2021-01-20 Nr. AB-1273-3-62-3-02195-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-195-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02195-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „Ramlina“ dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kaišiadorių skyriaus 2018 m. kovo 8 d. raštą Nr. 6SD-918-(14.6.104.); 2) NŽT 2018 m. liepos 9 d. raštą Nr. 1SS-1357-(10.5.) (toliau abu kartu – ir ginčijami raštai); 3) NŽT Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD‑341‑(14.6.141) (toliau – ir patikrinimo aktas); taip pat įpareigoti atsakovą atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. (toliau – ir žemės sklypas), faktinių duomenų patikrinimą iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijami raštai yra nepagrįsti ir neteisėti. NŽT Kaišiadorių skyriaus darbuotojai 2017 m. gruodžio 8 d. atliko pareiškėjui priklausančio žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą. Su šiuo aktu pareiškėjas nesutiko manydamas, kad žemės sklypo matavimai buvo atlikti nekompetentingai, ne su tam skirtais žemės matavimo prietaisais, situacijos schemoje buvo neteisingai pažymėtos žemės sklypo ribos. Pareiškėjas dėl patikrinimo akto nepagrįstumo su 2018 m. vasario 15 d. skundu kreipėsi NŽT Kaišiadorių skyrių. Tuomet, nesutikdamas su NŽT Kaišiadorių skyriaus 2018 m. kovo 8 d. raštu, su 2018 m. balandžio 3 d. skundu kreipėsi į atsakovą, kuris 2018 m. liepos 9 d. raštu jo skundo netenkino.

3. Pareiškėjo nuomone, jo skundai buvo išnagrinėti netinkamai, neobjektyviai, neatsakyta į pateiktus klausimus. NŽT neteisingai traktavo, kad žemės sklypo matavimai turi būti atlikti nuo abrise nurodyto 10 m pločio kelio vidurio. Tai, anot pareiškėjo, prieštarauja 1992 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto duomenims (pirmo lapo apačioje), kuriuose nurodyta, jog „matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus 14 m ir 10 m pločio kelius (kelio kraštu)“. Be to, atliekant matavimus vietoje, nebuvo vadovautasi Trakų apskrities, Žąslių valsčiaus, Neravų k., vienkiemiais išskirstyto žemės plano 1926 metų duomenimis. Taip pat buvo pažeistas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės) 11 punktas. Matavimai atlikti nesivadovaujant žemės sklypo byloje surinktais duomenimis, todėl yra neteisingi. Patikrinimo aktas turi būti panaikintas, nes turės neigiamą įtaką nebaigtų kadastrinių matavimų eigai, jų rezultatams. Dėl neteisingų žemės sklypo matavimų buvo nepagrįstai sumažinta pareiškėjui tenkančios žemės dalis (vietoj priklausančių 7,9 ha jam liko tik 7,64 ha), taip pat buvo neteisingai nustatytos žemės sklypo ribos.

4. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad ginčijami raštai yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas administracinio nusižengimo byloje. Šio akto panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Faktinių duomenų patikrinimas buvo atliktas vietoje, NŽT Kaišiadorių skyriui 2017 m. lapkričio 23 d. gavus iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus persiųstą pareiškėjo 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškimą dėl žemės riboženklio sunaikinimo. Atlikus patikrinimą vietoje, buvo surašytas patikrinimo aktas. Minėta procedūra buvo atlikta vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietovėje tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-475, (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, atliekant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) numatytus tyrimo veiksmus.

6. Atsakovo nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi iš esmės dėl to, kad yra kilęs ginčas dėl bendros sklypo ribos tarp kaimynų, t. y. tarp pareiškėjo ir V. Š.. Abiejų kaimyninių sklypų savininkai atliko savo sklypų kadastrinius matavimus ir pateikė NŽT Kaišiadorių skyriui juos derinti. Nė vieni kadastriniai matavimai nebuvo suderinti ir, nustačius trūkumų, buvo grąžinti sklypų savininkams patikslinti, kad jie atitiktų teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas analogiškais klausimais yra kreipęsis daug sykių, jam buvo atsakyta raštais, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ramlina“ atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą išnagrinėti savo nuožiūra.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinę bylą dėl NŽT Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-341-(14.6.141) panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad patikrinimo akte užfiksuota, jog buvo tikrinta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo riboženklio vieta pagal žemės sklypo formavimo dokumentus, abrisą ties riba su gretimu žemės sklypu prie 12 m pločio bendro naudojimo kelio (Vienuolyno g., situacijos plane nurodyta kraštinė A–B); patikrinus žemės sklypo atstumą A–B, nustatyta, kad taško B vieta yra miškelyje; besiribojančių žemės sklypų savininkai (jų atstovai) bendro riboženklio B vietą nurodė skirtingai (fiksuotas 26,90 m atstumo skirtumas).

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra akivaizdu, jog žemės sklypo patikrinimas buvo atliekamas tiriant galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Tokio pobūdžio patikrinimų tvarka nustatyta Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, (toliau – ir Kontrolės nuostatai), konkretizuota Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, (toliau – ir Valstybinės žemės kontrolės taisyklės, Taisyklės), kurios nustato taip pat žemės naudojimo patikrinimo aktų, administracinių nusižengimų protokolų surašymo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ir nutarimų administracinių nusižengimų bylose priėmimo ir žemės naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo tvarką. Teismas, aptaręs prieš tai nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, jog ginčijamas patikrinimo aktas yra administracinio nusižengimo tyrimo sudėtinė dalis, kurios metu buvo užfiksuota patikrinta faktinė situacija dėl riboženklių buvimo.

Administracinio nusižengimo tyrimas buvo užbaigtas NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 2 d. priimtu nutarimu Nr. 1 administracinio nusižengimo byloje ROIK:18077873950, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (nepradėta). Byloje nėra jokių duomenų, kad šis nutarimas būtų apskųstas ar panaikintas. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, jog šioje byloje ginčijamas patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kurio panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs, todėl jo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, jis asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas apibendrino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl patikrinimo akto panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).

10. Teismas, vertindamas kitų pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, nustatė, kad pareiškėjas teismui neišdėstė ginčijamų raštų panaikinimo teisinių pagrindų. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl Apraše, Kontrolės nuostatuose, Valstybinės žemės kontrolės taisyklėse įtvirtintų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimų, dėl VAĮ įtvirtintų reikalavimų organizuojant faktinių duomenų patikrinimo procedūrą, reglamentuotą įstatymo 30 straipsnyje, neatitikčių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunduose NŽT Kaišiadorių skyriui, NŽT ir teismui kaip esminius nurodė argumentus dėl patikrinimo akte neteisingai užfiksuotų matavimų, tačiau administracinę bylą dėl patikrinimo akto nutraukus, šie argumentai nėra reikšmingi ginčijamų raštų pagrįstumo ir teisėtumo požiūriu.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad atsakovo darbuotojams atliekant žemės sklypo matavimus patikrinimo vietoje buvo pažeistas Kadastrinių matavimų taisyklių 11 punkto reikalavimas, nes nebuvo atsižvelgta į byloje esančius dokumentus, pažymėjo, kad minėtos taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Už kadastrinius matavimus, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ir už Kadastrinių matavimų taisyklių 11 punkto, kuris numato, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (ginčui aktuali redakcija), tinkamą vykdymą yra atsakingas asmuo, atliekantis kadastrinius matavimus (šiuo konkrečiu atveju – UAB „Ramlina“). NŽT teisės aktų nustatyta tvarka atlieka kadastrinių matavimų patikrinimą, suderinimą, priima sprendimus dėl kadastro duomenų patvirtinimo, tačiau kadastrinių matavimų neatlieka. Teismas įvertino, kad šiuo atveju yra akivaizdu, jog žemės sklypo patikrinimas, po kurio buvo surašytas patikrinimo aktas, buvo atliekamas kitu tikslu, t. y. NŽT vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolės funkciją administracinio nusižengimo procese pagal pareiškėjo pateiktą pareiškimą policijai dėl riboženklių sunaikinimo, o ne kadastrinių matavimų tikrinimo ir derinimo procese. NŽT atliekant žemės kontrolės funkcijas, jos veiklą, tokio pobūdžio patikrinimų tvarką, dokumentų surašymo formą, turinį ir procedūras reglamentuoja prieš tai nurodyti teisės aktai (Aprašas, Kontrolės nuostatai, Valstybinės žemės kontrolės taisyklės), kurių pažeidimų pareiškėjas nenurodė.

12. Teismas nustatė, kad ginčijami raštai yra motyvuoti, pagrįsti faktinių aplinkybių vertinimu ir teisiniu argumentavimu, todėl iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teismo vertinimu, juose aiškiai ir išsamiai išdėstyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo ribas pažymint ir posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai pagal preliminarius matavimus, kurie buvo vykdomi su įprastais matavimo prietaisais, todėl jie buvo naudojami ir patikrinimo metu. Atliekant preliminarius matavimus nebuvo nustatytos žemės sklypo ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.

13. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 32.1.1 punkte reglamentuota, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau – kviestiniai asmenys). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 13 punktą, jeigu atlikus tikrinimą kameraliai iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje.

14. Teismas iš administracinės bylos duomenų nustatė, jog UAB „Ramlina“ matininkas A. J. atliko pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sudarė žemės sklypo planą ir, vadovaudamasis Nuostatų 65 punktu, parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikė NŽT Kaišiadorių skyriui tikrinti. Skyrius patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2016 m. kovo 21 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 06KAM-22036, kuriame nurodė aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą (buvo nustatyti pažeidimai ir dėl riboženklių, nes nebuvo nurodyta, keliais riboženkliais paženklintos žemės sklypo ribos). Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta pakartotinai minėtam skyriui tikrinti ir 2016 m. balandžio 5 d. buvo surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 06KAM‑26878 bei žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktas Nr. 06KDV-26878. Akte nurodyta, kad atlikus patikrinimą vietovėje rastas anksčiau įtvirtintas bendrą žemės sklypų ribą žymintis riboženklis, todėl turi būti tikslinama UAB „Ramlina“ matininko A. J. parengtame žemės sklypo plane ribos posūkio tašką Nr. 1 žyminčio riboženklio vieta. Žemės sklypo kadastro duomenų byla grąžinta pareiškėjui tikslinti. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „Ramlina“ būtų pašalinusi NŽT nurodytus trūkumus, padarytus atliekant kadastrinius matavimus. Atliekant kadastrinius matavimus privalu laikytis juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, be kita ko, ir dėl riboženklių. Šios aplinkybės pareiškėjui buvo išdėstytos ir žinomos iš NŽT 2015–2018 m. rašytų raštų. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų panaikinti, todėl yra galiojantys.

15. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, padarė išvadą, jog šiuo atveju žemės sklypo patikrinimas buvo atliekamas ne siekiant patikrinti kadastrinių matavimų procesą, o atliekant žemės sklypo naudojimo kontrolę dėl galimo administracinio nusižengimo nustatymo bei įrodymų surinkimo dėl pareiškėjo skunde policijai nurodyto pažeidimo tinkamo kvalifikavimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įtakos kadastrinių matavimų eigai yra nepagrįsti.

16. Teismas apibendrino, kad ginčijami raštai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti, kaip ir tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atlikti veiksmus, todėl teismas minėtus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis, todėl nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas, kartodamas savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, pažymi, kad atsakovas jo skundus išnagrinėjo netinkamai, neobjektyviai, neatsakė į jam pateiktus klausimus dėl žemės sklypo matavimo, jo teisingumo, pradinių dokumentų ir juose nurodytų duomenų teisingumo/neteisingumo, tokiu būdu buvo neteisingai nustatytos žemės sklypo ribos, sumažintas jo plotas, taip pat pareiškėjas remiasi Kadastrinių matavimų taisyklių 11 punktu. Teismas neatsižvelgė į jo skundo argumentą, kad NŽT Kaišiadorių skyrius neteisingai traktavo, jog jo žemės sklypo matavimai turi būti atlikti nuo abrise nurodyto 10 m pločio kelio vidurio, nes tai prieštarauja 1992 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo, skiriamo privačių ūkių steigimui, parodymo ir paženklinimo vietoje aktui (pirmo lapo apačioje), kuriame nurodyta – „Matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus 14 m ir 10 m pločio kelius (kelio kraštu).“ Be to, savo skunde pareiškėjas teikė argumentus dėl žemės sklypo matavimui panaudotų netinkamų prietaisų. Visi nurodyti pažeidimai lėmė neteisingai atliktus žemės sklypo matavimus (neteisingai nustatytas ribas). Net ir renkant įrodymus dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, matavimai turi būti atlikti remiantis atitinkamais duomenimis, naudojant tinkamas priemones ir pan., šie matavimai turi įtakos ginčuose dėl sklypų ribų teisingo nustatymo. Šiuo atveju ginčijamas aktas turėjo būti panaikintas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.).

19. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT Kaišiadorių skyriaus 2018 m. kovo 8 d. rašto Nr. 6SD-918-(14.6.104.) „Dėl jūsų skundo“ (I t., b. l. 10–11), NŽT 2018 m. liepos 9 d. rašto Nr. 1SS‑1357-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (I t., b. l. 18–19) ir NŽT Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-341-(14.6.141) (I t., b. l. 39–40) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., faktinių duomenų patikrinimą iš naujo.

21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu administracinę bylą dėl NŽT Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-341-(14.6.141) panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad NŽT neišsamiai išnagrinėjo jo skundus, neatsakė į pagrindinius jo argumentus, nors patikrinimas buvo atliktas tikrinant aplinkybes dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo, jis turėjo būti atliktas tinkamai, nes šiuo atveju patikrinimo metu buvo neteisingai nustatytos pareiškėjo žemės sklypo ribos, todėl sumažėjo ir žemės sklypo plotas.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą aktualaus teisinio reglamentavimo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, todėl, vengdama motyvų kartojimo, jų neperrašo, tačiau atkreipia dėmesį į esminius aspektus.

25. Bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad NŽT Kaišiadorių skyriaus pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę (t. y. nagrinėdami pareiškėjo 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškimą dėl žemės riboženklio sunaikinimo; I t., b. l. 124), atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą. Patikrinimo akte nurodyta, kad, be kita ko, dalyvaujant pareiškėjui, buvo patikrinta žemės sklypo formavimo dokumente – abrise esančio riboženklio vieta, riboje su kitu žemės sklypu prie 12 m bendro naudojimo kelio, t. y. šiuo atveju NŽT Kaišiadorių skyriaus pareigūnai veikė kaip administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai (ANK 589 str. 1 d. 45 p.). NŽT Kaišiadorių skyrius 2018 m. vasario 2 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (I t., b. l. 46–48), nes pareiškėjo žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas atlikus tik preliminarius matavimus, pareiškime nurodyti riboženkliai nebuvo nuolatiniai ir saugotini. Pareiškėjui minėtas nutarimas buvo išsiųstas (I t., b. l. 45), tačiau pareiškėjas ANK 622–623 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais jo apylinkės teismui neskundė. Apibendrinus prieš tai nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomas panaikinti patikrinimo aktas buvo surašytas tikrinant pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis bei jų pagrindu priimtu nutarimu, turėjo skųsti šį nutarimą apylinkės teismui, tačiau to nepadarė. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai <...>, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai administracinę bylą dėl NŽT Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD‑341-(14.6.141) panaikinimo nutraukė.

26. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl ginčijamų NŽT Kaišiadorių skyriaus 2018 m. kovo 8 d. rašto ir NŽT 2018 m. liepos 9 d. rašto pagrįstumą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė NŽT Kaišiadorių skyriui 2018 m. vasario 15 d. skundą (I t., b. l. 50), kuriame išdėstė nesutikimo su patikrinimo aktu aplinkybes – pareiškėjo netenkino pareigūnų naudoti žemės matavimo prietaisai, taip pat situacijos schemoje A raide pažymėtas ribos taškas (kampas). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nesutikimo su patikrinimo aktu argumentus turėjo nurodyti skųsdamas nutarimą apylinkės teismui, be to, patikrinimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti galimo administracinio nusižengimo dėl riboženklio sunaikinimo aplinkybes, o ne nustatant žemės sklypo ribas, todėl darytina išvada, kad NŽT Kaišiadorių skyrius ginčijamame 2018 m. kovo 8 d. rašte pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju buvo atlikta žemės naudojimo valstybinė kontrolė, o ne kadastriniai matavimai, taip pat buvo paaiškinti patikrinimo metu naudotų matavimo priemonių pasirinkimo motyvai, kraštinės A–B patikrinimo aplinkybės. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, pateikė skundą NŽT, kuriame, kaip matyti iš pareiškėjo teiktų procesinių dokumentų, nurodė daugiau, jo vertinimu, atliktų matavimų trūkumų (I t., b. l. 3), t. y. iš esmės siekė pradėti ginčą dėl žemės sklypo ribų. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT 2018 m. liepos 9 d. rašte pagrįstai patikrino NŽT Kaišiadorių skyrius 2018 m. kovo 8 d. rašte nurodytas aplinkybes ir ištaisė pastebėtus neatitikimus, taip pat, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas savo skunde buvo nurodęs aplinkybes, nesusijusias su NŽT Kaišiadorių skyrius 2018 m. kovo 8 d. rašto teisėtumu ir pagrįstumu, dėl jų atskirų argumentų nenurodė, juo labiau, kad, kaip jau buvo minėta, patikrinimo tikslas nebuvo žemės sklypo ribų nustatymas, šios ribos buvo tikrintos tik dėl vertinant galimas riboženklio sunaikinimo aplinkybes. Apibendrindama teisėtų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl ginčijamų raštų panaikinimo. Atitinkamai teismas pagrįstai atmetė ir pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – atlikti žemės sklypo patikrinimą iš naujo.

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Taip pat netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė