2024-06-12 Nr. AB-9350-3-63-3-02617-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1366-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02617-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 29 d. spendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2023 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 30-TE-581 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ (toliau – ir Įsakymas I), o teismui priėmus sprendimą, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė, jam paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeisti švelnesne; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2023 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 30-TE-582 „Dėl P. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas II); 3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Palangos miesto PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas; 4) P. B. iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – Imuniteto valdyba) Klaipėdos apygardos skyriuje buvo pradėtas P. B. tarnybinis patikrinimas, kuris buvo baigtas 2023 m. spalio 24 d. surašius tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-135 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. B. veiksmų vertinimo“ (toliau – Išvada). Remiantis išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, buvo priimtas Įsakymas I, kuriame buvo nuspręsta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Šiame įsakyme yra nurodyta, kad jis buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei 3 dalies 6 punktu. Klaipėdos apskrities VPK viršininkas Įsakymu II P. B. atleido iš vidaus tarnybos. Įsakyme II yra nurodyta, kad atleidimo iš vidaus tarnybos teisinis pagrindas yra Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktas.

2.2. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga jo padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl yra pagrindas Įsakymą I pakeisti, P. B. skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą, jį grąžinti į eitas Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas ir pareiškėjui priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį.

2.3. Išvadoje buvo konstatuota, kad P. B., žinodamas, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo panaikintas 2023 m. rugpjūčio 14 d. jam išduotas laikinojo asmens nedarbingumo pažymėjimas (toliau – ir nedarbingumo pažymėjimas), apie tai tiesioginio vadovo neinformavo, tyčia penkias dienas be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą ir jokio neatvykimą į tarnybą pateisinančio dokumento nepateikė, o tai nėra suderinama su policijos pareigūno veiklos etikos padorumo ir pavyzdingumo principais bei vertinama kaip darbo laiko ir drausmės pažeidimas.

2.4. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta tik už nebuvimą darbe, todėl šiame tarnybiniame ginče neturėtų būti nagrinėjami visi kiti Išvadoje nagrinėti pareiškėjo galbūt padaryti tarnybiniai nusižengimai, kadangi už juos nuobauda P. B. nebuvo skirta.

2.5. Atsižvelgiant į tai, kad Įsakyme I Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punktas, kaip pagrindas skirti nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, nebuvo nurodytas, tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, paskyrimo faktas šioje byloje gali būti vertinamas tik kaip sunkinanti aplinkybė, bet ne kaip juridinis faktas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, pagrįstumo.

2.6. Kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi, skiriant tarnybines nuobaudas, tiek pagal Statutą, tiek pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą yra analogiški. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, susijusią su valstybės tarnautojų padarytų pažeidimų ir nuobaudų už juos skyrimu, ir atsižvelgus į tai, kad teisės normos, reguliuojančios nuobaudos (atleidimo iš tarnybos) skyrimą valstybės tarnautojams ir policijos pareigūnams, yra analogiškos, konstatuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuoti kriterijai skiriant griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, taikomi ir skiriant griežčiausią nuobaudą policijos pareigūnams pagal Statutą.

2.7. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad už nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų pareigūnui yra imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos; apskritai nėra imperatyvo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, padarius tarnybinį nusižengimą. Taigi, prieš valstybės tarnautoją atleidžiant iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo turi būti nurodyta, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

2.8. Išvadoje ir Įsakyme I nėra pateikta motyvų, kodėl turi būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, o ne švelnesnė tarnybinė nuobauda. Tai, kad Išvadoje siūloma kreiptis į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, suponuoja faktą, jog nei tarnybinį patikrinimą atlikusi ir Išvadą surašiusi pareigūnė, nei Išvadą patvirtinęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas nematė pagrindo skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, todėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko sprendimas tokią nuobaudą skirti negali būti pripažintas pagrįstu.

2.9. Pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. bei nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. spalio 16 d. darbe nebuvo dėl turimo nedarbingumo. Dėl (duomenys neskelbtini) jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija ir paskirta reabilitacija. Šios aplinkybės tarnybinį patikrinimą atlikusiai pareigūnei buvo žinomos, tačiau jos nebuvo vertinamos. P. B. sveikatos būklė nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo pagerėjusi, kadangi jo nedarbingumas tęsėsi iki 2023 m. spalio 16 d. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, ar pareiškėjas buvo supažindintas su 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafiku, taip pat nėra žinoma, kodėl Išvadoje konstatuota, kad P. B. iš viso be pateisinamos priežasties tarnyboje nebuvo penkias dienas. 2023 m. rugpjūčio 22 d. tiesioginis vadovas pareiškėją informavo, kad jam 2023 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. reikia atvykti į tarnybą, o šis tiesioginį vadovą informavo, kad dėl sveikatos būklės to padaryti negalės – tai patvirtina 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikta pažyma.

2.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad paprastai valstybės tarnautojo neatvykimą į tarnybą pateisinančia priežastimi pripažįstama tokia liga, dėl kurios valstybės tarnautojas tampa laikinai nedarbingas bei įgyja teisę į ligos pašalpą pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Tokio nedarbingumo faktas yra įforminamas elektroniniu nedarbingumo pažymėjimu, kurį išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmenis gydantys gydytojai, jame nurodydami laikinojo nedarbingumo trukmę. Remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų pobūdis iš asmens neatima galimybės įrodinėti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis tarnyboje nebuvo dėl svarbios (pateisinamos) priežasties – laikinojo nedarbingumo, ir kitais įrodymais bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

2.11. Ilgas P. B. nedarbingumo laikotarpis iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. bei nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. dėl tos pačios priežasties pats savaime patvirtina, kad jis faktiškai buvo nedarbingas dėl ligos, todėl neatvykimo į darbą priežastis turėtų būti pripažinta svarbia.

2.12. Nedarbingumo laikotarpis buvo nutrauktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus specialistės sprendimu, kadangi buvo nustatyta, jog nedarbingumo metu pareiškėjas padarė elgesio pažeidimą, bet VSDFV specialistai, nustatę elgesio nedarbingumo metu pažeidimą, turi teisę nebemokėti ligos išmokos, tačiau neturi teisės nutraukti paties nedarbingumo. Yra akivaizdu, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjo P. B. sveikatos būklė jam neleido vykti į tarnybą, todėl pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos skyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, o paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas P. B. ir jo atstovas palaikė skundą bei prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl patirtos (duomenys neskelbtini) traumos 2023 m. ilgą laiką buvo nedarbingas. 2023 m. rugpjūčio 18 d. sužinojęs, jog nedarbingumo pažymėjimas buvo anksčiau panaikintas, P. B. kitą darbo dieną kreipėsi į šeimos gydytoją, jog jam būtų išduotas naujas nedarbingumo pažymėjimas, kadangi dėl prastos sveikatos būklės negalėjo atvykti į tarnybą. Pabrėžė, kad apie prastą sveikatos būklę ir ketinimą nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją dėl naujo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo informavo savo tiesioginį vadovą. Pareiškėjo P. B. atstovas sutiko, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad P. B. nedarbingumo pažymėjimai būdavo išduodami nuo 2023 m. vasario mėnesio iki 2023 m. spalio mėnesio, todėl yra akivaizdu, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo prasta. Akcentavo, kad P. B. dirbo Palangos miesto PK Reagavimo skyriuje t. y. jis, būdamas tarnyboje, privalėjo reaguoti į iškvietimus, todėl buvo padidėjusi pakartotinės traumos rizika.

4. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją Klaipėdos apskrities VPK grindė šiais argumentais:

5.1. Dėl pareiškėjo laikinojo nedarbingumo metu atliktų veiksmų, t. y. jis 2023 m. liepos 27 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos į (duomenys neskelbtini), parsivežęs įvairių daiktų, užsiėmė jų prekyba, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, ir tokios veiklos teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo, įvertinimo 2023 m. rugpjūčio 4 d. Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų įvertinimo, o būtent, kad P. B. nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. žinodamas, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo panaikintas nedarbingumo pažymėjimas, apie tai savo tiesioginio vadovo neinformavo ir tarnyboje nebuvo be pateisinamos priežasties. 2023 m. rugsėjo 12 d. abudu tarnybiniai patikrinimai buvo sujungti į vieną.

5.2. Pareiškėjas apie pradėtus jo tarnybinius patikrinimus buvo informuotas 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau iki Išvados surašymo dienos jis teise pateikti rašytinius paaiškinimus nepasinaudojo.

5.3. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad šeimos gydytoja 2023 m. liepos 14 d. P. B. išdavė laikinojo asmens nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodyta nedarbingumo pradžia – 2023 m. liepos 15 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 7 d. Laikinojo nedarbingumo metu pareiškėjas 2023 m. liepos 23 d. asmeniniu automobiliu išvyko iš Lietuvos Respublikos. 2023 m. liepos 27 d. P. B. tuo pačiu automobiliu su prikabinta priekaba bei joje sukrautais įvairiais daiktais grįžo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Po to jis bandė parduoti vieną iš daiktų (pramoninį drėgmės surinktuvą, oro sausintuvą), kurio skelbimą buvo įdėjęs savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus pareigūnas per internetinę programėlę „Messenger“ susirašinėjo su pareiškėju ir susitarė apžiūrėti parduodamą prekę. Pareigūnui nuvykus į sutartą vietą, joje jo laukė P. B.; jis prisipažino, kad parduoda kelis daiktus. Minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė laikinojo nedarbingumo taisyklėse nustatytą draudimą laikinai nedarbingiems asmenims dirbti bei keliauti. Be to, P. B. teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių administratoriaus apie tai, kad pradėjo vykdyti komercinę veiklą, iš kurios gavo papildomų pajamų, neinformavo.

5.4. Palangos miesto PK viršininkas 2023 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d., esant nutrauktam laikinajam nedarbingumui, apie tai jo neinformavo ir į tarnybą neatvyko. Susipažinus su VSDFV pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. šeimos gydytojas P. B. išdavė nedarbingumo pažymėjimą, kuriame yra nurodyta laikinojo nedarbingumo pradžia – 2023 m. rugpjūčio 15 d., o pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 25 d. 2023 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis, minėtas nedarbingumo pažymėjimas buvo panaikintas. Apie nedarbingumo pažymėjimo panaikinimą pareiškėjas buvo informuotas.

5.5. Palangos miesto PK viršininkas nurodė, kad gavęs informacijos apie P. B. nutrauktą laikiną nedarbingumą, jis 2023 m. rugpjūčio 21 d. telefonu susisiekė su pareiškėju ir pranešė, kad šis 2023 m. rugpjūčio 22 d. privalo atvykti į tarnybą, kuri prasideda 19.00 val. P. B. 2023 m. rugpjūčio 22 d. telefonu Palangos miesto PK viršininką informavo, kad dėl juntamo operuotos (duomenys neskelbtini) skausmo į naktinę pamainą neatvyks ir kreipsis į savo šeimos gydytoją dėl naujo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

5.6. Baigus tarnybinį patikrinimą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį pažeidimą – žinodamas apie nedarbingumo pažymėjimo panaikinimą, apie tai savo tiesioginio viršininko neinformavo, nors pagal policijos pareigūno veiklą reguliuojančias teisės normas jis privalėjo nedelsiant tai padaryti. P. B. tiesioginis vadovas savo iniciatyva su juo susisiekė ir informavo apie prievolę atvykti į tarnybą, tačiau pareiškėjas nustatytu laiku į ją neatvyko. P. B. elgesys yra neteisėtas ir neetiškas. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko gerai žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja teisės aktai, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai yra neleistini, neetiški ir neteisėti, numatydamas dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius, nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. P. B. neatvykimas į tarnybą be pateisinamos priežasties yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtintame Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekse (toliau – Etikos kodeksas) nustatytais teisėtumo, tarnybinio pavaldumo, pagarbos valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, sąžiningumo ir kitais principais bei vertinamas kaip darbo laiko ir drausmės pažeidimas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareigūno valios, kurios jam būtų trukdžiusios laikytis teisės aktų reikalavimų.

5.7. Palangos miesto PK viršininkas pareiškėją charakterizavo kaip sudėtingą asmenybę, vengiančią prisiimti atsakomybę, asmeniškai reaguojančią į išsakomas pastabas ir nesiimančią veiksmų, kad ateityje nekartotų klaidų, P. B. menkina įstaigoje esančią tvarką ir panašiai. Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkino aplinkybė, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu jam už viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimą skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

5.8. Įsakymo I rengėjos padarytas formalus apsirikimas, į šio įsakymo turinį neįtraukus įstaigos vadovo nurodyto atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo – Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkto, negali suponuoti išvados, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos nebuvo atleistas vadovaujantis šia nuostata.

5.9. Išvados 3 punkte tyrėjos nurodytas siūlymas dėl sutikimo P. B. skirti tarnybinę nuobaudą kreiptis į Lietuvos policijos profesinę sąjungą yra formalus ir buvo nulemtas taktinių sumetimų – siekiant išvengti papildomų biurokratinių formalumų, jeigu įstaigos vadovas nuspręstų pareiškėjui skirti ne griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

5.10. Tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis buvo priimti Įsakymas I ir Įsakymas II (toliau abu kartu – ir Įsakymai), buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant pažeistus teisės aktus. Išvadoje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais P. B. padarė tarnybinį nusižengimą, Išvada atitinka teisės aktuose nustatytus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamus reikalavimus, kurie keliami tarnybinio patikrinimo išvadai. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo parinkta laikantis bendrųjų nuobaudų skyrimo principų, jos parinkimas buvo nulemtas poreikio užtikrinti tinkamą drausmę.

6. Teismo posėdyje atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas palaikė institucijos atsiliepime į P. B. skundą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas sutiko, kad P. B. nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė už elgesio nedarbingumo metu pažeidimus, tačiau pažymėjo, jog ji Išvadoje buvo aptarta siekiant geriau charakterizuoti pareiškėją. Akcentavo, kad P. B. iš tarnybos buvo atleistas dviem pagrindais. Klaipėdos apskrities VPK viršininkas, suderindamas Įsakymus, rezoliucijoje aiškiai nurodė, kad pareiškėjas iš tarnybos atleidžiamas dėl to, jog jis nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties, bei už tai, kad P. B. 2023 m. jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas dirba pamaininį darbą, jis į tarnybą privalėjo atvykti 2023 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. ir dirbti iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. 07.00 val.

II. 7. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ėjo Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.

9. Pacitavęs Statuto 39 straipsnio 7 ir 12 dalių nuostatas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 6 ir 10 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš jam pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog 2023 m. rugpjūčio 4 d., remiantis Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-5426 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, buvo pradėtas P. B. tarnybinis patikrinimas. Minėtame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas 2023 m. liepos 27 d., turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos į (duomenys neskelbtini) ir parsivežęs įvairių daiktų, užsiėmė jų prekyba, taip gaudamas papildomų pajamų, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų bei tokios savo veiklos nustatyta tvarka nedeklaravęs. 2023 m. rugpjūčio 31 d., remiantis Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-5953 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, buvo pradėtas P. B. tarnybinis patikrinimas. Šiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. žinodamas, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo panaikintas jam 2023 m. rugpjūčio 14 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, apie tai savo tiesioginio vadovo neinformavo ir nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. tarnyboje nebuvo be pateisinamos priežasties. Remiantis Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-6223 „Dėl tarnybinių patikrinimų sujungimo“, minėti tarnybiniai patikrinimai buvo sujungti į vieną tarnybinį patikrinimą.

10. Pacitavęs Tvarkos aprašo 21 ir 22 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad nustatė, jog P. B. dėl jo atžvilgiu pradėtų, o po to sujungtų į vieną tarnybinių patikrinimų buvo supažindintas 2023 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu Nr. 5-PR1-208 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo“) bei 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. 5-PR1-221 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“. Šiais pranešimais pareiškėjas buvo informuotas, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinius nusižengimus, išdėstyta, dėl kokių konkrečių jo atliktų veiksmų yra atliekamas tyrimas, ir jam buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti rašytinius paaiškinimus bei informuoti, ar jis yra profesinės sąjungos narys. P. B. jam suteikta teise nepasinaudojo ir rašytinių paaiškinimų dėl galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų atsakovui nepateikė.

11. Pacitavęs Tvarkos aprašo 23 ir 24 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Išvada buvo surašyta 2023 m. spalio 24 d. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. spalio 16 d. dėl nedarbingumo nebuvo tarnyboje, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju Tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

12. Aptaręs Išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui išduotu nedarbingumo pažymėjimu, jo laikinojo nedarbingumo metu atliktus veiksmus, priežastis, dėl kurių P. B. išduotas nedarbingumo pažymėjimas buvo panaikintas, bei neatvykimą į tarnybą be pateisinamos priežasties, teismas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti išskirtinai už laiką, kuriuo jis nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties.

13. Pacitavęs Tvarkos aprašo 25 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad 2023 m. spalio 24 d. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas patvirtino Išvadą ir pateikė siūlymą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Klaipėdos apskrities VPK viršininkas, susipažinęs su Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, 2023 m. spalio 25 d. priėmė Įsakymus. Įsakymu I Klaipėdos apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 5 punkto bei 3 dalies 6 punkto nuostatomis, nusprendė P. B. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Klaipėdos apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei vykdydamas Įsakymą I, priėmė Įsakymą II, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigų.

14. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad, atliekant P. B. tarnybinį patikrinimą, Statute ir Tvarkos apraše pateiktų procedūrinių veiksmų pažeidimų nebuvo nustatyta.

15. Teismas nurodė, kad pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, teismas turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Nenustačius bent vieno iš nurodytųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas tarnautojui taikyti drausminę atsakomybę.

16. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, buvo skirtas už tai, kad jis nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties. Išvadoje teigiama, kad P. B., be pateisinamos priežasties neatvykdamas į tarnybą, pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 60 punkto ir Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 10, 12, 13 bei 16 punktų reikalavimus.

17. Pacitavęs Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų, Darbo reglamento 60 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 10, 12, 13 bei 16 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš jam pateiktų rašytinių dokumentų matosi, jog šeimos gydytojas 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui išdavė nedarbingumo pažymėjimą, serija EG, Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodyta nedarbingumo pradžia – 2023 m. rugpjūčio 15 d., o pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vis dėlto Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro Gydytojų konsultacinė komisija (toliau – Komisija) 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėją pripažino darbingu bei minėtą nedarbingumo pažymėjimą panaikino. Teismas pažymėjo, kad P. B. 2023 m. rugpjūčio 24 d. atgaline data buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. jam buvo išduota medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, užimtumo tarnybą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. P. B. buvo pripažintas darbingu ir privalėjo atvykti į tarnybą.

18. Teismas pažymėjo, kad Kretingos pirminės sveikatos priežiūros 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. V5-388 „Dėl informacijos pateikimo“ yra nurodyta, jog pareiškėjas apie Komisijos sprendimą per e.sveikatos sistemą nebuvo informuotas, P. B. šeimos gydytojas su juo bandė susisiekti telefonu, tačiau to padaryti nepavyko. Vis dėlto pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 18 d. pats atvyko pas šeimos gydytoją ir jau žinojo apie tai, jog jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra panaikintas, o jis pripažintas darbingu. Teismas padarė išvadą, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. P. B. buvo žinoma, jog Komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu jis buvo pripažintas darbingu.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklių 117 punktas nustato, jog ginčijamus apdraustųjų asmenų ir bedarbių laikinojo nedarbingumo ekspertizės klausimus nagrinėja ir sprendžia VSDFV. Nesutikus su VSDFV sprendimais, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar suinteresuotas asmuo turi teisę juos apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo teisę Komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą skųsti VSDFV, o jai atsisakius tenkinti skundą, VSDFV neigiamą sprendimą skųsti administraciniam teismui. Nustatęs, kad byloje nėra jokių duomenų, jog P. B. minėta teise pasinaudojo, jis tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdyje, teismas padarė išvadą, jog Komisijos sprendimas yra galiojantis ir pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

20. Teismas nustatė, kad Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus viršininkas 2023 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR-9660 „Dėl nutraukto nedarbingumo“ Klaipėdos apskrities VPK viršininką informavo, jog turi duomenų, kad buvo panaikintas 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pabrėžė, kad P. B. apie panaikintą nedarbingumo pažymėjimą jo neinformavo ir į tarnybą neatvyko. Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus viršininkas 2023 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-9735 „Dėl neatvykimo į tarnybą“ nurodė, kad sužinojęs apie pareiškėjui išduoto nedarbingumo pažymėjimo panaikinimą, 2023 m. rugpjūčio 21 d. telefonu su juo susisiekė ir informavo, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. jam yra numatyta naktinė pamaina, kuri prasideda 19.00 val., o baigiasi 2023 m. rugpjūčio 23 d. 07.00 val. P. B. 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 15.00 val. susisiekė su tiesioginiu vadovu ir jam nurodė, kad į tarnybą dėl jaučiamų operuotos (duomenys neskelbtini) skausmų neatvyks, o 2023 m. rugpjūčio 23 d. kreipsis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumą patvirtinančio dokumento išdavimo.

21. Teismas pažymėjo, kad analizuojant Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio turinį, matosi, jog pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo tarnyboje (priežastis – nedarbingumas dėl ligos ar traumos), nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. jis nebuvo tarnyboje (priežastis – neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties), o nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo tarnyboje (priežastis – neapmokamas nedarbingumas). Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafike Nr. 30-IL-9230 buvo numatyta, kad P. B. dirbs naktinėse pamainose, prasidedančiose 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. rugpjūčio 23 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. bei 2023 m. rugpjūčio 27 d. dieninėje pamainoje.

22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 18 d. sužinojęs apie Komisijos sprendimą jį pripažinti darbingu, apie tai savo tiesioginio vadovo neinformavo, nors tokia prievolė jam yra nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte. P. B. tiesioginiam vadovui apie panaikintą nedarbingumo pažymėjimą tapo žinoma tik 2023 m. rugpjūčio 21 d. Patikslinus Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafiką, buvo numatyta, jog pareiškėjas privalo nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. 07.00 val. atvykti į tarnybą, tačiau jis be pateisinamos priežasties minėtu laiku į tarnybą neatvyko.

23. Teismas sprendė, kad P. B. ir jo atstovo teismo posėdyje akcentuota aplinkybė, jog pareiškėjas pagal sudarytą darbo grafiką privalėjo į tarnybą atvykti tik 2023 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val., todėl faktiškai be pateisinamos priežasties tarnyboje nebuvo tik pusę naktinės pamainos, kadangi 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pažymą dėl neatvykimo į darbą, neturi teisinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad nurodyti teisės aktai P. B. imperatyviai įpareigojo nedelsiant informuoti atsakovą (tiesioginį vadovą) apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį, o jam negalint vykdyti tarnybos pareigų, pateikti tai pagrindžiančius duomenis, todėl visas laikotarpis nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., kuris yra nurodytas ir 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, pagrįstai ir teisėtai atsakovo buvo kvalifikuotas kaip neatvykimas į tarnybą be pateisinamos priežasties. Būtent pareiškėjo veiksmai (neveikimas), nepranešant apie nedarbingumo pagrindų išnykimą, ir tiesioginio vadovo neinformavimas apie tai, lėmė tai, jog Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus viršininkas neturėjo galimybės P. B. nustatyti kitokio darbo grafiko. Tai patvirtina bylos medžiaga ir pareiškėjo tiesioginio vadovo veiksmai – sužinojęs apie nutrauktą nedarbingumą, jis nedelsdamas patikslino Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus darbo grafiką ir pareiškėją informavo, jog šis kitos dienos 19.00 val. privalo būti darbe.

24. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Išvadoje yra pagrįstai nurodyta, jog P. B. nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą, todėl pareiškėjo neteisėtus veiksmus pripažino įrodytais.

25. Teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje, vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimui, pažymima, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą. Teismas paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnina, jeigu ji pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą.

26. Pacitavęs Statuto 39 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 39 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog teisinis reguliavimas nedraudžia statutiniam valstybės tarnautojui už nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

27. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-207 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, P. B. minėto Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymo administraciniam teismui neskundė, todėl padarė išvadą, kad jis yra galiojantis bei, vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu, laikytinas pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

28. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog priimant Įsakymą I, buvo padarytas rašymo apsirikimas ir į jį nebuvo įtrauktas papildomas P. B. atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte, pagal kurį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad jis neturi teisinio pagrindo atsižvelgti į atsakovo atsiliepime nurodytus Įsakymo I priėmimo pagrindo papildymus, kadangi tai yra visiškai naujas skundžiamo įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, kuris administraciniame akte nebuvo nurodytas.

29. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Statutu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis nuobaudų skyrimo vertinimo nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus; parenkant tarnybinę nuobaudą, pagrįstai buvo atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetą – P. B. elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kita, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo paskirtą tarnybinę nuobaudą švelninti.

30. Teismas konstatavo, kad Įsakymai, kuriais P. B. buvo atleistas iš Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigų, yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, ir skundą dėl šių reikalavimų atmetė kaip nepagrįstą. Padaręs išvadą, kad Įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, teismas išvestinius P. B. reikalavimus jį grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos eitas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

III. 31. Pareiškėjas P. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

32. Aptaręs pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį, P. B. teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

32.1. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra iki galo aišku, ar teismas teisingai nustatė, už kokį konkretų P. B. tarnybinį nusižengimą Įsakymu I jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, ir Įsakymu II jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

32.2. Iš Išvados rezoliucinės dalies bei Įsakymo I turinio galima daryti tvirtą išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta tik už nebuvimą darbe, todėl šiame tarnybiniame ginče neturėtų būti nagrinėjami visi kiti Išvadoje nagrinėti jo galimi tarnybiniai nusižengimai, kadangi už juos P. B. tarnybinė nuobauda nebuvo skirta. Nors Išvados motyvuojamoje dalyje, susijusioje su pareiškėjo neatvykimu į darbą, yra nurodyta, jog jis savo veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų, Darbo reglamento 60 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 7, 10, 12, 13 ir 16 punktų nuostatas, tačiau jam už šių nuostatų pažeidimą tarnybinė nuobauda nebuvo skirta.

32.3. Teismas visiškai nevertino, ar Išvadoje pagrįstai buvo vertinami visi P. B. veiksmai, ir apsiribojo tik Išvados citavimu. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų vykdęs savo pareigą tinkamai vertinti byloje surinktus įrodymus, jis būtų įvertinęs, kad Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius neturi kompetencijos vertinti, ar pareiškėjas savo veiksmais galėjo pažeisti mokesčių įstatymų reikalavimus. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neturi įstatymų suteiktų įgaliojimų veikti mokesčių administravimo srityje, todėl negali įvertinti, ar asmuo verčiasi individualia veikla. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas turėjo kompetencijos vertinti, ar P. B. užsiėmė veikla, neįregistravęs individualios veiklos, taigi, ar tinkamai buvo konstatuotas Policijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Taip plačiai taikant Policijos įstatymo 5 straipsnį, bet koks pareigūno padarytas pažeidimas (pvz., bet kuris Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pažeidimas) turėtų užtraukti ir tarnybinę atsakomybę už Policijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, tačiau tokia praktika nėra taikoma.

32.4. Nėra aišku, kaip teismas nustatė, už kokį konkretų tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Išvados rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad tarnybinę nuobaudą P. B. siūloma skirti už nebuvimą tarnyboje nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. be pateisinamos priežasties. Nėra nurodoma, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti už Etikos kodekso, Darbo reglamento ar Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, todėl visiškai nėra aišku, kodėl teismas, motyvuodamas minėtų teisės aktų pažeidimais, vertino, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymuose paprastai nėra nurodoma, už kokį konkretų tarnybinį nusižengimą yra skiriama tarnybinė nuobauda, reiktų vadovautis būtent tarnybinio patikrinimo išvadų rezoliucinėmis dalimis, kuriose ir yra nurodoma, už kokį konkretų tarnybinį nusižengimą tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas siūlo skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu Išvados motyvuojamoje dalyje yra atskleidžiami kiti tarnybiniai nusižengimai, tačiau jie nėra nurodyti išvados rezoliucinėje dalyje, reiktų preziumuoti, kad už jų padarymą tarnybinė atsakomybė nėra taikoma. Pareigūnas privalo aiškiai suprasti, už kokį konkretų tarnybinį nusižengimą jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, todėl rezoliucinėje dalyje ir yra nurodoma, už kokį konkretų tarnybinį nusižengimą yra siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo išvadą tvirtinantis pareigūnas, manydamas, kad tarnybinė nuobauda turėtų būti skiriama ir už kitus nusižengimus, išvados netvirtintų, o nurodytų, jog išvados rezoliucinė dalis turi būti papildyta. Nagrinėjamu atveju buvo patvirtinta Išvada, kurioje buvo siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą tik už nebuvimą darbe.

32.5. Teismo posėdyje atsakydamas į P. B. atstovo užduotą klausimą, atsakovo atstovas nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK jau 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo žinomas faktas, jog pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra nutrauktas, taigi niekas atsakovui netrukdė jau 2023 m. rugpjūčio 17 d. pakeisti P. B. darbo grafiką ir pareiškėją su juo supažindinti.

32.6. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad už nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų pareigūnui yra imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos; apskritai nėra imperatyvo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, padarius tarnybinį nusižengimą. Taigi, prieš valstybės tarnautoją atleidžiant iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo turi būti nurodyta, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

32.7. Nei Išvadoje, nei Įsakyme I nėra pateikti motyvai, kodėl turi būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, o ne švelnesnė tarnybinė nuobauda. Tai, kad Išvadoje siūloma kreiptis į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, suponuoja faktą, jog nei tarnybinį patikrinimą atlikusi ir Išvadą surašiusi pareigūnė, nei Išvadą patvirtinęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas nematė pagrindo skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, todėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko sprendimas tokią nuobaudą skirti negali būti pripažintas pagrįstu. Išvadoje nėra nurodyta, dėl kokių konkrečių aplinkybių atleidimas iš vidaus tarnybos yra proporcinga priemonė ir tarnybinės atsakomybės tikslai nebūtų pasiekti švelnesne tarnybine nuobauda.

32.8. Pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. bei nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. spalio 16 d. darbe nebuvo dėl turimo nedarbingumo. Šios aplinkybės tarnybinį patikrinimą atlikusiai pareigūnei buvo žinomos, tačiau jos nebuvo vertinamos. P. B. sveikatos būklė nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo pagerėjusi, kadangi jo nedarbingumas tęsėsi iki 2023 m. spalio 16 d. Teismas pareiškėjo sveikatos būklės taip pat nevertino ir neanalizavo, ar jis dėl sveikatos būklės galėjo atvykti į tarnybą ir Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo funkcijas vykdyti nepakenkdamas savo sveikatai. Sveikatos būklės įvertinimas yra itin svarbus, vertinant P. B. kaltę, tačiau teismas tik formaliai vertino, ar buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nevertindamas faktinės sveikatos būklės, o toks formalus vertinimas pažeidžia protingumo ir teisingumo principus.

32.9. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai yra tie teisės aktuose nustatyti pirminiai ir leistini įrodymai, kuriais remdamasis, asmuo gali įrodyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nebuvo tarnyboje dėl svarbios (pateisinančios) priežasties – laikino nedarbingumo, tačiau remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, toks šių elektroninių nedarbingumo pažymėjimų pobūdis iš asmens neatima galimybės įrodinėti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis tarnyboje nebuvo dėl svarbios (pateisinamos) priežasties – laikino nedarbingumo, ir kitais įrodymais bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiga įrodyti minėtą aplinkybę – laikiną nedarbingumą, tenka valstybės tarnautojui.

32.10. Ilgas P. B. nedarbingumo laikotarpis iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. bei ilgas nedarbingumo laikotarpis nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. dėl tos pačios priežasties ((duomenys neskelbtini)) pats savaime patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai buvo nedarbingas dėl ligos ((duomenys neskelbtini)), todėl neatvykimo į tarnybą priežastis turėtų būti pripažįstama svarbia. Atliekant tarnybinį patikrinimą, šios faktinės aplinkybės nebuvo analizuojamos, todėl negalima sutikti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tinkamai, o Išvada yra pagrįsta visomis faktinėmis aplinkybėmis.

32.11. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, kai faktiškai P. B. į tarnybą neatvyko dėl svarbios priežasties, yra neproporcinga, todėl remiantis teisingumo bei protingumo principais, pirmosios instancijos teismo turėjo būti panaikinta arba sušvelninta.

32.12. Išvadoje nebuvo konstatuota, kad pareiškėjo neatvykimas į tarnybą būtų sukėlęs organizacijos veiklos sutrikimų ar dėl pareiškėjo nusižengimo atsakovas būtų patyręs žalą. Neatvykimo į tarnyba sudėtis yra formalioji, todėl reiktų vertinti būtent priežastis, lėmusias neatvykimą į tarnybą. Pagrindinė ir vienintelė priežastis buvo P. B. sveikatos būklė. Akivaizdu, kad vertindamas visą pareiškėjo nedarbingumo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kiek jo sveikatos būklė turėjo įtakos neatvykimui į tarnybą ir ar dėl tokios priežasties neatvykstant į tarnybą reiktų taikyti pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

33. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o P. B. apeliacinį skundą atmesti.

34. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas teisingai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas; teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei įvertino atsakovo nurodytus argumentus, kuriais remdamasis, padarė išvadą, jog P. B. nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą, todėl neteisėtus veiksmus konstatavo esant įrodytais. Savo poziciją Klaipėdos apskrities VPK grindžia šiais argumentais:

34.1. Išvadoje buvo konstatuota, kad Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjas P. B. padarė tarnybinį nusižengimą – nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. savo tiesioginio vadovo neinformavo apie laikinojo nedarbingumo pasibaigimą ir be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą. Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog Išvadoje pagrįstai teigiama, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą, todėl jo neteisėti veiksmai laikytini įrodytais.

34.2. Išvadoje buvo nustatyta, kad P. B., būdamas pripažintas nedarbingu, keliavo ir dirbo, t. y. vykdė prekybą, kurios nebuvo įteisinęs, gavo pajamų ir apie tai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neinformavo. Atliekant tarnybinį patikrinimą, tokie pareiškėjo veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas ir už juos tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, todėl P. B. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus ir tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno kompetencijos vertinti jo mokesčių įstatymo reikalavimų pažeidimus yra nepagrįstos.

34.3. 2024 m. sausio 8 d. vykusiame teismo posėdyje atsakydamas į teismo klausimą, kokią reikšmę turi Išvadoje nustatyti pareiškėjo veiksmai, tokie kaip vertimasis nustatyta tvarka neįteisinta prekyba, už kuriuos jam nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė, atsakovo atstovas, pažymėjo, jog Išvadoje nustatytos ir aprašytos veikos už kurias P. B. nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė, charakterizuoja pareiškėją bei parodo, jog nedarbingumas (neįprastai ilgas) jam iš esmės buvo reikalingas ne tam, kad kuo greičiau pasveiktų ir grįžtų į tarnybą, o vertimuisi nustatyta tvarka neįteisinta prekyba ir siekiant iš to gauti pajamų.

34.4. Apeliaciniame skunde P. B. teigia nesuprantąs, už kokių teisės aktų reikalavimų pažeidimą bei už kokį tarnybinį nusižengimą jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau yra akivaizdu, kad jis vadovaujasi savitu subjektyviu įvykio situacijos vertinimu ir įsitikinimais, jog Išvadoje nustatyti teisės aktų pažeidimai nebuvo padaryti. Išvadoje yra aiškiai nustatyta ir konstatuota, kad pareiškėjas, žinodamas, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo panaikintas jam 2023 m. rugpjūčio 14 d. išduotas laikinojo asmens nedarbingumo pažymėjimas, apie tai savo tiesioginio vadovo neinformavo ir nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. tyčia neatvyko į tarnybą; jis penkias dienas neatvyko į tarnybą per visą darbo pamainą ir jokio dokumento, pateisinančio neatvykimą į tarnybą, nepateikė. Tai nėra suderinama su policijos pareigūno veiklos etikos padorumo ir pavyzdingumo principais bei vertinama kaip darbo laiko ir drausmės pažeidimas. Tokiu savo elgesiu P. B. nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų, Darbo reglamento 60 punkto bei Vidaus tvarkos taisyklių 7, 10, 12, 13 ir 16 punktų reikalavimų bei padarė tarnybinį nusižengimą.

34.5. Pareiškėjo sveikata pablogėjo nuo 2023 m. vasario 27 d. ir laikinasis nedarbingumas iš esmės buvo tęsiamas iki 2023 m. spalio 16 d. (trumpai tarnyboje P. B. buvo nuo 2023 m. kovo 25 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. (19 dienų), o nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. (imtinai) nedarbingumo pažymėjimas buvo panaikintas). Iš viso pareiškėjo nedarbingumas truko 207 dienas arba beveik 7 mėnesius.

34.6. (duomenys neskelbtini) buvo gydomas atliekant (duomenys neskelbtini) operaciją (minimaliai invazyvų chirurginį gydymą, atliekant labai nedidelius pjūvius, naudojant (duomenys neskelbtini)) bei taikant reabilitaciją. Paprastai tokios traumos gydymas trunka 7–10 dienų, po to pacientas gali atlikti specialius reabilitacinius pratimus. Po tokio pobūdžio traumos prie įprastos veiklos bei gyvenimo būdo grįžtama maždaug po mėnesio.

34.7. (duomenys neskelbtini) operacija P. B. buvo atlikta 2023 m. birželio 7 d. Byloje nėra duomenų apie traumos ar gydymo komplikacijas, galėjusias užtęsti nedarbingumą, todėl yra pagrindas manyti, kad maždaug apie 2023 m. liepos 15 d. pareiškėjas galėjo būti pasveikęs. Kad toks manymas yra teisingas rodo ir tai, jog 2023 m. liepos 23 d. P. B., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos išvyko į (duomenys neskelbtini), o 2023 m. liepos 27 d. tuo pačiu automobiliu su prikabinta priekaba, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei joje susikrautais įvairias įrankiais, įranga bei motoroleriais grįžo į Lietuvos Respubliką. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant apie faktinę pareiškėjo sveikatos būklę tuo metu, tačiau šeimos gydytojai nedarbingumą P. B. kiekvieną kartą tęsė vadovaudamiesi ne tyrimais paremtais objektyviais duomenimis, o atsižvelgdami vien tik į subjektyvius jo pareiškimus apie savijautą.

34.8. Tenkinant P. B. 2023 m. rugsėjo 25 d. žodinį prašymą išduoti siuntimą vykti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertų komisiją (toliau – CMEK), toks siuntimas jam buvo išduotas. CMEK 2023 m. spalio 11 d. pažymoje Nr. 2503 buvo konstatuota, jog pareiškėjas yra tinkamas tolesnei tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. Manytina, kad laikinojo nedarbingumo termino tempimu iki 6 mėnesių (ir ilgiau) P. B. siekė CMEK būti pripažintu netinkamu tolesnei tarnybai ir būti atleistas iš tarnybos dėl sveikatos, tačiau gavęs nepalankią CMEK išvadą, pareiškėjas nebesiekė, jog iki 2023 m. spalio 16 d. išduotas laikinas nedarbingumas būtų dar pratęstas, todėl atvyko į tarnybą.

34.9. Nurodydamas, kad Išvadoje nebuvo konstatuota, jog pareiškėjo neatvykimas į tarnybą būtų sukėlęs organizacijos veiklos sutrikimų ar dėl jo nusižengimo atsakovas būtų patyręs žalos, P. B. siekia mažinti tarnybinio nusižengimo reikšmę.

34.10. Tarnyba policijos sistemoje yra grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui yra būdinga ypatinga drausmė ir kuriam keliami aukštesni reikalavimai bei nepriekaištingo elgesio standartai, lyginant su kitais piliečiais.

34.11. P. B. elgesys, pasireiškęs neatvykimu į tarnybą be pateisinamos priežasties, yra neteisėtas ir neetiškas. Tokius veiksmus, kaip vadovo neinformavimas apie nutrauktą laikiną nedarbingumą bei neatvykimas į tarnybą, pareiškėjas atliko gerai žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja teisės aktai, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai yra neleistini, neetiški ir neteisėti, numatydamas dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Neigiami padariniai pasireiškia tuo, kad P. B., turėdamas pareigą užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą bei tarnybinės veiklos teisėtumą, savo elgesiu ir darbu rodyti asmenims pavyzdį, žinodamas, jog vasaros laikotarpiu Palangos miesto PK policijos pajėgų poreikio klausimas yra ypatingai aktualus, taip pat, jog aptarnaujamoje teritorijoje ypatingai svarbu užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą, tyrimą bei kitas funkcijas, nustatytas pareiškėjo pareigybės aprašyme, vadovo apie nutrauktą laikinąjį nedarbingumą neinformavo bei į tarnybą neatvyko ir jokio tai pateisinančio dokumento nepateikė.

34.12. Nors Statute nėra apibrėžta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad nebuvimas tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų yra laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Atsakovas, įvertindamas P. B., kaip policijos pareigūno, statusą ir jam keliamus reikalavimus, mano, kad pareiškėjo veiksmai laikytini atitinkančiais šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėtį ir teisinę sampratą.

34.13. Klaipėdos apskrities VPK viršininkas, 2023 m. spalio 23 d. derindamas Išvadą, pastabose nurodė: „Vadovaujantis LR Vidaus tarnybos statuto 39 str. 2 d. 5 p. bei 3 d. 6 p. ir 8 p. skirti tarnybinę nuobaudą: „Atleidimas iš vidaus tarnybos“. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas 2023 m. spalio 24 d. Išvadą patvirtino, pastaboje pažymėdamas „Skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimas iš vidaus tarnybos“. Tarnybinį patikrinimą atlikusi ir Išvadą surašiusi Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja Išvadoje nesiūlė pareiškėjui skirti konkrečios tarnybinės nuobaudos; Išvadoje yra pateikti bendro pobūdžio siūlymai tokie kaip: pripažinti, kad P. B. padarė tarnybinį nusižengimą, bei jam skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos skyrimas bei jos parinkimas yra įstaigos vadovo diskrecijos teisė, o pareiškėjo išvada, jog Išvadą surašiusi ir ją patvirtinęs pareigūnai nematė pagrindo P. B. atžvilgiu taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, yra absoliučiai klaidinga. Išvados 3 punkte tyrėjos nurodytas siūlymas – dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą kreiptis į Lietuvos policijos profesinę sąjungą, yra formalus ir nulemtas Statute įtvirtinto teisinio reguliavimo dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo profesinės sąjungos nariams, atsižvelgiant, kad įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę skirti ir ne griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

34.14. Pareiškėjo elgesys, kuriuo buvo pažeisti galiojančių teisės aktų reikalavimai, yra neatsitiktinis ir nevienkartinis. Pavyzdžiui, Išvadoje buvo nustatyta P. B. atsakomybę sunkinti aplinkybė – 2023 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-207 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (yra galiojanti), t. y. 2023 m. sausio 5 d. tarnybinio patikrino išvadoje Nr. 5-IS-6 buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, asmeninius interesus iškeldamas aukščiau viešųjų interesų, už tai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Be to, tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra P. B. tiesioginio vadovo parengta jo tarnybinė charakteristika, kuria atsakovas pareiškėjo asmeninių savybių ir jo tarnybinės veiklos, priešingai nei pats P. B., nevertino teigiamai.

34.15. Tarnybinės nuobaudos skyrimas ir jos rūšies parinkimas yra įstaigos vadovo diskrecijos teisė. Parinkdamas tarnybinės nuobaudos rūšį, Klaipėdos apskrities VPK viršininkas išsamiai susipažino su Išvada, užfiksuotais ir surinktais įrodymas bei, juos įvertinęs, nenustatė aplinkybių, kurioms esant, būtų galima taikyti kitą, o ne pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą, todėl 2023 m. spalio 23 d. derindamas Išvadą, pastabose nurodė: „Vadovaujantis LR Vidaus tarnybos statuto 39 str. 2 d. 5 p. bei 3 d. 6 p. ir 8 p. skirti tarnybinę nuobaudą: „Atleidimas iš vidaus tarnybos“. Nors dėl 2023 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 30- TE-581 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ rengėjos padaryto formalus apsirikimo, kuriuo į minimo įsakymo turinį nebuvo įtrauktas viršininko nurodytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punktas, tikroji įstaigos vadovo valia buvo neabejotina, tiksliai suformuota ir aiškiai išreikšta. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas 2023 m. spalio 24 d. Išvadą patvirtino, pastabose pažymėdamas „Skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimas iš vidaus tarnybos“. Parinkdamas tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, įstaigos vadovas veikė nuosekliai, o jos parinkimas buvo nulemtas poreikio užtikrinti tinkamą drausmę. Tarnybinė nuobauda buvo parinkta laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus), teisingumo bei protingumo kriterijų. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga jo padarytam pažeidimui bei atitinka P. B. padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį. Parenkant tarnybinę nuobaudą, buvo pagrįstai atsižvelgta į Išvadoje nustatytų aplinkybių visumą – pareiškėjo elgesį, kaltės formą, pasekmes, P. B. charakterizuojančią informaciją, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kita, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo paskirtą tarnybinę nuobaudą švelninti.

34.16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tarnybinės nuobaudos taikymas yra skirtas ne tik tam, jog drausmine tvarka būtų nubaustas tarnybinį nusižengimą padaręs asmuo, bet ir tam, kad taip būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta, teisėta bei proporcinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2023 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 30-TE-581 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ ir 2023 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 30-TE-582 „Dėl P. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo bei pagrįstumo, pareiškėjo grąžinimo į jo eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

36. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymai, kuriais P. B. buvo atleistas iš Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigų, yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, P. B. skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, taip pat nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus; parenkant tarnybinę nuobaudą, pagrįstai buvo atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą – P. B. elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kita, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo paskirtą tarnybinę nuobaudą švelninti. Padaręs išvadą, kad Įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, teismas išvestinius P. B. reikalavimus jį grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos eitas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir P. B. skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas teigia, kad iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra iki galo aišku, ar teismas teisingai nustatė, už kokį konkretų P. B. tarnybinį nusižengimą Įsakymu I jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, ir Įsakymu II jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino, ar Išvadoje pagrįstai buvo vertinami visi P. B. veiksmai, ir apsiribojo tik Išvados citavimu. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. bei nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. spalio 16 d. darbe nebuvo dėl turimo nedarbingumo, tačiau nei atsakovas, nei teismas jo sveikatos būklės nevertino ir nesprendė, ar P. B. dėl sveikatos būklės galėjo atvykti į tarnybą ir Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo funkcijas vykdyti nepakenkdamas savo sveikatai. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, kai faktiškai P. B. į tarnybą neatvyko dėl svarbios priežasties, yra neproporcinga, todėl, remiantis teisingumo bei protingumo principais, pirmosios instancijos teismo turėjo būti panaikinta arba sušvelninta.

37. Nagrinėdama P. B. apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Įsakymas I, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, buvo priimtas vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 39 straipsnio 3 dalies 6 punktu bei Išvada. Įsakymas II, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, buvo priimtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 76 straipsnio 1 dalimi, vykdant Įsakymą I.

38. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-968/2023). Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį, tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti iš esmės tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam yra būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik vienu metu esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

40. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus (tarnybinio patikrinimo medžiagą, Išvadą, šalių paaiškinimus ir kita), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai, kurie yra išsamiai aptarti Išvadoje.

41. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, įrodinėjimo našta, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas – t. y. kad pareigūnas neatvyko į darbą visą darbo dieną ar pamainą, nesant svarbių priežasčių, tenka atsakovui, tačiau pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbumą tenka pareiškėjui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno padarytas tarnybinis nusižengimas nustatomas vertinant įrodymus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai išnagrinėjo ir įvertino Klaipėdos apskrities VPK nurodytus faktus, kuriais remiantis, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, bei P. B. argumentus ir nurodytas aplinkybes. Byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus įrodymus, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias proceso taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nebuvo nustatytos bei įvertintos kurios nors bylai reikšmingos aplinkybės.

42. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui 2023 m. laikinojo asmens nedarbingumo pažymėjimai (su pratęsimais) buvo išduoti nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d., nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2023 m. spalio 16 d., tačiau atsižvelgus į nustatytus P. B. elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus, jam 2023 m. rugpjūčio 14 d. išduotas laikinojo asmens nedarbingumo pažymėjimas (serija EG, Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo nurodytas laikino nedarbingumo laikotarpis nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d., Komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu buvo panaikintas ir pareiškėjas buvo pripažintas darbingu. 2023 m. rugpjūčio 24 d. P. B. buvo išduotas naujas laikinojo asmens nedarbingumo pažymėjimas (serija EG, Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo nurodytas laikino nedarbingumo laikotarpis nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. (buvo išduotas atgaline tvarka), tačiau jis galėjo būti išduotas tik po 2023 m. rugpjūčio 16 d., po kurios pareiškėjas Komisijos buvo pripažintas darbingu.

43. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. P. B. žinojo, jog 2023 m. rugpjūčio 14 d. jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo panaikintas, tačiau jis iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. savo tiesioginio vadovo apie tai neinformavo ir į tarnybą neatvyko be pateisinamos priežasties. Sužinojęs, kad pareiškėjui buvo nutrauktas nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tiesioginis jo vadovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. telefonu susisiekė su P. B. ir jį informavo, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui yra numatyta naktinė pamaina nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. 7.00 val. Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafike Nr. 30-IL-9230 buvo numatyta, kad pareiškėjas dirbs naktinėse pamainose, prasidedančiose 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. rugpjūčio 23 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. bei 2023 m. rugpjūčio 27 d. dieninėje pamainoje. 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 15.00 val. P. B. telefonu tiesioginį vadovą informavo, kad į naktinę pamainą neatvyks, kadangi jaučia operuotos (duomenys neskelbtini) skausmus, ir nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. kreipsis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. 2023 m. rugpjūčio 23 d. P. B. buvo išduota medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, Užimtumo tarnybą, kurioje nurodytas neatvykimo laikotarpis: 2023 m. rugpjūčio 23 d.–2023 m. rugpjūčio 29 d.

44. Imuniteto valdybos 2023 m. rugpjūčio 23 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), Įsakymų ir Išvados turinys, juos įvertinus visų įrodymų kontekste, patvirtina, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta dėl neatvykimo į tarnybą be pateisinamos priežasties nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nors Išvadoje yra išsamiai aptartos ir aplinkybės, susijusios su P. B. elgesiu nedarbingumo metu bei taisyklių, kurių turi būti laikomasi nedarbingumo metu, pažeidimais, tačiau šie faktai, nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą dėl Įsakymų teisėtumo bei pagrįstumo, nėra aktualūs sprendžiant dėl nusižengimo, už kurį buvo pritaikyta tarnybinė nuobauda, sudėties, tačiau gali būti vertinami kaip pareiškėjo asmenį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės.

45. Nustatytos faktinės aplinkybės, kurių P. B. iš esmės neginčija, patvirtina, kad jis nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. jau tikrai žinodamas apie 2023 m. rugpjūčio 14 d. jam išduoto nedarbingumo pažymėjimo panaikinimą, apie tai savo tiesioginio vadovo neinformavo ir iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. į tarnybą neatvyko be pateisinamos priežasties (gydytojo pažymos dėl pateisinamos priežasties 2023 m. rugpjūčio 22 d. neatvykti į tarnybą nepateikė). Nors P. B. teigė, kad jo sveikatos būklė nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo pagerėjusi, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas, sužinojęs apie panaikintą jam išduotą nedarbingumo pažymėjimą, nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kad, esant poreikiui, jo nedarbingumas būti tinkamai įformintas ir jis apie tai būtų tinkamai informavęs savo tiesioginį vadovą, nors pagal policijos pareigūno veiklą reguliuojančias teisės normas jis privalėjo nedelsiant tai padaryti.

Atsakovo Išvadoje nurodė, kad Vidaus tvarkos taisyklių 10 punktas pareiškėją imperatyviai įpareigojo nedelsiant informuoti atsakovą (tiesioginį vadovą) apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį, o jam negalint vykdyti tarnybos pareigų, pateikti tai pagrindžiančius duomenis. Vien pareiškėjo teiginiai, kad jos sveikata neleido vykdyti tarnybos, savaime nereiškia, kad jis, neatlikęs nurodytų veiksmų, tiesiog nevykdamas į tarnybą, tarnybinio nusižengimo nepadarė ir tarnyboje nebuvo dėl pateisinamos priežasties, t. y. tarnybai netinkamos sveikatos būklės. Vien ilgas P. B. nedarbingumo laikotarpis iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. bei nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. ir anksčiau pats savaime taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad jo neatvykimo į darbą priežastis turėtų būti pripažinta svarbia, ypač įvertinus aplinkybę, kad būdamas nedarbingu, pareiškėjas 2023 m. liepos mėnesį automobiliu, kurį pats vairavo, vyko į užsienį.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, kad šiuos veiksmus (neveikimą) P. B. atliko gerai žinodamas, kokio elgesio iš jo reikalauja teisės aktai, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai yra neleistini, neetiški ir neteisėti, numatydamas dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius, nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Pareiškėjo neatvykimas į tarnybą be pateisinamos priežasties Išvadoje buvo pagrįstai įvertintas kaip nesuderinamas su jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais:

Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktuose įtvirtintais policijos veiklos principais (teisėtumo, tarnybinio pavaldumo, pagarbos valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, sąžiningumo ir kt.); Darbo reglamento 60 punkte įtvirtinta nuostata, kad pamainomis dirbančių padalinių darbuotojai dirba pagal patvirtintus grafikus; Vidaus tvarkos taisyklių 7 punkte įtvirtinta pareiga darbuotojams laikytis Klaipėdos apskrities VPK ar individualiai nustatyto darbo laiko režimo, 10 punkte – apie tai, kad negalint atvykti į darbą, nedelsiant informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti priežastis, 12 punkte – sąžiningai ir dorai atlikti pareigas, 13 punkte – laikytis darbo drausmės, 16 punkte – laikytis tarnybinės etikos reikalavimų, bei pagrįstai buvo įvertintas kaip darbo laiko ir drausmės pažeidimas.

P. B. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad atsakovas apie panaikintą nedarbingumą žinojo 2023 m. rugpjūčio 17 d., neturi reikšmės, sprendžiant dėl paties pareiškėjo pareigos informuoti apie nedarbingumo pagrindų išnykimą ir negali pakeisti vertinimo, kad jis nebuvo darbe be pateisinamos priežasties (pravaikštos). Atlikus tarnybinį patikrinimą, nebuvo nustatyta objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareigūno valios, kurios jam būtų trukdžiusios laikytis teisės aktų reikalavimų. Taigi, pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo svarbios aplinkybės, kurios jam sutrukdė įvykdyti Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte nustatytą pareigą – pranešti apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį bei apie neatvykimo į tarnybą priežastis.

Išskyrus paties pareiškėjo teiginius, kad į darbą jis negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių – sveikatos būklės, tai patvirtinančių leistinų duomenų byloje nėra.

46. P. B. argumentai, susiję su tuo, kad VSDFV specialistai neturi teisės nutraukti nedarbingumo, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nesutikdamas su VSDFV priimtu sprendimu, pareiškėjas turėjo teisę jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tokį P. B. veiksmą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad jis nedarbingumo nutraukimo neginčijo.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. B. veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punktą, yra detaliai nurodyti Išvadoje, kurioje užfiksuota informacija patvirtina neteisėtus pareiškėjo veiksmus ir jo kaltę. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus P. B. veiksmus, yra nuoseklūs, todėl vertinami kaip patikimi. Byloje kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas, kuris tiesiog pateikė kitokią savo elgesio interpretavimo versiją. Išvados turinys patvirtina, kad P. B. kaltė buvo konstatuota remiantis ne vien deklaratyviomis frazėmis, o atlikus tarnybinį patikrinimą surinktų duomenų visuma. Surinktais duomenimis dėl juose nenustatytų esminių faktinių aplinkybių prieštaravimo nėra pagrindo abejoti. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apskrities VPK pakankamai išsamiai atskleidė pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, o jo elgsena ir veiksmų visuma parodo kaltės formą esant tyčia (netiesioginė tyčia).

48. Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų.

49. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad P. B. veiksmai – nebuvimas tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų, pagrįstai buvo pripažintas tarnybiniu nusižengimu, nustatytu Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punkte, už kurį jam teisėtai buvo pritaikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 39 str. 1 d., 2 d. 5 p.). Tikslus vertinimas, kiek dienų pareiškėjas tarnyboje nebuvo be pateisinamos priežasties, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi tarnybinei nuobaudai – atleidimui iš vidaus tarnybos, skirti pakanka ir vienos nebuvimo tarnyboje be pateisinamos priežasties dienos. Įsakyme I yra aiškiai nurodytas jo teisinis pagrindas – Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punktas, bei teisės normos, kurias savo veiksmais pareiškėjas pažeidė, o tai, kad Išvadoje, kaip sudėtinėje Įsakymų dalyje, yra pateikiama išsami pareiškėjo veiksmų nedarbingumo laikotarpiu analizė ir jo atliktų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo Įsakymus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-207 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – Išvadoje buvo pagrįstai įvertinta kaip pareigūno atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

50. Aplinkybė, kad Išvadoje buvo pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodant jos rūšies, o Įsakymu I buvo paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas, įtakos Įsakymų teisėtumui neturi. Pažymėtina, kad tarnybinę nuobaudą, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 2, 3, 4 bei 6 dalimis, taip pat Tvarkos aprašo 27 punktu, skiria vadovas, o remiantis to paties aprašo 24 punktu, Išvadoje siūlymas dėl konkrečios skirtinos tarnybinės nuobaudos rūšies nėra teikiamas. Analogiškai turi būti vertinamas ir Išvadoje nurodytas siūlymas kreiptis į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo P. B. skirti tarnybinę nuobaudą – jis taip pat neturi jokios įtakos Įsakymų teisėtumui. Tai, kad Išvadoje siūloma kreiptis į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, priešingai nei teigia pareiškėjas, savaime nesuponuoja išvados, jog Klaipėdos apskrities VPK viršininkas neturėjo pagrindo jam skirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos. Net jeigu tarnybinį patikrinimą atlikusi ir Išvadą surašiusi pareigūnė ar Išvadą patvirtinęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas nematė pagrindo P. B. skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, tai savaime nereiškia, kad tokia nuobauda įgalioto subjekto, turinčio diskrecijos teisę spręsti dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo, jam buvo paskirta neteisėtai.

51. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad nebuvo įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o P. B. paskirta tarnybinė nuobauda yra aiškiai per griežta, neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, taip pat ir nuobaudos tikslingumo bei veiksmingumo principus; parenkant tarnybinę nuobaudą, pagrįstai buvo atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą – P. B. elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją neigiamai charakterizuojančią informaciją, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kita. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo paskirtą tarnybinę nuobaudą švelninti. Yra akivaizdu, kad dėl pareiškėjo neatvykimo į tarnybą be pateisinamų priežasčių buvo sutrikdyta institucijos padalinio veikla, kadangi buvo būtina imtis papildomų priemonių tarnybos poreikiams užtikrinti.

52. Vykdydamas Įsakymą I ir vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagal kurį, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, bei 76 straipsnio 1 dalimi, atsakovas Įsakymu II pagrįstai pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos. Aptartas pažeidimas yra pakankamas P. B. atleisti iš tarnybos remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

53. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos, būtų pažeistos pagrindinės procedūros, kadangi Įsakymus priėmė kompetentingas pareigūnas, jų turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

54. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad, priimant Įsakymą I, buvo padarytas rašymo apsirikimas ir į jį nebuvo įtrauktas papildomas P. B. atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte, pagal kurį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobaudą, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tai nėra pagrindu atsižvelgti į Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime nurodytus Įsakymo I priėmimo pagrindo papildymus, kadangi tai yra visiškai naujas įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, kuris nebuvo nurodytas pačiame administraciniame akte. Tai negali būti laikoma tik formaliu apsirikimu, kaip teigė atsakovas. Jeigu tai būtų buvusi klaida, ją pastebėjęs, atsakovas turėjo imtis priemonių tokiai klaidai ištaisyti, tačiau to nebuvo padaryta.

55. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo P. B. pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais bei galiojančios teisės normomis nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad Įsakymai yra pagrįsti. Teismas nuosekliai ir išsamiai atliko Išvados duomenų analizę bei pagrįstai nustatė, kad faktinės aplinkybės ir pareiškėjo veiksmai buvo nustatyti bei įvertinti tinkamai.

56. Pripažinus, kad P. B. buvo pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

57. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime buvo motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

58. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo P. B. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2023 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 30-TE-581 bei 2023 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 30-TE-582 teisėtumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo P. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė