2022-05-25 Nr. AB-13539-3-62-3-00156-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2543-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00156-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pirmininkas), Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. M. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja, kuri prisistatė esanti (duomenys neskelbtini) piliete, nurodė, kad studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, kuriame buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Už visuomeninę veiklą policija paskelbė jos paiešką. Siekdama išvengti sulaikymo, ar net nužudymo, išvyko iš kilmės šalies. Jos išvykimą lėmė sunki ekonominė padėtis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja viena augina tris vaikus, kurie liko kilmės šalyje su jos motina.

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė.

4. Ginčydama Migracijos departamento sprendimą, pareiškėja nurodė, kad, atsakovas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog jai suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktus nėra pagrindo.

5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą organizuoti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą taip, kad būtų užtikrinama jos teisė būti išklausytai. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali. Komisija 2022 m. sausio 11 d. sprendime nenurodo nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjai teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

6. Teigė, kad prašyme suteikti prieglobstį nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė prieglobsčio prašymo priežastis – grėsmė visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad jos sveikatai ir gyvybei yra kilusi reali grėsmė, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvertino nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai netenkino prašymo.

7. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija 2022 m. sausio 11 d. sprendime nepasisakė dėl jos išdėstytų aplinkybių, susijusių su išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu į ją atvykti, o tik abstrakčiai nurodė, jog ji neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Neteisėtas sienos kirtimas neturėtų pareiškėjai sukelti sunkių neigiamų padarinių, nes sienos kirtimas yra susijęs su prieglobsčio prašymu.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu nusprendė pareiškėjai nesuteikti pabėgėlio statuso, kadangi ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai numato, jog Komisija prieglobsčio prašytojų skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, jog būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtu būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pati pareiškėja.

11. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad ji prašyme įvardijo konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių kilmės valstybėje gresia pavojus jos gyvybei ir sveikatai. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį buvo surinkta ir ištirta aktuali bei su pareiškėjos individualia situacija susijusi informacija, pati pareiškėja jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė. Kilmės valstybės informacija renkama, atsižvelgiant į prieglobsčio prašymo argumentus. Pareiškėja teigė, kad išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvos Respubliką nulėmė ekonominė situacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jai asmeniškai toliau gyventi kilmės valstybėje būtų pavojinga. Įvertinus pareiškėjos individualią situaciją surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos pasakojimas neatskleidė jokių realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, realios rizikos pareiškėjai patirti persekiojimą kilmės valstybėje nenustatyta.

12. Pažymėjo, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Atsakovo manymu, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo į kilmės šalį, ji gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, priėmus sprendimus asmenis išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, jiems privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, kadangi prašyme buvo pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjai nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, nes buvo ginčijamas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas) 3 punktą ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, nes buvo ginčijamas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas) 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II sistemą apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo dienos į Šengeno erdvę; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento Komisijos 2022 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė, kai buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėja asmens dokumentų, kurie patvirtintų jos tapatybę ar pilietybę, nepateikė, 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, kad negali pasilikti kilmės šalyje dėl grėsmės saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miete. Jos kilmės šalies ekonominė padėtis yra itin bloga, nėra darbo, ji viena augina tris mažamečius vaikus. Tvirtino, kad 2021 metais studijavo universitete (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad studijuodama (duomenys neskelbtini) susidūrė su vietinių gyventojų nepakantumu kitos rasės žmonėms, todėl grįžo studijuoti į universitetą (duomenys neskelbtini) mieste. Studijuodama universitete, buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkė, todėl buvo paskelbta jos paieška. Nurodė, kad jaučia baimę, o grįžus į kilmės šalį būtų sulaikyta policijos pareigūnų. Blogos gyvenimo sąlygos, darbo bei nuolatinių pajamų trūkumas (duomenys neskelbtini) buvo priežastimi, dėl kurios ji išvyko iš kilmės valstybės.

15. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos nurodyti argumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę bei į faktinę situaciją jos kilmės valstybėje. Pareiškėjos apklausoje buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį. Migracijos departamentas rėmėsi surinkta kilmės valstybės informacija ir nenustatė, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje gyventi yra nesaugu.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjos įvardijama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokių įrodymų nepateikta ir teisme, todėl sutiktina, kad remdamasis pateikta medžiaga, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

17. Įvertinęs 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjos apklausos garso įrašą teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, privertusias ją išvykti iš kilmės valstybės, vertintinos kritiškai bei nelaikytinos patikimu įrodymu, atsakinėdama į papildomus klausimus, pareiškėja pateikdavo minimalias, nespecifines detales, kurios nepagrindžia nurodytų faktų tikrumo. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinęs anksčiau minėtų aplinkybių visumą teismas sprendė, kad nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Teismo vertinimu, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai Migracijos departamento sprendimu pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas, be to, ji neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų dėl papildomos apaugos suteikimo.

18. Pasisakydamas dėl Migracijos departamento sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio paprašė tik sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo, pareiškėja gali pasislėpti, todėl sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

19. Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teismas konstatavo, kad nustatytas draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų terminas nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nėra proporcingas ir adekvatus. Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas pakeitė sprendimą, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Nusprendęs pakeisti Migracijos departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinęs terminą iki 2 metų, teismas pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį, nurodydamas 2 metų terminą nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 21. Pareiškėja D. M. (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus suteikimo.

23. Pareiškėja teigia, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) buvo fiksuota daug žmogaus teisių pažeidimų, tačiau vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad nustatytų, ištirtų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustų pareigūnus, kurie pažeidė žmogaus teises, nors daugelis dėl tokių pažeidimų liko nenubausti. Valdžios institucijos dažnai netiria, nepateikia baudžiamajam persekiojimui ir nebaudžia atsakingų, ypač aukštesnio rango, asmenų. Pasitaikė atvejų, kuomet vyriausybė nuteisė kai kuriuos pareigūnus dėl žmogžudysčių, išžaginimų, kankinimų, savavališko sulaikymo ir korupcijos. Įstatymai (duomenys neskelbtini) kriminalizuoja kankinimus, tačiau buvo patikimų pranešimų, kad Valstybės saugumo pajėgos toliau piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir kankino civilius gyventojus, ypač suimtuosius ir kalinius. Visus metus aktyvistai platino vaizdo įrašus, kuriuose policija muša neginkluotus ir taikius protestuotojus.

24. Be to, pareiškėja priskirtina padidintos rizikos asmenų grupėms, nes yra moteris, persekiojama dėl politinių priežasčių.

25. Atsakovas sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

26. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valdžia teikia realią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.

27. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos pasakojimas, kuriuo ji grindė prašymą suteikti prieglobstį, buvo abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio. Į patikslinančius klausimus pareiškėja pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški arba į klausimus buvo neatsakoma, klausimus teko kartoti kelis kartus. Siekdama pagrįsti savo prašymą, pareiškėja referavo į atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie įvykius kilmės šalyje, tačiau bendra situacija kilmės valstybėje nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjai praeityje tariamai kilusias grėsmes. Pareiškėjos istorija nėra nei pagrįsta kitais (be pasakojimų) įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Vertinant pareiškėjos pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, pareiškėjos pasakojimas apie sunkų gyvenimą kilmės šalyje, baimę, kad bus sulaikyta policijos pareigūnų, darbo bei pajamų trūkumą, vertintinas kritiškai bei savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjos nurodytų faktų tikrumą.

30. Migracijos departamentas vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėja patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjos nesutikimas su Migracijos departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

31. Pareiškėjai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Pareiškėja D. M. (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

34. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

36. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 37. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nurodė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau teismas sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesto į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus iki 2 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį.

40. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

41. Ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

42. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

43. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

44. Administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

45. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Taip pat pažymėta, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 92 punkto nuostatas, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo patikrinti duomenis apie prieglobsčio prašytoją. Tvarkos aprašo 99 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1.1 punkte nustatyta, kad persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia (liet. be kita ko) gali būti, fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą, teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą, veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas. Tvarkos aprašo 99.1.9 punkte nustatyta, jog vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

48. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėja grindė aplinkybėmis, jog kilmės valstybėje ji studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, kur buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Už visuomeninę veiklą policija jai paskelbė paiešką, ji gali būti sulaikyta ir net nužudyta, todėl išvyko. Migracijos departamente 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusios apklausos metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su v partija ir šis politikas turi ketinimą tapti (duomenys neskelbtini) prezidentu. Pareiškėja teigė, kad ji turėjo organizuoti konferenciją, iki kurios likus vienai dienai, universitete pasirodė policija ir ieškojo pareiškėjos, vėliau policija pareiškėjos ieškojo ir jos namuose, kur užsipuolė pareiškėjos motiną ir tris pareiškėjos vaikus.

49. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl jos galimo priklausymo (duomenys neskelbtini), pareiškėjos politinės veiklos. Taip pat tiek Migracijos departamento sprendime, tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra vertinama pareiškėjos kilmės informacija pareiškėjos pasakojimo kontekste, t. y. Migracijos departamento sprendime tik išdėstytos aplinkybės dėl švietimo sistemos (duomenys neskelbtini), taip pat šios šalies ekonomiką, pagrindinius pajamų šaltinius, tačiau visiškai neįvertina šalies politinė situacija. Be to, Migracijos departamento sprendime nurodoma tik tai, kad pareiškėjos išvykimą iš kilmės šalies lėmė ekonominės priežastys, tačiau ignoruojamos ir visiškai neanalizuojamos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl galimo priklausymo (duomenys neskelbtini) ir valdžios persekiojimo. Darytina išvada, kad pareiškėjos situacija nebuvo individualiai ir objektyviai įvertinta kilmės valstybės kontekste, nesurinkta kilmės valstybės informacija apie politinę padėtį (duomenys neskelbtini), kuri buvo būtina, siekiant tinkamai įvertinti tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėja atsakovui apklausų metu ir pirmosios instancijos teismui nurodė individualias aplinkybes, jas paaiškino, tačiau individualiai nurodytos aplinkybės liko neištirtos.

50. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo ir atsakovo vertinimui, kad pareiškėjos skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepaaiškinta, kokia yra pareiškėjos individuali situacija surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste. Akivaizdu, kad, vertinant prašymo pagrįstumą ir pareiškėjos paaiškinimus, tinkamai neatsižvelgta į pareiškėjos nurodytas individualias savybes, bendrus aktualius duomenis apie padėtį kilmės valstybėje. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos ir aukščiau nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos nurodyti argumentai. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės net neanalizavo, kokius duomenis atsakovas surinko, ir, aš šių duomenų pakanka įvertinti pareiškėjos atvejį individualiai.

51. Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, tai sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamas administracinis aktas nepripažintinas atitinkančiu jam keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojama kilmės valstybėje.

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl Migracijos departamento sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai panaikinami, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos D. M. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos D. M. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. M. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vilija Mikuckienė

Dalia Višinskienė