64aa48dd-ccf9-4f77-99ff-d85ebdd42d8f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-603-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03431-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; (S) 55.1.3. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. Å . (R. Å .), jo atstovui advokatui Rokui Rudzinskui bei atsakovo atstovams A. Ž. ir A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Å . (R. Å .) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. el. 1–8), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD), 1 987,50 Eur turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde nurodė, kad RAAD skyriaus vedėjas A. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiÅ¡kėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. AM-VILP-69163640-16 (toliau – ir Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atvežė V. M. dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas, suvyniotas į polietileninius maiÅ¡us ir paprašė jas pasaugoti Å¡aldiklyje.

PareiÅ¡kėjas nuo pačios pirmos Protokolo suraÅ¡ymo dienos nepripažino padaręs RAAD pareigÅ«no jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Å alčininkų rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , administracinio teisės pažeidimo bylÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukė. 2017 m. vasario 20 d. RAAD pateikė apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė neskundžiamÄ nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-254-256/2017, kuria nutarė RAAD apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjas viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu naudojosi teisine advokato pagalba. Viso proceso metu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – be pagrindo, pažeidžiant ATPK 7 straipsnyje bei 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, nesant veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, suraÅ¡ius ProtokolÄ bei pateikus akivaizdžiai nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ â€“ pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , t. y. 1 987,5 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (1 t., b. el. 46–49), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, jog pareigÅ«nai, gavę informacijos apie daromÄ nusižengimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka privalo atitinkamai reaguoti į galimai daromÄ ar padarytÄ nusižengimÄ , iÅ¡tirti aplinkybes ir įvertinti galimai neteisėtus veiksmus bei užkardyti naujus nusižengimus.

Vilniaus RAAD pareigÅ«nai, 2016 m. rugpjūčio 18 d. suraÅ¡ydami administracinio teisės pažeidimo protokolÄ rėmėsi asmens praneÅ¡imu ir liudytojų parodymais. Nutarimui priimti visa bylos medžiaga buvo teisės aktų nustatyta tvarka pateikta Å alčininkų rajono apylinkės teismui. Nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos atveju Vilniaus RAAD, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, gavęs praneÅ¡imÄ apie galimai įvykusį administracinį teisės pažeidimÄ , privalėjo pradėti vykdyti tyrimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. praneÅ¡imÄ apie administracinį teisės pažeidimÄ , liudytojų parodymus, pagrindo nepradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimo procedÅ«ros nebuvo. IÅ¡tyrus bylos aplinkybes, buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris perduotas nagrinėti (ir nutarimÄ priimti) teismui. Tai, jog Vilniaus RAAD pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 Vilniaus apygardos teismui dar nereiÅ¡kia, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, atvirkščiai, Vilniaus RAAD siekė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teismine tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo byloje neteisėtų Vilniaus RAAD veiksmų konstatuota nebuvo. Veiksmai nebuvo vertinti nei žinybine tvarka (pvz., tarnybinis patikrinimas), nei teismine tvarka. Vilniaus RAAD teigimu, nėra įrodymų, kad atstovavimo iÅ¡laidos buvo pagrįstos ir bÅ«tinos. Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad RAAD 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. AM-VILP-69163640-16, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pareiÅ¡kėjas atvežė V.

M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas, suvyniotas į polietileninius maiÅ¡us, ir paprašė jas pasaugoti Å¡aldiklyje, paaiÅ¡kinęs, kad tai yra mėsa, o jo Å¡aldytuve vietos nėra, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.1.2 punkto nuostatas. Atsakomybė už šį pažeidimÄ numatyta ATPK 85 straipsnio 4 dalyje (1 t., b. el. 9–10).

Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalies teisenÄ nutraukė, nurodydamas, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (1 t., b. el. 18–29). 2017 m. vasario 20 d. RAAD Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. sausio 30 d. Å alčininkų apylinkės teismo nutarimo (1 t., b. el. 32–35). 2017 m. balandžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-254-256/2017, kuria atmetė RAAD apeliacinį skundÄ ir Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ (1 t. b. el. 36–37). 2017 m. birželio 27 d. pareiÅ¡kėjas RAAD pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 1 987,5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias jis patyrė bylÄ nagrinėjant Å alčininkų rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose (1 t., b. el. 12–14). 2017 m. liepos 24 d.

RAAD raÅ¡tu Nr. (38-20)-VR-1.7-5505 „Dėl praÅ¡ymo sumokėti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas“ atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo 2017 m. birželio 27 d. praÅ¡ymÄ (1 t., b. el. 30–31). Dėl turtinės žalos Turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia bylinėjimosi iÅ¡laidomis, patirtomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å alčininkų rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose, kuriuose buvo nuspręsta administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl RAAD pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų patyrė 1 987,5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato teiktomis teisinėmis paslaugomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ Konstitucijos normÄ , Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Å is konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi bÅ«ti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytÄ Å¾alÄ atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad jÄ neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigÅ«nai.

Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, bÅ«tų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies iÅ¡vengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, tai ne tik reikÅ¡tų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir bÅ«tų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Kadangi CK 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ , neribodamas Å¡io straipsnio taikymo, jog veiksmai bÅ«tų atlikti vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡is straipsnis gali bÅ«ti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimÄ .

Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) taip pat yra pripažįstama (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis Nr. A14–751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. A442-330-2008, 2011 m. liepos 14 d. nutartis Nr. A63-2176/2011, LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 2AT-17-2012).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir kitos protingos iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į bÅ«tinumo atlyginti žalÄ konstitucinį principÄ , į tai, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (o tokia iÅ¡imtis Å¡iuo atveju yra, nes nei ATPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®), nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo iÅ¡laidas), darytina iÅ¡vada, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas.

Taigi turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi bÅ«ti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios iÅ¡laidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis ABTÄ® nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių. LVAT iÅ¡nagrinėtose žalos atlyginimo bylose ne kartÄ yra pasisakyta, jog pripažinus institucijos (pareigÅ«no), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylÄ , priimtÄ nutarimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtÄ Å¾alÄ .

LVAT iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminis momentas yra, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , klausimas dėl žalos atlyginimo neturėtų bÅ«ti sprendžiamas.

Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos, pradėtos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, teisenÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo veiksmuose nebuvo nustatyta pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. kovo mėnesį atvežė V. M. dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi šį nutarimÄ paliko nepakeistÄ . ATPK 250 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Atsižvelgiant į anksčiau Å¡iame teismo sprendime minėtus LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y., prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas teismui pateiktame atsiliepime, nesurinkus pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ pradėti administracinio teisės pažeidimo procedÅ«rÄ , todėl RAAD pareigÅ«nų veiksmai pripažintini neteisėtais.

IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių ir į bylÄ pateiktų Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo nutarties akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas dėl to, kad RAAD pareigÅ«nai neteisėtai iniciavo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kuri buvo nagrinėjama tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose, patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato jam teikiama teisine pagalba. IÅ¡ teismo procesinių dokumentų matyti, kad viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu pareiÅ¡kėjui teisinę pagalbÄ teikė advokatas Rokas Rudzinskas.

Specialaus įstatymo, reglamentuojančio iÅ¡laidų advokatui atlyginimÄ , nėra. Tai nėra reguliuojama nei ATPK, nei ABTÄ® normomis. Ä®vertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios iÅ¡laidos atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), Å¡ioje byloje taikytinos Å¡ių Rekomendacijų nuostatos.

Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1 987,50 Eur turtinę žalÄ , t. y. bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu.

PraÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro: 1 162,5 Eur už advokato dalyvavimÄ apklausose RAAD bei pasirengimÄ ir atstovavimÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismo posėdžiuose (15,5 val., 1 val. kaina 75 Eur) (2016 m. lapkričio 30 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. FA-16/08-4 (1 t., b. el. 38)), 525 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismo posėdžiuose (7 val., 1 val. kaina 75 Eur) (2017 m. sausio 18 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. FA-16/08-5 (1 t., b. el. 39)), 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. sausio 30 d.

Å alčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo parengimÄ (4 val., 1 val. kaina 75 Eur) (2017 m. kovo 13 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. FA-16/08-3 (1 t., b. el. 40)). Å ių sumų sumokėjimÄ patvirtina pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikti 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. el. 15–16) ir mokėjimo nurodymas Nr. 119 (1 t., b. el. 17). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo posėdžiai Å alčininkų rajono apylinkės teisme vyko Å¡iomis dienomis: 2016 m. rugsėjo 12 d. (posėdžio trukmė 3 min.), 2016 m. lapkričio 10 d. (posėdžio trukmė 9 min.), 2016 m. lapkričio 24 d. (posėdžio trukmė 1 val. 11 min.), 2016 m. lapkričio 29 d. (posėdžio trukmė 8 val. 23 min.), 2016 m. gruodžio 1 d. (posėdžio trukmė 31 min.), 2016 m. gruodžio 28 d. (posėdžio trukmė 2 val. 4 min.) ir 2017 m. sausio 17 d. (posėdžio trukmė 1 val. 41 min.).

Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į Å¡iÄ Rekomendacijų nuostatÄ Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti priteisiama už teismo posėdžius vykusius 2016 m. lapkričio 24 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2017 m. sausio 17 d. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ koeficientas yra 0,1.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 771,9 Eur. Maksimali suma už vienos valandos atstovavimÄ teisme yra 77,19 Eur. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 793,3 Eur. Maksimali suma už vienos valandos atstovavimÄ teisme yra 79,33 Eur. PareiÅ¡kėjas už vienos valandos atstovavimÄ teismo posėdžiuose praÅ¡o 75 Eur. Taigi pareiÅ¡kėjui Å¡iuo atveju priteistina 1 125 Eur (15 val. x 75 Eur) suma, kuri apima atstovavimÄ teismo posėdžiuose ir pasiruoÅ¡imÄ jiems.

PareiÅ¡kėjas atsiliepimÄ Ä¯ RAAD apeliacinį skundÄ pateikė 2017 m. kovo 13 d. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį koeficientas yra 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 793,3 Eur. Maksimali suma už apeliacinio skundo parengimÄ yra 1 983,25 Eur. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 300 Eur suma nevirÅ¡ija rekomenduojamo dydžio, todėl yra priteistina. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti priteisiama 1 425 Eur turtinė žala, kuriÄ pareiÅ¡kėjas patyrė dėl neteisėtų RAAD pareigÅ«nų veiksmų.

Ä® bylÄ nepateikta jokių objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ apklausose RAAD, todėl likusioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju taip pat praÅ¡o priteisti 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus.

Teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet ir iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, praÅ¡antis, jog jam iÅ¡ kitos Å¡alies bÅ«tų priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas iÅ¡laidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

IÅ¡ teismui pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. FA-16/08-6 (1 t., b. el.

57) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ 450 Eur sumÄ sudaro 75 Eur už praÅ¡ymo RAAD dėl turtinės žalos atlyginimo parengimÄ (1 val., 1 val. kaina 75 Eur), 300 Eur už skundo teismui dėl turtinės žalos atlyginimo parengimÄ (4 val., 1 val. kaina 75 Eur), 75 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje. Sumos sumokėjimÄ patvirtina pateiktas 2017 m. gruodžio 17 d. pinigų priėmimo aktas (1 t., b. el. 58). PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2017 m. spalio 11 d. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį koeficientas yra 2,5.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 838,7 Eur. Maksimali suma už skundo teismui parengimÄ yra 2 096,75 Eur. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 300 Eur suma nevirÅ¡ija rekomenduojamo dydžio. Teismo posėdis Vilniaus apygardos teisme administracinėje byloje Nr. eI-603-643/2018 vyko 2018 m. sausio 22 d. ir truko 40 min. Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ koeficientas yra 0,1. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 850,8 Eur. Maksimali suma už vienos valandos atstovavimÄ teisme yra 85,08 Eur.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 75 Eur suma nevirÅ¡ija rekomenduojamo dydžio. LVAT praktikoje pasisakyta, kad proceso Å¡alies atstovavimo iÅ¡laidos, patirtos ginÄÄ nagrinėjant iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismÄ institucijoje, laikomos kitomis proceso Å¡alies iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009).

Remiantis LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimu ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu laikytina pagrįsta ir todėl priteistina 75 Eur suma už praÅ¡ymo RAAD dėl turtinės žalos atlyginimo parengimÄ . Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas nagrinėjamu atveju yra tenkinamas iÅ¡ dalies (72 proc.), praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų taip pat yra tenkinamas tik iÅ¡ dalies, t. y. pareiÅ¡kėjui priteistina 324 Eur (450 Eur x 72 proc.) bÅ«tinų ir pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R.

Å . (R. Å .) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. Å . (R. Å .) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 1 425 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų penkių eurų) turtinę žalÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui R. Å . (R. Å .) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 324 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Margarita Stambrauskaitė