2019-09-25 Nr. AB-18361-3-62-3-00116-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2070-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00116-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovas), 500 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo etapuotas į LAVL. Atvykus į LAVL, iš jo buvo atimtas lagaminas, nurodyta iš lagamino iškrauti visus jam priklausančius daiktus, susidėti į celofaninius maišelius ir su jais eiti į palatą. Tokie pareigūnų veiksmai pažemino pareiškėją, nes turėti lagaminą LAVL yra leidžiama. Be to, 2017 m. spalio 6 d., užbaigus gydymą LAVL, pareiškėjas turėjo būti etapuotas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), tačiau jį dėl nesuprantamų priežasčių etapavo į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir jame laikė 4 paras, kol buvo etapuotas į Alytaus PN.

3. Nurodė, kad bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Akivaizdu, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių - lengvesnį rėžimą nei kalėjime. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47VC-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu iš LAVL į Alytaus PN turėjo vykti tiesiogiai. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 47SD-786 informavo LAVL administraciją, kad nuo 2017 m. gegužės 24 d. trečiadieniais bus vykdomas nuteistųjų ir suimtųjų asmenų konvojavimas planinio konvojaus maršrutu „Pravieniškių LAVL (pagal paraišką) – Alytaus PN“. Taigi atsakovui teko pareiga pareiškėją tiesiogiai iš LAVL konvojuoti į Alytaus PN, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis buvo etapuojamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K.

4. Pažymėjo, kad atsakovas turi pareigą užtikrinti, jog nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Dėl neteisėtų LAVL administracijos veiksmų 2017 m. spalio 6-10 dienomis (4 paras) pareiškėjas patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei iš LAVL būtų konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN. Patirtą neturtinę žalą kildina iš LAVL veiksmų, nes ši institucija planuodama maršrutą, iš anksto numatė pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Tokiais veiksmais LAVL pareigūnai sudarė prielaidas pakeisti pareiškėjo teisinę padėtį, atsirado papildomos kratos, pažeminimas, negalėjimas žiūrėti televizoriaus bei didesni laisvės atėmimo bausmės apribojimai. Be to, buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į orumą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 6 d. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo tvarką nustato Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau - ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisyklėse nustatytą bendrą tvarką, į LAVL atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba).

Asmens konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį taip pat sudaro ir konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis. Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams. LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 34 punktas numato, kad išrašydamas pacientą iš LAVL gydomojo skyriaus, gydytojas (sveikatos priežiūros specialistas) surašo Paciento išrašymo pažymą (3 priedas), kuri užregistruojama Pacientų išrašymo pažymų registre (4 priedas) ir perduodama Įskaitos skyriui.

Gavęs šią pažymą, Įskaitos skyrius rengia dokumentus paciento konvojavimui. Šių Konvojavimo taisyklių 33.2 papunktis numato, kad pacientas išrašomas iš LAVL, kai paciento tolesnis buvimas LAVL nėra mediciniškai pagrįstas, kai toliau nėra teisinio pagrindo laikyti LAVL nuteistųjų (suimtųjų), nes šie asmenys nėra pacientai ir organizuojamas jų grąžinimas į laisvės atėmimo vietas artimiausiu maršrutu, pagal Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus. Vadovaujantis Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d.

įsakymu dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 47V-712 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo“ pakeitimu numatytas tiesioginis maršrutas LAVL - Alytaus PN, kuris vykdomas trečiadieniais. Atsižvelgiant į tai, kad LAVL prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, kurioje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl, siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai, kad pareiškėjo laikyti ilgiau LAVL nebuvo teisinio pagrindo, vadovaujantis aukščiau nurodytais pagrindais, buvo organizuojamas išrašymas iš LAVL ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą.

Pareiškėjas iš LAVL išvyko 2017 m. spalio 6 d., (penktadienis) per Lukiškių TI-K, kai tuo tarpu artimiausias tiesioginis maršrutas iš LAVL buvo numatytas tik 2017 m. spalio 11 d. (trečiadienis).

7. LAVL dėl pareiškėjo teiginio, kad atvykus į ligoninę neteisėtai buvo paimti asmeniniai daiktai, nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 punktą, priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Vadovaujantis Instrukcijos 153 ir 153.1 punktais, nuteistiesiems (suimtiesiems) visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 154 punkte numatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į nuteistiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąrašą, surašomas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiami įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte ir 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 punktuose nurodyti daiktai. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į LAVL nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami Taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

8. Nurodė, kad pareiškėjui atvykus į LAVL, buvo atlikta jo visuminė asmens krata, kaip tai numato Instrukcijos 154 punkto nuostatos. Surašytas LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas, taip pat surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas Nr. PS-11674. Atkreipė dėmesį, kad perduotų saugoti ir turimų daiktų kvite, kuriame užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai, paimti iš jo saugojimui, taip pat nurodyti daiktai, kuriuos pareiškėjas pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių, yra pareiškėjo parašai, kad pretenzijų neturi. Pabrėžė, kad pareiškėjo perduotų saugoti ir turimų daiktų kvite lagaminas nėra užfiksuotas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neva neteisėtai iš jo paimto lagamino yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl skunde reiškiamų pretenzijų, ginčui aktualiu laikotarpiu į įstaigos administraciją nesikreipė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nepagrįsta ir prašoma priteisti 500 Eur neturtinės žalos suma.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui P. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 256 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2017 m. rugsėjo 6 d. ir buvo gydomas iki 2017 m. spalio 6 d. Tuberkuliozės skyriuje. Atsakovo pateiktas 2017 m. rugsėjo 6 d. Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas Nr. PS-11674 patvirtina, kad pareiškėjui atvykus į LAVL, iš jo buvo paimti drabužiai ir krepšys. Minėtame kvite pareiškėjas yra pasirašęs. Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 17 punktą, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad pareiškėjas serga užkrečiama liga, atsakovas, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pareiškėjo asmeninius daiktus palikdamas saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs raštišką prašymą dėl paimto krepšio išdavimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti LAVL administracijos neteisėtus veiksmus šioje dalyje. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl paliepimo susidėti asmeninius daiktus į maišelius, jis patyrė pažeminimą, taip pat nesudaro pagrindo neteisėtų veiksmų ar neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, įvertinus tai, kad maišeliai yra buityje naudojamas daiktas, skirtas patogesniam daiktų saugojimui. Minėtas pareiškėjo teiginys laikytinas tik subjektyvia jo paties nuomone.

12. Teismas dėl pareiškėjo konvojavimo nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Kauno TI- <...> - Alytaus PN - <...> -Kauno TI <...>“ vykdomas trečiadieniais. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas iš LAVL išvyko 2017 m. spalio 6 d. (penktadienį) per Lukiškių TI-K, o artimiausias tiesioginis maršrutas iš LAVL buvo numatytas 2017 m. spalio 11 d. (trečiadienį). Atsakovas nurodė, kad LAVL prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, joje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai, kad pareiškėjo laikyti ligoninėje nebuvo teisinio pagrindo, buvo organizuojamas išrašymas iš ligoninės ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą. Nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų - įrodyti, kad pareiškėjo nebuvo galima konvojuoti tiesiogiai iš LAVL į Alytaus PN 2017 m. spalio 11 d. planiniu konvojumi. LAVL tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo atsakovo argumentus laikyti pagrįstais. Be to, atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje nepažeidžiant BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, teismas sprendė, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutui iš LAVL į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų LAVL administracijos veiksmų pareiškėjas 2017 m. spalio 6-9 dienomis (4 paras) patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog dėl bausmės atlikimo Lukiškių TI-K jam nepalankesnio režimo sąlygomis, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, kilo emocinė depresija. Pažymėjo, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. nepažeidžiant jam teismo paskirtos bausmės atlikimo sąlygų ir režimo (konvojuojant iš LAVL tiesiogiai į Alytaus PN). Atsakovo, neužtikrinusio pareiškėjo pervežimo tiesioginiu planiniu konvojaus maršrutu iš LAVL į Alytaus PN, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

14. Teismas vertino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį 4 paras Lukiškių TI-K griežtesnėmis režimo sąlygomis nei būtų laikomas Alytaus PN, dėl LAVL administracijos neteisėtų veiksmų. Šio teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 256 Eur suma, kurią priteisė iš atsakovo.

15. Teismas kitus pareiškėjo ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

III. 16. Atsakovo atstovas LAVL pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodė teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad dėl LAVL objektyvios galimybės organizuoti išrašytiems nuteistiesiems išimtinai tik tiesioginį konvojavimą į jų laisvės atėmimo vietas neturi, ligoninėje pacientai į gydomuosius skyrius ir juose įrengtas kamerų tipo patalpas yra turi būti skirstomi ir izoliuojami laikantis BVK 70 straipsnio, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatų kartu nepažeidžiant sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų dėl pacientų izoliavimo pagal medicinines indikacijas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, LAVL didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius neturi viršyti 225. Pagal patvirtintus etatus LAVL nuolat dirba 30 nuteistųjų, taigi didžiausias skaičius pacientų, kuriuos ši įstaiga turi galimybę priimti ir užtikrinti kokybišką gydymą bei teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas (pvz., minimalaus gyvenamojo ploto normos reikalavimus), yra 195 pacientai. Pažymėjo, kad ligoninėje pacientų kaita yra didelė. Laikantis skirstymo ir izoliavimo reikalavimų, beveik visada visos gydomosios kameros yra užimtos. Todėl, kai pacientams suteikiamos visos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir mediciniškai pagrįstų indikacijų toliau tokių asmenų laikyti ligoninėje nėra, pacientai iš šios įstaigos išrašomi. Išrašyti asmenys netenka paciento statuso, todėl jų laikymas LAVL be jokio teisinio pagrindo yra niekuo nepagrįstas, juo labiau neteisingas kitų pacientų atžvilgiu, kuriems iš tikrųjų reikalingas gydymas ir vieta šioje įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, išrašyti pacientai yra nedelsiant konvojuojami į laisvės atėmimo vietą artimiausiu iš LAVL numatytu konvojavimo maršrutu.

18. Pareiškėjas į LAVL atvyko 2017 m. rugsėjo 6 d., suteikus visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, tolesnis jo buvimas ligoninėje nebuvo mediciniškai pagrįstas, todėl jis buvo iš šios įstaigos išrašytas, parengti planinio konvojavimo dokumentai ir 2017 m. spalio 6 d. planiniu Viešojo saugumo tarnybos konvojumi tranzitu per Lukiškių TI-K grąžintas į Alytaus PN.

19. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad LAVL visi suimtieji ir nuteistieji (išskyrus Ūkio aptarnavimo būriui priklausantys nuteistieji, kurie palikti atlikti įvairius ūkio darbus) yra laikomi rakinamose kamerose, todėl pareiškėjui net ir likus laukti konvojavimo tiesioginiu maršrutu į Alytaus PN, pastarasis būtų laikomas rakinamoje kamerų tipo patalpoje jam paskirto nuteistojo režimo sąlygomis. Pareiškėjas objektyviai negalėjo patirti papildomo diskomforto dėl jo laikymo Lukiškių TI-K kameroje, nes LAVL kamerų tipo patalpų įrengimas (langai, apsauginės grotos ant jų, metalinės durys, stebėjimo langelis ir t. t.), kuriuo užtikrinama pacientų apsauga ir priežiūra, iš esmės atitinka tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpų įrengimą. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustato vienodus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių ir laisvės atėmimo vietų ligoninių gyvenamose patalpose (1 p.). Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato kardomojo kalinimo vietose (tardymo izoliatoriuose) laikomiems asmenims teises, laisves ir pareigas, įstatymų numatytas Lietuvos Respublikos piliečiams, su apribojimais, kuriuos numato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Pareiškėjo atžvilgiu Lukiškių TI-K atliko ne jo laikymo kalėjimo režimu, o tardymo izoliatoriaus funkciją, per kurį jis buvo grąžinamas į laisvės atėmimo vietą. Nuteistųjų teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeičia, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis (lengvosios, paprastosios ar drausminės) nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę savo įkalinimo įstaigoje.

20. Nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laiku laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN, buvo priskirtas paprastajai grupei (BVK 72 str.). Pagal BVK 73 straipsnį, pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (1 p.); per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (2 p.); gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (3 p.); du kartus per savaitę paskambinti telefonu (4 p.); kasdien pasivaikščioti tris valandas (5 p.). Taip pat šio Kodekso 6 skirsnyje reglamentuojamos ir specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laivės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos. Teismas priimtame sprendime nurodo, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, tačiau neargumentuoja, kokių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu tokios išvados buvo padarytos. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek atsikirtime į LAVL atsiliepimą tik deklaratyviai cituoja BVK nuostatas ir abstrakčiai nurodo, jog pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių lyginant su kalėjimo režimo sąlygomis laikomais nuteistaisiais. Pareiškėjas teigia, kad patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, tačiau niekaip nedetalizuoja, nepateikia jokių duomenų apie tai, jog šiuo laikotarpiu buvo realiai apribotos jo turimos nuteistojo bendrosios ir specialiosios teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai pareiškėjui darė tiesioginę įtaką, kuri sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Taip pat nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo. LAVL nuomone, objektyvaus pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą nėra.

21. LAVL darbuotojai, organizuodami pareiškėjo konvojavimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teisės normų nepažeidė, todėl konstatuoti neteisėtus LAVL darbuotojų veiksmus nėra pagrindo. Kita vertus, LAVL neteisėtų veiksmų konstatavimas (jeigu toks būtų pripažintas) pats savaime nėra pakankamas teisinei atsakomybei taikyti, nes pareiškėjas turi pagrįsti žalos jam padarymo faktą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas teigdamas, kad jis patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, jokių įrodymų, kuriais pagrįstų jo nurodomus suvaržymus, nepateikė, todėl teismas negalėjo preziumuoti, kad LAVL neteisėti veiksmai – pareiškėjo pervežimo tiesioginiu planiniu konvojaus maršrutu iš ligoninės į Alytaus PN neužtikrinimas - galėjo sukelti jam neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį, kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl konvojavimo LAVL pažeidė jo teises. Pažymėjo, kad LAVL jis galėjo tris valandas pasivaikščioti ir skambinti telefonu, o Lukiškių TI-K pasivaikščioti galėjo tik 1 valandą, o kad paskambinti, reikėjo rašyti prašymą ir gauti leidimą. Be to, atvykus penktadienio vakarą į Lukiškių TI-K, nebuvo galima rašyti prašymo, todėl buvo atimta galimybė paskambinti. LAVL, jeigu asmeniui priklauso pasimatymas, gali jį gauti iš karto, o Lukiškių TI-K reikėjo rašyti prašymą. Taip pat ligoninėje galėjo naudotis biblioteka, skaityti laikraščius, ko negalėjo Lukiškių TI-K. Be to, atvykstant į Lukiškių TI-K ir išvykstant, buvo atliekamos kratos, asmenys buvo išrengiami iki apatinių drabužių, juos galėjo stebėti pareigūnai, todėl pareiškėjas jautėsi pažemintas.

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš LAVL neteisėtų veiksmų konvojuojant jį iš LAVL į Alytaus PN ne tiesiogiai, o per Lukiškių TI-K, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatęs, kad LAVL neužtikrino pareiškėjo pervežimo tiesioginiu planiniu konvojaus maršrutu iš LAVL į Alytaus PN, todėl jis 4 dienas nepagrįstai buvo laikomas Lukiškių TI-K, nenustatęs kitų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 256 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus, neteisingai juos įvertino, kadangi LAVL, konvojuodama pareiškėją į Alytaus PN per Lukiškių TI-K, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl teismas nepagrįstai konstatavo Alytaus PN neteisėtus veiksmus ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

29. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 6 d. buvo gydomas LAVL, o 2017 m. spalio 6 d. planiniu Viešojo saugumo tarnybos konvojumi tranzitu per Lukiškių TI-K buvo grąžintas į Alytaus PN. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

31. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis nepagrįstai į Alytaus PN grąžintas per Lukiškių TI-K, kur praleido 4 paras, dėl to patyrė laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jeigu iš LAVL tiesiogiai būtų konvojuotas į Alytaus PN.

32. Nuteistųjų pristatymo į bausmės atlikimo vietą organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtintas Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 6 punkte nustatyta, kad dokumentai, susiję su nuteistųjų pristatymu į bausmės atlikimo vietą, įforminami ir nuteistieji konvojuojami Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Viešojo saugumo tarnybos planinius maršrutus, suderinęs su Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos, tvirtina Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas (Aprašo 5 p.). Nuteistuosius į laisvės atėmimo vietos ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato Viešojo saugumo tarnybos planinis konvojus (Aprašo 14 p.). Nuteistuosius terminuoto laisvės atėmimo bausme į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą pristato Viešojo saugumo tarnybos planinis konvojus (Aprašo 8 p.).

33. Konvojavimo taisyklių 4 punktas nustato konvojaus rūšis: planinis, neplaninis, sutiktinis, procesinis, teisminis, ypatingasis. Nagrinėjamos bylos aspektu aktualūs yra: planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku (4.1 p.) ir neplaninis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nenustatytu maršrutu ar laiku (4.2 p.). Konvojavimo Taisyklių 216 punktas nustato, kad konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti skiriamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių neplaninis konvojus. Organizuojant konvojuojamųjų konvojavimą į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, vadovaujamasi šių taisyklių nuostatomis.

34. Pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą, teisę skirti visų rūšių konvojus, numatytus šių taisyklių 4 punkte, turi: Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgose – šių pajėgų vadas, jo pavaduotojai arba pajėgų vado rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai; konvojavimą atliekančios institucijos ar įstaigos vadovas, jo pavaduotojai arba įstaigos vadovo įsakymu įgalioti pareigūnai (19.1 p); kitų institucijų, specialiųjų tarnybų ar įstaigų (vykdančių konvojavimą) vadovai, jų pavaduotojai arba vadovo rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai (19.2 p.). Jeigu nėra šių taisyklių 19 punkte nurodytų pareigūnų įsakymo, teisę skirti neplaninį ir procesinį konvojų turi Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių budėtojai tais atvejais, kai konvojuojamuosius būtina skubiai lydėti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti arba skubiai konvojuoti į pareigūno, atliekančio ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teisėjo raštu nurodytas vietas (20 p.).

35. Konvojavimo paraiškos pateikimo tvarką ir terminus reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 11-14 punktai. Jeigu konvojuojamuosius būtina skubiai pristatyti iš Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos į paskirties vietą, tai rašytinė paraiška vienu metu pateikiama Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms ar teritorinės policijos įstaigos konvojavimo padaliniui. Šiuo atveju netaikomi šių taisyklių 11 punkte nurodyti paraiškos pateikimo terminai.

36. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Viešojo saugumo tarnybai tenka pareiga nustatyti planinius maršrutus, kuriais konvojuojami asmenys. Kaip minėta, neplaninio konvojaus organizavimo atvejai yra nustatyti Konvojavimo taisyklėse. LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 9.2 punktas nustatė, kad LAVL prireikus pristato (konvojuoja) pacientus į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau nenumatė pareigos organizuoti neplaninį konvojų asmeniui paleidžiamam (išrašomam) iš LAVL pristatyti atgal į pataisos įstaigą, kurioje jam nustatyta tvarka paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju LAVL neturėjo pareigos pati konvojuoti pareiškėją į Alytaus PN, o teikė konvojavimo paraišką pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatytus planinius maršrutus, kuriais buvo konvojuojama: <...> Pravieniškių LAVL – Alytaus PN <...> (trečiadieniais), <...> Pravieniškių LAVL – Lukiškių TI-K <...> (trečiadieniais ir penktadieniais) ir <...> Lukiškių TI-K – Alytaus PN <...> (pirmadieniais ir ketvirtadieniais). Taigi, pareiškėjo išvykimo iš LAVL dieną – 2017 m. spalio 6 d. (penktadienis), planinis tiesioginis maršrutas iš LAVL į Alytaus PN nebuvo vykdomas.

37. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginiais, kad LAVL paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims <...>. Nagrinėjamu atveju suteikus pareiškėjui reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, nelieka pagrindo asmens laikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui gydymą baigus, LAVL neturėjo pagrindo jį toliau laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Nesant kitų ypatingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti skirtas neplaninis konvojus, teisėjų kolegijos vertinimu, LAVL pagrįstai organizavo pareiškėjo išvykimą į bausmės atlikimo vietą (Alytaus PN) artimiausiu planiniu konvojumi per Lukiškių TI-K.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 9.3 punktą, vienas iš suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindų yra įtvirtintas suimtųjų (nuteistųjų) vykimas tranzitu į paskirties punktus. Be to, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 108 punktą, tranzitiniai suimtieji ir nuteistieji, perkeliami iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tardymo izoliatoriuje laikomi ne ilgiau kaip 10 parų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo būti vežamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K, nepagrįsti.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog LAVL, neužtikrindama pareiškėjo konvojavimo tiesioginiu planiniu maršrutu iš LAVL į Alytaus PN, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN, todėl nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje tenkintas pareiškėjo skundas, naikinama ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo P. D. skundas tenkintas, panaikinti ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė