2019-02-21 Nr. AB-4819-3-62-3-01397-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2423-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01397-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 9 d. priimtas pareiškėjo R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 metų balandžio pradžioje Marijampolės PN nutraukė gyvenamųjų patalpų šildymą, nors vidutinė paros temperatūra buvo 7 laipsniai. Be to, Marijampolės PN draudė turėti antklodes, ribojo šiltų drabužių kiekį, nuteistiesiems taip pat nebuvo leidžiama įsigyti šildymo prietaisų. Pareiškėjas 2016 metų gegužę kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašė nurodyti, kada ir kuo remiantis buvo baigtas šildymo sezonas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Marijampolės PN skirtingais raštais pateikė prieštaringą informaciją dėl šildymo sezono pabaigos.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. DV-468 nuo 2016 m. balandžio 8 d. buvo paskelbta 2015–2016 metų šildymo sezono pabaiga. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į prognozuojamą vidutinę paros temperatūrą. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 11.8 punktą nuteistųjų gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais, tačiau nagrinėjamu atveju neturint tikslių duomenų dėl gyvenamųjų patalpų temperatūros bei negavus kitų nuteistųjų nusiskundimų dėl žemos temperatūros elektrinis šildytuvas pareiškėjui nebuvo išduotas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo teisinis pagrindas tokį prietaisą išduoti. Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, teismą bei prašyti užfiksuoti patalpos temperatūrą. Ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo tikrinami dėl pelėsio, kuris atsiranda dėl žemos patalpos temperatūros ir drėgmės, buvimo, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Tai paneigia pareiškėjo argumentus dėl per žemos temperatūros ginčo laikotarpiu.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Šilumos taisyklės) 61 punkte nustatyta, jog šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija. Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 ˚C, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10 ˚C (Šilumos taisyklių 62 p.). Savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytų įstaigų pastatų šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu (Šilumos taisyklių 63 punktas). Iš Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. DV-468 matyti, jog vadovaujantis Šilumos taisyklių 61 ir 62 punktais ir atsižvelgiant į artimiausių dienų orų prognozę, 2015–2016 metų šildymo sezono pabaiga numatyta –2016 m. balandžio 8 d.

7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkte įtvirtinta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ˚C ir ne aukštesnė kaip 28 ˚C. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl ginčo laikotarpio Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas netinkamos temperatūros, ventiliacijos, t. y. jo prašymų pataisos namų administracijai dėl konkrečioje gyvenamojoje patalpoje konkrečiu laiku buvusios konkrečios oro temperatūros, ir prašymų išduoti elektrinį šildytuvą.

Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, sprendė negalintis vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų temperatūros, ventiliacijos galėjo patirti papildomų nepatogumų. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą.

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (temperatūros, ventiliacijos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl temperatūros, ventiliacijos neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams laikė nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog 2016 m. gegužės 18 d. atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos centro kontrolę pagal kito nuteistojo prašymą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius 2016 m. gegužės 24 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-489(23.4.1.4.12) Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatė.

8. Eksploatavimo taisyklių 11.8 punkte nustatyta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Taigi galimybė išduoti šildytuvus yra nustatyta, tačiau atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog, neturint tikslių duomenų dėl gyvenamųjų patalpų temperatūros bei negavus kitų nuteistųjų nusiskundimų dėl žemos temperatūros, elektrinis šildytuvas pareiškėjui nebuvo išduotas.

9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 18 priede yra nurodytas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas, kuriame nėra elektrinio šildytuvo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pakankamas teisinis pagrindas išduoti šildytuvus, taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, jog šildymo sezonas Marijampolės PN buvo baigtas anksčiau negu visoje savivaldybės teritorijoje. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas turėjo realią galimybę dėl temperatūros rėžimo gyvenamojoje patalpoje kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, teismą ir t. t. bei prašyti užfiksuoti gyvenamosios patalpos temperatūrą. Administracinėje byloje tokių duomenų nėra, todėl teismas konstatavo, kad jokio objektyvaus būtinumo išduoti šildytuvus nebuvo.

10. Iš Marijampolės PN „Nuteistojo asmens kratos protokolo“ matyti, kad pareiškėjas turėjo 15 kg asmeninių daiktų viršsvorį. Taip pat 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjas gavo papildomą 3,8 kg asmeninių daiktų siuntinį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Marijampolės PN administracijai būtų pateikęs prašymą jo daiktus, esančius sandėlyje, perduoti tretiesiems asmenims.

11. Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą 17 kartų, daugiausia dėl peršalimo ligų, į Psichologinę tarnybą dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė, todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

12. Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar žeminančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

III. 13. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN turėjo galimybę užtikrinti nuteistųjų gyvenamųjų patalpų šildymą taip, kaip nustato teisės aktai, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN su skundu dėl nebešildomų gyvenamųjų patalpų, byloje yra pateikti Marijampolės PN atsakymai pareiškėjui. Taigi pareiškėjas kreipėsi į tiesioginį tiekėją, reguliuojantį šilumos tiekimą ir nutraukimą. Be to, Marijampolės PN į skundus atsako tik per 20 dienų. Jokia įstaiga ar organizacija taip pat neatvysta tą pačią dieną, kai gauna skundą, o vėlesnis tikrinimas tampa nebeaktualus.

15. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN su skundu dėl nebešildomų gyvenamųjų patalpų.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

19. Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos, kurios atlyginimą prašo priteisti, atsiradimą sieja su aplinkybe, kad per anksti baigus šildymo sezoną Marijampolės PN neužtikrino teisės aktuose nustatytų gyvenamųjų patalpų temperatūros normų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-867-662/2016 konstatavo, jog atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jis buvo kameroje, kurioje buvo žema temperatūra, ir kad nebuvo pagrindo išduoti pareiškėjo prašomą elektrinį oro šildytuvą. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovo atstovas šiuo apsektu įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė pareiškėjui. Šiame kontekste aktualu yra ir tai, kad pareiškėjas dėl šildytuvo išdavimo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją bei nurodė, kad administracija jo gyvenimo sąlygų nepagerino. Tai, kad atsakovo atstovo pateikta medžiaga nėra visiškai informatyvi, t. y. nėra informacijos, patikrinimo aktų dėl to laikotarpio, kuomet pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN dėl šildytuvo išdavimo, taip pat nėra informacijos, kada Marijampolės PN buvo pradėtas šildymo sezonas, iš esmės yra svarbi aplinkybė įrodinėjimo kontekste vertinant pareiškėjo nurodytus galbūt neteisėtus veiksmus.

20. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi tik Marijampolės PN atsiliepimo teiginiu, jog objektyvaus būtinumo išduoti pareiškėjui šildytuvą nebuvo, o pirmiau minėtų aplinkybių, t. y. ar pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN su skundais (prašymais) dėl per žemos temperatūros gyvenamojoje patalpoje, jei taip – kada ir kiek kartų, nevertino, taip pat netyrė tokių pareiškėjo kreipimųsi turinio bei kokių veiksmų Marijampolės PN dėl to ėmėsi. Pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė Marijampolės PN 2016 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 20/07-705 bei 2016 m. birželio 15 d., kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo prašymus bei suteikta informacija apie 2015–2016 metų šildymo sezono pabaigą, tačiau byloje nėra pateikti patys pareiškėjo kreipimaisi, todėl nėra galimybės įvertinti pareiškėjo prašymų turinio (t. y. ar pareiškėjas jais prašė suteikti informaciją, ar skundėsi kalinimo sąlygomis, ar reiškė kitokius prašymus ir pan.). Kaip minėta, būtent šių aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl pareiškėjo šioje byloje prašomos priteisti neturtinės žalos patyrimo fakto ir atlygintinos žalos dydžio.

21. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko bylai tinkamai išspręsti reikalingų įrodymų ir iš esmės tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje turi būti renkami ir vertinami nauji įrodymai, atsižvelgdama į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė