2018-12-12 Nr. AB-22853-3-62-3-00429-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2653-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00429-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos darbo biržos (toliau – ir LDB) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-51 (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas nurodė, kad komisija, tyrusi jo tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą, nesivadovavo objektyvumo, sąžiningumo ir nešališkumo principais. Pažymėjo, kad Lietuvos darbo biržos direktorė L. V., 2017 m. sausio 13 d. gavusi Finansų, teisės ir pirkimų departamento l. e. p. direktoriaus A. M. tarnybinį pranešimą, 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-K-16 sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija). Komisijos pirmininku paskyrė A. M., surašiusį minėtą tarnybinį pranešimą. Teigė, kad keturi iš penkių direktoriaus įsakymu paskirti Komisijos nariai – Personalo valdymo skyriaus vyr. specialistė, Teisės skyriaus vyr. specialistės, Veiklos buhalterinės apskaitos skyriaus vyr. specialistė – yra A. M. vadovaujamo Finansų, teisės ir pirkimų departamento darbuotojai. Pareiškėjo įsitikinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo objektyvus ir nešališkas, kadangi A. M. surašyto tarnybinio pranešimo pagrindu ir buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Akcentuoja, kad A. M. buvo šališkas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, suinteresuotas įrodinėti savo paties surašytame tarnybiniame pranešime nustatytas aplinkybes, turėjo išankstinę nuomonę bei galėjo daryti įtaką kitiems Komisijos nariams, kurie keturi iš penkių buvo jam pavaldžių skyrių darbuotojai.

3. Pareiškėjo nuomone, ginčijamame įsakyme nėra aiškiai nurodyta, ką konkrečiai jis, kaip Kauno teritorinės darbo biržos direktorius, atliko ne taip, kokių jam pavestų funkcijų neatliko ar atliko netinkamai. Pažymėjo, kad tiek Komisijos 2015 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. P7-12 „Dėl Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus T. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), tiek ginčijamame įsakyme apsiribota teiginiu, jog pareiškėjas neužtikrino LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-131 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių skaičiaus ir išlaidų jiems išlaikyti, nuomotis ar nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio LDB ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms patvirtinimo“ tinkamo vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje, tačiau kokiais kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) tai pasireiškė, nei Komisijos išvadoje, nei ginčijamame įsakyme nenurodyta.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno teritorinė darbo birža, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas), atliko viešųjų pirkimų procedūras ir įsigijo automobilį Opel Zafira, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 20 d. priėmimo-perdavimo aktu šis automobilis perduotas Kauno teritorinei darbo biržai ir tos pačios dienos Ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktu buvo perduotas naudoti įstaigos veikloje. Akcentavo, kad Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V-338 „Dėl ilgalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti“ 1 punkto pagrindu automobilis Škoda Fabia, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti. Šio įsakymo 3 punktu pavesta organizuoti ir vykdyti Kauno teritorinės darbo biržos ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, viešąjį aukcioną. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 20 d. patvirtintas Ilgalaikio turto (automobilio Škoda Fabia, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo veikloje nutraukimo aktas ir lengvasis automobilis Škoda Fabia perkeltas į Atsargų balansinę sąskaitą Nr. 2071001 „Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, įsigijimo savikaina“, jo eksploatavimas nuo 2016 m. gruodžio 20 d. nutrauktas ir jis nelaikytinas įstaigos veikloje naudojamu automobiliu.

5. Pareiškėjo nuomone, Kauno teritorinei darbo biržai 2016 m. gruodžio 20 d. įsigijus lengvąjį tarnybinį automobilį Opel Zafira, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki naujo automobilio įgijimo priėmus sprendimus: pripažinti nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikį materialųjį turtą – automobilį Škoda Fabia, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendus parduoti jį viešajame aukcione bei perkėlus jį į Atsargų balansinę sąskaitą Nr. 2071001 „Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, įsigijimo savikaina“, nebuvo pažeisti teisės aktais, kuriais vadovaujantis pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Pažymėjo, kad jeigu teismas vis dėlto pripažintų, jog tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, pareiškėjo teigimu, minėtą nusižengimą galima vertinti kaip mažareikšmį.

6. Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo teigimu, Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, visapusiškai ir objektyviai tyrė ir vertino visas įvykio aplinkybes, Išvadoje nurodė tiek teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjo veiklą, tiek tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą.

8. Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkas buvo šališkas, kadangi buvo suinteresuotas įrodinėti savo paties surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Atsakovas pažymėjo, kad Finansų, teisės ir pirkimų departamento l. e. p. direktoriaus A. M. 2017 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime Lietuvos darbo biržos direktorei pateikta informacija apie tai, jog Kauno teritorinės darbo biržos turimas tarnybinių automobilių skaičius viršija nustatytąjį. Akcentavo, kad Komisija buvo sudaryta iš už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, teisės skyriaus, kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus, finansų apskaitos tvarkymo skyrių specialistų. Mano, kad Komisijos narių pavaldumas jos pirmininkui savaime negali lemti Komisijos narių šališkumo, juolab pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad Komisijos nariai buvo šališki, o Komisijos pirmininkas jiems darė įtaką.

9. Atsakovas nurodė, kad Išvadoje dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo konkrečiai nurodyta, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas netinkamai aiškinant LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. V-131 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių skaičiaus ir išlaidų jiems išlaikyti, nuomotis ar nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio Lietuvos darbo biržai ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms patvirtinimo“, kadangi šiuo įsakymu Kauno teritorinei darbo biržai yra patvirtintas galimų turėti, o ne galimų naudoti jos veikloje tarnybinių lengvųjų automobilių skaičius. Pažymėjo, kad Išvadoje taip pat nurodyta, jog pareiškėjas netinkamai atliko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pažeidė Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2010 m. birželio 17 d. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymu Nr. V-309 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.2 papunktį, kuris numato, kad direktorius užtikrina Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymų, kitų teisės aktų, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavedimų vykdymą ir Darbo biržos veiklos teisėtumą. Akcentavo, kad pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.2 papunkčio pažeidimas pasireiškė tuo, jog jis neužtikrino tinkamo Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymo dėl lengvųjų automobilių skaičiaus vykdymo.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas LDB vadovės 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. K-16 „Dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimo“, atsižvelgiant į Finansų, teisės ir pirkimų departamento 1. e. p. direktoriaus A. M. 2017 m. sausio 13 d. tarnybinį pranešimą, t. y. per 3 darbo dienas nuo tarnybiniame pranešime pateiktų aplinkybių. Nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, tarnybinis nusižengimas tirtas ne ilgiau nei dvidešimt darbo dienų nuo Komisijos sudarymo, motyvuota Išvada apie tyrimo rezultatus surašyta ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, o tarnybinė nuobauda paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė Darbo biržai neigiamas pasekmes, kadangi viršijus Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu patvirtintą Kauno teritorinei darbo biržai tarnybinių lengvųjų automobilių skaičių, pareiškėjas neužtikrino šio įsakymo tinkamo vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje, tuo savo veiksmais diskredituodamas Darbo biržos autoritetą.

II. 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu konstatuoja, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – netinkamai atliko VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 papunktį – neužtikrino LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-131 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių skaičiaus ir išlaidų jiems išlaikyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio Lietuvos darbo biržai ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms patvirtinimo“ tinkamo vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje, už ką pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo Išvadą ir jos pagrindu priimtą ginčijamą įsakymą, kuriuose atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatė, jog būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, nustatyti Taisyklėse. Teismas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus objektyvių duomenų, jog pareiškėjas, tikėtina, padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas vertino, kad Išvada atitinka Taisyklių reikalavimus, ji yra motyvuota, Išvadoje nurodytos faktinės įvardytą nusižengimą patvirtinančios aplinkybės ir pateiktas šių aplinkybių teisinis įvertinimas.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių skaičiaus ir išlaidų jiems išlaikyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio Lietuvos darbo biržai ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms patvirtinimo“ patvirtintas Kauno teritorinei darbo biržai tarnybinių lengvųjų automobilių skaičius – 7 tarnybiniai automobiliai. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtu įsakymu Kauno teritorinei darbo biržai patvirtintas galimų turėti, bet ne galimų (tinkamų) naudoti lengvųjų automobilių skaičius. Teismas vertino, kad šiuo nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog vienas iš Kauno teritorinei darbo biržai priklausančių automobilių (Škoda Fabia) buvo pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti, savaime nereiškia, kad jis nuo šio momento nepriklausė teritorinei darbo biržai. Teismas akcentavo, kad buvo nutrauktas tik jo naudojimas įstaigos veikloje, tačiau automobilis dar nebuvo parduotas aukcione, jis buvo apskaitomas įstaigos ilgalaikio materialiojo turto apskaitos dokumentuose.

16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250, 7 punktu padarė išvadą, jog pripažinus turtą netinkamu naudoti, jis negali būti nurašomas, o turi būti panaudojamas vienu iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Turto valdymo įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų.

17. Teismas nustatė, kad Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. V-338 „Dėl ilgalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti“ 1 punktu automobilis Škoda Fabia pripažintas nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti, o šio įsakymo 2 punktu – Kauno teritorinės darbo biržos ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, pardavimo aukcionams organizuoti ir vykdyti komisija įpareigota surengti nurodyto turto viešąjį aukcioną, kuris įvyko tik 2017 m. gegužės 11 d. Teismas akcentavo, kad LDB 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. Sd-1312-(4.4), adresuotame Kauno teritorinei darbo biržai, konkrečiai ir aiškiai nurodyta, jog, įsigyjant naują tarnybinį lengvąjį automobilį, pradėtos seno tarnybinio automobilio pripažinimo netinkamais (negalimais) naudoti ir pardavimo aukcione procedūros būtų užbaigtos, o patvirtintas tarnybinių lengvųjų automobilių skaičius ir išlaidų jiems išlaikyti dydis nebūtų viršijami.

18. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog 2016 m. gruodžio 20 d. Kauno teritorinei darbo biržai įsigijus naują automobilį Opel Zafira ir neužbaigus pardavimo aukcione senojo netinkamo (negalimo) naudoti automobilio Škoda Fabia procedūros, patvirtintas tarnybinių automobilių skaičius viršijo nustatytąjį (Kauno teritorinė darbo birža vietoj 7 turėjo 8 automobilius). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčijamu įsakymu pagrįstai konstatuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas ir paskirta nuobauda.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-131 yra negaliojantis ir negalintis sukelti konkrečių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo data yra 2016 m. gruodžio 20 d., o minėtas LDB direktoriaus įsakymas galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atkreipė dėmesį, kad LDB direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių skaičiaus ir išlaidų jiems išlaikyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio Lietuvos darbo biržai ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms patvirtinimo“ Kauno teritorinei darbo biržai yra nustatytas tas pats galimų turėti tarnybinių automobilių skaičius – 7 tarnybiniai automobiliai.

20. Teismas vertino, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas nelaikytinas mažareikšmiu ar formaliu, nesukėlusiu jokių neigiamų pasekmių LDB. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo veiksmai, pažeidžiant LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-131 reikalavimus ir neužtikrinant šio įsakymo tinkamo vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje, sąlygojo LDB autoriteto diskreditavimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atžvilgiu ir tai, teismo nuomone, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės.

21. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkas A. M. buvo šališkas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Komisijos narių šališkumą ir aplinkybę, kad Komisijos pirmininkas galbūt galėjo daryti įtaką Komisijos nariams. Dėl nurodytų priežasčių teismas minėtus pareiškėjo teiginius vertino kaip subjektyvią nuomonę.

22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į VAĮ 29 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų rūšis, padarė išvadą, kad parenkant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo tinkamai atsižvelgta į VAĮ 29 straipsnyje nustatytas aplinkybes, todėl paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui.

III. 24. Pareiškėjas T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tai pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nustatydamas, jog nebuvo pažeistos tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

26. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, pripažino, jog iš dalies buvo pažeistos tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, tačiau tokių pažeidimų skundžiamame sprendime nenurodė, todėl liko abejonių dėl tokio sprendimo pagrįstumo.

27. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 5 darbo dienų oficialios informacijos gavimo terminą, nurodytą Taisyklių 3 punkte, jį nepagrįstai siejo su 2017 m. sausio 13 d., kai Lietuvos darbo biržos Finansų, teisės ir pirkimų departamento l. e. p. direktorius A. M. LDB direktorei L. V. pateikė pranešimą Nr. Tp-15, o ne su 2017 m. sausio 4 d., t. y. terminu, kai Kauno teritorinė darbo birža raštu Nr. SD-35 pateikė oficialią informaciją apie eksploatuojamus automobilius, ar vėliausiai – 2017 m. sausio 5 d., kai pati LDB direktorė pasirašė raštą Nr. Nr. Sd-60, kuriame buvo pateikta informacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nurodant, jog vienas Kauno teritorinės darbo biržos automobilis yra nusidėvėjęs, neeksploatuojamas, vyksta pasiruošimo procedūros jį parduoti viešojo aukciono būdu.

28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-131 Kauno teritorinei darbo biržai buvo patvirtintas galimų turėti, o ne galimų (tinkamų) naudoti lengvųjų automobilių skaičius. Pareiškėjas nurodo, kad pagal 12-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-174 (toliau – ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas), 71 punktą viešojo sektoriaus subjekto veikloje nebenaudojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kurį priimtas sprendimas parduoti, perkeliamas į atsargas sprendimo priėmimo dieną. Teigė, kad šio teisės akto pagrindu Kauno teritorinės darbo biržos veikloje nenaudojamas automobilis Škoda Fabia buvo perkeltas į atsargų balansinę sąskaitą Nr. 2071001 „Ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, įsigijimo savikaina“. Pareiškėjas mano, kad šis automobilis negalėjo būti laikomas Kauno teritorinės darbo biržos naudojamu (eksploatuojamu) automobiliu, kadangi Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte aiškiai nurodyta, koks turto vienetas gali būti perkeliamas į atsargas, t. y. viešojo sektoriaus subjekto veikloje nenaudojamas turtas. Pareiškėjo įsitikinimu, Kauno teritorinė darbo birža, nepažeisdama LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Kauno teritorinės darbo biržos tarnybinių automobilių skaičiaus, savo įstaigos veikloje naudojo (eksploatavo) 7 automobilius, kadangi įsigyto naujo tarnybinio automobilio Opel Zafira perdavimo Kauno teritorinei darbo biržai metu (2016 m. gruodžio 20 d.), senasis automobilis Škoda Fabia jau buvo nurašytas į atsargą.

29. Pareiškėjas akcentuoja, kad pati LDB 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. Sd-60 pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie tarnybinių lengvųjų automobilių skaičių teritorinėse darbo biržose, nurodydama, jog Kauno teritorinė darbo birža turi 8 automobilius, pastabose pažymėdama, kad 2 automobiliai (vienas iš jų – Kauno teritorinės darbo biržos) yra nusidėvėję, neeksploatuojami, vyksta pasiruošimo procedūros pardavimui viešojo aukciono būdu. Atkreipia dėmesį, kad nei vienas byloje esantis dokumentas nepatvirtina, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija būtų teikusi nurodymus dėl tarnybinių automobilių naudojimo pažeidimo Kauno teritorinėje darbo biržoje.

30. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybes, patvirtinančias sudarytos komisijos šališkumą, kadangi buvo atsižvelgta išimtinai tik į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus bei atsakovo darbuotojo liudytojo A. M. ir atsakovo atstovės E. Ž. paaiškinimus.

31. Pareiškėjas teigia, kad nei Komisija, skirdama tarnybinę nuobaudą, nei pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą įsakymą teisėtu ir pagrįstu, neatsižvelgė į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į kurią, vertinant tarnybinį nusižengimą, turi būti atsižvelgta. Pareiškėjas mano, kad galimai padaryto tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumas ir tarnybinės veiklos vertinimas pareiškėjo visos tarnybos metu galėjo turėti įtakos, skiriant nuobaudą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas nelaikytinas mažareikšmiu ar formaliu, kadangi atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu negalėjo paaiškinti, kaip pareiškėjo veiksmai galėjo sąlygoti Lietuvos darbo biržos autoriteto diskreditavimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atžvilgiu.

32. Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinių pažeidimų. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, neprivalėjo nustatyti tam tikrų pažeidimų, nes ne kiekvienas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besąlyginis pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumui turi įtakos tik tokie pažeidimai, kurie yra esminiai.

34. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo pažeidimo negali būti pripažįstamas esminiu procedūriniu pažeidimu, ribojančiu pareiškėjo teisę į gynybą, ar turinčiu įtakos nuobaudos skyrimo objektyvumui. Mano, kad netgi pripažinus, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas nesilaikant Taisyklių nuostatų, šis pažeidimas laikytinas tik formaliu, neturinčiu lemiamos įtakos ginčijamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumui.

35. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl Komisijos narių šališkumo ir palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, išdėstytą atsakant į šį pareiškėjo argumentą. Atsakovo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Kauno teritorinė darbo birža negalėjo anksčiau įsigyti automobilio, nurodyto Bendrųjų reikalų skyriaus 2017 m. birželio 28 d. rašte Nr. SD-8344, taip pat neturėjo galimybės baigti seno automobilio nurašymo ir pardavimo viešajame aukcione procedūrų iki naujo automobilio įsigijimo. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog LDB 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. Sd-1312, adresuotame Kauno teritorinei darbo biržai, konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kad įsigyjant naują tarnybinį lengvąjį automobilį, pradėtos seno tarnybinio automobilio pripažinimo netinkamais (negalimais) naudoti ir pardavimo aukcione procedūros būtų užbaigtos, o patvirtintas tarnybinių lengvųjų automobilių skaičius ir išlaidų jiems išlaikyti dydis nebūtų viršijami.

36. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, t. y. klaidingai interpretuodamas Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-131 nuostatas, manydamas, jog minėtu įsakymu yra nustatytas galimų naudoti, o ne galimų turėti automobilių skaičius, pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas minėto įsakymo nuostatas.

37. Atsakovas pažymi, kad šioje byloje autoriteto diskreditavimas yra siejamas ne su valstybės tarnybos diskreditavimu, bet su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasitikėjimo Lietuvos darbo birža susilpnėjimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. K-51 teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Ginčijamu įsakymu pareiškėjui Lietuvos darbo biržos direktorė, atsižvelgdama į Komisijos dėl galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo 2017 m. vasario 15 d. išvadą Nr. P7-12 (toliau – ir Tyrimo išvada), tarnybinę nuobaudą pareiškėjui skyrė dėl to, kad jis neužtikrino Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-131 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių skaičiaus ir išlaidų jiems išlaikyti, nuomotis ar nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio Lietuvos darbo biržai ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms patvirtinimo“ tinkamo vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje (Įsakymo 1 punktas). Pareiškėjas, netinkamai aiškindamas minėtą įsakymą, viršijo jame patvirtintą 7 tarnybinių automobilių skaičių, netinkamai interpretavo įsakymo dėl lengvųjų automobilių skaičiaus reikalavimus, nes šiuo įsakymu patvirtintas galimų turėti, o ne galimų naudoti Kauno teritorinės darbo biržos veikloje tarnybinių lengvųjų automobilių skaičius (Komisijos dėl galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo 2017 m. vasario 15 d. išvada Nr. P7-12, 4–5 p.).

40. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog 2016 m. gruodžio 20 d. Kauno teritorinei darbo biržai įsigijus naują automobilį Opel Zafira ir neužbaigus pardavimo aukcione senojo netinkamo (negalimo) naudoti automobilio Škoda Fabia procedūros, patvirtintas tarnybinių automobilių skaičius viršijo nustatytąjį (Kauno teritorinė darbo birža vietoj 7 turėjo 8 automobilius). Teismas akcentavo, kad Darbo biržos 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. Sd-1312-(4.4), adresuotame Kauno teritorinei darbo biržai, nurodyta, jog įsigyjant naują tarnybinį lengvąjį automobilį pradėtos seno tarnybinio automobilio pripažinimo netinkamais (negalimais) naudoti ir pardavimo aukcione procedūros turi būti užbaigtos, o patvirtintas tarnybinių lengvųjų automobilių skaičius ir išlaidų jiems išlaikyti dydis privalo nebūti viršijami.

41. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-131 Kauno teritorinei darbo biržai buvo patvirtintas galimų turėti, o ne galimų (tinkamų) naudoti lengvųjų automobilių skaičius. Pareiškėjo įsitikinimu, Kauno teritorinė darbo birža, nepažeisdama LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Kauno teritorinės darbo biržos tarnybinių automobilių skaičiaus, savo įstaigos veikloje naudojo (eksploatavo) 7 automobilius, kadangi įsigyto naujo tarnybinio automobilio Opel Zafira perdavimo Kauno teritorinei darbo biržai metu (2016 m. gruodžio 20 d.), senasis automobilis Škoda Fabia jau buvo nurašytas į atsargą, t. y. nenaudojamas.

42. Taigi sprendžiant, ar pagrįstai pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, būtina išsiaiškinti, kokiam tikslui (tarnybiniam naudojimui) ar apskritai galimų turėti Kauno teritorinei darbo biržai lengvųjų automobilių skaičius buvo nustatytas LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakyme Nr. V-131.

43. Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-131 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių skaičiaus ir išlaidų jiems išlaikyti, nuomotis ar nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio Lietuvos darbo biržai ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms patvirtinimo“ 2.1.4. punktu nustatyta, kad teritorinių darbo biržų direktorius turi užtikrinti, kad išlaidų tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti, nuomotis ar nuomotis pagal veiklos sutartį dydis neviršytų šiuo įsakymu patvirtinto išlaidų dydžio. Iš šiuo įsakymu patvirtinto priedo matyti, kad Kauno teritorinei darbo biržai skiriami 7 automobiliai, taip pat nurodyta, kad išlaidų dydis yra 1,30 asignavimų darbo užmokesčiui procentų. Taigi pagal šį įsakymą negalima pažeisti nurodyto 1,30 procentų išlaidų dydžio išlaikant, nuomojant 7 automobilius.

44. Minėtas Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-131 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“. (LDB direktoriaus įsakyme Nr. V-131 nurodytas netikslus Vyriausybės nutarimo Nr. 1341 pavadinimas – „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“). Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 nauja redakcija priimta 2009 m. gegužės 27 d. Nagrinėjamu atveju bylai aktuali redakcija, kuri galiojo nuo 2016 m sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 16 d.

45. Iš Vyriausybės nutarimo preambulės matyti, kad šį nutarimą Vyriausybė priėmė „siekdama taupiai naudoti valstybės lėšas“. Šio nutarimo 1.1 punkte nustatyta, kad ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija gali turėti ne daugiau kaip 4 tarnybinius lengvuosius automobilius, skirtus naudoti tarnybos reikmėms, o 1.10 punkte įtvirtinta pareiga biudžetinių įstaigų vadovams užtikrinti racionalų lėšų tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti naudojimą ir tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą tik tarnybos reikmėms, išskyrus vieną išimtį, kuri netaikoma nagrinėjamu byloje atveju. Šio nutarimo 2 punktu patvirtinti asignavimų valdytojams išlaidų tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžiai (asignavimų darbo užmokesčiui procentais), į kurį įskaitomos transporto priemonių priežiūros, žymėjimo, remonto, nuomos, veiklos nuomos, transporto priemonių išlaikymo (degalai, tepalai, atsarginės dalys, padangos), transporto draudimo išlaidos.

46. Apibendrinant aptartame Vyriausybės nutarime nurodytas nuostatas bylai aktualiu aspektu, darytina išvada, kad šiuo nutarimu siekiant taupiai naudoti valstybės lėšas yra įtvirtinta pareiga biudžetinių įstaigų vadovams automobilius naudoti tarnybos reikmėms, neviršyti automobiliams išlaikyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį nustatyto dydžio (asignavimų darbo užmokesčiui procentais), ir į jį įskaityti tik nurodytas šias išlaidas: transporto priemonių priežiūros, žymėjimo, remonto, nuomos, veiklos nuomos, transporto priemonių išlaikymo (degalai, tepalai, atsarginės dalys, padangos), transporto draudimo išlaidas. Taigi šio nutarimo tikslas – neleisti biudžetinėms įstaigoms viršyti nustatyto tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti, nuomotis arba nuomotis išlaidų dydžio, įskaityti tik leidžiamas konkrečias išlaidų rūšis ir, atsižvelgiant į tai, nustatyti konkretų leistinų naudoti tarnybos reikmėms automobilių skaičių.

47. Minėto Vyriausybės nutarimo 4.1. punktu, inter alia ministrai, įstaigų prie ministerijų vadovai (suderinus su atitinkama ministerija) įpareigoti patvirtinti savo įstaigos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisykles. Minėta, kad Lietuvos darbo biržos direktorius 2011 m. kovo 9 d. priėmė įsakymą Nr. V-131 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių skaičiaus ir išlaidų jiems išlaikyti, nuomotis ar nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydžio Lietuvos darbo biržai ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms patvirtinimo“ , kurio 2.1.4. punkte nustatyta, kad teritorinių darbo biržų direktorius turi užtikrinti, kad išlaidų tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti, nuomotis ar nuomotis pagal veiklos sutartį dydis neviršytų patvirtinto šiuo įsakymu išlaidų dydžio.

48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad LDB direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-131 negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui – pirmiau aptartam Vyriausybės nutarimui Nr.1341 ir jame nurodytam išlaidų dydžiui ir galima į išlaidas įskaičiuoti tik Vyriausybės nutarime nurodytas – transporto priemonių priežiūros, žymėjimo, remonto, nuomos, veiklos nuomos, transporto priemonių išlaikymo (degalai, tepalai, atsarginės dalys, padangos), transporto draudimo išlaidas.

49. Iš LDB direktoriaus įsakymu Nr. V-131 patvirtinto priedo „Tarnybinių lengvųjų automobilių skaičius ir išlaidų jiems išlaikyti, nuomotis ar nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį dydis Lietuvos darbo biržai ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms“ matyti, kad tarnybinių lengvųjų automobilių skiriamų išlaidų dydis yra 1,30 asignavimų darbo užmokesčiui procentų ir Kauno teritorinei darbo biržos tarnybinių lengvųjų automobilių skaičius – 7 automobiliai.

50. Vadinasi, pagal įsakymą Nr. V-131 negalima pažeisti nurodyto 1,30 procentų išlaidų dydžio išlaikant, nuomojant 7 automobilius, be to, išlaikant, nuomojant šiuos automobilius gali būti skiriamos tik tokios lėšos, kurios numatytos Vyriausybės nutarime Nr. 1341 – transporto priemonių priežiūros, žymėjimo, remonto, nuomos, veiklos nuomos, transporto priemonių išlaikymo (degalai, tepalai, atsarginės dalys, padangos), transporto draudimo išlaidos.

51. Taigi šiame LDB direktoriaus įsakyme Nr. V-131, kaip ir anksčiau aptartose Vyriausybės nutarimo Nr. 1341 nuostatose, automobilių skaičius yra siejamas su išlaidomis, reikalingomis tarnybiniams automobiliams išlaikyti, nuomotis juos naudojant tarnybos reikalams, o ne apskritai leidžiamų įstaigai turėti automobilių skaičiumi, kurių išlaikymui, nuomai nereikalingos išlaidos. Priešingas šių nuostatų aiškinimas, kad neva joms yra draudžiama apskritai turėti daugiau nei konkrečiai nustatytą automobilių skaičių, t. y. draudžiama turėti automobilį (automobilius), kurie nenaudojami tarnybos reikalams dėl jų nusidėvėjimo, reikštų, kad jomis nepaisoma konstitucinio atsakingo valdymo principo. Tokiu atveju biudžetinės įstaigos vadovas negalėtų užtikrinti sklandaus įstaigos darbo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, pavyzdžiui, vien dėl to, kad nenaudojamo automobilio ilgą laiką niekas aukciono metu nenuperka. Minėtame įsakyme, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, nėra ir nuostatų, kurios nustatytų, kokia tvarka, kokiais terminais turi būti nurašomas, parduodamas aukcione nebenaudojamas tarnybinis automobilis prieš įsigyjant naują tarnybinį automobilį.

52. Byloje nėra duomenų, kad po 2016 m. gruodžio 20 d., kai Kauno TDB veikloje naudoti Ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktu Nr. 16 buvo perduotas naujas automobilis Opel Zafira, nebenaudojamo tarnybinio automobilio Škoda Fabia (kurio naudojimas nutrauktas pagal Komisijos tarnybinių nusižengimo tyrimo išvados 12 punktą Kauno TDB veikloje nuo 2016 m. gruodžio 20 d. Ilgalaikio turto veikloje nutraukimo aktu Nr. 8) išlaikymui buvo skiriamos lėšos. Pažymėtina, kad Komisijos tarnybinių nusižengimų tyrimo išvadoje (b. l. 5–6) konstatuota tik tai, kad Kauno teritorinės darbo biržos ataskaitos duomenimis nustatytas tarnybiniams lengviesiems automobiliams išlaikyti išlaidų dydis 2016 m. (1,3 procento asignavimų darbo užmokesčiui) nebuvo viršytas.

53. Atsižvelgiant į šios nutarties 45–52 punktuose išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepažeidė Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakyme Nr. V-131 įtvirtintų nuostatų, todėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. K-51 nepagrįstai jam skirta tarnybinė nuobauda už Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-131 pažeidimą yra naikinama.

54. Kartu pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Lietuvos darbo biržos 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. Sd-1312-(4.4), adresuotame Kauno teritorinei darbo biržai, nurodyta, jog įsigyjant naują tarnybinį lengvąjį automobilį, pradėtos seno tarnybinio automobilio pripažinimo netinkamais (negalimais) naudoti ir pardavimo aukcione procedūros būtų užbaigtos, o patvirtintas tarnybinių lengvųjų automobilių skaičius ir išlaidų jiems išlaikyti dydis nebūtų viršijamas. Nagrinėjamu atveju tai neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjui nuobauda LDB direktorės 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. K-51 skirta ne už tai, kad neužtikrino nurodyto LDB rašto vykdymo, o už Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-131 netinkamą vykdymą. Atsižvelgtina šiuo atveju ir į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aukštesnės institucijos, kuriai LDB yra pavaldi, 2016-02-25 kanclerės rašte Nr. (5.1.3-73) SD-1275 „Dėl leidimo įsigyti tarnybinius lengvuosius automobilius“ tuo pačiu klausimu yra numatytas visiškai priešingas reikalavimas, o būtent – naujų automobilių pirkimas galimas tik pradėjus senų tarnybinių lengvųjų automobilių pripažinimo netinkamais (negalimais) naudoti ir pardavimo aukcione procedūras. Kitaip tariant, naujų automobilių pirkimas siejamas su senų automobilių pripažinimo netinkamais naudoti ir pardavimo procedūrų pradžia, o ne jų pabaiga.

55. Kartu pažymėtina, kad Tyrimo išvadoje, kuri yra ginčijamo 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. K-51 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui sudėtinė dalis, Komisija nustatė, kad lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. 993 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo valstybės įmonėse ir viešosiose įstaigose“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio nutarimo nuostatos negali būti taikomos nagrinėjamu atveju, nes Kauno teritorinė darbo birža pagal teisės aktus ir Juridinių asmenų registro duomenis yra biudžetinė įstaiga (Žr. Juridinių asmenų duomenis apie Kauno teritorinę darbo biržą (kodas 291435060) – ji nėra nei valstybės įmonė, nei viešoji įstaiga.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą šioje byloje Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-51 teisėtu, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams, ir tai yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 147 straipsnis).

57. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir skundžiamas atsakovo įsakymas naikinamas.

58. Šioje nutartyje teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde išdėstytų kitų argumentų (Komisijos narių šališkumo, informacijos gavimo termino), nes tai neturėtų jokios įtakos šio sprendimo rezultatui.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti. Panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-51.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė