2022-08-31 Nr. AB-21251-3-61-3-01191-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3211-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01191-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo E. L. (E. L.)).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) teismo prašė panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 1P-7357 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyriausiajam inspektoriui E. L. (E. L.) (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo).

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. gruodžio 21 d. pavedė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus E. L. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2022 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-250 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius E. L. 2021 m. gruodžio 3 d. nuo 8 val. iki 17 val. krovinių poste „Paneriai“ buvo paskirtas dirbti į darbo vietą Nr. 7 ir, privalėdamas prieš išduodant tinkamumo liudijimus atlikti transporto priemonių tikrinimą, to neatliko, t. y. tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabei „Scmitz Cargobull“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transimeksa“ prašymą, ir tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabei „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „GK Transport“ prašymą, Muitinės leidimų sistemos priemonėmis išdavė transporto priemonių nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar jos atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 2 ir 3 priedų reikalavimus. Savo veika (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktų, 1975 m.

TIR konvencijos 3 priedo 8 punkto, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 19 įsakymu Nr. 1B-459 (2011 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 1B-19 redakcija) patvirtintų Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti muitinės plombomis, tinkamumo liudijimų pildymo bei registravimo taisyklių 7 punkto, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (nauja redakcija 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1B-110) patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2 papunkčio, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d.

įsakymu Nr. 1B-179 patvirtinto Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio ir kt. reikalavimus bei taip padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio pažeidimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas E. L. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdamas į tai, kad E. L. yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, Muitinės departamentas 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. (5.46)3B-1396 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą E. L.“ kreipėsi į Muitinės profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

Muitinės darbuotojų profesinės sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o, nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, taip viršydama savo kompetenciją. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

4. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau ji veikia naudodamasi įstatymų jai suteikta teise atstovauti savo narius ir juos ginti, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė nustatyta Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme. Tarnybinės drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti savo narius ir juos ginti nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, Raštu būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to Išvadoje pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Faktiniai duomenys patvirtina, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai, jis veikė pagal kompetenciją, atliko savo darbą tinkamai. Sprendžiant, ar skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, buvo taikyti ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet toleruojamas muitinės pareigūnų profesinės sąjungos narių persekiojimas. Iš Išvados yra akivaizdu, kad, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tikrintoja rėmėsi tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatytos objektyvios aplinkybės. Tikrinimą atlikusi vyriausioji specialistė, priimdama sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nevertino aplinkybių, kad E. L., priimdamas sprendimą dėl tinkamumo liudijimų išdavimo, turėjo faktinių duomenų (nuotraukos, specialistų išvados, patirtis tikrinant kitas tos pačios laidos (modelio) transporto priemones ar kt.), kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus ir joms galima išduoti tinkamumo liudijimus. Tarnybinio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareigūnas, profesinės sąjungos narys E. L. išduodamas tinkamumo liudijimus būtų padaręs žalą valstybei ar Lietuvos Respublikos muitinei. Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą už nepadarytą tarnybinį nusižengimą Vilniaus TM posto vyriausiajam inspektoriui E. L., profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą patenkino – panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. 1P-7357 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui E. L..

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. gruodžio 21 d. pavedė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus E. L. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius E. L. 2021 m. gruodžio 3 d. nuo 8 val. iki 17 val. krovinių poste „Paneriai“ buvo paskirtas dirbti į darbo vietą Nr. 7 ir, prieš išduodant tinkamumo liudijimus, privalėdamas atlikti transporto priemonių tikrinimą, to neatliko, t. y. tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabei „Scmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Transimeksa“ prašymą, ir tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabei „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „GK Transport“ prašymą, Muitinės leidimų sistemos priemonėmis išdavė nepatikrinęs transporto priemonių ir neįsitikinęs, ar jos atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 2 ir 3 priedų reikalavimus. Išvadoje, atsižvelgus į E. L. tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, kaltės formą (aplaidumas), pasekmių nebuvimą bei į kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, siūloma Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui E. L. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Muitinės departamento generalinis direktorius 2022 m. vasario 28 d. rezoliucija siūlymui pritarė.

8.2. Muitinės departamentas 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. (5.46)3B-1396 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą ir, vadovaudamasis Statuto 61 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28 punktu, paprašė duoti sutikimą Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui E. L. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

8.3. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. L.. Rašte nurodė, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams profesinės sąjungos nariams.

9. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1, 2 dalių, Statuto 61 straipsnio 5 dalies, Aprašo 28 punkto nuostatas.

10. Įvertinęs Rašto turinį, teismas sprendė, kad jame nurodyti teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, jame nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios būtų galima daryti išvadą, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu. Teismas pažymėjo, kad iš Išvados matyti, jog buvo atsižvelgta į pareigūno paaiškinimus, buvo analizuota pareigūno darbo veikla, nurodyta, kokių transporto priemonių ir kokiomis aplinkybėmis jis netikrino ir išdavė tinkamumo liudijimus, pareigūno padaryti pažeidimai buvo analizuojami atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į asmens charakteristiką, į tai, kad asmuo yra ilgametis muitinės darbuotojas, bei į tai, jog dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilusių pasekmių nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad E. L. ketinama skirti pačią švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Todėl atsakovo teiginius, kad E. L. bus skiriama neproporcinga nuobauda už padarytą teisės pažeidimą, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinė nuobauda E. L. taikoma dėl netinkamo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas, vertindamas pačią tarnybinio tyrimo procedūrą ir nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, kurie nesusiję su E. L. naryste profesinėje sąjungoje, iš esmės peržengė savo kompetencijos ribas. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai trukdo pareiškėjui imtis veiksmų prieš galbūt prasižengusį pareigūną, todėl atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III. 13. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą.

14. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino byloje taikytinas materialinės teisės normas, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

15. Atsakovas akcentuoja, kad, pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Aprašo nuostatomis. Įvertinusi atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, Profesinė sąjunga turėjo pagrindo teigti, kad nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Iš Išvados yra akivaizdu, kad, nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Išvadoje nėra nurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis kaip tik tarnybinės nuobaudos skyrimu. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo, tačiau nei Muitinės departamentas, nei teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus.

16. Atsakovas nurodo, kad Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo kaip darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Tačiau Muitinės departamentas nepaneigė Profesinės sąjungos argumentų, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai. Todėl teismo išvada dėl Profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.

17. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad E. L. yra persekiojamas darbdavio dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o Profesinė sąjunga, vertindama siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, viršijo savo kompetencijos ribas, todėl nepagrįstai nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjas pažymi, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą E. L., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą tuo viršydama savo kompetenciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą E. L. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pasak pareiškėjo, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams pažeisti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai gali padėti išvengti tarnybinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti pareiškėjui Muitinės departamentui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikus tarnybinį patikrinimą, surašius Išvadą, Muitinės departamento direktoriui pritarus Išvados siūlymui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą trečiajam suinteresuotam asmeniui, dėl Išvadoje nustatyto šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, kreipėsi į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo. Taip Muitinės departamentas įvykdė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, taikomo muitinės statutinių įstaigų pareigūnams nuo 2019 m. sausio 1 d., 61 straipsnio 5 dalyje nustatytą procedūrinį reikalavimą. Profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui grindė tuo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra dvigubų atsakomybės standartų taikymas ir profesinės sąjungos narių persekiojimas, kad nebuvo nustatytos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, neįvertinti pareigūno paaiškinimai, Išvada grindžiama subjektyvia tikrintojos pozicija, nuobaudos taikymas neproporcingas, nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama galbūt už tai, kad jis yra profesinės sąjungos narys ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui. Rašte taip pat nurodyta, kad pasekmių dėl trečiojo suinteresuoto asmens elgesio nekilo, jo elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo nulemtas patirties, didelio darbo krūvio, pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisės aktų reikalavimus, Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnai taikėsi į trumpalaikį ir tikslinį Profesinės sąjungos nario E. L. darbo stebėjimą ir išimtinai vertino tik šio pareigūno elgesį, trečiojo suinteresuoto asmens slapto stebėjimo tikslai ir teisėtumas kelia abejonių.

21. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarnybinė nuobauda E. L. taikoma dėl netinkamo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje (žr. šios nutarties 9–12 punktus).

22. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir dėl to naikintinas, kartoja atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos Rašte pateiktų argumentų, neišreikalavo įrodymų iš Muitinės departamento, Muitinės departamentas neįrodė, kad nuobauda skiriama ne dėl narystės profesinėje sąjungoje.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje „Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 dalis). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 dalis).

25. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, taikomo muitinės statutinių įstaigų pareigūnams nuo 2019 m. sausio 1 d., 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

26. Aprašo 28 punktas nustato, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

27. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

28. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

29. LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

30. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga Rašte pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pagal LVAT praktiką pareiškėjas byloje turi teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje (LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).

31. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekio skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Byloje nėra jokių įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Byloje nėra jokių įrodymų apie trečiojo suinteresuoto asmens aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje, užimamas pareigas Profesinės sąjungos organuose, veikimą Profesinės sąjungos vardu, dalyvavimą derybose su pareiškėju ir t. t. bei šios veiklos sąsajas su siūloma skirti tarnybine nuobauda. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-520/2022 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes kaip deklaratyvius atmeta Profesinės sąjungos teiginius, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo stebimas neteisėtai, vien dėl savo priklausymo profesinei sąjungai. Išvadoje nurodyta, kad buvo gautas Muitinės departamento 2021 m. gruodžio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 7BE-2894, kuriame nurodyta, kad atliktas patikrinimas, ar Kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimai išduoti įsitikinus, kad transporto priemonė atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) 2 priede nustatytas technines sąlygas ir ar buvo laikomasi 1975 m. TIR konvencijos 3 priedo reikalavimų. Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius E. L. 2021 m. gruodžio 3 d. nuo 8 val. iki 17 val. krovinių poste „Paneriai“ buvo paskirtas dirbti į darbo vietą Nr. 7 ir, prieš išduodant tinkamumo liudijimus, privalėdamas atlikti transporto priemonių tikrinimą, to neatliko, t. y. tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabei „Scmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Transimeksa“ prašymą, ir tinkamumo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabei „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „GK Transport“ prašymą, Muitinės leidimų sistemos priemonėmis išdavė nepatikrinęs transporto priemonių ir neįsitikinęs, ar jos atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 2 ir 3 priedų reikalavimus. Pažymėtina, kad pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-520/2015; kt.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Išvados matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikoje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Išvadoje yra nurodyta veika, už kurią trečiasis suinteresuotas asmuo traukiamas atsakomybėn, teisės aktai, kurių pažeidimas jam inkriminuojamas, jo paaiškinimai ir nurodomas jų vertinimas. Taigi apeliacinio skundo teiginiai dėl trečiojo suinteresuoto asmens, kaip Profesinės sąjungos nario, persekiojimo (diskriminavimo) atmetami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

34. Dėl byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad Profesinė sąjunga nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

36. Muitinės departamentas į bylą pateikė Išvadą, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino ir dėl jos pasisakė skundžiamame teismo sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs ir nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš Muitinės departamento išreikalauti papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas tokio pobūdžio procesinių prašymų nereiškė, o apeliaciniame skunde nekonkretizuojama, kokius tikslius duomenis, atsakovo įsitikinimu, turėjo išsireikalauti ir įvertinti pirmosios instancijos teismas, tačiau to neatliko.

37. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas