N-575-651-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-651/2012

Teisminio proceso Nr.4-42-3-00158-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 50.21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. nutarimu A. R. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje („Žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas“) ir 1872 straipsnyje („Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“) numatytas veikas nutraukė nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nustatė, kad A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, jog žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – policiją – ir pranešė, kad Šolių kaime įvyko eismo įvykis, o administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.ROIK0110000594860 atsisakė duoti parodymus.

Teismas nurodė, jog atsakomybė pagal ATPK 187² straipsnį atsiranda tuomet, kai asmuo, suvokdamas savo neteisėto elgesio pobūdį ir pavojingumą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės, tyčia melagingai parodė administracinio teisės pažeidimo byloje. Byloje nėra įrodymų, iš kurių matytųsi, kad A. R. atsisakė duoti parodymus, policijos pareigūnai neapklausė A. R. po įvykio apie įvykio aplinkybes, jo neįspėjo dėl melagingų parodymų davimo, A. R. savo iniciatyva rašė skundus policijos komisariatui nurodydamas įvykio aplinkybes, kviečiamas į policijos komisariatą atvyko ir dalyvavo atliekant transporto priemonių technines apžiūras, tačiau duomenų, kad iš A.

R. būtų imtas paaiškinimas, kuriame būtų nurodęs atsisakantis duoti paaiškinimus, byloje nėra. Dėl kaltinimo pagal ATPK 186 straipsnį teismas pažymėjo, jog iš straipsnio dispozicijos matyti, kad būtinasis šios veikos požymis yra žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, t. y. minėtų tarnybų kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Dispozicijoje esantis terminas “žinomai melagingas” apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga.

Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esančio nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną matyti, kad teisena nutraukta remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte duota išvada, kad „Tirti pateiktais šoniniais galinio vaizdo veidrodžiais automobiliai „Citroen C1“ ir „Volkswagen Passat“ nesąlyčiavo (nekontaktavo)“, tačiau iš karto po įvykio Transporto priemonės techninės apžiūros aktu konstatuota, kad automobiliui „Volkswagen Passat“ nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo šoninis veidrodis.

Minėtas įvykis įvyko 2010 m. spalio 29 d., tačiau ekspertai automobilius apžiūrėjo tik 2010 m. lapkričio 19 d., 2010 m. spalio 29 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilio Citroen C1 sugadinimų nėra, 2010 m. lapkričio 19 d. apžiūrint ekspertui automobilį Citroen C1 nustatyti ant veidrodžio korpuso pažeidimai. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų apie aplinkybes, kurioms esant A. R. turėtų pagrindą apkaltinti nebūtu įvykiu V. B. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas priėjo išvados, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog A.

R. padarė administracinius teisės pažeidimus.

II. Nesutikdamas su Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priėmė nutarimą remdamasis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nors pareigūno A. L. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad A. R. duoti parodymus atsisakė, o L. B. paaiškinime nurodyta, kad A. R. nori pakenkti ir susidoroti su jos šeima, nes ji, dirbdama Šilalės rajono policijos komisariate, A. R. už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo atėmusi teisę vairuoti. Mano, jog teismo nutarimo motyvai nepagrįsti ir vienašališki.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. R. prašo jį atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog Šilalės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Papildomai pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju iš bylos matyti, kad administracinis kaltinimas asmeniui paremtas medžiaga, kuriai paneigti atsakomybėn patrauktas asmuo teikė priešingus paaiškinimus, ir kuriuos išanalizavęs visos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pagrįstai konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog A. R. padarė ATPK 186 straipsnyje ir 1872 straipsnyje numatytus pažeidimus. Apeliantas tvirtindamas priešingai, jokių objektyvių įrodymų nepateikia, nors būtent jam šiuo atveju tenka pareiga įrodyti kaltinimą, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį byloje Nr.N62-65/2010 ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog parodymus duoda tik liudytojai (ATPK 256 str. 2 d., 276 str.), o byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuriame būtų fiksuota, kad A. R., apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas tinkamai įspėtas, atsisakė duoti parodymus.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė pagrįstai ir teisėtai, jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius