2020-03-25 Nr. AB-6000-3-62-3-00838-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-90-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00838-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.6; 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. J. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1744 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.; 2) panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.; 3) panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1744 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. nutraukė jam kompensacijų už būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų skaičiavimą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį (bendrai gyvenantis asmuo nutraukė registraciją darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje). Mano, kad šis sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, nes pagal Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. pažymą jis buvo registruotas darbo biržoje. Paaiškino, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, prašymo-paraiškos priede „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ kaip šeimos narį nurodė G. G., tačiau tai padarė tik verčiamas Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojų. Nors šiuo metu G. G. yra jo žmona, tačiau prašymo – paraiškos padavimo metu nebuvo jo gyvenimo draugė, kartu su ja negyveno, bendro ūkio nevedė, todėl tai, kad G. G. 2014 m. spalio 27 d. nutraukė registraciją darbo biržoje, negalėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui.

3. Paaiškino, kad 2015 m. balandžio 27 d. Savivaldybės Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 12 dalimi, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją sumažino 50 procentų nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Teigė, kad kompensacija sumažinta ir šių teisės aktų nuostatos taikytos nepagrįstai. Pabrėžė, kad pirmajame Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), vykusio 2014 m. gruodžio 8 d., nedalyvavo dėl to, jog apie susirinkimą jis nieko nežinojo, nes jam nebuvo tinkamai pranešta, be to, ir dėl blogos sveikatos būklės. Nurodė, kad dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte jis neatsisakė, taip pat ne dėl jo nedalyvavimo (jo kaltės) šiame susirinkime projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Paaiškino, kad dėl tų pačių priežasčių Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo buvo nuspręsta būsto šildymo kompensacijos neteikti, taip pat neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam nebuvo pranešta, dėl kokių priežasčių nebus teikiama socialinė parama, nei vieno iš jo skundžiamų sprendimų jis negavo, be to, skundžiami sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis, taigi neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų, todėl naikintini.

5. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 23 d. kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos kartu su dabartine žmona G. G., pats nurodydamas ją kaip šeimos narę prašymo-paraiškos priede „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“. Kadangi G. G. kaip bendrai gyvenantis asmuo 2014 m. spalio 27 d. nutraukė darbo paiešką, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi, Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1744 kompensacija už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas nebuvo paskirta.

7. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 27 d. kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 3737 buvo skirta piniginė socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 8 d. turėjo vykti susirinkimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, tačiau neįvyko, nesant susirinkimo kvorumo. Pareiškėjui buvo tinkamai (pasirašytinai) pranešta apie vyksiantį susirinkimą, pagal medicininius išrašus iš dokumentų jo sveikatos būklė leido dalyvauti susirinkime, tačiau jis neatvyko. Todėl vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 12 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo, Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. būsto šildymo išlaidų kompensaciją sumažino 50 procentų.

8. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 10556 jam buvo skirta piniginė socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. Vadovaujantis jau minėta Įstatymo 21 straipsnio 12 dalies nuostata (nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama), skundžiamu 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ buvo nuspręsta būsto šildymo išlaidų kompensacijos pareiškėjui neteikti. Teigė, kad vien dėl buto savininko nedalyvavimo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo, jam gali būti mažinama ar neskiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija.

9. Pabrėžė, kad pareiškėjas, pildydamas prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, nenurodė, kokiu būdu jam turi būti pateikiama informacija dėl paramos (ne)skyrimo, todėl, vadovaujantis Aprašo 34 punktu, informacija jam buvo teikiama žodžiu.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo P. J. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. vasario mėnesio. Socialinės paramos skyrius 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 3582 pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., kuris ir yra ginčijamas šioje byloje. Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).

12. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis bei Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T3-32 patvirtinta Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodika (toliau – ir Aprašas).

13. Teismas dėl Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1744 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 23 d. kreipėsi į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl piniginės socialinės paramos kartu su dabartine žmona G. G. (J.), nurodydamas ją kaip šeimos narę prašymo – paraiškos priede, SP-1 formoje „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1744 kompensacija už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas nebuvo paskirta Lietuvos darbo biržos duomenis nustačius, kad G. G., kaip bendrai gyvenantis asmuo, 2014 m. spalio 27 d. nutraukė darbo paiešką.

14. Teismas nurodė, kad svarbią reikšmę Įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostatų taikymui turi aplinkybių, ar pareiškėjas, teikdamas prašymą - paraišką, bendrai gyveno su G. G., ar prašymo - paraiškos priede „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ jis laisva valia nurodė kaip šeimos narį šį asmenį, ar toks prašymas buvo įtakotas jam Socialinės paramos skyriaus darbuotojų daromo psichologinio poveikio, nustatymas.

15. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimo taisykles, nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo - paraiškos priede (SP – 1 formoje) nurodytų faktų tikrumo bei pareiškėjo tikrosios valios turinio, jos išraiškos, nustatinėjo reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ir G. G. bendro gyvenimo laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama bei tariamos psichologinės prievartos taikymo faktais. Akcentavo, kad aplinkybė, jog G. G. turi sugyventinį, jau buvo konstatuota teismui pateiktame Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus piniginės socialinės paramos teikimo komisijos posėdžio, vykusio 2014 m. kovo 25 d., protokole Nr. 3. Byloje yra atsakovo pateiktas 2014 m. balandžio 11 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad Socialinės paramos skyriui tikslinant G. G. pateiktus duomenis apie šeiminę padėtį, jos tėvas paaiškino, jog jo dukra gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu P. J.. Liudytoja S. M. taip pat šias aplinkybes patvirtino. Vertinant Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1744 teisėtumą pabrėžtinos reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjas G. G., kaip šeimos narį, įrašė bei jos faktinę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) nurodė ir kituose jo teiktuose prašymuose - paraiškose socialinei paramai gauti, kad šiuo metu pareiškėjas yra susituokęs su G. G.. Priešingų aplinkybių nustatytosioms pareiškėjas neįrodė. Nors liudytoja G. G. (J.) patvirtino, kad prašymo - paraiškos padavimo momentu ji kartu su P. J. negyveno, tačiau ji yra pareiškėjo žmona, taigi akivaizdu, jog suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas jų nevertino kaip objektyvių ir patikimų.

16. Teismas pažymėjo, kad psichologinė prievarta apibrėžiama kaip priemonės, nukreiptos į asmens emocijas, jausmus, protą, valią ir realizuojama žodiniais grasinimais ar kitokiais veiksmais, demonstruojančiais galimybę panaudoti fizinį smurtą ar sukelti kitokias įtakojamo asmens nepageidaujamas pasekmes. Tokiu būdu siekiama sukelti įtakojamo asmens baimę ar kitokias jo valią pakertančias mintis ir emocijas, tokiomis priemonėmis siekiant neutralizuoti asmens galimą pasipriešinimą bei nukreipti tam tikra linkme jo elgesį.

17. Teismas vertino, kad byloje nepateikta objektyvių bei patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas SP-1 formoje „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ G. G. įrašė dėl neteisėtų prievartinio pobūdžio atsakovo veiksmų, psichologine prasme suvaržiusių tikrąją jo valią. Pareiškėjo teiginius dėl to, kad G. G., kaip bendrai gyvenantį asmenį, jis įrašė ne savo valia, teismas vertino kaip neįrodytus, o bylos duomenys neleidžia spręsti, jog pareiškėjui buvo daromas pakankamai efektyvus spaudimas elgtis kitaip, negu jis norėjo, todėl pripažinti, kad dėl tokio spaudimo pareiškėjo veiksmų pasirinkimo laisvė galėjo būti suvaržyta ir jis buvo priverstas elgtis kitaip, nei tuo metu siekė, nėra pagrindo. Pareiškėjo teiginiai dėl tariamos psichologinės prievartos pagrįsti ne teisiniais argumentais, bet emocijomis ir sietini su jo pasirinkta gynybine taktika.

18. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui 2014 m. spalio 23 d. pildant prašymą - paraišką socialinei paramai gauti, jis gyveno kartu su G. G. (dabar – J.) ir ją, kaip šeimos narį (bendrai gyvenantį asmenį), nurodė ne dėl neteisėtų prievartinio pobūdžio atsakovo pareigūnų veiksmų, psichologine prasme suvaržiusių tikrosios pareiškėjo valios išraišką, bet savo valia.

19. Teismas rėmėsi Įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio. Teismas nurodė, kad nustačius, jog G. G., kaip kartu su pareiškėju bendrai gyvenantis asmuo, laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, 2014 m. spalio 27 d. nutraukė registraciją Lietuvos darbo biržoje (be kita ko, šios aplinkybės pareiškėjas neginčija), atsakovas skundžiamu 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1744 pagrįstai ir teisėtai po šių aplinkybių atsiradimo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. nutraukė P. J. kompensacijų už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas skaičiavimą.

20. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ teisėtumą nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 27 d. pateikė Socialinės paramos skyriui prašymą - paraišką dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 3737 P. J. buvo skirta piniginė socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 12 dalimi, būsto šildymo išlaidų kompensaciją sumažino 50 procentų nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.

21. Teismas pažymėjo, kad Įstatymų leidėjas, siekdamas, jog valstybės paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai nestabdytų neefektyviai šilumos energiją vartojančių daugiabučių namų atnaujinimo proceso ir tokiu būdu mažėtų išlaidos būsto šildymo išlaidų kompensacijoms teikti, nustatė atitinkamą teisinį reguliavimą. Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. Ši įstatymo nuostata yra atkartota ir Aprašo 26 punkte.

22. Taigi Įstatymas, taip pat ir Aprašas daugiabučio namo butų savininkams, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, numato ne tik pareigą dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, bet tuo pačiu, siekiant paskatinti daugiabučio namo butų savininkus dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo programoje, ir teisines pasekmes, kurios kyla, jeigu toks asmuo nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Teismas atkreipė dėmesį, kad siekiant apsaugoti ir užtikrinti paramą tiems nepasiturintiems gyventojams, kurie negali išgyventi be valstybės teikiamos paramos, Įstatymas numato ir išlygą, suteikdamas savivaldybėms teisę skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją išimties tvarka, t. y. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas ir neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų (Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 8 punktas).

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjo tvirtinimu, Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 būsto šildymo išlaidų kompensacija sumažinta ir Įstatymo 21 straipsnio 12 dalies nuostatos taikytos nepagrįstai, kadangi jis neatsisakė dalyvauti įgyvendinant buto modernizavimo projektą ir vien dėl jo, kaip buto savininko, nedalyvavimo susirinkime, svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo, jam negali būti mažinama ar neskiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija, be to, apie 2014 m. gruodžio 8 d. vyksiantį susirinkimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo jis nežinojo, taip pat jo sveikatos būklė buvo bloga, todėl susirinkime nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Tokius pareiškėjo teiginius teismas vertino kaip nepagrįstus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiai patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 21 d. P. J. asmeniškai (pasirašytinai) buvo įteiktas daugiabučio namo administratoriaus Uždarosios akcinės bendrovės „Prienų butų ūkis“ pranešimas su vardiniu balsavimo biuleteniu apie 2014 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje organizuojamą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, tačiau į susirinkimą jis nevyko. Pranešime pareiškėjui taip pat buvo paaiškintos teisinės pasekmės, kilsiančios jam, kaip daugiabučio namo buto savininkui, neatvykus į organizuojamą susirinkimą. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, jog 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime jis negalėjo dalyvauti dėl sveikatos būklės. Be kita ko, teismo posėdžio metu šia aplinkybe pareiškėjas nesirėmė, teigdamas, jog į susirinkimą nenuvyko tik dėl to, kad nebuvo apie tai tinkamai informuotas.

24. Nenustačius aplinkybių, objektyviai pateisinančių jo nedalyvavimą susirinkime, darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip daugiabučio namo buto savininkas, turintis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir ją gaunantis, susirinkime, svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, nedalyvavo be svarbios priežasties, taip atsisakydamas dalyvauti projektą įgyvendinant, todėl Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, gavęs bendrojo naudojimo objekto valdytojo - Uždarosios akcinės bendrovės „Prienų butų ūkis“ informaciją, patvirtinančią P. J. nedalyvavimą susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, 2015 m. vasario 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 “Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ pagrįstai ir teisėtai kompensuojamą būsto šildymo išlaidų dalį sumažino 50 procentų.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. pateikė Socialinės paramos skyriui prašymą - paraišką dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 10556 jam buvo skirta piniginė socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. Vadovaujantis aukščiau minėta Įstatymo 21 straipsnio 12 dalies nuostata (nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama), skundžiamu 2015 m. gruodžio 23 d. Savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ buvo teisėtai ir pagrįstai nuspręsta būsto šildymo išlaidų kompensacijos neteikti.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, be kita ko, teigia negavęs atsakovo priimtų sprendimų dėl kompensacijų (ne)skyrimo. Įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad prašymą - paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme - paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Tokia nuostata įtvirtinta ir Aprašo 35 punkte. Pareiškėjas, pildydamas prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, nenurodė, kokiu būdu jam turi būti pateikiama informacija dėl paramos (ne)skyrimo, todėl atsakovas nurodo, kad informacija jam buvo teikiama žodžiu. Pabrėžtina tai, kad pareiškėjas, nors ir negavęs administracinių aktų, realizavo teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, šios aplinkybės buvo įvertintos, sprendžiant pareiškėjo termino skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimus. Teismas vertino, kad aplinkybės, susijusios tik su sprendimų neįteikimu, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

III. 27. Pareiškėjas P. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir skundą tenkinti.

28. Pareikšėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo-paraiškos priede nurodytų faktų tikrumo bei tikrosios valios turinio susijusias su pareiškėjo ir G. G. gyvenimo laikotarpiu, už kurį skiriama ar mokama piniginė socialinė parama, vadovavosi 2014 m. balandžio 11 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu. Teismas kritiškai vertino liudytojos G. G. parodymus, kad prašymo-paraiškos padavimo metu ji su pareiškėju negyveno, motyvuodamas tuo, kad ji yra pareiškėjo žmona, todėl suinteresuota bylos baigtimi. Teismas rėmėsi Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis, kurias nurodė G. G. tėvas ir S. M., kuri laikinai ėjo Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjos pareigas, parodymais. Pareiškėjas teigia, kad ir Savivaldybės darbuotoja yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau jos parodymais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą. Pažymi, kad teismas neapklausė liudytoju G. G. tėvo.

29. Pareiškėjas teigia, kad pildydamas prašymus-paraiškas socialinei paramai gauti, G. G., kaip šeimos narį, įrašė bei jos faktinę gyvenamąją vietą nurodė reikalaujant Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojoms, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, pildydamas 2014 m. spalio 23 d. prašymą, gyveno su G. G. (J.) ir ją kaip šeimos narį (bendai gyvenantį asmenį), nurodė ne dėl neteisėtų prievartinio pobūdžio atsakovo pareigūnų veiksmų, psichologine prasme suvaržiusių tikrosios valios išraišką, bet savo valia, nepagrįsti.

30. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Savivaldybės 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 987 ir 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 3789, t. y., kad pareiškėjas, kaip daugiabučio namo buto savininkas, turintis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir ją gaunantis, susirinkime, svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, nedalyvavo be svarbios priežasties, taip pat atsisakydamas dalyvauti projektą įgyvendinant, todėl Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrius gavęs bendro naudojimo objekto valdytojo – UAB „Prienų butų ūkis“ informaciją, patvirtinančią P. J. nedalyvavimą susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ pagrįstai ir teisėtai kompensuojamą būsto šildymo išlaidų dalį sumažino 50 proc.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtinančią programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ar priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Šio įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo (buto) savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, skiriama kompensacija būsto šildymo dalis mažinama 50%, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Aprašo 26 punkte nurodyta, kad jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo (buto) savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija jo bendrai gyvenantiems ar vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 proc., nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

Tokiu būdu Aprašo 26 punkte numatytos kelios sąlygos, kai daugiabučio namo, buto savininkui, kuris turi teisę į būsto šildymo kompensaciją arba ją gauna nedalyvavo susirinkime ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 proc.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad pareiškėjas svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, nedalyvavo be svarbios priežasties, taip atsisakydamas dalyvauti projektą įgyvendinant, tačiau nieko nepasisako ar dėl jo veiksmų (neveikimo) (nedalyvavimo viename susirinkime) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

31. Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

32. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

33. Administracija atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Teismas teisingai kritiškai vertino liudytojos G. J. (G.) parodymus ir tinkamai rėmėsi liudytojos S. M. parodymai, kadangi pastaroji jokio asmeninio ar kitokio suinteresuotumo nagrinėjamu atveju neturi ir negalėtų turėti. S. M. yra valstybės tarnautoja, parodymus teisme davė kaip viešojo administravimo institucijos specialistė, vykdanti tam tikrus teisės aktais jai suteiktus įgaliojimus bei funkcijas. Ji paaiškino ir nurodė jai žinomas aplinkybes apie pareiškėjo šeiminę padėtį ginčo sprendimo priėmimo metu, kurios jai tapo žinomos vykdant savo tarnybines pareigas. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, apklausė liudytojus ir, įvertinęs visų įrodymų visumą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas P. J. nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių liudytojos S. M. parodymus, Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, kad G. J. (G.) tėvas patvirtino, jog ji gyvena su P. J..

34. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad G. J. (G.) tėvas turėjo būti apklaustas kaip liudytojas, kadangi jo parodymai yra užfiksuoti dokumentuose šioje byloje ir pareiškėjais jokiais argumentais bylos nagrinėjimo procese jų nepaneigė.

35. Administracija nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nėra jokių objektyvių bei patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog pareiškėjas P. J. pildydamas SP-1 formoje „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“, G. G. kaip sugyventinę įrašė dėl neteisėtų prievartinio pobūdžio atsakovo veiksmų, psichologine prasme suvaržiusių jo tikrąją valią. Todėl nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad G. G. kaip šeimos narį jis įrašė tik reikalaujant Administracijos darbuotojams. Tokie argumentai yra niekuo nepagrįsti, vertintini kaip absoliučiai subjektyvūs, neturintys jokios reikšmės, nes nėra įrodyti.

36. Administracija taip pat nurodo, kad nesutinka ir su pareiškėjo P. J. padarytomis subjektyviomis išvadomis, jog butų savininkams, kurie turi teisę į būsto šildymo kompensaciją arba ją gauna, neigiamos pasekmės atsiranda tik tada, jeigu nustatyta, kad būtent dėl buto savininko nedalyvavimo susirinkime svarstant ir priimant sprendimus dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, dėl atsisakymo dalyvauti įgyvendinant projektą, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek tą patį pakartodamas apeliaciniame skunde, visiškai iškreipia šios įstatyminės normos prasmę ir ją savaip interpretuoja.

37. Pažymi, kad byloje yra surinkti ir tinkamai įvertinti visi įrodymai, kurių pagrindu, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo P. J. skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas neįrodė, kad šioje administracinėje byloje nėra surinkta pakankama įrodymų visuma, sudaranti pagrindą atmesti jo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu 2014 m. spalio 23 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. Prašymo-paraiškos priede „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ pareiškėjas nurodė G. G., kaip šeimos narę (II t., b. l. 14–21). G. G. 2014 m. spalio 27 d. darbo paiešką Lietuvos darbo biržoje nutraukė asmens pageidavimu (II t., b. l. 26). Skundžiamu Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1744 kompensacija už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas nebuvo paskirta remiantis Paramos įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi, t. y. kadangi G. G., kaip bendrai gyvenantis asmuo, 2014 m. spalio 27 d. nutraukė darbo paiešką (II t., b. l. 13, 26).

41. Iš byloje pateikto Buities ir gyvenimo sąlygų 2014 m. balandžio 11 d. patikrinimo akto matyti, kad Socialinės paramos skyriui tikslinant G. G. pateiktus duomenis apie šeiminę padėtį, jos tėvas paaiškino, jog jo dukra gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu P. J. (II t., b. l. 79-80). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dar 2014 m. balandžio 23 d. ir 2014 m. liepos 25 d. pildydamas paraiškas–prašymus piniginei socialinei paramai gauti, formos priede „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ kaip sugyventinę nurodė G. G. (II t. b. l. 98–104, 107–113).

42. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 27 d. su prašymu kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 3737 pareiškėjui buvo skirta piniginė socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Skundžiamu Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. būsto šildymo išlaidų kompensacija sumažinta 50 procentų remiantis Paramos įstatymo 21 straipsnio 12 punktu, t. y. dėl to, kad jis nedalyvavo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo (susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas). Pareiškėjui apie susirinkimą buvo pranešta pasirašytinai, tačiau į susirinkimą jis neatvyko.

43. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. su prašymu kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 10556 jam buvo skirta piniginė socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. Skundžiamu Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ nuspręsta būsto šildymo išlaidų kompensacijos pareiškėjui neteikti remiantis Paramos įstatymo 21 straipsnio 12 punktu, t. y., <...nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama...>.

44. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyvenatojams įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), kurio paskirtis - nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas, 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos). Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai asmenims, turintiems teisę į socialinę pašalpą. Teisės į kompensacijas reikalavimai nustatyti Paramos įstatymo 7 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Paramos įstatymo 8 straipsnyje nustatytos Sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

45. Paramos įstatymo 20 straipsnio, nustatančio kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos, sąlygas, 2 dalyje nustatyta, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: save ir bendrai gyvenančius asmenis; veiklos pobūdį; turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; gaunamas pajamas; kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.

46. Paramos įstatymo 21 straipsnio, nustatančio piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. <...>.

47. Pagal Paramos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 12 dalį, jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

48. Paramos įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

49. Paramos įstatymo 23 straipsnio, nustatančio savivaldybės administracijos pareigas ir teises teikiant piniginę socialinę paramą, 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Paramos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju.

50. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. T3-14 patvirtinti Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodika. Taip pat Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T3-32 patvirtintos Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodika, kurio 26 punkte, be kita ko, nurodyta, kad jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 proc., nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

51. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1744, pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad G. G. 2014 m. spalio 27 d. nutraukė darbo paiešką, tačiau pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad 2014 m. spalio 23 d. pildydamas prašymą-paraišką (SP-1 formoje) G. G., kaip šeimos narę, nurodė ne savo valia, bet Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojoms reikalaujant. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė G. G. tėvo ir kritiškai vertino G. G. (J.) parodymus, nepagrįstai rėmėsi S. M. parodymais, kadangi ji taip pat yra suinteresuota bylos baigtimi.

53. Vertindama nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Buities ir gyvenimo sąlygų 2014 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte, Socialinės paramos skyriui tikslinant G. G. pateiktus duomenis apie šeiminę padėtį, jos tėvas paaiškino, jog jo dukra gyvena su sugyventiniu P. J., adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjas 2014 m. balandžio 23 d. ir 2014 m. liepos 25 d. pildydamas paraiškas–prašymus piniginei socialinei paramai gauti, formos priede „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ kaip sugyventinę nurodė G. G.. Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. M., surašiusi 2014 m. balandžio 11 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, patvirtino akte užfiksuotas aplinkybes.

54. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių bei patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog pareiškėjas pildydamas 2014 m. spalio 23 d. prašymą SP-1 formoje „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“ G. G. įrašė reikalaujant ar naudojant psichologinę prievartą atsakovo darbuotojoms. Pirmosios instancijos teismas G. G. (J.) parodymų, duotų teismo posėdžio metu, pagrįstai nevertino kaip objektyvių ir patikimų, kadangi, kaip posėdžio metu patvirtino pareiškėjas, ji yra pareiškėjo sutuoktinė, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat pagrįstai neapklausė G. G. (J.) tėvo, kadangi jo teiginiai apie G. G. (J.) gyvenamąją vietą yra užfiksuoti 2014 m. balandžio 11 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte. Pažymėtina, kad S. M. yra Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotoja, kuri vykdydama tarnybines pareigas surašė 2014 m. balandžio 11 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

55. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, todėl pagrįstai sprendė, kad skundžiamas atsakovo 2014 m. spalio 29 d. sprendimas yra teisėtas ir jį naikinti nėra pagrindo.

56. Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su skundžiamais 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimais Nr. 987 ir Nr. 3789, nurodo, kad Paramos įstatymas, taip pat ir 2015 m. Aprašas daugiabučio namo butų savininkams, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, numato ne tik pareigą dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, bet tuo pačiu, siekiant paskatinti daugiabučio namo butų savininkus dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo programoje, ir teisines pasekmes, kurios kyla, jeigu toks asmuo nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

57. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimu buvo informuotas apie tai, kad 2014 m. gruodžio 8 d. 19 val. Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, adresu: Laisvės a. 12, Prienai, vyks daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), susirinkimas, kurio darbotvarkė: namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų (I tomas, b. l. 8–10).

58. Prienų rajono savivaldybės socialinio skyriaus 2015 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 10 patvirtina, šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjas, kad jis 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), nedalyvavo. Taip pat šioje pažymoje nurodyta, kad susirinkimas neįvyko, nes nebuvo susirinkimo kvorumo. Namų ir kitų patalpų skaičius – 40 (II t., b. l. 58–59).

59. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad dalyvauti 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime negalėjo dėl blogos sveikatos būklės, jis neatsisakė dalyvauti įgyvendinant namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir ne dėl jo nedalyvavimo viename iš susirinkimų, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Pažymėjo, kad 2016 m. vasario 9 d. buvo organizuojamas antras susirinkimas, kuriame pareiškėjas balsavo už daugiabučio namo modernizavimo projektą, tačiau nesurinkus daugumos balsų, sprendimas taip pat nebuvo priimtas.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Paramos įstatymo 7 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 12 dalies ir Aprašo nuostatas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų aplinkybių, todėl negalima pripažinti, kad šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

61. Minėta, kad Paramos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Šio įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. Ši Paramos įstatymo nuostata nurodyta ir Aprašo 26 punkte.

62. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentu, kad Paramos įstatymas, taip pat ir Aprašas daugiabučio namo butų savininkams, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, numato ne tik pareigą dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, bet tuo pačiu, siekiant paskatinti daugiabučio namo butų savininkus dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo programoje, ir teisines pasekmes, kurios kyla, jeigu toks asmuo nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

63. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad susirinkimas (2014 m. gruodžio 8 d.), kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), neįvyko, nes nebuvo susirinkimo kvorumo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. vasario 9 d. buvo organizuojamas antras susirinkimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), kuriame pareiškėjas balsavo už daugiabučio namo modernizavimo projektą, tačiau nesurinkus daugumos balsų, sprendimas nebuvo priimtas.

64. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, objektyviai nepateisina jo nedalyvavimo susirinkime, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkimas neįvyko ir jame joks sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, nesant kvorumo, nebuvo priimtas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, priešingai, nors byloje šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra, tačiau pareiškėjas teigė, kad jis dalyvavo 2016 m. vasario 9 d. organizuojamame susirinkime dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), kuriame jis balsavo už daugiabučio namo modernizavimo projektą, tačiau nesurinkus daugumos balsų, sprendimas nebuvo priimtas.

65. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados nurodytu klausimu nėra pagrįstos konkrečiais argumentais, nes nėra išnagrinėtos ir įvertinos aukščiau nurodytos aplinkybės, kurios yra svarbios sprendžiant klausimą dėl kompensuojamos būsto šildymo išlaidų dalies sumažinimo bei būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 80 str., 147 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti ir neįvertinti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme.

66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta dėl atsakovo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 987 ir 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 3789, naikintina, byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas atmestas dėl reikalavimo panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. bei panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan