64a749cd-330f-4b0a-939f-4a00ca4ea9c5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-557/2012Teisėja V. Balčiūnienė                                                 Proceso Nr. 1-33-1-00373-2010-4                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2.; (S)                                                                                  1.2.14.1.1.; 1.2.14.6.1.; 1.2.14.7.1.; 2.4.; 2.4.2.2.;

                                                                                 2.4.5.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 11 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus ir Valentino Janonio, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui,nuteistajam S. B. ir jo gynėjui Juozui Ančiukaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Nuosprendžiu visiÅ¡kai patenkintas UAB „A.“ civilinis ieÅ¡kinys, ir iÅ¡ nuteistojo S. B. UAB „A.“ priteista 8191,46 Lt. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:S. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ : pagal 2008 rugsėjo 22 d. su UAB „A.“ sudarytÄ darbo sutartį Nr. 47 dirbdamas Vakarų Europos Å¡alyse vairuotoju - ekspeditoriumi krovininiu automobiliu „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0 Å¡io automobilio kuro įsipylimui, 2010-03-01 07.23 val.

Olandijoje, Roterdamo mieste, į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas talpas arba automobilį įsipylė iš benzino kolonėles 350,45 litro dyzelinio kuro už 1119,54 Lt.Po to, 2010-03-02, turėdamas kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0 Belgijoje, Meer mieste, į ikiteisminio tyrinio metu nenustatytas talpas arba automobilį įsipylė iš benzino kolonėlės 08.02 val. 50,02 litro dyzelinio kuro, 08.06 val. - 156,61 litro dyzelinio kuro ir 08.13 val. - 540, 82 litro dyzelinio kuro. Iš viso įsipylė 747,45 litro dyzelinio kuro už 2237,31 Lt.

Po to, 2010-03-02, turėdamas kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0 Olandijoje, Roterdamo mieste, į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas talpas ar į automobilį iš benzino kolonėles 20.58 val. įsipylė 350 litrų dyzelinio kuro už 1118,09 Lt.Po to, 2010-03-04, turėdamas kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0 Belgijoje, Meer mieste, į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas talpas arba automobilį iš benzino kolonėlės 08.54 val. įsipylė 390,06 litro dyzelinio kuro, 08.59 val. - 300,19 litro dyzelinio kuro.

Iš viso įsipylė 690,25 litro dyzelinio kuro už 2066,05 Lt.Po to, 2010-03-05, turėdamas kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0 Belgijoje, Meer mieste, į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas talpas arba automobilį iš benzino kolonėlės 20.33 val. įsipylė 500,70 litro dyzelinio kuro už 1498,72 Lt. Po to, 2010-03-06, turėdamas kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0 Olandijoje, Roterdamo mieste, į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas talpas arba automobilį 08.50 val. iš benzino kolonėles įsipylė 829,11 litro dyzelinio kuro, 08.53 val. - 18.39 litro dyzelinio kuro ir 09.09 val. - 150 litrų dyzelinio kuro.

IÅ¡ viso įsipylė 997,50 litro dyzelinio kuro už 3186,52 Lt. Tokiu bÅ«du S. B. iÅ¡ viso, laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-03-06 kuro pirkimui panaudojęs jam patikėtÄ UAB „A.“ kuro kortelę AS 24 Nr. 643101017-0, prisipylė 3636,35 litro dyzelinio kuro. 2010 kovo mėnesį, dirbdamas laikotarpiu nuo l iki 6 dienų, 950 litrų dyzelinio kuro panaudojo darbo reikmėms eksploatuodamas automobilį, o 2686,35 litro UAB „A.“ priklausančio dyzelinio kuro už 8191,46 Lt sumÄ pagrobė. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

Nurodo, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, kad jo kaltę įrodo liudytojų parodymai, kurie atitinka įvykio aplinkybes, kurias patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirti kiti įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas praktiÅ¡kai neiÅ¡skyrė jokių esminių vagystės požymių, nenurodė vagystės faktÄ patvirtinančių įrodymų bei nenurodė jokių įrodymų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti jo dalyvavimÄ UAB „A.” dyzelinio kuro grobime.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes visos byloje esančios abejonės buvo aiÅ¡kinamos ne jo naudai, jis nuteistas dėl veikos, kuri objektyviai neįrodyta. Jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nes to nepadarė. Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., BPK 44 str., reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai.

Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, teismų  praktikoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡vadas padarė remdamasis prielaidomis apie galimybę perdavus kuro kortelę su PIN kodu kitam asmeniui pilti kurÄ Ä¯ kitÄ automobilį ar talpas, nevažiuojant į degalinę vilkiku, taip pat vadovavosi liudytojų parodymais apie pasitaikančius nelegalios prekybos dyzeliniu kuru atvejus, faktiÅ¡kai neatliko bylos įrodymų analizės, be pagrindo atmetė jo ir gynėjo paaiÅ¡kinimus, kad jis negalėjo bÅ«ti kuro grobimo metu kuro pylimo vietoje, nes vykdydamas jam pavestas darbines funkcijas, buvo kitoje vietoje.

Teismas nepaneigė jo parodymų, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnyje, o nepagrįstai ir formaliai įvertino juos kritiÅ¡kai. Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai ir atskirai vienÄ nuo kito, pirmenybę teikdamas kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmesdamas kitus. Teismas vertino ne esamus faktinius duomenis, o atskiras detales, vadovavosi prielaidomis, nepakankamai iÅ¡analizavo jam palankius parodymus ir netinkamai įvertino jų ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis.

Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Nuosprendis grindžiamas tik teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, iÅ¡dėstant ne tik asmens kaltumÄ patvirtinančius, bet ir jį teisinančius duomenis.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl iÅ¡ teismo sprendimo motyvų turi iÅ¡plaukti vienareikÅ¡mė iÅ¡vada apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių buvimÄ arba nebuvimÄ . Nuteistasis mano, kad teismas neatskleidė jo veikos objektyviųjų požymių ir pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimÄ Ä¯rodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal BPK 301 str. nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas ne abejotinomis prielaidomis, o teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Pagal BPK 20 str. 3 d., 5 d. sampratÄ Ä¯rodymais yra tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir kuriuos galima įvertinti pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimų. Teismo iÅ¡vados dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, daromos tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų. Teismo padarytos iÅ¡vados, kuriomis grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra pagrįstos ne ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, ne teisme iÅ¡tirtais įrodymais, o tik prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais.

Pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ .

Vagystė BK 178 str. 1 d. apraÅ¡yta materialiÄ ja sudėtimi, t. y. joje kaip bÅ«tini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir Å¡ios veikos padariniai - svetimo turto užvaldymas. Kadangi vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, apibÅ«dinant kaltės turinį turi bÅ«ti vadovaujamasi BK 15 str. 2 d. 2 p. ir turi bÅ«ti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingÄ nusikalstamÄ pobÅ«dį, numatė, jog jÄ darydamas neteisėtai, prieÅ¡ savininko valiÄ , užvaldys svetimÄ turtÄ .

Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi būti vertinamas kaip visuma, t. y. ir daromų veiksmų, jų pobūdžio, pastangų juos darant ir kartu vagystės padarinių atžvilgiu. Nuteistasis S. B. mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo jo galimai padarytos veikos subjektyvių požymių ir nenustatė jo tyčios apkaltinamajame nuosprendyje aprašytoje veikoje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apie subjektyvinę nusikalstamos veikos pusę nėra pasisakyta, šis nusikaltimo sudėties elementas nenagrinėtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 (3.1.1 p.) bei teisėjų kolegija kasacinėje nutartyje 2K-122/2004 (skelbta „Teismų praktika“ Nr. 22, p. 159) yra pažymėję, kad teismas nuosprendyje turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadijÄ , aplinkybes, apibÅ«dinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikÅ¡mingus faktus. Skundžiamame nuosprendyje neįmanoma suvokti, kada ir kokiu bÅ«du jis pagrobė ir ar iÅ¡ viso galėjo pagrobti nuosprendyje paminėtÄ dyzelinį kurÄ ir kokie įrodymai rodo, jog jis iÅ¡ anksto suplanavo, norėjo įvykdyti vagystę ir to siekė.

Nuteistasis S. B. mano, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalėjo nagrinėti kiekvienÄ nusikalstamos veikos (vagystės) aspektÄ atskirai - nusikaltimo padarymo vietÄ , padarymo laikÄ , padarymo bÅ«dÄ ir dėl jų atskirai pasisakyti. Teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad buvo galimybė perdavus kuro kortelę su PIN kodu kitam asmeniui pilti kurÄ Ä¯ kitÄ automobilį ar talpas, nevažiuojant į degalinę vilkiku, apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakyta, ar jis veikė vienas, ar turėjo bendrininkų, o jei tokių turėjo, kokie kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai buvo atliekami siekiant vieningo tikslo - per keletÄ kartų pagrobti didelį kiekį dyzelinio kuro.

Nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakoma, kodėl liko neįvertintas darbdavio, t.y. UAB „A.“ aplaidus elgesys. Byloje nustatyta, kad UAB „A.“ nėra jokių lokalių teisės aktų, kurie reguliuotų kuro vilkikams pylimo tvarkÄ . Mano, kad pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl kuro vagystės, UAB „A.“ pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , nes nustačius kuro trÅ«kumÄ buvo galima pateikti civilinį ieÅ¡kinį teismui ir iÅ¡ materialiai atsakingo darbuotojo reikalauti atlyginti jo darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ .

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog teismo neįtikino S. B. teiginiai, kad kuro kortele galėjo pasinaudoti kitas asmuo, jam nežinant. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, kodėl atmetami gynybos teiginiai apie netirtÄ galimybę neteisėtai nuskaityti kuro kortelės duomenis ir vėliau panaudoti juos pagrobiant kurÄ teisėtam kortelės valdytojui nežinant, naudojantis kortele dublikatu, panaÅ¡iai kaip daroma nusikaltimuose, kuriuose naudojami nukopijuotų bankinių kortelių duomenys. Apkaltinamasis nuosprendis dėl kuro pagrobimo 2010-03-06 priimtas net neatsižvelgiant į tai, kad vilkikas su kuro kortele kitam vairuotojui S. Å . buvo perduotas dar 2010-03-05, o į LietuvÄ su kitais pakeistais vairuotojais jis iÅ¡vyko 2010-03-06.

Kadangi S. Å . vilkikas ir kuro kortelė buvo perduoti 2010-03-05, S. B. dėl objektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti apkaltintas 997,50 litrų kuro vagyste, padaryta 2010-03-06. Taigi teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi byloje nenustatytomis aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių ir vadovavosi prielaidomis bei subjektyviu, kaltinimo pozicijÄ palaikančiu, vertinimu. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuosprendį pakeisti - S. B. veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 183 str. 1 d. ir skirti 80 MGL dydžio baudÄ . Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Byloje nustatyta, jog tarp apelianto S. B. ir UAB „A.“ 2008-09-22 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 477 (1 t., b.l. 9-10), pagal kuriÄ S. B. buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutarties 10.1. punkte numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja sudaryti visiÅ¡kos individualios materialinės atsakomybės sutartį, kuri, kaip matyti (1 t., b.l. 35), tarp UAB „A.“ ir S. B. buvo sudaryta taip pat 2008-09-22.

Pagal Å¡iÄ sutartį S. B., be kita ko, įsipareigojo: tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams materialines vertybes ir imtis priemonių, neleidžiančių žalai atsirasti; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitÄ , nustatytÄ ja tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie Å¡ių materialinių vertybių judėjimÄ ir likučius. Byloje taip pat nustatyta, jog apeliantas S. B., atlikdamas savo pareigas, dirbo Vakarų Europos Å¡alyse, jam darbdavys buvo suteikęs darbui reikalingas priemones, įrankius, įrangÄ : krovininį automobilį „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0 Å¡io automobilio kuro įsipylimui, ir kt.

Taigi, kaip matyti, apeliantas S. B. svetimu - UAB „A.“ priklausančiu turtu disponavo teisėtai, t.y. darbo santykių pagrindu. Apeliantas S. B. darbÄ su krovininiu automobiliu „Renault Magnum“ paskutiniame savo reise pradėjo 2010-01-09 (1 t., b.l. 57). Apklausiamas teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 12-13) apeliantas S. B. parodė, jog paėmęs Roterdamo mieste paliktÄ automobilį, jame rado ir kuro korteles. Tuo tarpu liudytojas A. M., kuris paskutinis iki apelianto S. B. dirbo su automobiliu „Renault Magnum“, parodė (2 t., 15-16), jog minėto automobilio kuro korteles ir visus dokumentus jis parvežė į LietuvÄ ir perdavė mechanikui R.

P.. Tačiau kadangi ginčas dėl kuro kortelės AS 24 Nr. 6431010017-0 naudojimo ir kuro pylimo 2010 m. sausio – vasario mėn. nekyla, todėl nėra labai svarbus faktas, iÅ¡ kur S. B., pradėjęs darbÄ , pasiėmė minėtÄ kuro kortelę AS 24 Nr. 6431010017-0, jis pripažįsta aplinkybę, jog 2010 m. sausio – kovo mėn. kurÄ Ä¯ krovininį automobilį „Renault Magnum“ pylė atsiskaitydamas su kuro kortele AS 24 Nr. 6431010017-0, t.y. pripažįsta faktiÅ¡kai ja disponavęs. Byloje ginčas kilo dėl 2010 m. kovo 1 – 6 dienomis degalinėse, esančiose Olandijoje, Roterdamo mieste, bei Belgijoje, Meer mieste, pilto dyzelinio kuro - 2686,35 litrų, kurių pirkimui buvo panaudota UAB „A.“ kuro kortelė AS 24 Nr. 643101017-0.

Liudytojas I. D. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 13-15) parodė, jog S. B. pateikė ataskaitas, kiek dirbantis vilkikas per 6 dienas sunaudojo kuro, tačiau realiai kuro buvo užpilta žymiai daugiau. Patikrinus S. B. pateiktus dokumentus, nesutapo kuro įpylimas į bakus. Tiek kuro, kiek buvo įpilta nuo 1 d. iki 6 d., neįmanoma įpilti į vilkikÄ per tiek dienų. IÅ¡ UAB „AS 24 Lietuva“ 2010-03-18 praneÅ¡imo (1 t., b.l. 115-116) bei patikslintos suvestinės (1 t., b.l. 117) matyti, kad su UAB „A.“ kortele Nr. 6431010017-0, priskirta vilkikui (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2010 kovo 1 d. iki kovo 6 d. pylėsi:

Olandijoje, Roterdamo mieste, 2010-03-01 07.23 val. - 350,45 litro dyzelinio kuro; Belgijoje, Meer mieste, 2010-03-02 08.02 val. - 50,02 litro dyzelinio kuro; 08.06 val. - 156,61 litro dyzelinio kuro; 08.13 val. - 540,82 litro dyzelinio kuro; Olandijoje, Roterdamo mieste, 2010-03-02 20.58 val. - 350 litrų dyzelinio kuro; Belgijoje, Meer mieste, 2010-03-04 08.54 val. - 390,06 litro dyzelinio kuro, 08.59 val. - 300,19 litro dyzelinio kuro; Belgijoje, Meer mieste, 2010-03-05 20.33 val. - 500,70 litro dyzelinio kuro; Olandijoje, Roterdamo mieste, 2010-03-06 08.50 val. - 829,11 litro dyzelinio kuro, 08.53 val.

– 18,39 litro dyzelinio kuro, 09.09 val. - 150 litrų dyzelinio kuro, iš viso - 3636,35 litro dyzelinio kuro. Tuo tarpu iš 2010 m. kovo mėn. krovininio automobilio „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo (1 t., b.l. 59), kurį pildė vairuotojas S. B., matyti, jog 2010 m. kovo 1 – 5 dienomis kuro buvo pilta 950 litrų, atsiskaityta AS 24 kuro kortele, nuvažiuota - 2774 km, kuro likutis mėnesio pradžioje buvo 1380 litrų, mėnesio pabaigoje – taip pat 1380 litrų.

Taigi, pagal S. B. paskaičiavimus, jis kuro į krovininį automobilį „Renault Magnum“ 2010 m. kovo 1 – 5 dienomis įpylė 950 litrų. UAB „A.“ pateiktame pranešime Nr. 8.7-2109 (1 t., b.l. 100-102) nurodyta, jog vilkikui „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta 34 l / 100 km kuro norma. Iš viso nuo 2010 m. kovo 1 d. iki kovo 6 d. vilkikas nuvažiavo 2774 km. Pagal atliktus darbus nuo 2010 m. kovo 1 d. iki kovo 6 d. vilkikas turėjo sunaudoti 943,16 litrų kuro.

Kaip matyti, šie UAB „A.“ paskaičiavimai atitinka S. B. 2010 m. kovo mėn. krovininio automobilio „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lape (1 t., b.l.

59) nurodytÄ pilto kuro kiekį – 950 litrus kuro. Tuo tarpu skirtumas tarp apelianto S. B. nurodyto dyzelinio kuro kiekio, kuris, anot jo, 2010 m. kovo 1 – 5 dienomis buvo įpiltas į automobilį „Renault Magnum“ atsiskaitant kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0, ir realiai 2010 kovo 1 - 6 dienomis Olandijoje, Roterdamo mieste, bei Belgijoje, Meer mieste, esančiose degalinėse pilto dyzelinio kuro, atsiskaitant minėta kuro kortele, yra 2686,35 litrai. Apeliantas S. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 12-13) parodė, jog kuro korteles palikdavo automobilyje arba kokioje tai kiÅ¡enėje, kartu buvo PIN kodai.

Nežino, kaip galėjo atsirasti toks didelis kuro kiekio skirtumas, mano, jog galėjo bÅ«ti antra kuro kortelė arba kas kitas nupylė kurÄ . KurÄ jis pildavo vienÄ kartÄ dienoje, bet ne tiek daug. Tomis dienomis kortele naudojosi jis vienas, niekam jos nedavė, ji nuolat buvo maÅ¡inoje. Jis miegodavo maÅ¡inoje, kai ryte eidavo į duÅ¡Ä , palikdavo automobilį, todėl galėjo kas nors paimti kortelę, tačiau per tokį trumpÄ laikÄ niekas negalėjo nuvažiuoti į Meer miestelį. Jis Meer mieste nebuvo.

IÅ¡ apeliacinio skundo taip pat matyti, jog apeliantas neigia kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0 disponavęs 2010-03-06, nurodo, jog vairuotojui S. Å . vilkikas ir kuro kortelė buvo perduoti 2010-03-05. Tačiau aplinkybę, kad apeliantas vis dėlto ne 2010-03-05, o 2010-03-06 UAB „A.“ vairuotojui S. Å . perdavė vilkikÄ su kuro kortele, patvirtina liudytojo S. Å . teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 68-69) duoti parodymai, kad prieÅ¡ perimdamas vilkikÄ iÅ¡ S. B. penktadienį viskÄ sužiÅ«rėjo, o vilkikÄ perėmė Å¡eÅ¡tadienį, kortelės buvo vilkike.

Nustatyta, jog 2010 m. kovo 5 d. buvo penktadienis, o 2010 m. kovo 6 d. – šeštadienis. Automobilio vairuotojui(jam) perdavimo aktas (1 t., b.l.

60) patvirtina, jog S. B. automobilį „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė S. Å .. Nors akto data nurodyta 2010-01-06, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Å . parodė (1 t., b.l. 96-97), jog automobilio perdavimo akte nurodyta data „2010-01-06“ yra vadybininko spausdinimo klaida, nes aktas buvo suraÅ¡ytas 2010 m. kovo mėn. Liudytojas I. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 30-31) paaiÅ¡kino, jog realiai S. B. vilkikÄ S. Å . pridavė 2010-03-06, o akte nurodyta data „2010-01-06“ yra tik akto formos data.

Apeliacinis teismas pripažįsta, jog apeliantas S. B. automobilį „Renault Magnum“ vairuotojui S. Å . perdavė 2010-03-06, o ne 2010-03-05, kaip teigiama apeliaciniame skunde, todėl apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantas 2010-03-06 turėjo galimybę disponuoti ir disponavo jam UAB „A.“ patikėta kuro kortele. Apeliantui pripažįstant faktÄ , jog kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0 jis disponavo 2010 m. kovo 1 – 5 dienomis, bei apeliaciniam teismui pripažinus įrodyta, jog minėta kuro kortele apeliantas disponavo ir 2010 m. kovo 6 d., teisėjų kolegija laiko, jog laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 6 d. apeliantas S. B. buvo atsakingas, kad UAB „A.“ priklausančia ir jam patikėta kuro kortele bÅ«tų disponuojama taip, kad teisėtam savininkui nebÅ«tų padaryta žalos.

Tačiau byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 6 d. degalinėse, esančiose Olandijoje, Roterdamo mieste, bei Belgijoje, Meer mieste, atsiskaitant UAB „A.“ priklausančia kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0 ir įpylus dyzelinio kuro 2686,35 litrais daugiau negu buvo sunaudota atliekant darbines pareigas krovininiu automobiliu „Renault Magnum“, UAB „A.“ buvo padaryta 8191,46 Lt žala (1 t., b.l. 54).Apeliantas S. B. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 12-13) pripažino, jog kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0 naudojosi jis vienas, niekam jos nedavė.

Apeliacinis teismas atmeta versijÄ , kaip nepagrįstÄ , neva kas nors tai galėjo paimti minėtÄ kuro kortelę ir pilti dyzelinį kurÄ , atsiskaitant su ja, S. B. nežinant. Visų pirma, Å¡iÄ versijÄ teisiamojo posėdžio metu paneigė pats apeliantas, parodydamas, jog neįmanoma per tokį trumpÄ laikÄ , kai jis automobilį palikdavo ir pats nueidavo į duÅ¡Ä , paimti kuro kortelę, nuvykti į Meer miestÄ , prisipilti kuro, grįžti atgal ir kuro kortelę padėti į vietÄ . Liudytojai A. M. (2 t., b.l. 15-16) ir S. Å . (2 t., b.l. 68-69) parodė, jog Meer miestas nuo Roterdamo miesto yra nutolęs apie 70 – 80 km atstumu.

Liudytojas S. Å . teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 68-69) bei liudytojas M. V. (2 t., b.l. 69-70) parodė, jog benzino kolonėlė nuo Roterdamo mieste esančios aikÅ¡telės, kuriose stovi vilkikai, nutolusi apie 1 km atstumu. Nors atstumas palyginti ir nedidelis, tačiau apeliacinis teismas taip pat atmeta versijÄ , kad tretysis asmuo bÅ«tų galėjęs nepastebėtas paimti kuro kortelę, nuvykti į kolonėlę, esančiÄ už kilometro, įsipilti kuro, grįžti atgal ir padėti kuro kortelę į vietÄ .

Juolab, kad neteisėtas kuro pylimas Roterdamo mieste esančioje kolonėlėje buvo ne vienkartinis atvejis. Teisiamojo posėdžio metu S. B. nurodė, jog kurÄ Ä¯ automobilį pildavo vienÄ kartÄ dienoje. Aplinkybių, kad kuro kortelė bÅ«tų dingusi, apeliantas nenurodė. Automobilio vairuotojui(jam) perdavimo aktas (1 t., b.l.

60) patvirtina, jog perduodamas automobilį „Renault Magnum“ vairuotojui S. Å ., S. B. kartu perdavė ir kuro kortelę AS 24 Nr. 643101017-0. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, jog minėta kuro kortelė visÄ laikoptarpį nuo 2010 m. sausio mėn. pradžios iki jos perdavimo 2010-03-06 S. Å . buvo apelianto S. B. žinioje. Tiek liudytojas I. D. (2 t., b.l. 13-15), tiek liudytojai A. M. (2 t., b.l. 15-16), S. Å . (2 t., b.l. 68-69) bei M. V. (2 t., b.l. 69-70) parodė, jog prieÅ¡ įvedant kuro kortelės PIN kodÄ , reikia įvesti kilometražo skaičius, nors realiai dėl patogumo vairuotojai suveda savo susigalvotÄ kodÄ .

IÅ¡ Degalų pylimo iÅ¡klotinės nuo 2010-03-01 iki 2010-03-15 (1 t., b.l. 47-49) matyti, jog pilant kurÄ laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-03-06 visada buvo suvedamas vienas ir tas pats indeksas „1234“. Tuo tarpu asmuo, kuris dirbo vėliau po S. B., t.y. S. Å ., pildamasis kuro 2010-03-12 įvedė visiÅ¡kai kitÄ skaičių, t.y. „0“. Byloje esančios iÅ¡klotinės (1 t., b.l. 51-52) patvirtina, jog pilant kurÄ 2010 m. sausio – vasario mėn. (klientas 643101 UAB „A.“) taip pat bÅ«davo įvedamas indeksas „1234“.

Kadangi tik S. B. buvo žinomas jo susigalvotas indeksas „1234“, apeliacinis teismas sprendžia, jog kuras laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-03-06, atsiskaitant kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0, buvo pilamas su S. B. žinia. Tačiau byloje nėra duomenų, kokiu bÅ«du Å¡iuo atveju buvo veikiama – vienasmeniÅ¡kai ar bendrai su kitais asmenimis, ar trečiajam asmeniui buvo perduodama kuro kortelė, taip pat nėra duomenų, kur buvo pilamas kuras – į kitÄ auomobilį ar talpas. Tiek apeliantas (2 t., b.l. 13-14), tiek liudytojai I.

D. (2 t., b.l. 13-15) ir M. V. (2 t., b.l. 69-70) parodė, jog kuras, atsiskaitant kuro kortele AS 24 degalinėje, gali bÅ«ti pilamas ir į kitÄ automobilį ar talpÄ , vilkikas „Renault Magnum“ nėra bÅ«tinas. IÅ¡ UAB „A.“ byloje pateikto praneÅ¡imo/detalizavimo „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. atliktų darbų iÅ¡klotinės 2010 m. kovo 1 - 6 dienomis (1 t., b.l. 103) matyti, jog tik kovo 4 d. S. B. su minėtu vilkiku važiavo į Meer mieste esančiÄ muitinę.

Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, kad vilkikas „Renault Magnum“ nei 2010-03-02, nei 2010-03-05 Meer mieste nebuvo, dar nepaneigia fakto, kad Meer mieste esančioje degalinėje nebuvo S. B.. Nustatyta, jog kuras degalinėse, esančiose Olandijoje, Roterdamo mieste, bei Belgijoje, Meer mieste, būdavo pilamas anksti ryte, tarp 07.23 val. ir 09.09 val., arba vakare 20.33 val., 20.58 val. Aukščiau paminėtoje S. B. atliktų darbų išklotinėje (1 t., b.l. 103) detalizuoti apelianto atlikti darbai 2010 m. kovo 1 - 6 dienomis.

Kaip matyti, S. B. per dienÄ paimdavo vienÄ tuščiÄ konteinerį (arba turėdavo jį paėmęs iÅ¡ vakaro), jį pasikraudavo ir pakrautÄ konteinerį priduodavo į uostÄ . Nors atstumai tarp pakrovimo ir pridavimo vietovių bÅ«davo po keletÄ Å¡imtų kilometrų, tai nepaneigia fakto, jog jis visgi turėjo galimybę ryte prieÅ¡ darbÄ arba vakare po darbo bÅ«ti degalinėse, esančiose Olandijoje, Roterdamo mieste, bei Belgijoje, Meer mieste. Be to, byloje nepaneigta versija, kad kuro kortelė galimai buvo perduodama trečiajam asmeniui.

Nepagįstas apelianto argumentas, jog galimai buvo nuskaityti kuro kortelės AS 24 Nr. 643101017-0 duomenys ir vėliau jie panaudoti pagrobiant kurÄ naudojantis kortelės dublikatu. Jeigu tikėti Å¡ia versija, darytina iÅ¡vada, jog ir vėliau, automobiliu „Renault Magnum“ dirbant vairuotojui S. Å ., turėjo atsirasti kuro trÅ«kumas, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta, liudytojas I. D., kuris teismo posėdyje atstovavo UAB „A.“ interesus, nenurodė, kad iki 2010-03-01 ar po 2010-03-06 bÅ«tų susidaręs kuro trÅ«kumas.

Nustatyta, jog 2008-03-20 buvo priimtas UAB „A.“ autotransporto departamento direktoriaus potvarkis Nr. 1 „Dėl vilkikų, vykstančių į EuropÄ , kuro pylimo“ (2 t., b.l. 54). Su minėtu potvarkiu S. B. buvo supažindintas 2008-09-26 (2 t., b.l. 25). Be to, priimant apeliantÄ Ä¯ darbÄ su juo buvo sudaryta VisiÅ¡kos individualios materialinės atsakomybės sutartis (1 t., b.l. 35), pagal kuriÄ S. B. įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams materialines vertybes ir imtis priemonių, neleidžiančių žalai atsirasti; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitÄ , nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie Å¡ių materialinių vertybių judėjimÄ ir likučius.

Liudytojas I. D. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 13-15) parodė, jog S. B. žodžiu buvo paaiškinta, kaip turi būti pilamas kuras. Nustatyta, jog S. B. UAB „A.“ dirbo pusantrų metų. Nors liudytojas I. D. ir nurodė (2 t., b.l. 13-14), kad S. B. dokumentus užpildydavo neteisingai, tai patvirtino ir apeliantas teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 12-13), tačiau byloje nenustatyta, kad dėl netvarkingų dokumentų iki 2010-03-01 būtų susidaręs kuro trūkumas. S. B. teismo posėdyje (2 t., b.l. 12-13) taip pat parodė, jog anksčiau tokių incidentų nėra buvę.

Kadangi nuo tada, kai S. B. pradėjo dirbti UAB „A.“, iki 2010-03-01 kuro trÅ«kumas nesusidarydavo, apeliancinis teismas pripažįsta, jog apeliantas buvo supažindintas ir žinojo, kokia yra kuro kortelės AS 24 Nr. 643101017-0 naudojimo, kuro pylimo ir atsiskaitymo už jį tvarka. Tačiau apeliacinis teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog 2686,35 litrų dyzelinio kuro apeliantas S. B. pagrobė. Pažymėtina, jog vagystės dalyku gali bÅ«ti tik svetimas turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas, t.y., kai kaltininkas visais atvejais į pavogtÄ turtÄ (daiktÄ ) neturi jokių teisių, jam nėra perduota teisė jį valdyti dėl darbo ar prievolinių teisinių santykių (t.y. nėra už jį materialiai atsakingas).

Kaip aukščiau buvo paminėta, nustatyta, jog apeliantas S. B. svetimu - UAB „A.“ priklausančiu turtu, t.y. tiek kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0, tiek dyzelino kuru disponavo teisėtai - darbo santykių pagrindu, taigi pagrobti kaltinime paminėtÄ dyzelinį kurÄ , kuriuo S. B. disponuoti turėjo teisę, vagystės bÅ«du jis negalėjo, todėl ir jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėties. Tačiau nustačius, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 6 d. apeliantui S. B. disponuojant UAB „A.“ priklausančia kuro kortele AS 24 Nr. 643101017-0 UAB „A.“ buvo padaryta žala, galimai S. B. veiksmuose yra BK 183 str. ar 184 str. numatytų veikų požymiai.

Kaltininko veiksmai, kai jis jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisiniais aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos, perleidžia trečiajam asmeniui, teisiÅ¡kai vertinamas kaip to turto iÅ¡vaistymas, ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 184 str. 1 d. Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai turtas nėra pasisavinimas, tačiau su juo atliekami nenaudingi, net žalingi nukentėjusiajam (turto savininkui) veiksmai. BK 184 str. numatytos iÅ¡Å¡vaistymo veikos padariniai yra turto ar turtinės teisės praradimas, kuris faktiÅ¡kai reiÅ¡kia turtinės žalos padarymÄ ar turtinės naudos negavimÄ ir bendrovės turto balanse pasireiÅ¡kia turto aktyvo sumažėjimu.

Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 str. 1 d., pagal kuriÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė pekvalifikuoti S. B. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kyla tam, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nustačius, jog veika, kuri buvo inkriminuota S. B. ir už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, galimai atitinka kitų nusikalstamų veikų, t.y. BK 183 str. numatyto turto pasisavinimo arba BK 184 str. numatyto turto iÅ¡Å¡vaistymo požymius, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimÄ .

Neginčytinai nustačius, jog veika, kuri buvo inkriminuota S. B., padaryta užsienio valstybėse – Olandijoje bei Belgijoje, vadovaujantis BK 5 str., kuris numato, jog Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksÄ , bei vadovaujantis BK 8 str. 1 d., nustatančia, jog asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymÄ baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ , buvo kreiptasi teisinės pagalbos į Nyderlandų Karalystės bei Belgijos Karalystės kompetentingas teisėsaugos institucijas dėl informacijos apie jų valstybėse galiojančius baudžiamuosius įstatymus suteikimo.

Kompetentingų teisėsaugos institucijų buvo paprašyta:

1) praneÅ¡ti, ar Nyderlandų Karalystėje bei Belgijos Karalystėje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už S. B. Lietuvos Respublikoje inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis yra nuteistas;

2) jeigu Nyderlandų Karalystėje ar Belgijos Karalystėje už Å¡iÄ veikÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, nurodyti Nyderlandų Karalystės ar Belgijos Karalystės baudžiamojo įstatymo straipsnio, kuris bÅ«tų taikytinas S. B., pilnÄ dispozicijÄ ir numatytas sankcijas;

3) nurodyti Nyderlandų Karalystės ar Belgijos Karalystės baudžiamojo įstatymo, atitinkančio Lietuvos Respublikos BK 183 str., 184 str. dispozicijas, atitinkamų straipsnių dispozicijas ir sankcijas (2 t., b.l. 110-113, 128-131). IÅ¡ byloje esančių susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais iÅ¡klotinių bei atitinkamų Nyderlandų Karalystės baudžiamojo įstatymo straipsnių (jų vertimo į lietuvių kalbÄ ) (2 t., b.l. 114-127) matyti, jog Nyderlandų Karalystės Baudžiamajame kodekse nėra nuostatos, atitinkančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnį, tačiau XXIV skyriuje yra kriminalizuotas svetimo turto pasisavinimas, kuris galimai atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį.

Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais iÅ¡klotinių bei atitinkamų Belgijos Karalystės baudžiamojo įstatymo straipsnių (jų vertimo į lietuvių kalbÄ ) (2 t., b.l. 132-139) matyti, jog Belgijos Karalystės Baudžiamojo kodekso IX skyriaus „Nusikaltimai ir nusižengimai prieÅ¡ nuosavybes“ I Dalyje apibrėžtos veikos „Vagystės ir plėšimai“; II Dalyje – „Piktnaudžiavimas pasitikėjimu“. Nuostatos, kuri atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnį, Belgijos Karalystės Baudžiamajame kodekse taip pat nėra.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo S. B. skundÄ , teismo posėdžio metu buvo gautas prokuroro praÅ¡ymas (2 t., b.l. 141-142) pakeisti kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , t.y. S. B. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. Kaip aukščiau buvo pažymėta, pagal BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus.

Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tyčia neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis S. B. 2686,35 litro UAB „A.“ priklausančio dyzelinio kuro ar bent jo dalį bÅ«tų pylęsis sau, savo reikmėms ir tokiu bÅ«tų jį pasisavinęs, t.y. pavertęs savo turtu, todėl 2686,35 litro UAB „A.“ priklausančio dyzelinio kuro ar jo dalies pasisavinimas S. B. negali bÅ«ti inkriminuojamas.

BÅ«tina pažymėti ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas pagal BK 178 str. 1 d., t.y. už nesunkų nusikaltimÄ , už kurį numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tuo tarpu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 str. 1 d., numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Nors abiejų minėtų straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės yra laisvės atėmimas trejiems metams, tačiau kadangi BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta daugiau alternatyvių bausmių, BK 183 str. 1 d. apibrėžta nusikalstama veika yra sunkesnė nei numatyta BK 178 str. 1 d.

BPK 320 str. 4 d. nustatyta, jog pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Nesant dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio prokuroro apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant tik nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ , kaltinimo sunkinimas Å¡iuo atveju negalimas. Nors galimai apelianto S. B. veiksmuose ir yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., sudėties požymių (nepaneigta, jog UAB „A.“ priklausantis turtas – dyzelinis kuras neteisėtai buvo perleidžiamas tretiesiems asmenims, tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistant S. B. patikėtÄ Ä¯monės turtÄ ), tačiau apeliacinės instancijos teismo metu nustačius, jog nei Nyderlandų Karalystės, nei Belgijos Karalystės baudžiamuosiuose įstatymuose nėra kriminalizuota veika „Turto iÅ¡Å¡vaistymas“ ir už tokios veikos padarymÄ minėtose užsienio valstybėse nėra baudžiama, S. B.

šiuo atveju negali atsakyti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. Remiantis išdėstytu, nuosprendis dėl S. B. nuteisimo pagal BK 178 str. 1 d. naikinamas, nuteistasis S. B. pagal BK 178 str. 1 d. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., UAB „A.“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Šiuo atveju civiliniui ieškovui suteikiama teisė ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį panaikinti, ir priimti naujÄ nuosprendį – S. B. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. S. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. UAB „A.“ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diskelį (1 t., b.l.

2) palikti saugoti byloje. Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                   Eduardas Maškevičius                                                                  Valentinas Janonis