2019-07-17 Nr. AB-14475-3-61-3-04177-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-531-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04177-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 43.9.4; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus eikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00966/171-747 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003829155 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei R. D.“; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos R. D. skundą patenkino. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. padavė (2019 m. gegužės 30 d. išsiuntė) apeliacinį skundą dėl 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo dalies, kuria atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinimo ir naujo sprendimo šioje dalyje priėmimo.

Teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. birželio 10 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėja 2019 m. birželio 11 d. pateikė (2019 m. birželio 10 d. išsiuntė) prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad neketino skųsti teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo, kadangi 2019 m. gegužės 14 d. buvo pateikusi prašymą priimti papildomą sprendimą byloje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas nepriėmė sprendimo dėl 2019 m. gegužės 14 d. prašymo, todėl pareiškėja padavė apeliacinį skundą dėl 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo dalies, kuria atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi, nustatęs, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ir netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas prašymu gali kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas praleidimo priežastis bei pateikdamas praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Terminas skundui (prašymui) paduoti gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 30 str. 1 d.). Svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku įgyvendinti jo procesinę teisę dėl skundo (prašymo) padavimo.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140 straipsnio 4 dalį, bylose dėl užsieniečių teisinės padėties priimtas teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. Tokia sprendimo apskundimo tvarka išaiškinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Teismas pažymėjo, kad tai, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, atstovaujama advokato Kristijono Paliučio, apeliacinį skundą padavė 2019 m. gegužės 31 d. (išsiuntė 2019 m. gegužės 30 d.), t. y. daugiau nei dvi savaites praleidusi terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašyme atnaujinti terminą nurodytas jo praleidimo priežastis, nurodė, kad advokatui, kaip profesionaliam teisininkui, turi būti žinomi teismo sprendimo apskundimo terminai bei šių terminų praleidimo pasekmės. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo apskundimo tvarka išaiškinta sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. teismo sprendimas galėjo būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. Taigi pareiškėja, nesutikdama su sprendimo dalimi, kuria atmestas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, galėjo ją skųsti sprendime nurodyta tvarka, tačiau laukė, kol teismas priims procesinį sprendimą dėl pateikto prašymo priimti papildomą sprendimą, t. y. tikėjosi, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas taikant papildomo sprendimo priėmimo institutą. Teismas pareiškėjos nurodytą termino praleidimo priežastį nelaikė svarbia, nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe. Pareiškėja nenurodė kitų aplinkybių, sutrukdžiusių apskųsti teismo sprendimą įstatyme nustatyta tvarka, todėl netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja R. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad apeliacinis skundas paduotas vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi ir nepraleidus šiame straipsnyje nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju skundas turėjo būti paduotas per 14 dienų, nes toks terminas yra nustatytas specialioje teisės normoje – Įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje. Ši teisės norma yra taikoma tik tais atvejais, kai teismas nagrinėja bylą pagal šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytą tvarką. Teismo nutartis priimti skundą priimta 2018 m. gruodžio 4 d., teismo nutartyje apie tai, kad byla bus nagrinėjama pagal Įstatymo 140 straipsnį, nenurodyta, teismo sprendimas priimtas 2019 m. balandžio 30 d. Teismas, remdamasis Įstatymo nuostatomis, turėjo šią bylą išnagrinėti per du mėnesius, taip pat iš karto išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas sprendimo apskundimo terminas nustatytas nepagrįstai, nes byla nebuvo nagrinėta pagal Įstatymo 140 straipsnį, todėl ir jame nustatyta apskundimo tvarka neturi būti taikoma. Tokia teismo praktika prieštarauja bendro pobūdžio teisės normų taikymo taisyklei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį, kuria pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir jis neatnaujintinas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad termino apeliaciniam skundui paduoti, nustatyto ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje, ji nepraleido. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo remdamasis ABTĮ, o ne Įstatymo normomis, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo turėjo būti paduotas per 14 dienų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties yra specialus ABTĮ atžvilgiu. Įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismai skundus nagrinėja ABTĮ ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas šioje byloje priimtas 2019 m. balandžio 30 d., todėl apeliacinis skundas galėjo būti paduotas, kaip ir nurodyta minėtame teismo sprendime, per 14 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos atstovas advokatas Kristijonas Paliutis apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo per Elektroninių paslaugų portalą pateikė 2019 m. gegužės 30 d., t. y. praleidęs Įstatyme nustatytą sprendimo apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas, o pareiškėja neprašo jo atnaujinti, 2019 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir pasiūlė pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėja 2019 m. birželio 10 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą byloje (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), kadangi teismas iki 2019 m. gegužės 30 d. papildomo sprendimo nepriėmė, pareiškėja padavė apeliacinį skundą. Byla buvo išnagrinėta ABTĮ, o ne Įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, sprendė, kad jos nėra svarbios ir nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, todėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjos prašyme nurodytas priežastis, dėl kurių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-54-492/2017 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėją administracinėje byloje atstovauja profesionalus teisininkas advokatas Kristijonas Paliutis, kuriam, kaip nurodoma atskirajame skunde, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai buvo žinomi, todėl prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodytos priežastys yra subjektyvios, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Pasirinkusi tokį savo teisių gynimo būdą, pareiškėja privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad sprendimo apskundimui taikomos ABTĮ nuostatos, nes byla buvo nagrinėjama ABTĮ, o ne Įstatymo, nustatyta tvarka, yra nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, Įstatymo, kuris yra specialus ABTĮ atžvilgiu, 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismai skundus nagrinėja ABTĮ ir šio Įstatymo nustatyta tvarka, o Įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu, todėl negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių kontekste taip pat pastebi, kad atsisakymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, savaime negali būti vertinamas kaip teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar asmens teisių paneigimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-975/2014; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-54-492/2017; 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-49-756/2017).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog Įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėja praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas