2013-07-24 Nr. AB-3746-3-61-3-01487-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1692/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01487-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti jam 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė netinkamomis suėmimo sąlygomis Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kameros plotas yra 8 m2, teisės aktai nustato minimalų 3,6 m2 plotą, tenkantį vienam asmeniui, tačiau pareiškėjas kameroje laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. buvo laikomas su trimis asmenimis, t. y. leistina norma viršyta du kartus. Dėl to sąlygos kameroje esą buvo nepakenčiamos: nebuvo galimybės pajudėti, trūko oro, skaudėjo galvą, kildavo konfliktai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą (b. l. 14-20) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojus naujai Lietuvos higienos normai, vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šis reikalavimas įgyvendintas: 2011 m. gegužės 10 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 22 d., 2011 m. rugsėjo 23 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. spalio 5 d. vakare, nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., 2011 m. gruodžio 14 d. vakare, 2012 m. vasario 9 d., 2012 m. vasario 14 d. ryte, 2012 m. vasario 17 d., 2012 m. vasario 18 d. ryte, 2012 m. vasario 22 d. ryte, 2012 m. kovo 6 d., 2012 m. kovo 7 d. ryte, 2012 m. kovo 8 d. ryte, nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. kovo 14 d., 2012 m. kovo 15 d. ryte, 2012 m. balandžio 12 d. ryte. Be to, laikotarpiais nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 9 d., nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. balandžio 6 d., nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. gegužės 4 d., nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gegužės 25 d., nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 22 d., 2011 m. liepos 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 5 d., nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d., nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 8 d., nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2012 m. balandžio 4 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas inventorius, stengiamasi, jog tie asmenys, kurių laikymo sąlygos ne visai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsiradus galimybei būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Už kamerų valymą ir tvarkymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Kamerose langai pritaikyti vėdinimui, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti gryname ore. Esant būtinumui, suteikiama pagalba ir gydymas, skiriami vaistai. Be to, atsakovo nuomone, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti pareigūnų veiksmų neteisėtumą, būtina nustatyti ir žalos atsiradimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 76-81) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-67-664/2011 pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą), 214 straipsnio 1 dalyje (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis), 302 straipsnio 1 dalyje (fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimas ar neturint teisėto pagrindo įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas), ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendyje nustatyta, kad į paskirtą bausmę įskaitytas jo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2010 m. spalio 14 d., bei nuo 2011 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d. Teismas bylos duomenimis nustatė, kada, kuriose ir kokio dydžio kamerose bei su kokiu asmenų skaičiumi pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K (teismo sprendimo motyvuojamoji dalis). Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalos atsiradimo faktą grindžia tuo, jog Lukiškių TI-K neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančių jo laikymo kameroje sąlygų.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 (redakcija iki 2012 m. spalio 19 d.) 3 straipsniu, 44 straipsnio 1 dalimi, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 punktu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu.

Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina ir iš esmės nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo kalinimo 2011 m. vasario 10 d. – 2012 m. balandžio 20 d. metu nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio kameroje. Per šį laikotarpį pareiškėjas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui buvo laikomas: 2011 m. gegužės 10 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 22 d., 2011 m. rugsėjo 23 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. spalio 5 d. vakare, nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., 2011 m. gruodžio 14 d. vakare, 2012 m. vasario 9 d., 2012 m. vasario 14 d. ryte, 2012 m. vasario 17 d., 2012 m. vasario 18 d. ryte, 2012 m. vasario 22 d. ryte, 2012 m. kovo 6 d., 2012 m. kovo 7 d. ryte, 2012 m. kovo 8 d. ryte, nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. kovo 14 d., 2012 m. kovo 15 d. ryte, 2012 m. balandžio 12 d. ryte.

Be to, laikotarpiais nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 9 d., nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. balandžio 6 d., nuo 2011 m. balandžio 27 d. iki 2011 m. gegužės 4 d., nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. gegužės 25 d., nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 22 d., 2011 m. liepos 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 3 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 5 d., nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d., nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 8 d., nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2012 m. balandžio 4 d. pareiškėjas nebuvo laikomas Lukiškių TI-K (atsiliepimo duomenys).

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, priėjo išvadą, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu 2011 m. vasario 10 d. – 2012 m. balandžio 20 d. (1 m. 2 mėn. 10 d.) ne visą laiką buvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio kameroje.

Tačiau teismas pažymėjo, kad į minėtą laikotarpį įeina ir laikas, kai pareiškėjas nebuvo laikomas Lukiškių TI-K (viso 109 dienos, t. y. 3 mėn. 19 d.) ir laikotarpis, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui (2 mėn. 11 d.), taigi iš viso šešis mėnesius nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio kameroje. Be to, tam tikromis aukščiau išvardintomis dienomis pareiškėjas ne visą dieną būdavo kameroje pažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto reikalavimus vienam asmeniui.

Taigi pareiškėjo teisė būti kalinamam atitinkamo ploto kameroje nebuvo pažeidžiama nepertraukiamai. Nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų ir neteigia, kad tokios laikymo sąlygos jo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms sąlygojo išskirtinai neigiamą poveikį (pareiškėjas skundžiasi bendro pobūdžio nepatogumais), sąlygos natūraliai kameros ventiliacijai ir tvarkos palaikymui joje yra sudarytos, pareiškėjas turėjo galimybę vieną valandą per parą pasivaikščioti gryname ore.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Kalinamų asmenų konfliktai nebūtinai yra sąlygojami tik netinkamų gyvenimo sąlygų, jie gali kilti ir dėl kitų, su tuo nesusijusių priežasčių, pavyzdžiui, kalinamų asmenų charakterio ypatybių, nepasitenkinimo vienas kito elgesiu ir panašiai. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, konstatavo, kad patys pažeidimai negali būti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.

Be to, ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais prašoma priteisti jo patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. perpildytose kamerose, iš esmės yra pagrįsti, todėl teismas pareiškėjui priteisė 800 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 133; 141-143) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti ir visiškai patenkinti jo skundą – priteisti 25 000 Lt (po 100 Lt už parą) neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis. Nurodo, kad jo dalyvavimas būtinas teisme, jog kaip ir kiti proceso dalyviai galėtų pateikti įrodymus dėl tinkamo neturtinės žalos įvertinimo. Teigia, kad teismo sprendime nurodytos netinkamos datos dėl kameros perpildymo ir higienos sąlygų.

Atsakovas Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu (b. l. 83-86) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Lukiškių TI-K teikdama atsiliepimą pateikė duomenis, iš kurių matyti kamerų skaičiai, jų plotai, taip pat jose buvusių asmenų skaičius.

Atkreipia dėmesį, kad šiuos duomenis dėl kameros ploto normos vienam asmeniui negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi asmenų kamerose kaita labai didelė, dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius (o kartu ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas) kameroje kinta keletą kartų. Dėl šių priežasčių negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kameroje kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį galimai mažesnį kameros plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą dėl kurio pareiškėjas galėtų patirti neturtinę žalą.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių TI-K - 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių TI-K - 29.

Taip pat, LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti, t. y. pagal 11.1 punktą - Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neturi viršyti - 300 (kalėjime). Apibendrinus viską maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Pažymi, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie nagrinėjamo laikotarpio savo sveikatos būklę, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl teisės į nustatyto dydžio gyvenamojo ploto suteikimą kamerose neįgyvendinimo įtakos sveikatos būklei.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo neva patirtos neigiamos pasekmės, išgyvenimai turėtų negrįžtamą pobūdį, jog jų mastas būtų itin didelis ir pan. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra valstybės valdžios institucijos (toliau – ir Institucija) neteisėti veiksmai, kurio buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad Institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) veikos neteisėtumo klausimą, yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė, kalbant apie neturtinės žalos atlyginimą, taip pat išsiaiškinti, ar yra priežastinis ryšys tarp tokių pažeidimų (jeigu jie yra nustatyti) ir neturtinės žalos, kuri pareiškėjo yra siejama su šiais pažeidimais.

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiklos neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia nuoroda į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto (pagal kurį, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m) pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. jis buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktais nustatytus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimus.

Iš bylos matyti, kad iš esmės nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta ir aptarta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime metu, t. y. nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2012 m. balandžio 20 d., išskyrus pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus laikotarpius (su jais sutiktina ir jie nebeatkartotini), pareiškėjas buvo kalinamas nesilaikant nustatytų vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų. Atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidimą nepagrįstai vertino kaip intensyvų ir tęstinį, nes kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nuolat kito, dėl to kito ir jiems tenkanti ploto dalis, nesuponuoja išvados, jog pareiškėjui tenkanti ploto dalis atitinkamose kamerose ginčo laikotarpiu visiškai atitiko nustatytas normas, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Kalėjimų departamento 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto pažeidimo faktas kolegijos pripažintinas nustatytu. Atsižvelgdama į šio pažeidimo trukmę, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo atžvilgiu kartu buvo pažeistos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Kaip minėta, pareiškėjui nebuvo užtikrinta aptariama jo teisė, dėl ko jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, o tai lemia ir neturtinės žalos atlyginimą, ką garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (30 str. 2 d.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama CK 6.250 straipsnyje išvardytų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismas turi nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių fiksuotų administracinėje byloje.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į aukščiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, sukeltas pasekmes, pažeidimų trukmę, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo CK 6.250 straipsnio taikymo klausimu pateiktais argumentais ir padaryta išvada, kad pareiškėjui nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis (800 Lt) atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Piniginis atlygis yra adekvatus padarytam pažeidimui. Apsiribojimas teisės pažeidimo pripažinimu, kaip vienu iš neturtinės žalos atlyginimo būdu, nagrinėjamoje administracinėje byloje būtų nepakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti, nes, kaip jau buvo minėta, teisei priešingi veiksmai truko netrumpą laiko tarpą ir sąlygojo akivaizdų dvasinį diskomfortą.

Pažymėtina, kad teismų praktika galima remtis tik tuo atveju, jei bylos yra analogiškos, t. y. identiškos ginčo faktinės aplinkybės, sprendžiant ginčą pritaikyta ta pati teisės norma. Atsakovo nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2017/2012, 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 išspręstos situacijos nėra tapačios su nagrinėjama situacija (skiriasi nuteistųjų laikymo sąlygos (pažeidimų padarymo vieta, pobūdis), teisės aktų nustatyta gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, pažeidimų trukmė).

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu, pagrįstu bei teisingu. Jo naikinimui ar keitimui pagrindų nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. G. (S. G.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius