbank“ sumokėjo papildomai 2933,85 Eur bei 894,92 Eur sumokėjo kreditorei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. Taigi, trečiasis asmuo T. J. už ieÅ¡kovę ir atsakovÄ yra įvykdžiusi solidariÄ jÄ prievolę – sumokėjusi bendrÄ 15287,00 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė, nesutikdama su trečiojo asmens reikalavimais, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ T. J. 7298,42 Eur iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo (sutaupymo) įgytas lėšas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimÄ ; priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ T.

J. lygiomis dalimis buvusiems sutuoktiniams O. P.-J. ir K. J. po 130,32 Eur nuomos mokesčio už kiekvienÄ mėnesį, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 24 dienos iki buto nuosavybės teisės pasikeitimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad turtÄ , kurį po santuokos nutraukimo Å¡alys turi pasidalinti sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir du automobiliai, dėl kurių tarp Å¡alių ginčo nėra.

PraÅ¡o butÄ pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, o laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytÄ dėl suklydimo. Nurodo, kad T. J. yra K. J. sesuo. Ji neturėjo gyvenamojo ploto, bet norėjo gyventi Kaune ir studijuoti aukÅ¡tojoje mokykloje. Neturėjo pajamų ir negalėjo įsigyti nuosavybėn savo bÅ«sto. Taip pat ji negalėjo gauti paskolos banke, nes kreditinė įstaiga iÅ¡duodama paskolÄ , atsižvelgia į kredito gavėjo turtinę padėtį ir pajamas. Todėl K. J., norėdamas padėti savo seseriai T., nusprendė savo vardu apiforminti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ , paimdamas 33016 Eur paskolÄ iÅ¡ banko „Swedbank“.

Butas buvo pirktas tik tam, kad jame gyventų T. J.. K. J. ir T. J. įtikino O. P. J., kad butas bus skirtas T. J., kuri pati mokės komunalinius mokesčius ir vykdys kasmėnesinius mokėjimus bankui pagal kredito sutartį. IÅ¡ esmės faktiÅ¡kai kreditÄ Ä—mė ir butÄ pirko T. J.. Tačiau tarp brolio ir sesers buvo sutarta, kad dokumentai bus įforminti K. J. vardu dėl jų paminėtų priežasčių. BÅ«tent tokiam susitarimui dėl buto įgijimo pritarė O. P. J. ir sutiko bÅ«ti laiduotoja kredito sutartyje, kuriÄ pasirašė K.

J.. Teigė, kad minėtÄ kreditÄ 33016,68 Eur sumai bankas 2005-08-01 iÅ¡davė bÅ«tent asmeniÅ¡kai K. J., o ne Å¡eimos poreikiams tenkinti. Kredito sutartyje net nurodyta kredito paskirtis: buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, o nurodytÄ butÄ pagal 2005-08-11 notariÅ¡kai patvirtintÄ sutartį K. J. vardu pirko T. J., veikdama pagal įgaliojimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė laidavimo sutartį pasirašė tik formaliai, nes atsakovas paaiÅ¡kino, kad be jos negalės įforminti sandorio, todėl jai klausimų jokių nekilo.

ViskÄ Å¡eimoje spręsdavo atsakovas, tÄ patvirtina ir į bylÄ pateiktas ekspertizės aktas. Atsakovo AB „Swedbank“ atstovas visiÅ¡kai su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teigė, jog ieÅ¡kovė banko atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai, jos reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieÅ¡taraujantys sutarčių vykdymo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams. Pažymėjo, jog paraiÅ¡koje dėl kredito gavimo Å¡alys bankui turi nurodyti viskÄ â€“ kam, kokiu tikslu yra imamas kreditas, kas laiduoja.

IeÅ¡kovės atstovės į bylÄ pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad ieÅ¡kovė butÄ (duomenys neskelbtini) laikė savu, nes atsakovas ekspertui nurodė, kad ieÅ¡kovė užpuolė butÄ . IeÅ¡kovė pati pasirašė laidavimo sutartį, nurodė, kad sÄ lygas suprato ir su jomis sutiko pasiraÅ¡ydama, banke jai buvo viskas paaiÅ¡kinta. Be to, ekspertizės akte nurodyta, jog ieÅ¡kovė yra protinga, mÄ stanti, rami, iÅ¡silavinusi, todėl negalėjo suklysti dėl sandorio sudarymo, suklydimo fakto neįrodė.

Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad butas iÅ¡ tikrųjų pirktas trečiajam asmeniui, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neginčija, be kita ko, Å¡ios aplinkybės neturi įtakos laidavimo sutarčiai. IeÅ¡kovė nenurodo ir neįrodinėja banko nesÄ Å¾iningumo sudarant kredito bei laidavimo sutartį, todėl jos reikalavimas panaikinti su banku pasiraÅ¡ytÄ laidavimo sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas.Atsakovas K. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.Trečiasis asmuo T.

J. ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaiko patikslintÄ ieÅ¡kinį su savarankiÅ¡kais reikalavimais, praÅ¡o patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį į trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais ieÅ¡kinį - atmesti. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ K. J. ir O. P.-J. solidariai 15287,00 Eur sumÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nuo 2005 m. paskolÄ mokėjo T. J. ir jos mama N. J.. Prasidėjus ieÅ¡kovės ir atsakovo skyrybų procesui bei ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nevykdant prievolės, atsakovas paprašė kreditorės AB „Swedbank“ sustabdyti prievolės vykdymÄ vieneriems metams, dėl ko prievolę už ieÅ¡kovę pradėjo vykdyti UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“.

Pasibaigus paskolos mokėjimo atidėjimo terminui bei skolininkams – ieÅ¡kovei ir atsakovui nevykdant prievolės, o trečiajam asmeniui T. J. neiÅ¡galint vykdyti už juos prievolės visa apimtimi, kreditorė AB „Swedbank“ kredito sutartį nutraukė. Esant tokioms priežastims, 2014-03-24 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ priėmė sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokų mokėjimo dalimis naudos gavėjai AB „Swedbank“. Per laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2014-05-14 trečiasis asmuo T.

J. kreditoriui AB „Swedbank“ sumokėjo papildomai 2933,85 Eur bei 894,92 Eur sumokėjo kreditorei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. Teigia, kad trečiasis asmuo T. J. už ieÅ¡kovę ir atsakovÄ yra įvykdžiusi solidariÄ jÄ prievolę – sumokėjusi 15287,00 Eur sumÄ . IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis į trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais ieÅ¡kinį atmestinas, trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais ieÅ¡kinys tenkintinas.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė O. P.-J. ir atsakovas K. J. susituokė (duomenys neskelbtini) KLAIPĖDOS STAČIATIKIŲ VISŲ RUSŲ Å VENTŲJŲ PARAPIJOJE, Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje iÅ¡duotas santuokos liudijimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906-122/2011 Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iÅ¡sprendė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo.

Reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo iÅ¡skirti 2011-05-03 nutartimi į atskirÄ bylÄ . Å alys santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgijo registruotinÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 97900,00 Lt (28353,80 Eur) vertės, registruotas atsakovo vardu; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas 2005-08-01 su AB banku AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) pasirašė 33016,68 Eur kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo.

IeÅ¡kovė 2005-08-01 pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino, jog yra žinomos visos kredito sutarties sÄ lygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari. Minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį 2005-08-11 sudarė atsakovo įgaliotas trečiasis asmuo T. (T.) J. Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp O. P.-J. ir AB „Swedbank“, negaliojančia, kaip sudarytÄ dėl suklydimo.

Kredito sutartis, kurios įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovė laidavo, ir butas buvo pirktas tik tam, kad jame gyventų atsakovo K. J. sesuo T. J.. Tarp brolio ir sesers buvo sutarta, kad dokumentai bus įforminti K. J. vardu dėl to, kad T. J. neturėjo finansinių galimybių įsigyti turtÄ ir gauti kreditÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė laidavimo sutartį pasirašė tik formaliai, nes atsakovas paaiÅ¡kino, kad be jos negalės įforminti sandorio, todėl jai klausimų jokių nekilo.CK 6.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laidavimo samprata: laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimui paprastai yra bÅ«dingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį laiduojama.

Paprastai laiduojama už asmenį, kurį su laiduotoju sieja tam tikri ryšiai, todėl laiduotojas žino apie asmens finansines galimybes įvykdyti prievoles. Ginčijama laidavimo sutartis buvo sudaryta 2005-08-01, ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, santuokos nutraukimo byla inicijuota tik 2010 m. Tagi ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo atsakovo, už kurio įsipareigojimus laidavo, sutuoktinė. Tai reiškia, kad ji galėjo įvertinti atsakovo galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus bei juos įvykdyti.

Vieno sutuoktinio laidavimas už kito sutuoktinio prievoles, ypač jam imant kreditÄ santuokos metu bendram turtui įgyti, – įprasta kreditavimo santykių praktika, todėl ieÅ¡kovės teiginiai, kad, sudarydama laidavimo sandorį, ji buvo atsakovo suklaidinta, kelia pagrįstų abejonių, juolab atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė žinojo, kad santuokos metu yra sudaroma buto pirkimo bei kreditavimo sutartis Å¡iam butui įsigyti. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad butas iÅ¡ tikrųjų buvo perkamas trečiajam asmeniui T.

J., tačiau neginčija, kad jai buvo žinoma, kad butas registruojamas jos sutuoktinio vardu, kredito sutartį sudaro jos sutuoktinis. IeÅ¡kovei asmeniÅ¡kai dalyvavusiai kreditavimo santykiuose, bendravusiai su banko atstovais pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, turėjo bÅ«ti žinoma, kad kredito grÄ Å¾inimo vykdymas turi bÅ«ti užtikrinamas.Suklydimas laikomas klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo momentu (CK1.90 straipsnio 2 dalis). Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo vardu pagal įgaliojimÄ visada veikė T.

J., tačiau nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog kredito sutartį sudaro jos sutuoktinis, jo vardu santuokos metu perkamas butas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji klaidingai suprato faktines ir teisines laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Ä®statymai nedraudžia asmeniui sudaryti sandorius veikiant per trečiÄ jį asmenį. Nors pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo vardu sudarė T. J., tačiau ieÅ¡kovė suvokė, kad ji veikia pagal įgaliojimÄ atsakovo, bet ne savo vardu.

Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui suteikė įgaliojimÄ tik hipotekos sandoriui įregistruoti, nesudaro pagrindo laidavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik atsakovo vardu, ieÅ¡kovei nesant pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi, nebuvo bÅ«tina iÅ¡duoti įgaliojimo tokiam sandoriui sudaryti. Laidavimo sutartį pasirašė pati ieÅ¡kovė, patvirtino paraÅ¡u, kad jai yra žinomos kredito sutarties sÄ lygos, žino, kad atsakomybė pagal prievoles bankui yra solidari.

Bankų įstatyme yra nustatyta, kad prieÅ¡ sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ apie finansinių paslaugų teikimo sÄ lygas, paslaugų kainÄ , paslaugų teikimo terminus, galimus padarinius bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Banko atstovo teigimu, Å¡iÄ pareigÄ bankas įvykdė, ieÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovė bankui jokių pretenzijų ir neturi, taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neatskleidžia, kokia konkreti informacija, galėjusi lemti esminį jos suklydimÄ sudarant laidavimo sutartį, nebuvo suteikta, nuslėpta ar buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ne pagal tikrÄ jÄ jos prasmę.

Pažymėtina ir tai, kad laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių. Nurodytos objektyviai egzistavusios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė suvokė sudaromo sandorio esmę. Išskyrus tai, kad, ieškovės nuomone, butas buvo pirktas atsakovo seseriai – trečiajam asmeniui T. J., ieškovė nenurodo jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jos valia sudarant ginčo sandorį galėjo būti neteisingai išreikšta.

Sandorio sudarymas, ieÅ¡kovės nuomone, jai nenaudingomis sÄ lygomis, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytÄ suklydus pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Tais atvejais, kai Å¡alis suklysta dėl sandorio perspektyvų, netaikomos sandorio negaliojimo suklydus taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

Nagrinėjamu atveju įvertinus ieÅ¡kovės amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes, nėra pagrindo suklydimo faktui nustatyti, be to, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė buvo paskatinta sudaryti laidavimo sandorį, t. y. buvo apgauta, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , nėra pagrindo pripažinti laidavimo sandorio negaliojančiu. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių Spręsdamas nutraukti santuokÄ teismas privalo iÅ¡spręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrÄ santuokinį turtÄ , nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga.

Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Materialiosios teisės normose, įtvirtinančiose įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ , nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).Nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgijo registruotinÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu; automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas 2005-08-01 su AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) pasirašė 33016,68 Eur kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. IeÅ¡kovė 2005-08-01 pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino, jog yra žinomos visos kredito sutarties sÄ lygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari.Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ , vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais.

Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje.

Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pažymėtina, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.Å ioje byloje ginčas vyksta dėl Å¡alių nuosavybės teisių į santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat dėl atsakovo prievolės pagal 2005-08-01 su AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) pasiraÅ¡ytÄ kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pripažinimo jo asmenine prievole.IÅ¡ byloje esančios 2005-08-01 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ pasirašė atsakovas, matyti, jog pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, jis patvirtino, jog kredito sutartis sudaryta sutuoktinei sutinkant, gautas kreditas bus naudojamas tik Å¡eimos poreikiams tenkinti ir kredito sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams.

IeÅ¡kovė tos pačios dienos laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad laidavimo sutartis sudaryta sutuoktiniui sutinkant ir Å¡ios sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja Å¡eimos interesams. Be to, patvirtino, jog jai yra žinomos ir suprantamos visos kredito sutarties sÄ lygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari, todėl bankui nutraukus kredito sutartį turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjai grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ . Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad yra sutuoktinės laidavimas prisiimti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, dėl to nėra aplinkybių, kurioms esant galėtų bÅ«ti taikoma CK 3.109 straipsnio 3 dalis. Byloje nėra įrodymų, kad AB „Swedbank“ sutiko, kad solidarioji prievolė, nutraukiant santuokÄ , bÅ«tų modifikuojama, tai yra pripažįstama atsakovo asmenine prievole, ginčo tarp Å¡alių, jog butas įgytas santuokos metu, taip pat nėra. IeÅ¡kovė praÅ¡o butÄ pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, prievolę bankui taip pat pripažinti jo asmenine, nurodydama, kad butas iÅ¡ esmės buvo perkamas trečiajam asmeniui T.

J., kuri ten ir gyveno. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Buto pirkimo metu 2005 m., o ir vėliau santuokos nutraukimo metu 2010 m. ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad bute gyveno trečiasis asmuo sutuoktinio bendro turto režimo nepaneigia. Sutarčių laisvės principas užtikrina nuosavybės teisės savininkams teisę su įsigytu turtu elgtis savo nuožiūra ir leisti juo naudotis ar apsigyventi kitiems asmenims. Ieškovė tam niekada neprieštaravo.

Anksčiau byloje nustatyta, kad ieškovė suvokė visų sandorių sudarymo aplinkybes, jiems neprieštaravo.Pagal CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad butas jai nereikalingas, pirktas trečiajam asmeniui, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Juo labiau, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi pagal prievoles bankui už įsigytÄ turtÄ , todėl nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinus tik atsakovo asmenine nuosavybe tai neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo kriterijų.

Pažymėta, kad Å¡alys visais atvejais turi galimybę laisvai elgtis su joms priklausančiu turtu, todėl ieÅ¡kovei manant, kad turtas jai nereikalingas, Å¡alys gali jį perleisti kitiems asmenims ir taip atsiskaityti su kreditoriumi. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , į tai, kad kreditorius nesutinka, jog prievolė po santuokos nutraukimo bÅ«tų modifikuota, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistinas ieÅ¡kovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį buto, prievolę bankui paliekant solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole.IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pripažinti jai nuosavybės teisę į keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Pripažinti atsakovui K. J. nuosavybės teisę į keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčo tarp santuokoje įgytų automobilių padalinimo tarp šalių nekilo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, ieškovei priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat prašė priteisti iš atsakovo K. J. ieškovei O.

P.-J. 677,71 Eur kompensacijÄ už jam atitenkančiÄ didesnę santuokos metu įgytÄ turto dalį. IeÅ¡kovė nurodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra 7999,30 Eur vertės, o automobilis (duomenys neskelbtini) – 9354,73 Eur vertės.CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrÄ turtÄ jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo Å¡alys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Å¡ioje civilinėje byloje teismas turi bÅ«ti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtÄ ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos pateikė Å¡alys.Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vertės ginčo byloje nėra, atsakovas 2016-02-17 pateikė duomenis, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vertė 2011-03-07 duomenimis buvo 5841,63 Eur. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, vertina tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pirmoji registracija 2003-11-18, automobilio (duomenys neskelbtini) – 2004 m.

Å alys duomenų, kokia abiejų automobilių vertė sprendimo priėmimo dienÄ , nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad dalintinas turtas yra automobiliai, kurių vertė su kiekvienais metais vis mažėja, todėl nėra pagrindo priteisti kompensacijÄ , vadovaujantis 2011 m. ar ankstesnių metų turto verčių duomenimis. Manytina, kad sprendimo priėmimo dienÄ abiejų automobilių vertė yra panaÅ¡i, Å¡alys prieÅ¡ingų duomenų nepateikė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo atmestinas.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti nuomos mokestį IeÅ¡kovė, nesutikdama su trečiojo asmens reikalavimais, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ T. J. lygiomis dalimis buvusiems sutuoktiniams O. P.-J. ir K. J. 7298,42 Eur nuomos mokesčio už buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimÄ nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki buto nuosavybės teisės pasikeitimo; priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ trečiojo asmens nuomos mokestį, raÅ¡ytinės nuomos sutarties nepateikė.

Nors tarp fizinių asmenų nuomos sutartis gali bÅ«ti ir žodinė (CK 6.579 str. 2 d.), tačiau ieÅ¡kovė neįrodė nuomos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimo. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių ginčo, kad trečiasis asmuo T.

J. gyveno ieÅ¡kovei ir atsakovui priklausančiame bute, nėra. AiÅ¡kinantis nuomos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimo faktÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo yra atsakovo sesuo, ji buvusių sutuoktinių bute pradėjo gyventi jiems gyvenant santuokoje, mokėjo komunalinius mokesčius, pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus mokėjo ir įmokas bankui pagal kredito sutartį. Vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo gyveno ginčo bute, nepatvirtina nuomos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimo fakto.

Pažymėtina, kad nekilnojamuoju daiktu šalys gali naudotis ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, panaudos ir kt. Ieškovė reikšti reikalavimus dėl nuomos mokesčio pradėjo tik santuokos nutraukimo metu, nuo pat buto įsigijimo momento 2005 m. ji jokių pretenzijų trečiajam asmeniui nereiškė, nuomos mokesčio nereikalavo, nors žinojo, kad T. J. gyvena jiems su atsakovu priklausančiame bute. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, nėra pagrindo išvadai, kad T. J. ginčo butu naudojosi atlygintinai.

Kaip minėta, sutarčių laisvės principas leidžia Å¡alims spręsti, ar suteikti turtÄ naudotis tretiesiems asmenims naudotis atlygintinai ar neatlygintinai. IeÅ¡kovei neginčijant, kad T. J. gyvenant ginčo bute, ji mokėjo komunalinius mokesčius, kai kurias įmokas pagal kredito sutartį, nėra pagrindo teigti, kad Å¡alys, kurias siejo artimi Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, dar papildomai susitarė dėl nuomos mokesčio. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini.

Dėl trečiojo asmens pareikÅ¡tų savarankiÅ¡kų reikalavimų 2016-09-08 Klaipėdos apygardos teismas nutartyje, kuria bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , pažeidė proceso ir materialinės teisės normas. Teismas, bÅ«damas Å¡ios kategorijos bylose aktyvus, privalėjo nustatyti Å¡io trečiojo asmens prievolės pobÅ«dį net ir nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėtini trečiojo asmens T. J. pareikÅ¡ti savarankiÅ¡ki reikalavimai. Trečiasis asmuo T. J. praÅ¡o priteisti iÅ¡ K. J. ir O. P.-J. solidariai 15287,00 Eur sumÄ , kuriÄ ji sumokėjo kreditoriams AB „Swedbank“ ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, kaip ji pati teigia, vykdydama K. J. ir O. P.-J. solidariÄ jÄ prievolę. Kaip jau minėta nagrinėjant bylÄ , atsakovas 2005-08-01 su AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) pasirašė 33016,68 Eur kredito sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo.

IeÅ¡kovė 2005-08-01 su AB ,,Swedbank“ sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino, jog jai yra žinomos visos kredito sutarties sÄ lygos, įskaitant ir tai, kad kredito gavėjų prievolė yra solidari. Kaip nurodo T. J. savo procesiniuose dokumentuose, ji su broliu (atsakovu K. J.) buvo susitarę, jog ji kurį laikÄ , kol pagerės K. J. finansinė padėtis, mokės kreditoriui AB ,,Swedbank“ paskolÄ už butÄ (duomenys neskelbtini), o vėliau jis pinigus T. J. grÄ Å¾ins.

Teismo posėdžio metu T. J., nurodo, kad kartu su savo mama N. J. nuo 2005 m. mokėjo įmokas kreditoriui AB „Swedbank“, o vėliau ir kreditoriui UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. IÅ¡ teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų bei byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta kad nuo 2005 m. paskolÄ mokėjo T. J. ir jos mama N. J.. IÅ¡ viso per šį laikotarpį buto paskolai dengti abi sumokėjo 11458,23 Eur. Per laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2014-05-14 trečiasis asmuo T.

J. kreditoriui AB „Swedbank“ sumokėjo 2933,85 Eur bei 894,92 Eur sumokėjo kreditorei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. Taigi, trečiasis asmuo T. J. kreditoriams AB „Swedbank“ ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ iÅ¡ viso yra sumokėjusi 15287,00 Eur sumÄ . LR CK 6.51 str. 1 d. nustatyta, kad tretysis asmuo, įvykdęs už skolininkÄ prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iÅ¡ skolininko. Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininkÄ Ä¯statymo pagrindu įvyksta subrogacija, t.y. jis perima kreditoriaus reikalavimÄ pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininkÄ .

Taigi nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo T. J., įgyvendindama regreso teisę, reiÅ¡kia reikalavimÄ skolininkams K. J. ir O. P.-J. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sutuoktinių turtinių prievolių pobÅ«džio nustatė, kad K. J. ir O. P.-J. prievolė kreditoriui AB ,,Swedbank“ yra solidari, todėl neabejotina, kad Å¡ioje byloje skolos dalį sumokėjusi T. J. turi regreso teisę iÅ¡siieÅ¡koti sumokėtÄ sumÄ iÅ¡ skolininkų K. J. ir O. P.-J. solidariai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kina, kad trečiajam asmeniui, įvykdžius dalį pagrindinės prievolės ir kreditoriui priėmus tokį prievolės įvykdymÄ , trečiajam asmeniui pereina regreso teisė į skolininko turtÄ dėl sumokėtos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas trečiajam asmeniui T. J. priteisti solidariai iÅ¡ K. J. ir O. P.-J. 15287,00 Eur sumÄ .Patenkinus šį reikalavimÄ , yra pagrindas trečiajam asmeniui T. J. iÅ¡ K. J. ir O. P.-J. priteistina 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas taip: nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki 2014-10-02 nuo 11458,23 Eur sumos bei nuo 2014-10-03 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo nuo 15287,01 Eur sumos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str. 1 d).             Nustatyta, kad 2011-05-09 daliniu sprendimu buvo paskirstytos tik bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu.             Tiek sprendžiant santuokos nutraukimo ir su juo susijusius klausimus, tiek dalijant sutuoktinių turtÄ ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo ir turto padalijimo.

IÅ¡ civilinės bylos Nr. N2-906-122/2011 medžiagos matyti, kad už neturtinius reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo) ieÅ¡kovė sumokėjo 76,44 Eur. Patenkinus jos reikalavimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo visiÅ¡kai, o dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės – iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 57,33 Eur už Å¡iuos reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio. Už byloje pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ieÅ¡kovė sumokėjo 686,40 Eur žyminio mokesčio.

Teismui patenkinus 33 proc. ieÅ¡kovės turtinių reikalavimų, t. y. reikalavimÄ dėl automobilio (duomenys neskelbtini) priteisimo (atmetus reikalavimus dėl buto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe bei dėl kompensacijos priteisimo), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 226,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už turtinius reikalavimus.             IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad patyrė 1280,12 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, 484,00 Eur papildomų atstovavimo iÅ¡laidų bei 418,5 Eur už dokumentų vertimus.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas, į tai, kad patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, ieÅ¡kovės turtėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai. Ä®vertinus nagrinėjamoje byloje bei 2011-05-09 daliniu sprendimu patenkintus ieÅ¡kovės reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės – 50 proc., dėl iÅ¡laikymo priteisimo – 60 proc., dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – 100 proc., dėl turto padalijimo – 33 proc.), laikytina, kad patenkinta 60 proc. visų ieÅ¡kovės reikalavimų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1309,57 Eur turėtų atstovavimo bei dokumentų vertimo iÅ¡laidų.Atmetus ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, žyminis mokestis, sumokėtas už prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei nepriteistinas.             Trečiasis asmuo T.

J. pateikė duomenis, kad turėjo 1124,81 Eur iÅ¡laidų, kas sudaro 144,81 Eur žyminio mokesčio, 100,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 580,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų bei 300,00 Eur papildomų atstovavimo iÅ¡laidų. Patenkinus trečiojo asmens ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ K. J. ir O. P.-J. priteistina po 562,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui T. J..Atsakovas K. J. pateikė duomenis, kad patyrė 50 Eur iÅ¡laidų, sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

Nustatyta, kad atsakovas skundė tik sprendimo dalį, susijusiÄ su trečiojo asmens pareikÅ¡tais savarankiÅ¡kais reikalavimais. Trečiojo asmens ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, atsakovui patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės.Atsakovas AB ,,Swedbank“ pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundÄ sumokėjo 144,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas skundė sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl prievolės modifikavimo ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo patenkintas.

Nagrinėjamoje byloje minėti ieÅ¡kovės reikalavimai atmesti, todėl atsakovui AB ,,Swedbank“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 144 Eur žyminio mokesčio.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės O. P. J. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ taip:- priteisti O. P. – J. ir K. J. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));- priteisti ieÅ¡kovei O.

P. – J. asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- priteisti atsakovui K. J. asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Nustatyti, kad O. P. – J. ir K. J. prievolės AB „Swedbank“ pagal 2005-08-01 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2005-08-01 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariomis prievolėmis.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.IeÅ¡kovės O. P. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį į trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais ieÅ¡kinį atmesti.Trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais T.

J. ieÅ¡kinį tenkinti. T. J. priteisti solidariai iÅ¡ K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. P.-J., a.k. (duomenys neskelbtini) 15287,00 Eur skolÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas taip: nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2010-10-14 iki 2014-10-02 nuo 11458,23 Eur sumos bei nuo 2014-10-03 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo nuo 15287,01 Eur sumos.Priteisti ieÅ¡kovei O. P. – J., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini),1535,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti trečiajam asmeniui T.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ K. J., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. P.-J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistina po 562,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovui K. J., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur bylinėjimos iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės O. P. – J., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ O. P. – J., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų AB Swedbank naudai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                      Egidijus Mickevičius