2013-09-26 Nr. AB-5474-3-61-3-01447-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1513/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01447-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir krašto apsaugos ministras) 2012 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. P-358 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. M.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad remiantis krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-276 sudarytos Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. balandžio 13 d. išvada „Dėl R. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ Nr. VL-29 (toliau – ir Išvada), Įsakymu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjo manymu, tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas nesutiko su Išvados dalimi, kuria pripažinta, kad jis neįvykdė krašto apsaugos ministro 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. V-368 patvirtintos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, atsakovas) Centralizuoto vidaus audito departamento (toliau – ir KAM CVAD) vidaus audito metodikos (toliau – ir Metodika) 43 punkto reikalavimų, taip pat krašto apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1476 patvirtintų Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir IPD) nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11.12 ir 26.1 punktų, krašto apsaugos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-503 patvirtinto IPD direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.4 ir 7.5 punktų ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų valstybės tarnautojo pareigų bei padarė tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjo teigimu, jis neturėjo tikslo pažeisti Metodikos 39 punkto reikalavimų bei neignoravo Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės, Nacionalinio paramos elemento, veiklos, valdymo, finansų ir resursų vidaus audito 2011 m. gruodžio 28 d. ataskaitoje Nr. 2VN-23 (toliau – ir Audito ataskaita) pateiktos rekomendacijos Nr. 22 (toliau – ir rekomendacija Nr. 22), kurios turinys – patikslinti Statinių, susijusių su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijose, projektavimo ir projektų įgyvendinimo, paprastojo remonto darbų ir jų vykdymo priežiūros bei statinių techninės priežiūros organizavimo tvarkų aprašus, patvirtintus krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-962, (toliau – ir Tvarkų aprašai). IPD buvo klaidingai priskirtas rekomendacijos įgyvendinimas, nes rekomendacijos Nr. 22 vykdymas nepatenka į IPD kompetenciją ir apie tai pareiškėjas informavo KAM CVAD. KAM CVAD tinkamai neorganizavo Metodikos 38 punkto nuostatos įgyvendinimo, kas lėmė aplinkybę, kad IPD negalėjo dalyvauti aptariant KAM CVAD parengtą Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės, Nacionalinio paramos elemento, veiklos, valdymo, finansų ir resursų vidaus audito ataskaitos projektą. Taip pat KAM CVAD nesivadovavo Metodikos 42 punktu, kadangi nepateikė IPD pasirašytinai susipažinti su ataskaita ar jos išrašu, tokiu būdu buvo atimta iš IPD Metodikoje numatyta galimybė pareikšti motyvuotas pastabas po ataskaitos pateikimo. KAM CVAD nesilaikė Metodikos 41 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad IPD siekė bendradarbiaudamas su kitais struktūriniais Krašto apsaugos ministerijos padaliniais bendrai išspręsti iškilusią problemą, o ne tik formaliai sudaryti priemonių planą KAM CVAD rekomendacijai įvykdyti ir ne tik formaliai laikytis Metodikos. Išvadoje neaptarta nuobaudos skyrimo būtinybė. Išvadoje nuobaudos skyrimas nebuvo pagrįstas nusižengimų pasekmėmis, nusižengimų aplinkybių visuma, valstybės tarnautojo kalte ir veikla iki nusižengimo padarymo. Skiriant nuobaudą buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. A17-795/2007. Minėta nuobauda buvo paskirta atsižvelgiant į prieš tai pareiškėjui skirtą pastabą, kuri buvo paskirta be jokio pagrindo ir yra neteisėta.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 10-13) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigė, kad IPD pateikdamas raštą, kuriuo informavo KAM CVAD, kad nesutinka su rekomendacija Nr. 22, kadangi IPD nėra atsakinga už infrastruktūros politikos formavimą, nepaisė IPD Nuostatų, kuriuose numatyta, kad būtent IPD rengia teisės aktų, susijusių su statinių projektavimu, statyba ir statybos techninių ekonominių rodiklių nustatymu, projektus krašto apsaugos sistemos mastu. Vadovaujantis Metodikos 43 punktu, pareiškėjas gavęs Audito ataskaitos išrašą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo ataskaitos gavimo dienos, suderinęs su KAM CVAD, turėjo priimti sprendimą dėl Audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, parengti ir pateikti tvirtinti rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą, tačiau šitas planas Metodikoje nurodytais terminais parengtas nebuvo. Pareiškėjo raštų rašymas su įvairiais siūlymais kitiems krašto apsaugos sistemos padaliniams nėra laikoma objektyviomis aplinkybėmis, trukdžiusiomis vykdyti teisės aktų reikalavimus, be to, pareiškėjas tyčia ilgą laiką nesiėmė vykdyti galiojančio teisės akto, kas tik patvirtina Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo teisėtumą. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų ar įrodymų, kad ministro įsakymo nevykdymas iš jo pusės buvo pateisinamas arba kad jis nėra kaltas, jog Metodikos reikalavimai nebuvo įvykdyti laiku. Priešingai, iš išdėstytų argumentų ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas žinodamas ir suprasdamas teisės aktų reikalavimus tyčia nevykdė Metodikos nuostatų, formaliais pagrindais stengėsi nevykdyti savo pareiginių nuostatų ir IPD Nuostatų, todėl tokie pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tarnybinių pareigų neatlikimas, už ką pareiškėjui ir buvo skirta tarnybinė nuobauda.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Komisija atlikdama tyrimą ir siūlydama pareiškėjui nuobaudą vertino pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, be to, tarnybinis nusižengimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis (krašto apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. P-1349 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba), pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Taip pat skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo įvertinta aplinkybė, kad pažeidimą padarė įstaigos prie ministerijos vadovas, kas reiškia, kad pareiškėjui keliami didesni pareigingumo, atsakingumo ir pavyzdingumo reikalavimai. Skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo paisoma tiek teismų praktikos, tiek tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos. Iš Įsakymo ir Išvados aišku, už kokį pažeidimą nubaustas valstybės tarnautojas, o pasiūlyta tarnybinė nuobauda yra motyvuota.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-3044/2011. Nustatyta, kad laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 7 punkto reikalavimų pareiškėjui 2012 m. kovo 22 d. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 106). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti ir šalių neginčijami šie faktai: rekomendacijos Nr. 22 įgyvendinimo priemonių planas nebuvo parengtas ir pateiktas tvirtinimui nustatytais terminais ir ši rekomendacija Nr. 22 nebuvo buvusio IPD vadovo (pareiškėjo) įgyvendinta. Teismas nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Metodikos 43 punktą, kurio pareiškėjas nesilaikė.

Įvertinta, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 11.12 ir 26.1 punktus. Teismas nurodė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4 ir 7.5 punktų nuostatas. Teismo vertinimu, pareiškėjo tvirtinimas, kad ne jo kompetencijai priklausė minėtą rekomendaciją vykdyti, prieštarauja IPD Nuostatams ir Pareigybės aprašymui. Iš krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-962 „Dėl statinių, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijose, projektavimo ir projektų įgyvendinimo, paprastojo remonto darbų ir jų vykdymo priežiūros bei statinių techninės priežiūros organizavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Statinių projektavimo ir projektų, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje, įgyvendinimo tvarkos aprašo; Statinių, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje, paprastojo remonto darbų organizavimo tvarkos aprašo; Statinių, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijose, techninės priežiūros organizavimo tvarkos aprašo ir Statinių, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje, paprastojo remonto darbų priežiūros organizavimo tvarkos aprašo matyti, kad šiais aprašais IPD priskirtos vykdyti įvairios funkcijos, susijusios su statinių statybos ir remonto darbais Afganistano Islamo Respublikoje dislokuotuose Lietuvos kariniuose vienetuose. KAM CVAD Audito ataskaitos dalis, skirta IPD, buvo susijusi su IPD 2009 m. spalio 8 d. atsakovo įsakymu Nr. V-962 pavestų funkcijų vykdymu.

Pagal krašto apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1476 patvirtintų IPD Nuostatų 11.12 punktą, IPD visos krašto apsaugos sistemos mastu rengia teisės aktų, kurie susiję su apsaugos sistemų diegimu, statinių projektavimu, statyba ir statybos techninių ekonominių rodiklių nustatymu, projektus. Pareiškėjas R. M. tvirtino, kad jam nepriklausė rengti teisės aktus, susijusius su statybos, remonto darbais, kurie turėjo būti taikomi užsienyje esantiems Lietuvos kariniams vienetams, dislokuotiems Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo pajėgų operacijose. Nuostatuose nekalbama apie teisės aktų projektų rengimą, kurie būtų skirti tik Lietuvos Respublikos teritorijai, bet nustatoma, kad IPD atsakingas už teisės aktų projektų rengimą krašto apsaugos sistemos mastu, t. y. krašto apsaugos sistemos poreikiams. Taigi, jeigu krašto apsaugos sistemos poreikiai yra tokie, kad reikalinga keisti teisės aktus, susijusius su remontu, statybomis, kai darbai atliekami ir užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, įvertinta, kad tokių teisės aktų rengimas patenka į IPD kompetenciją.

Pažymėta, kad KAM CVAD 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 2IS-204 pareiškėjui buvo siunčiamas išrašas iš vidaus audito ataskaitos 2011 m. gruodžio 12 d. projekto. Pagal šį projektą IPD nustatytos tokios pačios rekomendacijos, kaip ir pačioje 2011 m. gruodžio 28 d. audito ataskaitoje. Minėtu KAM CVAD raštu pareiškėjui R. M. pasiūlyta per penkias dienas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl rekomendacijos IPD. Pareiškėjas dėl vidaus audito ataskaitos projekto pastabų nepareiškė, bet rekomendacijos nevykdė. Pagal Metodikos 39 punktą tuo atveju, jeigu audituoto padalinio ar už rekomendacijų įgyvendinimą atsakingo padalinio vadovas nesutinka (prisiima tokio lygio riziką) su ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis arba atsisako jas įgyvendinti, ne vėliau, kaip per dešimt kalendorinių dienų nuo ataskaitos gavimo dienos privalo raštu pateikti (nurodyti) aukštesniam pagal pavaldumą vadovui ir departamento direktoriui nesutikimo motyvus, tuomet sprendimą dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priima aukštesnis pagal pavaldumą vadovas. Taigi pareiškėjas nesutikdamas su rekomendacija ne tik galėjo, bet ir privalėjo apie tokį nesutikimą pranešti nustatyta tvarka.

Pareiškėjo susirašinėjimas su kitais krašto apsaugos sistemos padaliniais negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, dėl kurios R. M. ilgą laiką nesiėmė vykdyti galiojančio teisės akto, kas tik patvirtina Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo teisėtumą. Kiti pareiškėjo argumentai byloje nebuvo reikšmingi, teismas dėl jų nepasisakė. Įvertinta, kad pažeidimas padarytas tyčia, nes pareiškėjas, žinodamas ir suprasdamas teisės aktų reikalavimus, jų nevykdė formaliais pagrindais. Toks pareiškėjo neveikimas pagrįstai įvertintas kaip tarnybinių pareigų neatlikimas ir skirta tarnybinė nuobauda.

Krašto apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. P-1349 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. M.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas tvirtino, kad ji neteisėta, tačiau nustatyta, kad ši tarnybinė nuobauda nebuvo panaikinta. Skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad padarytas tyčinis tarnybinis nusižengimas, galiojant ankstesnei tarnybinei nuobaudai. Tai įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nerasta. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos, tiek pažeidimas, tiek nuobaudos dydis motyvuoti. Galiojant vienai tarnybinei nuobaudai, nesant pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vertinta, jog pareiškėjui griežtas papeikimas skirtas pagrįstai. Pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą Taisyklių buvo laikomasi, aplinkybės išsiaiškintos, procedūros nepažeistos. Skundžiamo akto naikinti pagrindo nėra, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

III. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 172-176) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde teigia, jog jo argumentai, kad nebuvo galimybės vykdyti nekonkrečios rekomendacijos, teisme nebuvo išgirsti, todėl buvo neteisingai interpretuojami teisės aktų reikalavimai, dėl ko buvo padarytos neteisingos išvados ir priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1315/2012, 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011. Administracinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, gali nagrinėti kitų sprendimų ar teisės aktų teisėtumą ir pagrįstumą net tada, kai to neprašo (ar procesiškai negali ginčyti) pareiškėjas. Teismas, pareiškėjo nuomone, turėjo vertinti KAM CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. vidaus audito ataskaitą Nr. 2VN-23, o ne tik pareiškėjo veiksmus, gavus KAM CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 227, taip pat Tvarkų aprašus ir Metodiką.

Vertindamas KAM CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. vidaus audito ataskaitą Nr. 2VN-23, teismas neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad audituojant Lietuvos karinį vienetą Provincijos atkūrimo grupę, esančią Afganistano Islamo Respublikoje, buvo nustatyta eilė pažeidimų, susijusių su ten esančių nekilnojamo turto objektų remonto, statybos darbų ir kitais kontrolės trūkumais. Pažeidžiant Tvarkų aprašuose nustatytą tvarką, atsakingi asmenys neužtikrino, kad darbai būtų atliekami laiku ir tinkamai. Nurodytoje ataskaitoje nėra nustatyta, kad pažeidimai buvo padaryti ne dėl netinkamo atsakingų asmenų savo pareigų atlikimo, bet dėl ydingų Tvarkų aprašų nuostatų. Vidaus audito suformuota rekomendacija keisti Tvarkų aprašus neišplaukia iš audito metu nustatytų audituoto karinio vieneto veiklos trūkumų. Kitaip sakant, audito metu nustatyti pažeidimai atsirado ne dėl to, kad nurodytose Tvarkų aprašuose nepakanka teisės normų, reglamentuojančių, kaip ta tvarka turi būti įgyvendinta, o priešingai, dėl to, kad atsakingi asmenys aplaidžiai atliko savo tiesiogines pareigas ir nevykdė Tvarkų aprašų reikalavimų. Audito ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 patvirtintos Pavyzdinės vidaus audito metodikos 29 punkto bei Metodikos 31.4, 31.5, 33 punktų reikalavimų. Audito ataskaitos ydingumas ir sukūrė situaciją, kai pareiškėjas, kaip IPD direktorius, pateikė argumentuotus prieštaravimus nekonkrečiai ir nemotyvuotai audito rekomendacijai, kuriuos KAM CVAD atmetė, nepateikęs jokių motyvų.

Pareiškėjas pažymi, kad savo 2012 m. gegužės 28 d. skunde jis chronologine tvarka išdėstė, kokių veiksmų jis ėmėsi, kad susidariusi situacija būtų išspręsta kaip galima greičiau, racionaliai panaudojant krašto apsaugos sistemos žmogiškuosius resursus. Pareiškėjo veiksmai patvirtinti teismo posėdyje, dėl jų atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų, pripažindamas, kad tokie veiksmai tikrai buvo atlikti, t. y. atsakovas neginčijo, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė išspręsti kilusią problemą ir pirmiausia siekė išsiaiškinti galiojančio Statinių, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautiniu saugumo paramos pajėgų operacijose, projektavimo ir projektų įgyvendinimo, paprastojo remonto darbų ir jų vykdymo priežiūros bei statinių techninės priežiūros organizavimo tvarkos aprašo trūkumus, nes audito ataskaitoje šie trūkumai nebuvo nurodyti.

Pareiškėjas nurodo, jog iš visų pareiškėjo veiksmų išskirtinas IPD 2011 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. lS-930, kuriuo KAM CVAD buvo informuotas, kad Audito ataskaitoje pasigedus aiškių ir pagrįstų motyvų, ką ir kodėl KAM CVAD siūlo tvarkos aprašuose tikslinti ir koreguoti, IPD siūlo esant būtinumui, kuris neatsispindi Audito ataskaitoje, siekiant tinkamai ir efektyviai reglamentuoti KAM CVAD ataskaitoje pateiktus siūlymus, parengti atitinkamus veiklos procesus, o juos parengus, koreguoti esamus tvarkos aprašus. KAM CVAD raštu Nr. 2IS-227 informavo, kad neatsižvelgė į IPD 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. IS-930 pateiktas pastabas ir pasiūlymus, adresuotus KAM CVAD.

Tokiu būdu, sprendimą dėl Audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, gavęs motyvuotą prieštaravimą dėl rekomendacijų įgyvendinimo, priėmė KAM CVAD direktorius. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (toliau – ir Vidaus kontrolės ir audito įstatymas) 10 straipsnio 10 punktas nustato, kad sprendimą dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, kai audituojamų viešojo juridinio asmens padalinių ir pavaldžių arba jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų vadovai su rekomendacijomis nesutinka ir raštiškai paaiškina vidaus audito tarnybos vadovams nesutikimo motyvus, turi priimti viešojo juridinio asmens vadovas.

Pareiškėjo teigimu, sprendimą įgyvendinti KAM CVAD audito rekomendacijas, kai IPD raštu pateikė motyvuotą nesutikimą su tomis rekomendacijomis, turėjo priimti krašto apsaugos ministras arba (esant įgaliojimui) viceministras resursams, finansams, įsigijimams ir infrastruktūrai. Krašto apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 206 patvirtintas Krašto apsaugos ministerijos darbo reglamentas nustato, kokia tvarka ir kaip įforminami Krašto apsaugos ministerijos vadovybės, ministerijos departamentų ir departamentų prie Krašto apsaugos ministerijos vadovų sprendimai, koks tvarkomasis dokumentas yra išleidžiamas.

Joks tvarkomasis dokumentas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar viceministras resursams, finansams, įsigijimams ir infrastruktūrai būtų priėmęs sprendimą įgyvendinti KAM CVAD Audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, teismui nebuvo pateiktas, todėl darytina išvada, kad jo iš viso nėra. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 10 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia krašto apsaugos ministrui savo įsakymais deleguoti dalį šiame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybės viceministrams, ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, kitiems vadams ir krašto apsaugos sistemos institucijų bei padalinių vadovams, nustatant naudojimosi deleguotomis teisėmis ir sprendimų priėmimo sąlygas, procedūras ir tvarką.

Tačiau deleguoti KAM CVAD direktoriui teisės, ministrui suteiktos Vidaus audito ir kontrolės įstatymo 10 straipsnio 10 punktu, krašto apsaugos ministras neturi teisės.

Jei tinkamu tvarkomuoju dokumentu laikytinas 2012 m. kovo 2 d. Krašto apsaugos viceministro resursams, finansams, įsigijimams ir infrastruktūrai elektroninis laiškas, adresuotas IPD direktoriui, tai IPD parengtas Krašto apsaugos ministerijos įsakymo projektas dėl audito rekomendacijų įgyvendinimo, įregistruotas dokumentų valdymo informacinėje sistemoje 2012 m. kovo 20 d., negali būti laikomas pateiktu pavėluotai. Teismas netinkamai aiškino Vidaus kontrolės ir audito įstatymo, KASOKTĮ, vidinių krašto apsaugos sistemos norminių teisės aktų nuostatas ir todėl priėmė neteisingą sprendimą. Šioje byloje susiduriama su Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimo problema užsienio valstybės teritorijoje esančiam kariniam vienetui, kiek šis karinis vienetas vykdo nekilnojamo turto, esančio svetimos valstybės teritorijoje, sukūrimą, valdymą ir naudojimąsi juo. Šios problemos esmės pirmosios instancijos teismas nesuprato ir visus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nesusijusius su nagrinėjamu ginču.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 181-184) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neatitinka įrodymų, esančių byloje, ir yra nepagrįsti teisės aktų normomis. Laikosi pozicijos, jog pareiškėjas nevykdė Metodikos reikalavimų, o atsisakydamas veikti pagal juos, nesivadovavo Metodikos nuostatomis, todėl rekomendacijų įgyvendinimo planas nebuvo parengtas Metodikoje nustatytais terminais tik dėl pareiškėjo kaltės, už tai pareiškėjui ir buvo skirta tarnybinė nuobauda.

Dėl Audito ataskaitos turinio nurodo, jog ataskaita yra sisteminis dokumentas, todėl visada turi būti vertinama visa ataskaita, ji aptariama su suinteresuotais asmenimis ir tada sprendžiama, kaip turi būti šalinami trūkumai, nurodyti audito ataskaitoje. Audito ataskaitos išrašas pareiškėjo vadovaujamai įstaigai buvo pateiktas KAM CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2IS-227. Audito ataskaitos išrašo 9 puslapyje yra nurodyta, kad krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-962 patvirtinti Statinių, susijusių su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijose, projektavimo ir projektų įgyvendinimo, paprastojo remonto darbų ir jų vykdymo priežiūros bei statinių techninės priežiūros organizavimo tvarkos aprašai yra tobulintini, nes juose numatytos procedūros dėl jų sudėtingumo, per ilgo procedūrų vykdymo termino yra praktiškai neįgyvendinamos ir nepritaikomos Afganistane, kur situacija gali keistis žaibiškai ir reaguoti į atsiradusias problemas taip pat reikia neatidėliotinai, todėl ilgų ir sudėtingų procedūrų vykdymas tampa neįmanomas. Audito ataskaitoje taip pat pateiktas ir konkrečios problemos su „Hesco“ bastionų (karinis įtvirtinimas, laikinas statinys, atliekantis tvoros funkciją, saugantis stovyklą nuo taranavimo, sprogdinimo ir pan.) perstatymų pavyzdys, todėl visiškai nepagrįsti, klaidinantys ir atmestini yra pareiškėjo argumentai, kad ataskaita buvo nekonkreti ir neaiški, nes joje nenurodyta, kas turi būti keičiama. Be to, manytina, kad jeigu pareiškėjas būtų ėmęsis laiku įgyvendinti Metodikos reikalavimus, t. y. parengęs rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą, jį suderinęs su atsakingais asmenimis, derinimo eigoje būtų buvę galima konstruktyviai išsiaiškinti visus kilusius klausimus ir neaiškumus bei nustatyti, kas konkrečiai arba kokiu būdu turi būti keičiama.

Dėl to, kad teismas nevertino Audito ataskaitos ir siūlymų keisti Tvarkų aprašus, nurodo, jog byloje nebuvo nagrinėjamas ar ginčijamas Audito ataskaitos ir Tvarkų aprašų teisėtumas ir teismui nebuvo pagrindo detaliai tirti Audito ataskaitos, kadangi teismas nėra kompetentingas ar įgaliotas vertinti ir tirti audito ataskaitos pagrįstumą, išsamumą, vertinti joje nustatytus faktus. Todėl teismas turėjo tik įsitikinti, ar tikrai Audito ataskaitoje pareiškėjo vadovaujamai įstaigai buvo pateiktos rekomendacijos, už kurių įgyvendinimo priemonių plano parengimą jis buvo atsakingas. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas gilinosi į Audito ataskaitoje siūlomų keisti Tvarkų aprašų turinį ir nustatė, kad aprašuose IPD pavesta visa eilė funkcijų, todėl rekomendaciją Nr. 22 IPD galėjo įgyvendinti ir pagrindo pareiškėjui nesivadovauti Metodikos nuostatomis nebuvo. Analizuojant Tvarkos aprašus matyti, kad pagal juose nustatytas procedūras, praktiškai visose procedūrose dalyvauja IPD, kuriam vadovauja pareiškėjas. Beje, nuostatos, kuriomis IPD pavedamos įvairios funkcijos, susijusios su statyba ir projektavimu Afganistane, yra išdėstytos visuose keturiuose tvarkos aprašuose, todėl IPD negalėjo nusišalinti nuo šių aprašų keitimo, kadangi, vadovaujantis tuo metu galiojusių IPD Nuostatų 11.12 punktu, būtent IPD pavesta rengti teisės aktų, susijusių su projektavimu, statyba ir statybos techninių ekonominių rodiklių nustatymu, projektus visos krašto apsaugos sistemos mastu.

Dėl pareiškėjo veiksmų gavus viceministro nurodymą elektroniniu paštu vykdyti Metodikos nuostatas nurodo, jog pareiškėjas be jokio teisinio pagrindo perkelia savo pareigą parengti audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą į gerokai vėlesnį terminą, negu tai numatyta Metodikoje. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2IS-227 pateikė IPD Audito ataskaitos išrašą, kurio 22 punktu IPD direktoriui kartu su Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininku buvo nurodyta patikslinti Tvarkų aprašus. Taigi nuo šios datos pareiškėjas per Metodikoje nustatytus terminus turėjo imtis tam tikrų veiksmų, o jeigu su rekomendacijomis nesutiko, vadovautis Metodikos 39 punktu. Pareiškėjas per nustatytus Metodikoje terminus nesutikimo motyvų raštu nepateikė, taigi privalėjo vadovautis Metodikos 43 punkto nuostatomis ir ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 12 d. dienos parengti ir pateikti tvirtinimui audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Pareiškėjas šią užduotį atliko pavėlavęs beveik du mėnesius, o dėl to, kad pareiškėją papildomai vykdyti savo pareigas turėjo raginti vienas iš krašto apsaugos sistemos vadovų, kaip tik įrodo pareiškėjo atsainų požiūrį į savo pareigų vykdymą, kas dar kartą pagrindžia, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai.

Pareiškėjas motyvais dėl Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 10 punkto pirmosios instancijos teisme nesirėmė, jie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, dėl to nėra pagrindo jų nagrinėti ir dabar. Be to, pareiškėjas ir pats nesielgė pagal šią įstatymo nuostatą, t. y. per 10 dienų (analogiškai kaip nurodyta Metodikos 39 punkte) nuo Audito ataskaitos išrašo gavimo dienos raštu nepareiškė motyvuoto nesutikimo dėl audito rekomendacijų įgyvendinimo, todėl neteko teisės remtis tiek šia įstatymo nuostata, tiek Metodikos 39 punkto nuostata.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. P-358 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. M.“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis Krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-276 sudarytos Komisijos 2012 m. balandžio 13 d. išvada „Dėl R. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ Nr. VL-29, Įsakymu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – griežtas papeikimas dėl to, jog jis neįvykdė krašto apsaugos ministro 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. V-368 patvirtintos Krašto apsaugos ministerijos Centralizuoto vidaus audito departamento vidaus audito metodikos 43 punkto reikalavimų, taip pat krašto apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1476 patvirtintų Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų 11.12 ir 26.1 punktų, krašto apsaugos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-503 patvirtinto IPD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.4 ir 7.5 punktų ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų valstybės tarnautojo pareigų bei padarė tarnybinį nusižengimą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad atsakovas Įsakymu pagrįstai skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad teismas neteisingai įvertino teisės aktų reikalavimus.

Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti, inter alia, tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Pasisakydamas dėl į pareigas valstybės tarnautoją priėmusio asmens sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Teismas, spręsdamas individualaus administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Tokios praktikos pagrįstai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.

Pirmosios instancijos teismas aptarė tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo procedūrą ir pažeidimų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomų argumentų, susijusių su procedūrine tarnybinės nuobaudos skyrimo dalimi, nepateikė, detaliau šiuo aspektu nepasisakys.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Bylos duomenys tvirtina, kad KAM CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. raštu „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto pateikimo“ Nr. 2IS-227 (I t., b. l. 163-164) pateikė IPD išrašą iš Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės, Nacionalinio paramos elemento, veiklos, valdymo, finansų ir resursų vidaus audito ataskaitos Nr. 2VN-23 dėl rekomendacijos Nr. 22 (patikslinti Statinių, susijusių su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijose, projektavimo ir projektų įgyvendinimo, paprastojo remonto darbų ir jų vykdymo priežiūros bei statinių techninės priežiūros organizavimo tvarkų aprašus, patvirtintus Krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. V-962) įgyvendinimo ir informavo, kad KAM CVAD neatsižvelgė į IPD 2011 m. gruodžio 15 d. rašte „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto“ Nr. IS-930(1.11) pateiktas pastabas ir siūlymus, kadangi, vadovaujantis IPD Nuostatų 11.2 punktu, IPD rengia teisės aktų, susijusių su apsaugos sistemų įrengimu, statinių projektavimu, statyba ir statybos techninių ekonominių rodiklių nustatymu, projektus krašto apsaugos sistemos mastu. Šiuo raštu KAM CVAD, vadovaudamasis Metodikos 43 punktu, paprašė IPD ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo išrašo iš ataskaitos gavimo dienos parengti ir suderinus su KAM CVAD nustatyta tvarka pateikti tvirtinti rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.

KAM CVAD 2012 m. vasario 3 d. raštu „Dėl rekomendacijos įgyvendinimo sprendimo“ Nr. 2IS-24 (I t., b. l. 189) informavo Krašto apsaugos ministerijos viceministrą resursams, finansams ir infrastruktūrai M. J., kad IPD nepateikė jokios informacijos dėl didelio reikšmingumo rekomendacijos Nr. 22 įgyvendinimo.

Pagrindines vidaus audito organizavimo ir vykdymo procedūras, rekomendacijų ir ataskaitų pateikimą, taip pat pažangos stebėjimą (veiklą po audito) nustato ir reglamentuoja Metodika (Metodikos 1 p.). Metodikos 43 punkte numatyta, jog audituotojo padalinio ar už rekomendacijų įgyvendinimą atsakingo padalinio vadovas ne vėliau, kaip per 15 kalendorinių dienų nuo ataskaitos gavimo dienos, suderinęs su departamentu, turi priimti sprendimą dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, parengti ir pateikti tvirtinti rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Taigi, atsakovo teigimu, vadovaujantis Metodikos 43 punktu, pareiškėjas 2011 m. gruodžio 28 d. gavęs Audito ataskaitos išrašą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo Audito ataskaitos gavimo dienos, suderinęs su KAM CVAD, turėjo priimti sprendimą dėl Audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo, parengti ir pateikti tvirtinti rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Byloje esantys duomenys tvirtina, jog toks planas Metodikoje nurodytais terminais parengtas nebuvo.

Išvadoje, kuria remiantis priimtas Įsakymas, nustatyta, jog pareiškėjas, nevykdydamas Metodikos 43 punkto, pažeidė Nuostatų 11.12 ir 26.1 punktus. Nors pareiškėjas teigė, jog IPD kompetencijai nepriklausė vykdyti rekomendacijos Nr. 22, tačiau įvertinus Nuostatų 11.12 punktą, darytina priešinga išvada. Pagal Nuostatų 11.12 punktą, IPD teikia teisės aktų, susijusių su apsaugos sistemų įdiegimu, statinių projektavimu, statyba ir statybos techninių, ekonominių rodiklių nustatymu, projektus krašto apsaugos sistemos mastu, o pagal Nuostatų 26.1 punktą, IPD direktorius, vadovaudamas IPD, atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą koordinuojant IPD veiklą. KASOKTĮ 2 straipsnio 17 punktas numato, jog krašto apsaugos sistema – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis, kurią sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų visuma. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Nuostatų 11.12 punkte įtvirtina sąvoka „krašto apsaugos sistemos mastu“ vertintina plačiai, t. y. apima atitinkamų teisės aktų projektų teikimą ne vien nacionaliniu mastu, bet yra sietina su visais teisės aktų projektais, kurie yra susiję su krašto apsaugos sistemos poreikiais, be kita ko, ir su užsienyje esančiais kariniais vienetais.

Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš Krašto apsaugos ministerijos 2009 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-962 „Dėl statinių, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijose, projektavimo ir projektų įgyvendinimo, paprastojo remonto darbų ir jų vykdymo priežiūros bei statinių techninės priežiūros organizavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Statinių projektavimo ir projektų, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje, įgyvendinimo tvarkos aprašo, Statinių, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje, paprastojo remonto darbų organizavimo tvarkos aprašo, Statinių, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijose, techninės priežiūros organizavimo tvarkos aprašo ir Statinių, susijusių su Lietuvos karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje, paprastojo remonto darbų priežiūros organizavimo tvarkos aprašo (I t., b. l. 44-66) matyti, kad šiais aprašais IPD priskirtos vykdyti įvairios funkcijos, susijusios su statinių statybos ir remonto darbais Afganistano Islamo Respublikoje dislokuotuose Lietuvos kariniuose vienetuose.

Išvadoje, kuria remiantis priimtas Įsakymas, nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1 punktą, kuriame nustatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja departamento veiklą, užtikrina departamento uždavinių ir funkcijų vykdymo kontrolę, kvalifikuotą skirtų pavedimų vykdymą laiku, Pareigybės aprašymo 7.4 punktą, kuris numato, kad šiam valstybės tarnautojui nustatyta pareiga paskirstyti departamento padaliniams užduotis ir funkcijas, kontroliuoti jų vykdymą, ir Pareigybės aprašymo 7.5 punktą, pagal kurį šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Vyriausybės nutarimų, krašto apsaugos ministro įsakymų, pavedimų ir kitų teisės aktų vykdymą departamente. Įvertinus anksčiau išdėstytus argumentus, matyti, jog pareiškėjas, eidamas IPD direktoriaus pareigas, nesilaikydamas Metodikos 43 punkto ir nevykdydamas Nuostatų 11.12 ir 26.1 punktų reikalavimų, pažeidė minėtus Pareigybės aprašymo punktus. Tokia pat išvada darytina ir dėl Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose (valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) nurodytų valstybės tarnautojo pareigų nevykdymo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog nebuvo pagrindo vykdyti nekonkrečios rekomendacijos, be to, tokį argumentą pareiškėjas nurodė tik tuo metu, kai gavęs Krašto apsaugos viceministro resursams, finansams, įsigijimas ir infrastruktūrai M. J. nurodymą pateikti paaiškinimą, IPD 2012 m. vasario 13 d. raštu „Dėl vidaus audito rekomendacijos“ Nr. IS-141(1.11.) (I t., b. l. 193-195) informavo viceministrą, kad KAM CVAD rašte pateikta netiksli informacija.

Audito ataskaitos išrašo, pateikto KAM CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2IS-227, 9 puslapyje yra nurodyta, kad krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-962 patvirtinti Statinių, susijusių su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijose, projektavimo ir projektų įgyvendinimo, paprastojo remonto darbų ir jų vykdymo priežiūros bei statinių techninės priežiūros organizavimo tvarkos aprašai yra tobulintini, nes kai kurie minėtų aprašų reikalavimai yra nerealūs ir faktiškai neįgyvendinami Afganistano Islamo Respublikoje, Audito ataskaitoje taip pat pateiktos ir konkrečios problemos su „Hesco“ bastionų perstatymu, todėl pareiškėjo argumentai, kad Audito ataskaita buvo nekonkreti ir neaiški, nes joje nenurodyta, kas turi būti keičiama, atmestini. Be to, pritartina atsakovo argumentui, kad jeigu pareiškėjas būtų ėmęsis laiku įgyvendinti Metodikos reikalavimus, t. y. parengęs rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą, jį suderinęs su atsakingais asmenimis, derinimo eigoje būtų buvę galima išsiaiškinti visus kilusius klausimus ir neaiškumus bei esant būtinybei pasitikslinti, kas konkrečiai arba kokiu būdu turi būti keičiama.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas skunde suformulavo vieną reikalavimą – panaikinti atsakovo Įsakymą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti KAM CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. vidaus audito ataskaitą Nr. 2VN-23, taip pat Tvarkų aprašus ir Metodiką. Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, pareiga suformuluoti skundo reikalavimą priklauso pareiškėjui, todėl argumentai, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo vertinti pareiškėjo neskundžiamų teisės aktų teisėtumą, t. y. peržengti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribas, yra nepagrįsti ir atmestini.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimas yra susijęs su Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, išreikšdamas tokį reikalavimą pareiškėjas apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas. Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nevertins pareiškėjo argumentų, susijusių su KAM CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. vidaus audito ataskaitos Nr. 2VN-23, taip pat Tvarkų aprašų ir Metodikos neteisėtumu, kadangi minėtų teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog audito metu nustatyti pažeidimai atsirado ne dėl to, kad nurodytose Tvarkų aprašuose nepakanka teisės normų, reglamentuojančių, kaip ta tvarka turi būti įgyvendinta, o dėl to, kad atsakingi asmenys aplaidžiai atliko savo tiesiogines pareigas ir nevykdė Tvarkų aprašų reikalavimų. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas dėsto savo nesutikimo su rekomendacija Nr. 22 argumentus.

Metodikos 39 punkte numatyta, jog kai audituotojo padalinio ar už rekomendacijos įgyvendinimą atsakingo padalinio vadovas nesutinka (prisiima tokio lygio riziką) su ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis arba atsisako jas įgyvendinti, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ataskaitos gavimo dienos privalo raštu pateikti (nurodyti) aukštesniam pagal pavaldumą vadovui ir departamento direktoriui nesutikimo motyvus; tuomet sprendimą dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priima aukštesnis pagal pavaldumą vadovas. Bylos duomenys tvirtina, jog pareiškėjas, kaip už rekomendacijos įgyvendinimą atsakingo padalinio vadovas, nesutikdamas su rekomendacija nesielgė taip, kaip nustatyta Metodikos 39 punkte. Tai, jog pareiškėjas susirašinėjo su kitais krašto apsaugos sistemos padaliniais (IPD 2011 m. gruodžio 15 d. raštas „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto“ Nr. IS-930(1.11), IPD 2012 m. sausio 16 d. raštas „Dėl KAM Centralizuoto vidaus audito departamento rekomendacijų įgyvendinimo“ Nr. IS-54(1.11.), skirtas Krašto apsaugos ministerijos Pajėgumų planavimo departamentui) nereiškia, jog jis vykdė Metodikos 39 punkte numatytus reikalavimus rekomendacijos įgyvendinimo atsisakymo atveju ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ataskaitos gavimo dienos raštu pateikti (nurodyti) aukštesniam pagal pavaldumą vadovui ir departamento direktoriui nesutikimo motyvus. Nors pareiškėjas ir teigia, jog aktyviais veiksmais ėmėsi išspręsti kilusią problemą ir siekė išsiaiškinti Tvarkų aprašų trūkumus, šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo susirašinėjimas su kitais krašto apsaugos sistemos padaliniais negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, dėl kurios R. M. ilgą laiką nesiėmė vykdyti galiojančio teisės akto. Pareiškėjui pavesta užduotis buvo suformuluota Audito ataskaitos rekomendacijoje Nr. 22, būtent šios rekomendacijos vykdymas pateko į pareiškėjo kompetenciją ir šiuos veiksmus pareiškėjas turėjo atlikti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito 10 straipsnio 10 punktu, kuris numato, jog viešojo juridinio asmens vadovas užtikrina, kad audituojamų viešojo juridinio asmens padalinių ir pavaldžių arba jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų vadovai, gavę vidaus audito ataskaitą, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų priimtų sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Jeigu jie nesutinka su vidaus audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ataskaitos gavimo dienos turi raštiškai paaiškinti viešojo juridinio asmens ir vidaus audito tarnybos vadovams nesutikimo motyvus. Sprendimą dėl vidaus audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo turi priimti viešojo juridinio asmens vadovas. Pareiškėjo teigimu, sprendimą dėl Audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, gavęs motyvuotą prieštaravimą dėl rekomendacijų įgyvendinimo, priėmė KAM CVAD direktorius, nors turėjo priimti krašto apsaugos ministras arba (esant įgaliojimui) viceministras resursams, finansams, įsigijimams ir infrastruktūrai.

Pagal bylos duomenis, KAM CVAD 2011 m. gruodžio 12 d. raštu „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto pateikimo“ Nr. 2IS-204 (I t., b. l.

34) pateikė IPD išrašą iš Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės, Nacionalinio paramos elemento, veiklos, valdymo, finansų ir resursų vidaus audito ataskaitos projekto (I t., b. l. 35-43) ir, vadovaudamasis Metodikos 37 punktu, nurodė per 5 dienas pateikti pastabas ir pasiūlymus. IPD 2011 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto“ Nr. IS-930(1.11) (I t., b. l.

67) informavo KAM CVAD, jog IPD pagal jam pavestą veiklą neformuoja ir nedalyvauja formuojant krašto apsaugos sistemos infrastruktūros (statybinės veiklos) politikos, ir nurodė, jog būtų tikslinga parengti atitinkamus veiklos procesus, o juos parengus, koreguoti esamus tvarkos aprašus. KAM CVAD 2011 m. gruodžio 28 d. raštu „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto pateikimo“ Nr. 2IS-227 (I t., b. l. 163-164) pateikė IPD išrašą iš Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės, Nacionalinio paramos elemento, veiklos, valdymo, finansų ir resursų vidaus audito ataskaitos Nr. 2VN-23 dėl rekomendacijos Nr. 22 (patikslinti Statinių, susijusių su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu Afganistano Islamo Respublikoje, dalyvaujant NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijose, projektavimo ir projektų įgyvendinimo, paprastojo remonto darbų ir jų vykdymo priežiūros bei statinių techninės priežiūros organizavimo tvarkų aprašus, patvirtintus Krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 18 d.

įsakymu Nr. V-962) įgyvendinimo ir informavo, kad KAM CVAD neatsižvelgė į IPD 2011 m. gruodžio 15 d. rašte „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto“ Nr. IS-930(1.11) pateiktas pastabas ir siūlymus, kadangi, vadovaujantis IPD Nuostatų 11.2 punktu, IPD rengia teisės aktų, susijusių su apsaugos sistemų įrengimu, statinių projektavimu, statyba ir statybos techninių ekonominių rodiklių nustatymu, projektus krašto apsaugos sistemos mastu. Šiuo raštu, vadovaujantis Metodikos 43 punktu, taip pat paprašyta ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo išrašo iš ataskaitos gavimo dienos parengti ir suderinus su KAM CVAD nustatyta tvarka pateikti tvirtinti rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.

Į šį KAM CVAD raštą pareiškėjas, buvęs IPD vadovas, jokio atsakymo nepateikė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog IPD 2011 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto“ Nr. IS-930(1.11) buvo išreikštas IPD atsisakymas įgyvendinti rekomendaciją ir šis raštas vertintinas kaip tinkamas atsisakymas įgyvendinti rekomendaciją. Tokia išvada, visų pirma, darytina dėl to, kad šis raštas buvo priimtas atsakant į KAM CVAD 2011 m. gruodžio 12 d. raštą „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto pateikimo“ Nr. 2IS-204, t. y. pastabų ir pasiūlymų pateikimo stadijoje, visų antra, IPD 2011 m. gruodžio 15 d. raštas „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto“ Nr. IS-930(1.11) buvo adresuotas tik KAM CVAD, kai pagal Metodikos 39 punktą motyvuotas atsisakymas įgyvendinti rekomendacijas turi būti teikiamas aukštesniam pagal pavaldumą vadovui ir KAM CVAD direktoriui, o pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito 10 straipsnio 10 punktą – viešojo juridinio asmens ir vidaus audito tarnybos vadovams. Taigi, nors pareiškėjo manymu, IPD 2011 m. gruodžio 15 d. raštu „Dėl išrašo iš vidaus audito ataskaitos projekto“ Nr. IS-930(1.11) pareiškėjas išreiškė atsisakymą vykdyti rekomendaciją, minėta raštas nevertintinas kaip tinkamas atsisakymas įgyvendinti rekomendaciją. Pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip gynybinė pozicija, o nepateikus tinkamo atsisakymo dėl rekomendacijos įgyvendinimo, nėra pagrindo teigti, jog KAM CVAD ar krašto apsaugos ministras neatliko jų kompetencijai priskirtinų funkcijų.

Pareiškėjo argumentai, jog IPD parengtas Krašto apsaugos ministerijos įsakymo projektas dėl audito rekomendacijų įgyvendinimo, įregistruotas dokumentų valdymo informacinėje sistemoje 2012 m. kovo 20 d., negali būti laikomas pateiktu pavėluotai, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau, toks projektas (rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas) turėjo būti pateiktas per Metodikos 43 punkte numatytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo ataskaitos gavimo dienos, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų ir nustačius visas reikšmingas aplinkybes. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius