2018-03-13 Nr. AB-6797-3-61-3-00254-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-178-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00254-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. J. 2018 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 2017/10.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. J. skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 10 straipsnį Taryba yra Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Rūmai) organas, kuris, vadovaudamasis šiuo įstatymu, Rūmų statutu, architektų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų. Pagal Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos architektų rūmų tarybos 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T17/08-3 (toliau – ir Nuostatai), 49 punktą Taryba, baigusi pateikto skundo, pranešimo ar prašymo nagrinėjimą, priima sprendimą pripažinti arba nepripažinti Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) pažeidimą. Nuostatų 50 punkte nustatyta, kad pripažinusi Kodekso pažeidimą, Taryba perduoda klausimo dėl Kodeksą pažeidusio Rūmų nario kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo jam skyrimo nagrinėjimą Rūmų architektų profesinio atestavimo komisijai (toliau – ir Komisija). Komisijai priėmus sprendimą atestato galiojimą panaikinti, klausimo dėl Kodeksą pažeidusio Rūmų nario pašalinimo iš Rūmų nagrinėjimas perduodamas Rūmų tarybai. Rūmų tarybai ar Komisijai teikiant priimtus sprendimus, Taryba gali teikti rekomendacijas dėl pašalinimo iš Rūmų narių bei kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo skyrimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos architektų rūmų statuto (toliau – ir Statutas) 88.3 punktą, Taryba, be kita ko, teikia rekomendacijas dėl Kodekso taikymo, kai tuo tarpu Statuto 100 punktas nustato, kad būtent Komisija yra Rūmų organas, priimantis sprendimus, susijusius su architektų atestavimu, kvalifikacijos ir teisės pripažinimu, kvalifikacijos tobulinimo įvertinimu. Komisija, vadovaujantis Statuto 103.3 punktu, priima sprendimus dėl architektų kvalifikacijos ir teisės pripažinimo dokumentų galiojimo sustabdymo.

Teismas pažymėjo, kad Taryba nepriima sprendimų dėl asmenų pašalinimo iš Rūmų narių ar jų kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo skyrimo. Taryba, pripažinusi Kodekso pažeidimą, tik perduoda klausimo dėl Kodeksą pažeidusio Rūmų nario kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo jam skyrimo nagrinėjimą Komisijai. Taryba, be kita ko, Rūmų tarybai ar Komisijai gali teikti rekomendacijas dėl pašalinimo iš Rūmų narių bei kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo skyrimo, tačiau, kaip minėta, galutinio sprendimo nepriima.

Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir ginčijamo akto turinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 2017/10 yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Ginčijamu sprendimu teisinės pasekmės pareiškėjui nėra sukuriamos, kadangi Taryba 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tik perdavė klausimą dėl Kodeksą pažeidusio pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo nagrinėti Komisijai, kuri, kaip minėta, priima galutinį sprendimą dėl architektų kvalifikacijos ir teisės pripažinimo dokumentų galiojimo sustabdymo. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo S. J. skundą.

III. Pareiškėjas S. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą padarė neteisingą išvadą, kad skundžiamas Tarybos sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių ir niekaip neįtakoja jo teisių ar pareigų. Pareiškėjo nuomone, Tarybos sprendimas turės reikšmės civilinėje byloje, kurios baigtis gali nulemti, kad jam teks atlyginti žalą dėl galbūt netinkamai suprojektuotų dvibučių gyvenamųjų namų.

Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nesutikimo argumentus dėl Tarybos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo pareiškėjas galės reikšti teisės aktų nustatyta tvarka, ginčydamas galutinį sprendimą, kuris bus priimtas dėl Tarybos sprendime užfiksuotų pažeidimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamas Tarybos sprendimas buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 22 d., tačiau surašytas tik 2017 m. gruodžio 18 d. Atskirojo skundo padavimo dieną nėra jokių duomenų apie tai, kad Taryba būtų perdavusi Komisijai savo sprendimą, kad Komisija būtų paskyrusi posėdį, kuriame bus nagrinėjamas S. J. architekto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo klausimas; atitinkamai, nėra aišku kada Komisija šį klausimą nagrinės ar iš viso nagrinės, nes pareiškėjo žiniomis, šis procesas Architektų rūmų veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose netgi nėra aiškiai sureguliuotas, išskyrus tokio proceso galimybę ir jo pagrindus. Tuo tarpu, jeigu šis klausimas ateityje ir bus nagrinėjamas, Komisija neprivalo sustabdyti S. J. architekto kvalifikacijos atestato galiojimo. Tokiu atveju, nors S. J. architekto kvalifikacijos atestatas nėra sustabdomas, Tarybos sprendimas lieka galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pavyzdžiui, tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamame Sprendime pareiškėjui nėra nustatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl ginčijamas sprendimas vertintinas kaip tarpinis dokumentas. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nes toks sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė