A-662-2310-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2310/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01683-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui R. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei R. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens Centrinės projektų valdymo agentūros atstovui R. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės teismų administracijos skundą atsakovui Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė teismų administracija (toliau – ir Administracija) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Komitetas) 2011 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. T-87 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. T-231 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal Ekonomikos, augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V „Elektroninės valdžios paslaugos“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškino, kad, įgyvendindamas projektą „Elektroninės paslaugos teisingumo vykdymo procese“ (toliau – ir Projektas), paskelbė viešųjų pirkimų konkursą administravimo, elektroninių paslaugų projektavimo, pirkimo dokumentų parengimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimui. Pasiūlymų vertinimo, nagrinėjimo ir palyginimo metu, pasiūlymų eilės bei laimėtojo nustatymo procedūrų metu iš suinteresuotų tiekėjų nebuvo gauta jokių pastabų, pretenzijų, paklausimų dėl procedūrų tvarkos ar Komisijos priimtų sprendimų.

Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra), atlikdama viešojo pirkimo paskesnę priežiūrą, paprašė Administracijos pagrįsti tam tikrus konkurso punktus bei jų būtinumą. Administracija 2011 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 4R-642-(1.24) pateikė atsakymus ir komentarus į užduotus klausimus. Pažymėjo, kad Agentūros formuluotų klausimų lakoniškumas ir abstraktumas, nenurodant motyvų ir galimo teisės akto pažeidimo pobūdžio, suponavo Administracijos atsakymų turinį. Kadangi Agentūra nepateikė patikslintų ar papildomų klausimų, neinicijavo diskusijų, nevykdė kitokio pobūdžio komunikacijos dėl atsiradusių neaiškumų, nepateikė informacijos apie išvadas, priimtus sprendimus klausimais, dėl kurių buvo formuluotas prašymas paaiškinti konkurso sąlygas, Administracija preziumavo, jog, pateikdama atsakymus, ji pakankamai pagrindė pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus ir taip įrodė, jog jie yra proporcingi pirkimo objektui, nepažeidžia teisės aktų nustatytų reikalavimų, viešųjų pirkimų principų, neriboja konkurencijos.

Administracija, atsižvelgdama į Agentūros 2011 m. balandžio 14 d. rašte pateiktą pastabą dėl konkurso sąlygose numatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio bei į paslaugų teikėjo UAB „S4ID“ prašymą, pripažino, kad konkurso sąlygose padaryta techninė klaida, ir sutiko, kad AB SEB banko išduotame garantiniame rašte Nr. 56780A008500 nurodyta 97 000,00 Lt užtikrinimo suma būtų adekvačiai sumažinta iki 7 384,00 Lt, atsižvelgiant į bendrą sutarties vertę. Nurodė, kad Komiteto 2011 m. liepos 7 d. raštu Nr. 4(S)-690 „Dėl pažeidimo projekte Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-02-017 „Elektroninės paslaugos teisingumo vykdymo procese“ Agentūra buvo informuota apie priimtą sprendimą sumažinti Projekto finansavimą 25 proc. nuo su nustatytu pažeidimu susijusios sumos (nuo sudarytos pirkimo sutarties, kurios vertė 809 490,00 Lt), t. y. sumažinti Projektui skirtą finansavimą 202 372,50 Lt, iš kurių 172 016,63 Lt yra Europos Sąjungos lėšos, 30 355,87 Lt bendrojo finansavimo lėšos.

Nurodė, kad Agentūra nebuvo informuota, kodėl buvo pasirinkta būtent 809 490,00 Lt vertės sutartis kaip sutartis, nuo kurios yra skaičiuojama 25 proc. finansinė korekcija, nebuvo pateiktos nuorodos į konkrečius finansinės korekcijos apskaičiavimo metodiką apibrėžiančius teisės aktus ar kitus dokumentus, taip pat nepateikti ir finansinės korekcijos dydžio skaičiavimai, jų prielaidos. Pažymėjo, kad šiuo metu nėra galiojančio nacionalinio teisės akto, kuris reglamentuotų tokio pobūdžio nuobaudų (finansinių korekcijų) dydžius, jų santykį su nustatytų pažeidimų sunkumu bei sukeltais padariniais.

Pabrėžė, kad dėl to nėra aišku, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas Agentūros sprendimas, be to, pažymėjo, kad Administracija nebuvo informuota apie tokio sprendimo motyvus, Agentūros pripažintus konkrečius Administracijos padarytus pažeidimus, išvadas bei siūlymus sumažinti Projektui skirtą finansavimą. Atkreipė dėmesį, kad iš Komiteto Įsakymo turinio matyti, jog buvo remiamasi Europos Komisijos parengtomis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimo viešųjų pirkimų srityje gairėmis (toliau – ir Gairės), kurios yra rekomendacinio pobūdžio, neperkeltos į nacionalinę teisę, be to, gaires analizuojant sistemiškai matyti, jog finansinių korekcijų sumos taikomos atsižvelgiant į pažeidimo sunkumus.

Akcentavo proporcingumo, teisingumo ir teisinės valstybės principus, pažymėjo, kad konkurso sąlygose nustatyti reikalavimai paslaugų teikėjams nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nepadaryta jokia konkreti žala, neigiama įtaka subjektų teisinei padėčiai, be to, Administracija ėmėsi reikalingų priemonių klaidai ištaisyti. Atkreipė dėmesį, kad Komiteto Įsakymas priimtas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui: nuo pirkimo paskelbimo – apie 8 mėnesiams, nuo sutarčių sudarymo – apie 4 mėnesiams (o Administracija apie tai informuota dar vėliau – 2011 m. liepos 11 d.).

Tvirtino, kad pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija yra neproporcinga ir dėl to neteisinga. Teigė, kad Administracija nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie motyvus, kuriais remiantis yra priimtas Komiteto Įsakymas, be to, sužinojo apie tokio įsakymo priėmimą praėjus nustatytam 3 darbo dienų informavimo terminui. Darė išvadą, kad susidariusi situacija apribojo Agentūros teises tinkamai ir laiku reaguoti į priimtus sprendimus, dėl to laikė, kad vykdomo Projekto finansavimas sumažintas neproporcingai. Pažymėjo, kad Administracijos pateikti atsakymai į 2011 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 2011/2/4820 suformuluotus klausimus ir reikalavimus pagrįsti tinkamai ir išsamiai, o kiti – įvertinti kaip nepagrindžiantys konkurso reikalavimų atitikties teisės aktams.

Nurodė, kad nėra aišku, kodėl vienu atveju labai panašūs konkurso sąlygų reikalavimai laikomi proporcingais ir tinkamais pirkimo objektui, o kitu atveju – priešingai. Teigė, kad rašte nurodomas papildomas galimas finansinės korekcijos taikymo pagrindas, apie kurį Administracija nebuvo informuota, dėl kurio Administracijai nebuvo teikiami klausimai ar prašoma paaiškinimų. Pažymėjo, kad šis pagrindas – informacija, jog Administracija tariamai pažeidė ir Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalį, susijusią su pirkimo objekto apibūdinimu.

Nurodė, kad Agentūrai ir šiuo atveju nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentuotų paaiškinimų dėl kilusių abejonių ir neaiškumų. Atkreipė dėmesį, kad rašte taip pat nurodoma, jog Agentūra privalėjo vadovautis Komiteto sudarytomis rekomendacijomis dėl pirkimo dokumentų rengimo, tačiau šios rekomendacijos ir pavyzdiniai reikalavimai tiekėjams yra labai bendro pobūdžio ir parengti visiškai neatsižvelgiant į konkretaus įgyvendinamo projekto vertę. Paaiškino, kad, įvertinusi šių rekomendacijų teisinę galią bei atsižvelgusi į didelę Projekto apimtį ir vertę (beveik 6,6 mln.

Lt), konkurso sąlygų reikalavimus Administracija nustatė tokius, kokie, jos manymu, yra proporcingi ir tinkami šio pirkimo specifikai. Pabrėžė, kad tokio masto Projektui vykdyti reikalingas kvalifikuotas, patyręs ir patikimas tiekėjas, taip pat ir specialistai, tiesiogiai teiksiantys paslaugas, kadangi tiek projektų valdymas, administravimas, tiek rizikų identifikavimas ir jų kontrolė skiriasi priklausomai nuo projekto vertės. Nurodė, kad konkurso sąlygose buvo numatyta galimybė tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais dalyvaujant šiame pirkime.

Darė išvadą, kad, kooperuodamiesi, sumuodami savo pajėgumus bei pateikę įrodančius dokumentus, tiekėjai galėjo nevaržomi dalyvauti konkurse ir nebuvo diskriminuojami kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjo manymu, vien tik mažesnis tam tikrus kriterijus atitinkančių tiekėjų skaičius nėra pagrindas pripažinti, kad patys kriterijai yra diskriminaciniai. Teigė, kad konkurencija šiame paslaugų pirkime buvo objektyviai galima ir nebuvo eliminuota nustatytais pirkimo dokumentuose dalyvių kvalifikacijos reikalavimais. Dažniausiai viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra konstatuojami tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos veiksmai vieno iš tiekėjų atžvilgiu galėjo pažeisti visų tiekėjų interesų pusiausvyrą, kai perkančiosios organizacijos veiksmais vienam tiekėjui suteikta daugiau teisių nei kitiems, taip jam suteikiant nepagrįstą pranašumą.

Pabrėžė, kad šio pirkimo atveju visiems dalyviams buvo pateikta vienodo pobūdžio ir turinio informacija, todėl, rengdami savo pasiūlymus, jie vadovavosi vienodomis taisyklėmis, atitinkamai ir visi pateikti pasiūlymai buvo vertinami vienodai.

Atsakovas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 198.2, 198.3 punktus, finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 26 punktą, atkreipė dėmesį, kad Įsakyme aiškiai nurodoma, jog pareiškėjui pritaikoma 25 procentų finansinė korekcija nuo po netinkamai atlikto Projekto administravimo, elektroninių paslaugų projektavimo, pirkimo dokumentų parengimo ir techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 96351), vykdyto atviro konkurso būdu, Projekto pirkimo dalies „E. paslaugų projektavimas, pirkimo dokumentų parengimas ir techninė priežiūra“ paslaugų pirkimo sutarties Nr. 41P-6-(4.11), sudarytos 2011 m. vasario 22 d., sumos.

Nurodė, kad pats finansinės korekcijos dydis nustatytas remiantis Gairėse nurodomo 7-ojo neatitikimo rekomenduojama korekcija. Atkreipė dėmesį, kad ši aplinkybė nurodyta Agentūros 2011 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2011/2-6368. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pažeidimo objektą, buvo nustatyta, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka Gairių 7-ąjį neatitikimą, kurį nustatančius pataisa turi būti 25 proc. sutarties sumos. Nurodė, kad tokio pobūdžio pažeidimo atveju Gairės nenustato tam tikrų ribų, kuriose gali būti pritaikoma korekcija, o nurodo konkretų dydį.

Paaiškino, kad pagal Gaires nagrinėjamu atveju buvo galimas tik vienintelis kitas pasirinkimas, t. y. kad 100 proc. sutarties sumos finansinė pataisa gali būti taikoma sunkiausiais atvejais, kai sąmoningai yra siekiama tam tikrus konkurso dalyvius pašalinti iš konkurso. Atkreipė dėmesį, kad Įsakyme aiškiai nurodomi sprendimo motyvai, t. y. nurodoma, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog Agentūra Projekte nustatė Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimą – Administracija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, 24 straipsnio 7 dalyje bei 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Sutiko, kad buvo neženkliai praleistas teisės aktuose nustatytas informavimo apie priimtą sprendimą terminas, tačiau atkreipė dėmesį, kad Įsakymas 2011 m. birželio 23 d. buvo paskelbtas leidinio „Valstybės žinios“ 76 numeryje, o pareiškėjas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 21 straipsnio 1 dalį, privalo prenumeruoti ir komplektuoti „Valstybės žinias“. Darė išvadą, kad pareiškėjas susipažino su Įsakymo tekstu „Valstybės žinių“ numeryje.

Nurodė, kad net ir tuo atveju, jei apie pritaikytą finansinę korekciją buvo sužinota vėliau, tai, atsakovo manymu, negalėjo turėti ir neturi jokios įtakos pritaikytos finansinės korekcijos dydžiui. Pabrėžė, kad teisės aktai nenumato pareigos tiriant galimą pažeidimą konsultuotis su projekto vykdytoju. Dėl kvalifikacinių reikalavimų paaiškino, kad užklausimas buvo teikiamas siekiant išsiaiškinti, kokiais motyvais remiantis pareiškėjas nustatė didesnius nei rekomenduojami kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. buvo prašoma detaliai nurodyti jų pagrįstumą.

Paaiškino, kad Projektų, vykdomų pagal 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems” įgyvendinimo priemones, techninės priežiūros rekomendacijos, patvirtintos Komiteto direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. T-126, yra skirtos visiems 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems” lėšomis finansuojamų projektų, kurių įgyvendinimo metu yra diegiamos ar modernizuojamos informacinės sistemos, vykdytojams, vykdantiems viešuosius pirkimus projektų techninės priežiūros paslaugoms įsigyti.

Pažymėjo, kad taip pat jų turinys ir reguliavimas yra tinkamas ir naudotinas įsigyjant techninės priežiūros paslaugas bet kokiam projektui, nes jos nustato pagrindinius (bazinius) reikalavimus, kuriais turėtų vadovautis pirkimus atliekantis subjektas, neužkertant kelio perkančiosioms organizacijoms papildomai nustatyti kitus kvalifikacinius reikalavimus, kurie būtini atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką. Paaiškino, kad pareiškėjo įgyvendinamas Projektas, atsižvelgiant į kitų tos pačios priemonės lėšomis finansuojamų projektų vertes (pagal priemonę „Elektroninės valdžios paslaugos” finansuojamų projektų vertės vidurkis – 7,065 mln.

Lt) nelaikytinas didelės apimties ir vertės. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Administracija, įvertinusi šių rekomendacijų teisinę galią bei atsižvelgusi į didelę Projekto apimtį ir vertę (beveik 6,6 mln. Lt), konkurso sąlygų reikalavimus nustatė tokius, kokie, jos manymu, yra proporcingi ir tinkami šio pirkimo specifikai, sudarė prielaidas nesivadovauti Rekomendacijomis. Pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – ir Tarnyba) nėra nustatyta tikrinti skelbimo apie pirkimo turinio atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams.

Išsiųsdama skelbti skelbimą Viešųjų pirkimų tarnyba nepatvirtina jame nurodytos visos informacijos atitikties teisės aktų reikalavimams, o už skelbimo turinį ir toliau lieka atsakinga tik perkančioji organizacija. Pabrėžė, kad Agentūros 2011 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 2011/2/4820 „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-OI-V-017 pirkimo vykdymo” nurodytos labai konkrečios aplinkybės, išskiriant jas į atskirus punktus kiekvienam reikalavimui, dėl kurio įtariamas pažeidimas, rašte aiškiai nurodoma, kad minėti reikalavimai yra neproporcingi pirkimo objektui (objektams) ir galimai dirbtinai ribojo tiekėjų dalyvavimą teikiant pasiūlymus, prašoma pagrįsti jų būtinumą atliekant pirkimą bei pateikti išsamius atsakymus į užduotus klausimus.

Darė išvadą, kad Agentūra labai aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavo klausimus pareiškėjui bei nurodė aplinkybes, dėl kurių šie klausimai pateikiami, taip pat nurodė, kokio pobūdžio atsakymus (išsamius) turi pateikti pareiškėjas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atsakymas buvo labai lakoniškas, juo nebuvo pateikta Agentūros prašoma informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu į prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad pareiškėjas formuoja klaidingą nuomonę dėl viešųjų pirkimų skelbimų tikrinimo. Pažymėjo, kad pagal Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai prie Vyriausybės tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1S-16 (toliau – ir Skelbimų tvarka), 12 punktą, priimdama skelbimus apie viešuosius pirkimus, Tarnyba patikrina, ar skelbimas atitinka 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1564/2005 (OL 2005 L 257, p. 1) (iš dalies pakeisto Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1150/2009 (OL 2009 L 313, p.

3) reikalavimus. Pažymėjo, kad Komisijos reglamentas reglamentuoja skelbimo formą, kas jame turi būti nurodyta. Paaiškino, kad, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, Tarnyba tikrina, ar skelbimas atitinka minėtame reglamente nustatytą formą, o ne išsamiai išnagrinėja skelbimo turinį. Teigė, kad Tarnyba neturi galimybės įvertinti skelbimo turinio atitikimo teisės aktams, kadangi skelbime nurodytos informacijos tikrinimo metu Tarnyba neturi. Dėl to bei dėl riboto skelbimo tikrinimo termino darė išvadą, kad Tarnyba neturi galimybių nustatyti, ar kvalifikaciniai reikalavimai yra pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui ir yra tinkami.

Paaiškino, kad Agentūra vykdo Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, tarp kurių jai yra pavesta atlikti pažeidimų tyrimą (13.6 p.), vadovaujantis Taisyklėse nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje VP2-3.1-IVPK-01-V-02-017, pasirašytoje Komiteto, Agentūros ir pareiškėjo, nurodyta pažeidimų tyrimo procedūra, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas, jau pasirašydamas sutartį žinojo, jog nustačius Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus, Agentūra turi teisę inicijuoti, o Komitetas vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą.

Nurodė Taisyklių 193-199 punktus, pažymėjo, kad Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, nešališkai ir objektyviai atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir jį nustačiusi, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, pateikė Komitetui siūlymą sumažinti Projekto finansavimą. Agentūra, siūlydama taikyti pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties sumos, vadovavosi Gairių 7-o neatitikimo nuostatomis. Paaiškino, kad pareiškėjo vykdytas Projekto viešasis pirkimas buvo išskaidytas į dvi dalis, kiekvienai daliai sudarant atskiras sutartis.

Agentūrai nustačius pažeidimą tik vienoje Projekto viešojo pirkimo dalyje nuo šios pirkimo dalies sutarties dydžio (809 490,00 Lt) buvo taikyta 25 proc. (202 372,50 Lt ) finansinė korekcija. Darė išvadą, kad Agentūra laikėsi teisės aktuose nustatytų terminų tiriant pažeidimą bei teikiant siūlymą Komitetui dėl finansinės korekcijos taikymo, nustatė pažeidimą po paskesnės pirkimų priežiūros atlikimo. Nurodė, kad paskesnė priežiūra buvo pradėta pareiškėjui pateikus mokėjimo prašymą, kuriame buvo deklaruotos su Projekto viešuoju pirkimu susijusios išlaidos.

Pažymėjo, kad Agentūra, tirdama ir nustatydama pažeidimus, bei Komitetas, priimdamas sprendimus, vadovaujasi ne Viešojo administravimo įstatyme nustatyta procedūra, o pažeidimų tyrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Darė išvadą, kad Komitetas turėjo informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą ne per 3 darbo dienas, o per 5 darbo dienas (Taisyklių 199 p.). Sutiko, kad pareiškėjo informavimo apie priimtą sprendimą terminas viršytas, tačiau pažymėjo, kad jis viršytas nežymiai. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar pagrindžiančių dokumentų, kuriais įrodytų, kad toks vėlavimas (šešiomis darbo dienomis) įtakojo finansavimo sumažinimo dydį.

Paaiškino, kad Projekto viešasis pirkimas buvo suskaidytas į dvi pirkimo dalis. Nurodė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad Agentūra, vertindama skirtingų pirkimo dalių kvalifikacijos reikalavimus, atsižvelgė į jų pirkimo objektus, todėl šiuo atveju nustačius panašius kvalifikacinius reikalavimus skirtingiems pirkimo objektams juos įvertino skirtingai. Sutiko, kad pareiškėjas turėjo teisę nustatyti kitokius kvalifikacinius reikalavimus nei numatyta Rekomendacijose, tačiau pažymėjo, kad, nustatant kitokius reikalavimus, būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų principų ir nepažeisti įstatymo reikalavimų, nustatančių, jog minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Pažymėjo, kad Agentūra, vertindama Projekto viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus dalyviams, konstatavo, jog pareiškėjas nustatė per didelius, perteklinius, konkurenciją ribojančius minimalius kvalifikacinius reikalavimus dalyviams, nepagrindė viešojo intereso svarbos.

Nurodė, kad Projekto tikslas buvo perkelti į elektroninę erdvę pagrindines teismų teikiamas viešąsias paslaugas teisingumo vykdymo procese. Kadangi minėtos viešosios paslaugos jau yra teikiamos, o Projektu siekiama tik perkelti dalį viešųjų paslaugų į elektroninę erdvę, rizikos, kad įgyvendinus Projektą gali sutrikti visų ar dalies viešųjų paslaugų teikimas, nėra, o šio Projekto viešojo intereso apsaugos svarba nėra didesnė nei kituose viešojo administravimo institucijų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V „Elektroninės valdžios paslaugos įgyvendinamuose projektuose“.

Nurodė Rekomendacijų 26 punktą, pagal kurį nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės. Darė išvadą, kad šis teisės aktas tiesiogiai nustato dokumentą, kuriuo vadovaujantis nustatomas pažeidimo pobūdis, apskaičiuojamas finansinės korekcijos dydis ir t. t. Pabrėžė, kad Įsakyme aiškiai nurodoma, jog pareiškėjui pritaikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo po netinkamai atlikto Projekto administravimo, elektroninių paslaugų projektavimo, pirkimo dokumentų parengimo ir techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 96351), vykdyto atviro konkurso būdu, Projekto pirkimo dalies „E. paslaugų projektavimas, pirkimo dokumentų parengimas ir techninė priežiūra“ paslaugų pirkimo sutarties Nr. 41P-6-(4.11), sudarytos 2011 m. vasario 22 d., sumos.

Pažymėjo, kad pats finansinės korekcijos dydis nustatytas remiantis Gairėse nurodomo 7-ojo neatitikimo rekomenduojama korekcija. Atkreipė dėmesį, kad ši aplinkybė nurodyta Agentūros 2011 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2011/2-6368. Pažymėjo, kad Įsakyme aiškiai nurodomi sprendimo motyvai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į prašymą prašė prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai siaurai aiškina Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog, jeigu Tarnyba skelbimą išsiuntė spausdinti, tai preziumuojama, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, tiek, kiek tai susiję su skelbime apie pirkimą pateikta informacija, perkančioji organizacija nepažeidė. Nurodė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 6 dalį ir pažymėjo, jog tam, kad būtų objektyviai ir išsamiai įvertintas viešasis pirkimas, nustatyti visi Viešųjų pirkimų įstatymo ar su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, turi būti atliktas išsamus viešojo pirkimo vertinimas. Paaiškino, kad Tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsniu, nėra atlikusi Pirkimo vertinimo ar pareiškėjo tikrinimo. Nurodė Skelbimų tvarkos 10 punktą, pažymėjo, kad pareiškėjas, nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus, turi pagrįsti jų tikslingumą bei proporcingumą Pirkimo objektui, nes tik jam Pirkimo dokumentų rengimo etape žinomos visos faktinės aplinkybės, Pirkimo objekto sudėtis bei apimtis. Nurodė Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 13.6 punktą. Pabrėžė, kad Tarnyba, vykdydama Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis jai priskirtas funkcijas ir naudodamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis suteiktomis teisėmis, nėra įgaliota vertinti atsakovo priimtų sprendimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad skelbimas apie viešąjį pirkimą yra vienas iš pirkimo dokumentų, kurio paskirtis – išviešinti pirkimo faktą. Pažymėjo, kad skelbimas yra siauresnės apimties nei pirkimo techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties objektas ir kitos pirkimo sąlygos – skelbime iš esmės nurodomos pagrindinės, tačiau ne visos pirkimo nuostatos. Pabrėžė, kad perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą turi pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per tris darbo dienas perduoti išspausdinti atitinkamuose leidiniuose. Pažymėjo, kad skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1S-16, detalizuoja, kad Tarnyba tikrina ne skelbimo turinio teisėtumą ir pagrįstumą, o jame pateikiamos informacijos visapusiškumą ir išsamumą atsižvelgiant į standartines skelbimų formas – už skelbimo turinį atsako pati perkančioji organizacija. Darė išvadą, jog, priešingai nei teigė pareiškėjas, Tarnybos atliekamas skelbimo apie pirkimą tikrinimas ir perdavimas išspausdinti nereiškia skelbimo turinio ir kitų pirkimo dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo analizės ir dėl to neužkerta kelio tarnybai tokį tyrimą atlikti vėlesniuose pirkimo etapuose, įskaitant pirkimo sutarties vykdymo etapą. Atkreipė dėmesį, kad tokią išvadą patvirtina tiek Tarnybos paskirtis ir funkcijos, tiek jai suteikti platūs įgaliojimai. Pripažino teisingais Tarnybos argumentus, kad pradiniame – skelbimo padavimo – etape nebuvo galimybės įsigilinti į vykdomo pirkimo esmę ir Tarnyba negalėjo tinkamai įvertinti išdėstytų reikalavimų tiekėjams. Todėl pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad atsakovo pretenzijos prieštarauja Tarnybos nuomonei, laikė nepagrįstomis ir atmetė.

Nurodė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnį, 24 straipsnio 7 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad komitetas, apsvarstęs pateiktą informaciją apie nustatytą pažeidimą įgyvendinant Projektą, 2011 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. T-87 sumažino Projekto finansavimą 25 proc. nuo su nustatytu pažeidimu susijusios sumos, t. y. sumažino Projektui skirtą finansavimą 202 372,50 Lt, iš kurių 172 016,63 Lt yra Europos Sąjungos lėšos, 30 355,87 Lt – bendrojo finansavimo lėšos. Nurodė Komiteto direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. T-l26 „Dėl projektų, vykdomų pagal 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemones, techninės priežiūros rekomendacijų patvirtinimo“ 2 punktą, 30 punkto 1 lentelę, 29, 30 punktus, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. IS-100 „Dėl Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ 4, 19 punktus. Pažymėjo, kad rekomendacijos nėra privalomos, perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Nustatė, kad, atlikusi pirkimo tyrimą, Agentūra padarė išvadas, jog Projekto vykdytojas konkurso sąlygose (antrai pirkimo daliai) nustatė konkurenciją ribojančius bei neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, pažeidžiančius Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Darė išvadą, kad yra imperatyviai numatyta, jog kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

Nurodė, kad dalyvio profesinį pajėgumą apibūdinantys kriterijai – įvykdytų panašių suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių, kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius, tačiau Projekto vykdytojas nustatė reikalavimą specialistui turėti patirties įvykdant veiklos procesų, automatizuojamų diegiamoje informacinėje sistemoje, analizę, nurodant Informacinės sistemos kūrimo ir diegimo vertę (3 mln. litų), kas nėra šio pirkimo objektas. Nurodė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatą, numatančią, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pažymėjo, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Nurodė, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti, pernelyg specifiniai ar pertekliniai reikalavimai gali būti pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija, nustatydama kriterijus, turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą ir juos pagrįsti. Darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė nustatytų reikalavimų, todėl atsakovas teisingai sprendė, jog pareiškėjo pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimai tiekėjui ir specialistams buvo diskriminacinio pobūdžio, todėl perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, 24 straipsnio 7 dalį, 32 straipsnio 2 dalį. Nurodė Rekomendacijų 26 punktą ir pažymėjo, kad finansinės korekcijos dydis nustatytas teisingai.

III. Pareiškėjas Nacionalinė teismų administracija apeliaciniu skundu (b. l. 66-74, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Administracijos skundą tenkinti ir panaikinti Komiteto Įsakymą.

Nurodo Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, Skelbimų tvarkos 12 punktą ir atkreipia dėmesį, kad, nors teismas nurodė, jog Tarnyba nėra įpareigota tikrinti skelbimo turinio, tačiau kartu konstatavo, kad Tarnyba šį turinį tikrino ir šio patikrinimo metu nustatė skelbimo neatitikimus įstatymui, taip pat pažymėjo, kad Administracija atsižvelgė į pastabas ir skelbimą apie pirkimą ištaisė. Teigia, kad Tarnybos nustatyti neatitikimai susiję ne su skelbimo forma, bet su jo turiniu, todėl daro išvadą, kad Tarnyba šį turinį tyrė ir vertino jo atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams.

Paaiškina, kad Tarnybai pateikus informaciją dėl skelbimo neatitikimų ir Administracijai juos ištaisius, pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti, kad kitos skelbimo nuostatos, kuriose buvo ir reikalavimai, neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Daro išvadą, kad Administracija pagrįstai manė, jog, Tarnybai nekvestionavus kitų reikalavimų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, Tarnyba reikalavimus tiekėjams ir kitas sudėtines skelbimo dalis laikė teisingais ir teisėtais. Mano, kad teismas formaliai rėmėsi rekomendacinio pobūdžio teisės aktų nuostatomis ir neatsižvelgė į Administracijos argumentus dėl kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams pagrįstumo ir būtinumo.

Teigia, kad Administracija, įvertinusi rekomendacijų teisinę galią, nuostatas, atsižvelgdama į didelę Projekto apimtį ir vertę, konkurso sąlygų reikalavimus nustatė tokius, kokie, jos manymu, yra proporcingi ir tinkami pirkimo specifikai. Nurodo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnį ir daro išvadą, kad vadovavimasis sudarytomis bendro pobūdžio rekomendacijomis neužtikrintų pagrindinio viešojo pirkimo tikslo, priešingai – sukliudytų perkančiajai organizacijai įsigyti jos poreikius atitinkančias paslaugas, nes kiekvienas projektas ir pirkimas skiriasi savo specifika ir verte.

Nurodo Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnio 1 dalį, remiasi Rekomendacijų 7, 12, 13 punktais ir pabrėžia, kad Administracija, numatydama papildomus reikalavimus, siekė užtikrinti, kad būtų parinktas tik pakankamai kvalifikuotas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjas, todėl Administracija teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Administracijos manymu, tiekėjų ir specialistų vaidmuo projektuose buvo nurodytas tinkamai ir detalizuotas, specifinių reikalavimų taikymas pagrįstas tinkamai. Pabrėžia, kad įgyvendinamas Projektas yra didelės apimties ir sudėtingas, todėl ekspertui Nr. 2 buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, užtikrinantis pakankamą tiekėjo pajėgumą įvykdyti sutartį.

Teigia, kad antroje pirkimo dalyje tiekėjas privalo parengti didelės vertės, t. y. sudėtingos informacinės sistemos veiklos procesų sąrašą, numatyti integracines sąsajas, t. y. gebėti vykdyti automatizuojamų veiklos procesų analizę, atitinkamai juos dokumentuoti ir suderinti. Daro išvadą, kad minėtas kvalifikacinis reikalavimas ekspertui Nr. 2 atitinka pirkimo objektą, yra tinkamai pagrįstas. Dėl eksperto Nr. 3 pažymi, kad tiekėjas turi gebėti parengti pirkimo dokumentų paketą, apimantį detalią užduotį diegėjui, atlikti ekspertinį IS sukūrimo ir diegimo paslaugų, tiekėjų atitikties reikalavimams ir pasiūlymų vertinimą, o patirtis rengiant galimybių studijas patvirtina eksperto gebėjimus šias užduotis atlikti.

Dėl eksperto Nr. 5 paaiškina, kad pagal antrą pirkimo dalį tiekėjas privalo atlikti IS projektavimo, kūrimo, diegimo ar modernizavimo bei kitų susijusių darbų, kuriuos vykdys IS diegėjas, atitikimo techninei specifikacijai kontrolę, teikti IS diegėjo pateikiamos informacinės sistemos atitikimo techninei specifikacijai kontrolę, teikti IS diegėjo pateikiamos informacinės sistemos dokumentacijos kokybės užtikrinimo ir tobulinimo pasiūlymus, atlikti diegimo projekto incidentų, problemų ir pakeitimų valdymą, veiklos procesų ir procedūrų įdiegimo IS kontrolę ir pan.

Daro išvadą, kad kvalifikacinis reikalavimas, keliamas ekspertui Nr. 5, užtikrina, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį ir atitinka pirkimo objektą. Paaiškina, kad ekspertui Nr. 6 buvo keliamas reikalavimas turėti patirties vykdant sistemų testavimo scenarijus ir dalyvauti vykdant testavimą, o sistemos vertė, su kuria siejamas eksperto dalyvavimas projekte, parodo sistemos sudėtingumą. Daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ekspertui Nr. 6 keltas reikalavimas yra perteklinis ir ribojantis konkurenciją. Nurodo, kad konkrečias užduotis pavedama atlikti specialistams ir tiekėjas turi turėti ne tik patirties administruoti projektus, bet ir turi užtikrinti, kad sutartis bus vykdoma reikiamą patirtį ir kvalifikaciją vykdančių specialistų, todėl kai kuriems specialistams buvo keliami didesni reikalavimai, kadangi šių specialistų patirtis ir kvalifikacija yra itin svarbūs Projekto tinkamo įgyvendinimo tikslui pasiekti.

Atkreipia dėmesį, kad konkurso sąlygose buvo numatyta galimybė tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais dalyvaujant pirkime. Daro išvadą, kad tiekėjai galėjo nevaržomai dalyvauti konkurse ir nebuvo diskriminuojami kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, konkurencijos neribojo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008 ir daro išvadą, kad konkurencija paslaugų pirkime buvo objektyviai galima, nebuvo eliminuota nustatytais pirkimo dokumentuose dalyvių kvalifikacijos reikalavimais.

Tvirtina, kad pirkimo atveju visiems dalyviams buvo pateikta vienodo pobūdžio ir turinio informacija, todėl, rengdami savo pasiūlymus, jie vadovavosi vienodomis taisyklėmis, atitinkamai ir visi pateikti pasiūlymai buvo vertinami vienodai, nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų ar rezultatų vertinimo. Daro išvadą, kad pirkimo dokumentai visiems buvo aiškūs, abejonių dėl jų turinio nekilo. Atkreipia dėmesį, kad analogiški reikalavimai numatomi ir kituose pirkimuose, todėl, pareiškėjo teigimu, atitinka viešųjų pirkimų vykdymo praktiką ir nelaikytini diskriminaciniais.

Paaiškina, kad skelbime apie pirkimą nurodyta, jog jis skaidomas į dvi dalis. Pirmą pirkimo dalį sudaro vienas elementas, antrą – trys, iš viso – keturi. Todėl Skelbimo skiltyje „Visas kiekis ar visa apimtis“ Administracija atitinkamai nurodė keturis elementus. Pažymi, kad nurodyti pirkimo elementai atitinka pirkimo dalių turinį, yra aiškūs, dėl jų pirkimo dalyviams nekilo abejonių, nebuvo gauta jokių paklausimų ar pretenzijų. Paaiškina, kad priede buvo nurodytas bendras Projekto aprašymas, identifikuojant analogiškus 4 elementus kaip ir skelbime, atitiko sudėtines pirkimo dalis, todėl buvo aiškus.

Atkreipia dėmesį, kad nei Agentūra, nei teismas nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjo Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalies (kuri nėra imperatyvi) pažeidimas. Teigia, kad Administracija pagrįstai tikėjosi, jog pirkimą vertinančios institucijos laikysis sutartyje ir teisės aktuose nustatytų pirkimo vertinimo terminų, tačiau galutinio sprendimo priėmimas buvo vilkinamas, o apie jo priėmimą Administracija laiku neinformuota. Daro išvadą, kad tuo buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, apribotos Administracijos teisės tinkamai ir laiku reaguoti į priimtus sprendimus.

Atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino Administracijos argumentų, pagrindžiančių, kad finansavimas Projektui buvo sumažintas neproporcingai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus. Tvirtina, kad Komitetas, skirdamas sankciją, neatsižvelgė į tai, kad Projektas yra susijęs su viešuoju interesu, nes nuo įsigytų paslaugų kokybės priklausys Projekto įgyvendinimo sklandumas, sėkmingumas.

Atkreipia dėmesį, kad pritaikyta finansinė korekcija sudaro 202 372,5 Lt, todėl Administracija, vykdydama įsipareigojimus tiekėjams pagal sutartis, privalės visą šią sumą dengti savo lėšomis, kas yra nepakeliama našta, nes Administracija yra biudžetinė organizacija, kuri nesiekia jokios komercinės naudos ir Projektu siekia pagerinti viešųjų paslaugų infrastruktūrą. Teigia, kad Administracija savo biudžete neturi reikalingų išteklių taikytos finansinės korekcijos sumai padengti, todėl susidariusi situacija kelia grėsmę sėkmingam Projekto įgyvendinimui, taip neabejotinai pažeidžiamas viešasis interesas.

Mano, kad pirkimo objektu užtikrinami visuomenės interesai, todėl paskirta sankcija kelia grėsmę sėkmingam Projekto įgyvendinimui, taip pažeidžiant viešąjį interesą. Atkreipia dėmesį, kad teismas neanalizavo galimybės pritaikyti mažesnę sankciją, nors Gairės numato švelnesnių sankcijų galimybę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78-80, II t.) prašo apeliacinio skundo dalį dėl Tarnybos neveikimo ar netinkamo veikimo atmesti kaip nepagrįstą. Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui, nurodo Skelbimų tvarkos 10 punktą, atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-761/2011, kuriame konstatuota, kad Tarnyba tikrina ne skelbimo turinio teisėtumą ir pagrįstumą, o jame pateikiamos informacijos visapusiškumą ir išsamumą atsižvelgiant į standartines skelbimų formas – už skelbimo turinį atsako pati perkančioji organizacija. Pabrėžia, kad Tarnyba neatlieka pakartotinio viešojo pirkimo vertinimo ir šios bylos atveju neturi pagrindo abejoti Agentūros nustatytais pirkimo pažeidimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81-84, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui, sutinka su teismo išvada, kad Tarnybos atliekamas skelbimo apie pirkimą tikrinimas ir perdavimas spausdinti nereiškia skelbimo turinio ir kitų pirkimo dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo analizės. Teigia, kad reikalavimai ekspertui Nr. 2 yra neproporcingi pirkimo objektui, nes neparodo eksperto kompetencijos tam tikroje specifinėje srityje ir įgyvendinto Projekto technologinio sudėtingumo.

Paaiškina, kad vertė panašaus pobūdžio pirkimuose neatskleidžia įvykdytos sutarties technologinio sudėtingumo bei eksperto kompetencijos. Neteisingu laiko pareiškėjo argumentus, kad tiekėjai galėjo remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, taip sumuodami savo pajėgumus, nes pareiškėjas nustatė reikalavimus atskiriems specialistams, kuriuos turėjo atitikti kiekvienas jų. Dėl eksperto Nr. 3 nurodo, kad, atsižvelgiant į antros pirkimo objekto dalies planuojamas įsigyti paslaugas bei su šiomis paslaugomis susijusias veiklas, užduotis, ekonomistas perkamoms paslaugoms teikti nėra reikalingas, todėl ekspertui Nr. 3 keliamas reikalavimas yra perteklinis, nes teikiamų paslaugų pobūdis nėra susijęs su informacinių sistemų galimybių studijų parengimu.

Dėl eksperto Nr. 5 pažymėjo, kad Tarnybos rekomendacijose nurodoma, jog, norint įsitikinti tiekėjo kvalifikacija, pakanka būti įgyvendinus vieną sutartį, be to, reikalavimas turėti patirties įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus taikytinas tiekėjui, bet ne tiekėjo darbuotojui (asmeniui, atsakingam už pirkimo sutarties vykdymą). Nurodo, kad Agentūros pagrindimas dėl eksperto Nr. 2 taikytinas ir eksperto Nr. 5 atžvilgiu. Dėl eksperto Nr. 6 pažymėjo, kad reikalavimas specialistui būti įvykdžiusiam bent du susijusius projektus bei reikalavimas, siejamas su informacinės sistemos sukūrimo ar diegimo, kas nėra pirkimo objektas, verte, yra perteklinis bei ribojantis dalyvių konkurenciją.

Pažymi, kad Projekto vykdytojas specialistams kelia reikalavimus, kurie galėtų būti nustatomi pasiūlymą teikiančiam tiekėjui. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirkimo dokumentuose jau nustatė tiekėjams reikalavimus, sietinus su panašių sutarčių įvykdymu, todėl papildomus analogiškus reikalavimus konkretiems specialistams vertina kaip neproporcingai aukštus ir ribojančius konkurenciją. Pažymi, kad tiekėjo specialistams pareiškėjas kelia didesnius reikalavimus nei tiekėjui. Teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimuose projektuose nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams techninės priežiūros paslaugų pirkimuose nėra analogiški, nes keliuose iš jų pirkimo objektas nėra skaidomas į atskiras pirkimo dalis ir administravimo paslaugos perkamos kartu su techninės priežiūros paslaugomis, todėl reikalavimas tiekėjui pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti ekonomistą yra pagrįstas ir susijęs su perkamomis paslaugomis.

Pažymi, kad kai kuriems pirkimams Agentūra perkančiosioms organizacijoms pateikė rekomendacijas atsisakyti pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjus diskriminuojančių kvalifikacinių reikalavimų. Nurodo, kad minėtų projektų techninės priežiūros paslaugų pirkimo dokumentuose ekspertams nekeliami reikalavimai turėti patirties keliose skirtingose srityse ar patirties ekspertams būti dalyvavusiems 2 projektuose, iš kurių vienas ribojamas finansine verte. Nurodo Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalį ir pažymi, kad, nors pirkime nebuvo atmesti tiekėjai dėl pasiūlymų neatitikimo pirkimo sąlygoms ir nebuvo pateikta skundų, pirkimo dalių aprašymo neaiškumas ir dviprasmiškumas galėjo pažeisti pirkime nusprendusių nedalyvauti tiekėjų lūkesčius.

Pažymi, kad pirkimo dalių neaiškūs ir dviprasmiški aprašymai galutinės finansinės korekcijos dydžiui papildomos įtakos neturėjo. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė Agentūros ir Komiteto vertinimo procedūrų vilkinimo faktų. Sutinka, kad pareiškėjo informavimo apie priimtą sprendimą terminas viršytas, tačiau teigia, kad jis viršytas nežymiai, be to, tai neturėjo įtakos finansavimo sumažinimo dydžiui. Tvirtina, kad šiuo atveju mažesnės nei 25 proc. sutarties sumos finansinės korekcijos taikyti nebuvo galima.

Nurodo Rekomendacijų 4 punktą ir pažymi, kad pripažinus išlaidas, patirtas pažeidus teisės aktų nuostatas, tinkamomis finansuoti, būtų padaryta žala Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Europos Sąjungos biudžetui bei viešajam interesui.

Atsakovas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 86-91, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir Įsakymą palikti galioti.

Nurodo Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 6 dalį, pažymi, kad Tarnyba nėra atlikusi pirkimo vertinimo ar Administracijos tikrinimo. Nurodo Skelbimo tvarkos 12 punktą ir daro išvadą, kad Tarnyba tikrina, ar skelbimas atitinka formą, o ne išsamiai nagrinėja skelbimo turinį. Pabrėžia, kad už skelbimo turinį atsako pati perkančioji organizacija. Pažymi, kad pareiškėjo įgyvendinamas Projektas, atsižvelgiant į kitų tos pačios priemonės lėšomis finansuojamų projektų vertes, nelaikytinas didelės apimties ir vertės. Neginčija fakto, kad pareiškėjas turėjo teisę nustatyti kitokius kvalifikacinius reikalavimus negu numatyta rekomendacijose, tačiau teigia, kad, nustatydamas kitokius reikalavimus, pareiškėjas turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytų principų ir nepažeisti minėto įstatymo reikalavimų, nustatančių, jog minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Pabrėžia, kad pareiškėjas nei Agentūros prašymu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė pagrindimo, kodėl nustatė būtent tokius kvalifikacinius reikalavimus ekspertams Nr. 2, 3, 5 ir 6.

Teigia, kad vien tariamai didelė Projekto vertė negali pagrįsti kvalifikacinių reikalavimų ekspertams. Atkreipia dėmesį, kad pasiūlymą pirkimo antrai daliai pateikė tik vienas tiekėjas. Pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog konkurencija buvo galima, nepagrįstas jokiais argumentais. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų teiginiui, kad sprendimas priimtas pažeidžiant procedūras. Sutinka, kad buvo neženkliai praleistas teisės aktuose nustatytas informavimo apie priimtą sprendimą terminas, tačiau teigia, kad net ir tuo atveju, jei apie pritaikytą finansinę korekciją buvo sužinota vėliau, tai negalėjo turėti ir neturi jokios įtakos pritaikant finansinės korekcijos dydį.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, pažymi, kad pareiškėjo įgyvendinamo Projekto pagrindinis tikslas – perkelti į elektroninę erdvę pagrindines teismų teikimas paslaugas teisingumo vykdymo procese, sudarant palankesnes sąlygas gyventojams ir verslo subjektams pasinaudoti teismų paslaugomis bei sumažinti dalį patiriamų išlaidų.

Kadangi minėtos viešosios paslaugos jau yra teikiamos, o Projektu siekiama tik perkelti dalį viešųjų paslaugų į elektroninę erdvę, teigia, kad rizikos, Projekto viešojo intereso apsaugos svarba nėra didesnė nei kituose viešojo administravimo institucijų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemonę VP2-3.1-IVPK-0I-V „Elektroninės valdžios paslaugos įgyvendinamuose projektuose“. Daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog net ir neįgyvendinus minėto Projekto bus pažeistas viešasis interesas.

Pažymi, kad atsižvelgiant į pažeidimo objektą buvo nustatyta, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka Gairių 7-ąjį neatitikimą, kurį nustatanti pataisa turi būti 25 proc. sutarties sumos. Daro išvadą, kad tokio pobūdžio pažeidimo atveju Gairės nenustato tam tikrų ribų, kuriose gali būti pritaikoma korekcija, o nurodo konkretų dydį. Pažymi, kad kituose Gairių punktuose nustatyti korekcijų dydžiai už kitokio tipo pažeidimus, todėl daro išvadą, kad korekcija, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, pagal kitus punktus negalėjo būti taikoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. T-87 (b. l. 24-25, I t.) teisėtumo ir pagrįstumo. Komiteto direktorius pareiškėjo skundžiamu Įsakymu nusprendė Administracijos Projektui pritaikyti 25 procentų finansinę korekciją nuo po netinkamai atlikto Projekto administravimo, elektroninių paslaugų projektavimo, pirkimo dokumentų parengimo ir techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 96351), vykdyto atviro konkurso būdu, sudarytos Projekto pirkimo dalies „E. paslaugų projektavimas, pirkimo dokumentų parengimas ir techninė priežiūra“ paslaugų pirkimo sutarties Nr. 41P-6-(4.11), sudarytos 2011 m. vasario 22 d., sumos ir sumažino Projektui skirtą finansavimo lėšų sumą 202 372,50 Lt. Minėtas Įsakymas priimtas, be kita ko, atsižvelgus į Agentūros 2011 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2011/2-6368 (b. l. 35-39, I t.), kuriame nurodyti pareiškėjo pažeidimai bei prieita išvada, kad Administracija, nustatydama pirkimo objektui užaukštintus, nepagrįstus ir neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, neaiškiai bei dviprasmiškai apibūdindama pirkimo objektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, 32 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 7 dalį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 26 d. išsiuntė skelbimą apie pirkimą (b. l. 7-17, I t.), kuris buvo paskelbtas 2010 m. spalio 29 dieną. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį skelbimas apie numatomą pirkimą pateikiamas Tarnybai. Pažymėtina, kad Skelbimų tvarkos 13 punkte buvo nurodyta, jog už skelbimo turinį atsako perkančioji organizacija. Kaip matyti, apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba pagal nurodytą teisinį reglamentavimą nėra įpareigota tikrinti skelbimo turinio. Kita vertus, Administracija neteisingai tvirtina, kad Tarnyba tyrė skelbimo turinį ir vertino jo atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, todėl, Tarnybai nekvestionavus reikalavimų tiekėjams, Administracija laikė, jog sudėtinės skelbimo dalys yra teisingos ir teisėtos. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino Tarnybos argumentus, jog skelbimo pateikimo etape Tarnyba neturėjo galimybės įsigilinti, taigi nevertino skelbime išdėstytų reikalavimų tiekėjams. Tarnybai nevertinus skelbimo turinio, pareiškėjo teiginiai dėl jo atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams negali būti laikomi pagrįstais ir nešalina Administracijos atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Taigi nagrinėjamu atveju būtina vertinti, ar skundžiamas Įsakymas yra teisėtas, analizuojant pareiškėjui nustatytų pažeidimų pagrįstumą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str.).

Tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. IS-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 4 punkte pažymėta, kad šios rekomendacijos nėra privalomos. Kita vertus, minėtoje normoje taip pat įtvirtinta, kad, nors perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikaciją, privalo atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes. Kitus kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija pasirenka savo nuožiūra. Perkančioji organizacija neturėtų nustatyti visų šiose rekomendacijose pateiktų kriterijų kiekvieno pirkimo atveju. Aptariamų rekomendacijų 18 punkte nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominę ir finansinę būklę apibūdinantys kriterijai.

Komiteto direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. T-l26 „Dėl projektų, vykdomų pagal 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemones, techninės priežiūros rekomendacijų patvirtinimo“ 2 punkte įtvirtinta, kad šiomis rekomendacijomis siekiama: sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti projektus ir pasiekti kokybiškus jų rezultatus; padėti nustatyti projektų techninės priežiūros apimtį, etapus ir veiklas naudojantis bendrai paplitusia praktika; padėti subalansuoti išteklius projektų techninėms, organizacinėms ir techninės priežiūros veikloms. Aptariamų Komiteto direktoriaus patvirtintų rekomendacijų 29 punkte rekomenduojamos sritys, kuriose projekto techninės priežiūros specialistai turėtų turėti patirties, o rekomendacijų 30 punkte pateikti detalesni reikalavimai dėl patirties.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Agentūra 2011 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2011/2-4220 (b. l. 18-20, I t.) kreipėsi į Administraciją, prašydama paaiškinti pirkimo dokumentuose numatytus reikalavimus ir jų atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymui. Administracija 2011 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 4R-642-(1.24) (b. l. 21-22, I t.) nurodė mananti, kad visi konkurso reikalavimai buvo proporcingi pirkimo objektams, neribojo konkurencijos ir tiekėjų dalyvavimo teikiant pasiūlymus. Kaip minėta, Agentūra 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2011/2-6368 (b. l. 35-39, I t.) priėjo išvadą, kad Administracija, nustatydama pirkimo objektui užaukštintus, nepagrįstus ir neproporcingus kvalifikacinius reikalavimus, neaiškiai bei dviprasmiškai apibūdindama pirkimo objektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, 32 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, skelbimas apie viešąjį pirkimą priskiriamas pirkimo dokumentui. Skelbime apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam tarpusavio konkuravimui.

Apelianto tvirtinimu, Administracija nustatė proporcingus ir tinkamus pirkimo specifikai konkurso sąlygų reikalavimus, jais siekė užtikrinti, kad būtų parinktas tik pakankamai kvalifikuotas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjas, nustatyti reikalavimai nėra pertekliniai ir ribojantys konkurenciją. Tačiau Agentūra 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2011/2-6368 nurodė pareiškėjo nustatytų reikalavimų ekspertams Nr. 2, 3, 5, 6 ydingumą, laikė juos ribojančiais konkurenciją. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai vertino pareiškėjo nustatytų reikalavimų teisėtumą Viešųjų pirkimų įstatymo kontekste.

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos administracinio teismo motyvais prieinant išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė ekspertams nustatytų reikalavimų, todėl atsakovas teisingai sprendė, jog pareiškėjo pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimai tiekėjui ir specialistams buvo diskriminacinio pobūdžio, taigi Administracija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, minėto įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Dėl apelianto teiginio, kad konkurso sąlygose buvo numatyta galimybė tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais dalyvaujant pirkime, todėl konkurencija nebuvo ribojama, atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų nuostatų neatitinkantys reikalavimai buvo nustatyti pavieniams ekspertams, todėl, priešingai nei tvirtina apeliantas, tiekėjai negalėjo nevaržomai dalyvauti konkurse.

Dėl eksperto Nr. 3 pažymėtina, kad apeliantas nepateikė pakankamų argumentų, paneigiančių Agentūros 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2011/2-6368 prieitą išvadą, kad šiam ekspertui nustatytas reikalavimas yra perteklinis, nesusijęs su pirkimo objektu, pirkimu nėra įsigyjamos informacinių sistemų galimybių studijų rengimo paslaugos. Įvertinus pirkimo antrąja dalimi planuojamas įsigyti paslaugas, su jomis susijusias veiklas ir užduotis, teisingai laikyta, kad Administracijos nustatyti reikalavimai ekspertui Nr. 3 nėra pagrįsti.

Apeliaciniame skunde taip pat nėra pateikta argumentų, paneigiančių Agentūros nustatytus reikalavimų ekspertui Nr. 5 trūkumus. Ekspertui Nr. 6 pareiškėjo nustatyti reikalavimai taip pat pagrįstai laikyti pertekliniais, ribojančiais dalyvių konkurenciją, pareiškėjas tinkamai nepagrindė šių savo nustatytų reikalavimų būtinumo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, 24 straipsnio 7 dalies, 32 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. Apelianto tvirtinimas, kad jo nustatyti reikalavimai atitinka viešųjų pirkimų vykdymo praktiką, įvertinus reikalavimų neatitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, nelaikytinas teisingu ir šalinančiu atsakomybę.

Be to, kaip atkreipė dėmesį atsiliepime į apeliacinį skundą Agentūra, pareiškėjo minimuose projektuose nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams techninės priežiūros paslaugų pirkimuose nėra analogiški, ne visuose projektuose pirkimo objektas skaidomas į atskiras pirkimo dalis ir administravimo paslaugos perkamos kartu su techninės priežiūros paslaugomis, ekspertams nekeliami reikalavimai turėti patirties keliose skirtingose srityse, būti dalyvavusiems 2 projektuose (iš kurių vienas ribojamas finansine verte).

Be to, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, kai kuriems pareiškėjo nurodytiems pirkimams Agentūra pateikė rekomendacijas atsisakyti pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjus diskriminuojančių kvalifikacinių reikalavimų. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvada, kad nagrinėjamu atveju Administracija nepateikė pakankamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo prieitas išvadas dėl reikalavimų ekspertams vertinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtinta, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Toks reglamentavimas, priešingai nei teigia apeliantas, yra imperatyvus. Pareiškėjas nepaneigė Agentūros 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2011/2-6368 nustatytų pirkimo dalių aprašymų neaiškumų, dviprasmiškumų. Darytina išvada, kad Administracija buvo pagrįstai pripažinta pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą, trečiojo suinteresuoto asmens nustatyti pirkimo dalių neaiškumai ir dviprasmiški aprašymai, galutinės finansinės korekcijos dydžiui papildomos įtakos neturėjo.

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo atkreipto dėmesio į jo informavimo apie priimtą sprendimą termino viršijimą. Pažymėtina, kad terminas viršytas nežymiai, vėlesnis sužinojimas apie pritaikytą finansinę korekciją neturėjo įtakos finansavimo sumažinimo dydžiui, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad šiuo procedūriniu pažeidimu buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, apribotos Administracijos teisės tinkamai ir laiku reaguoti į priimtus sprendimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtas pažeidimas nėra esminis, ir nesudaro savarankiško pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti Komiteto direktoriaus priimtą Įsakymą.

Rekomendacijų 26 punkte įtvirtinta, kad, nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) (toliau – ir Gairės). Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui buvo teisingai nustatytas Gairėse 7 numeriu įtvirtintas pažeidimas, numatantis minimalią 25 proc. pataisą. Pareiškėjas nenurodė konkrečios Gairių nuostatos, kuria remiantis jam pritaikytos finansinės korekcijos dydis nagrinėjamu atveju galėtų būti mažinamas. Pareiškėjo atžvilgiu nustatyto pažeidimo atveju Gairėse nėra apibrėžtos mažesnio dydžio pataisos galimybės. Priešingai, aptariamam pažeidimui tam tikrais atvejais nurodyta taikyti net 100 proc. sutarties sumos finansinę pataisą, todėl apelianto teiginys, kad Gairėse numatyta švelnesnių sankcijų galimybė, nėra teisingas. Pareiškėjo nuomonė, susijusi su grėsme projekto įgyvendinimui, viešojo intereso pažeidimu, įvertinus projekto įgyvendinimo laipsnį, pažeidimų nustatymu, finansinių korekcijų taikymu siekiamus tikslus, nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjui paskirtos finansinės korekcijos dydį. Be to, toks mažinimas, kaip minėta, Gairėse nėra numatytas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Veslava Ruskan