2018-12-20 Nr. AB-665-3-62-3-01306-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3023-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01306-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (R. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. lapkričio 11 d. jis Lukiškių TI-K atskirais laikotarpiais buvo kalinamas kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, gyvenamąjį plotą mažino baldai, sanitarinis mazgas. Pareiškėjas pažymėjo, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, taip pat sanitarinio mazgo durys buvo nerakinamos, taigi bet kada galėjo užeiti kitas asmuo. Kamerose buvo drėgna, todėl teko miegoti ant supuvusių čiužinių, nebuvo galimybės kamerų vėdinti per langus dėl įrengtų grotų, šiltuoju metų laiku buvo karšta, trūko oro, šaltuoju metų laiku – šalta, veisėsi tarakonai, žiurkės, nebuvo mechaninio vėdinimo, nebuvo atskiros sanitarinio mazgo oro šalinimo sistemos. Teigė, kad kamerose buvo rūkoma, todėl visi net ir nerūkantieji buvo priversti kvėpuoti tabako dūmais. Kamerose natūrali dienos šviesa buvo labai silpna, dirbtinis apšvietimas - labai stiprus, kamerose nebuvo veidrodžio ir radijo taško. Akcentavo, kad skalbti skalbykloje galėjo tik už savo pinigines lėšas, todėl dažnai rūbus tekdavo skalbti rankomis, kadangi kamerose nebuvo džiovyklų, todėl rūbai nedžiūdavo, o pelydavo. Nurodė, kad kamerose esantis stalas buvo skirtas tik dviem asmenims, maitinimas buvo netinkamas. Tokios gyvenimo sąlygos kalinimo įstaigoje visą pareiškėjo buvimo laikotarpį buvo nežmoniškos, kankinančios, žeminančios, kas akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir vertina ją 30 000 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinamas atskirais laiko tarpais nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. birželio 6 d. Atsakovas pripažįsta, kad dėl teismo nutarčių, sprendimų vykdymo, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygų, atskirais laiko tarpais nuteistieji ir suimtieji laikomi mažesnio, nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto normą, tačiau įstaigos administracija negali daryti įtakos dėl suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga negali. Pažymėjo, jog kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, yra duodamas švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarkymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, tam reikalingas inventorius išduodamas į kameras.

5. Atsakovas paaiškino, kad kalinimo įstaiga yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kameros yra remontuojamos, aprūpintos baldais (lovomis, stalais, taburetėmis (suoliukais)), kaip reikalauja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad kamerose būtų įrengtas veidrodis, tačiau pagal teisinį reglamentavimą visose kamerose yra įrengti radijo taškai.

6. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistiesiems vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, dušuose yra įrengtos pertvaros privatumui užtikrinti. Nurodė, jog įstaigoje dirbantys pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias patalpas, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, todėl nuteistieji, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose, be to, šioje kalinimo įtaigoje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius; vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ir jie grąžinami asmenims sausi. Akcentavo, jog valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologinės mitybos normas, maistas nuteistiesiems išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Be to, pareiškėjas neturtinės žalos neįrodė.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, jam priteisė 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės neturtinei žalai atlyginti nuo 2015 m. lapkričio 11 d. pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas atskirais laikotarpiais Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. birželio 6 d.

9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su ploto trūkumu, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K iš viso buvo kalinamas 30 parų, iš kurių 6 paras jo kalinimo sąlygos neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymo Nr. V-124) 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu (pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas), kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo 2,7 kv. m, t. y. pareiškėjui trūko 0,9 kv. m kameros ploto. Todėl teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo teisę būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Be to, dalį ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Teismas pažymėjo, kad 24 paras vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus ir tam tikrais laiko tarpais pareiškėjas buvo kalinamas vienas, todėl jam tuo metu teko nuo 5,40 kv. m iki 29,44 kv. m. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipė dėmesį, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

10. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje ir į tualetą bet kada galėdavo užeiti kitas žmogus, kadangi durys buvo nerakinamos, be to, kameroje nebuvo įrengtos ventiliacijos, o per langus vėdinti patalpas nebuvo galimybės, teismas pažymėjo, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenumato, jog sanitariniame mazge būtų įrengtos rakinamos durys. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendė, kad Lukiškių TI-K kamerų vėdinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus.

11. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus kaip neįrodytus dėl kamerose buvusios drėgmės, žiurkių ir tarakonų buvimo kamerose, kamerose buvusio pelėsio, netinkamos apšvietos, netinkamo maitinimo, taip pat dėl aplinkybių, kad nebuvo veidrodžio, radijo taško, jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, buvo diskriminuojamas dėl viršutinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimo. Dėl pareiškėjo teiginio, kad kameroje stalas buvo pritaikytas tik dviem asmenims, teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato stalo dydžio kameroje, be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas arba dviese. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

12. Teismas, įvertinęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 27 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-61, kuriame nurodyta, jog išmatuota kameros Nr. 111 oro temperatūra buvo 17 oC, nors gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18 oC – 28 oC, sprendė, jog tai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punkto reikalavimų, todėl Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui tinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose.

13. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam sutriko sveikata, jautė nepatogumus, pažeminimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu atlyginti neturtinę žalą kreipėsi tik praėjus daugiau kaip 2 metams nuo laikymo pradžios. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų anksčiau būtų Lukiškių TI-K teikęs prašymus ar skundus, kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas, ėmęsis kitų veiksmų, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl blogų laikymo sąlygų būtų teikęs prašymus psichologams, kitiems sveikatos priežiūros specialistams.

14. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (t. y. kad pareiškėjui trumpą laiko tarpą – 6 paras teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto ir jam 30 parų nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra gyvenamosiose patalpose), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtos dvasinės skriaudos nėra pagrindo vertinti pareiškėjo nurodyta 30 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 60 Eur.

15. Teismas, vertindamas prašymą priteisti 141,16 Eur valstybės naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, už antrinę teisinę pagalbą, pažymėjo, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

16. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą priteisti iš pareiškėjo 1,32 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pažymėjo, kad įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, o teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas, grįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytini. Be to, teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K, teikdamas teismui atsiliepimą į skundą elektroninių ryšių priemonėmis, kartu su atsiliepimu teikė ir papildomą medžiagą taip pat elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 17. Pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo 30 000 Eur neturtinę žalą.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kaip teigė pareiškėjas. Visus kitus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, kurie sietini su pareiškėjo netinkamomis kalinimo sąlygomis, iš ko pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą, Kauno apygardos teismas nepagrįstai atmetė kaip neįrodytus. Pažymi, kad paties atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia pareiškėjo išdėstytus faktus, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo parazitų. Tačiau atsakovas tik dėl akių sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nes pareiškėjas niekada nėra matęs, jog graužikų ir buitinių parazitų naikinimo darbai būtų vykdomi realiai.

19. Pareiškėjas teigia, kad jis įrodinėjo, jog skalbti skalbykloje kalintieji gali tik už savo pinigines lėšas, todėl dažnai rūbus tekdavo skalbti tiesiog rankomis. Tačiau teismas nepagrįstai sprendime neįžvelgė diskriminacijos, kai kalintis asmuo, kuris neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, išsiskalbti vieną viršutinių drabužių komplektą gali ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį. Be to, pareiškėjas neturėdamas galimybės išsiskalbti drabužių skalbykloje, išskalbdavo juos rankomis, tačiau dėl kamerose esančio prasto vėdinimo skalbiniai pelydavo, įgaudavo nemalonų kvapą. Taigi pareiškėjas, neturėdamas galimybės laikytis elementarios higienos, jautėsi ne tik diskriminuojamas, pažemintas, paniekintas ir būtent atsakovas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TIK, yra dėl to kalta, kad asmenys turi kalėti įstaigose, kuriose kalinimo sąlygos yra nežmoniškos, pažeidžiančios kalinčiųjų orumą, sukeliančios jiems dvasines kančias. Tačiau į šias aplinkybes teismas nepagrįstai neatsižvelgė.

20. Pareiškėjas nesutinka teismo priteista akivaizdžiai per maža 60 Eur suma jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais ir deklaratyviais teiginiais. Teismas, nors ir pripažino, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje plotas, tačiau konstatavo, kad tai truko tik 6 dienas. Be to, nors teismas nurodė, jog vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, tačiau pareiškėjo patirtas dvasines kančias ir sveikatos sutrikimus įvertinęs tik 60 Eur, akivaizdu, jog minėtais principais visiškai nesivadovavo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas netinkamas kalinimo sąlygas siejo ne tik su minimalaus asmeniui ploto neužtikrinimu kameroje, bet ir su kitomis aplinkybėmis – drėgme, prastu apšvietimu, netinkama oro temperatūra, parazitų buvimu ir pan., todėl akivaizdu, kad kalint tokiomis sąlygomis asmuo patiria neturtinę žalą.

21. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

22. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

23. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, skundą grįsdamas tik abstraktaus ir bendro pobūdžio argumentais.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nustatė, jog tik 6 paras jo kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl tai nėra pakankamai intensyvu, kad galėtų sukelti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, nurodytas skunde. Toks pažeidimas yra mažareikšmis ir negali būti vertinamas pinigais, be to, byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjo laikymo sąlygas blogintų kiti neigiami veiksniai, pareiškėjui nekilo jokių neigiamų ilgalaikių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. birželio 6 d., atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės jam priteisė 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Pareiškėjas apeliacine tvarka skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu (60 Eur) ir teismo atliktu vertinimu, kad atsakovas nepažeidė jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat dėl aplinkybių, susijusių su drėgme kamerose, prastu apšvietimu, netinkama oro temperatūra, parazitų buvimu. Šie argumentai ir jų teisinis vertinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo šioje byloje dalykas.

29. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. birželio 6 d. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K iš viso buvo kalinamas 30 parų, iš kurių 6 paras jo kalinimo sąlygos neatitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje, t. y. pareiškėjui teko 2,7 kv. m kameros ploto. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui 30 parų neužtikrino tinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose, todėl pažeidė Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė, padaręs išvadą, kad pareiškėjas jų neįrodė ir bylos duomenys nepatvirtina jo argumentų.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

31. Akcentuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto – šis reikalavimas nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, todėl nacionaliniai teismai nuosekliai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

32. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo padarytus teisės pažeidimus dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K esančiam asmeniui, reikalavimų, suponavusius pareiškėjui teisę į jais padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino, jog tik 6 paras jo kalinimo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių ir paneigiančių įrodymų, o iš bylos duomenų negalima padaryti tokios išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė minėtus duomenis.

33. Pareiškėjo argumentai, kad teismas neatsižvelgė, jog vienam asmeniui tenkantį plotą mažino baldai ir tokiomis sąlygomis pareiškėjas turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, yra atmestini, nes Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą plotą (baldais ar kitu inventoriumi) skaičiuojant minimalų kameros plotą. Taigi pareiškėjui tekęs kameros plotas skaičiuojamas jį padalijus iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus, t. y. taip, kaip teisingai skaičiavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

34. Taip pat pagrįstai padarytos išvados atmetus pareiškėjo argumentus dėl atsakovo padarytų kitų teisės pažeidimų, kurių buvimo pirmosios instancijos teismas nepripažino, vertinimo, išskyrus pareiškėjo argumentus dėl kamerose netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atitvertas nuo likusios kameros ploto pertvara, ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, nes yra pažeidžiamas asmens privatumas (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-402-662/2017; 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016 ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino kalinčio asmens privatumo, nes jis galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir Lukiškių TI-K pareigūnų. Taigi sanitarinio mazgo atitvėrimas sienele nuo likusio kameros ploto tik iš dalies neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą, naudojantis tualetu, ir pažeidė pareiškėjo orumą. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų atsakovas nepateikė. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu nekonstatavo pareiškėjo teisės į kalinimą tinkamomis sąlygomis pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis nustatytina šio pažeidimo trukmė – 30 parų – vertintina kaip laikotarpis, per kurį pareiškėjui galėjo susiformuoti ne tik neigiami išgyvenimai laikymo tokiose kamerose metu, tačiau ir liekamosios psichologinės pasekmės.

37. Nurodyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui neigiamų pasekmių (t. y. dėl kamerų perpildymo lėmė esminius nepatogumus, galimybės judėti apribojimą, žmogaus orumo pažeminimą naudojantis sanitariniu mazgu bei higienos normų pažeidimo neužtikrinus tinkamą temperatūrą kamerose), kurios patenka į CK 6.250 straipsnyje nurodytą neturtinės žalos sąvoką, ir kurios priežastiniu ryšiu susijusios su minėtais atsakovo neteisėtais veiksmais. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 60 Eur neturtinė žala yra neproporcinga ir neteisinga kompensacija pareiškėjo šiuo atveju patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų mastą (judėjimo apribojimas, higienos reikalavimų pažeidimas, asmens orumo ir teisės į privatumą pažeidimai) ir trukmę (30 parų pažeidus teisę į privatumą ir tinkamą temperatūrą kamerose bei 6 paras pažeidus minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimą), į aplinkybę, kad buvo laikomas pažeidžiant asmens konstitucinę (taigi – pamatinę) teisę į privatumą, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytos teisės į privatumą pažeidimą patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, turi būti priteistina iš viso 300 Eur. Pareiškėjo teiginiai, kad atsižvelgus į jo patirtus išgyvenimus, jo patirtos neturtinės žalos dydis yra būtent 30 000 Eur suma, nėra pagrįsti. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl blogų laikymo sąlygų jis kreipėsi į psichologus ar kitus sveikatos priežiūros specialistus.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, jų nekartodama, dėl nenustatytų kitų netinkamų kalinimo sąlygų pažeidimų (kuriuos nurodė pareiškėjas skunde apeliacinės instancijos teismui), konstatuodama, kad šios išvados padarytos tinkamai ir detaliai išnagrinėjus aktualų teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes, todėl jų nekartoja ir pažymi, kad pareiškėjas skunde nepagrindė pakankamai šiuo aspektu jokių aplinkybių.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir bylos faktines bei teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas keistinas padidinant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį iki 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sprendimo rezoliucinės dalies 1 pastraipą taip:

„Priteisti pareiškėjui R. M. (R. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė