2021-04-07 Nr. AB-7208-3-64-3-01890-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1420-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01890-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 24.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“, V. K. ir N. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“, V. K., N. L., D. Š., V. Š. ir S. N. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“ (toliau – ir asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“), asociacija „Lieporių bendruomenės centras“, N. L., D. Š., V. Š., V. K. ir S. N. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-301 „Dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Savivaldybės taryba 2019 m. liepos 4 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. T-301 „Dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose“, kuriuo nusprendė pritarti, kad laikinojo apgyvendinimo paslaugos (išskyrus laikinojo apnakvindinimo paslaugas), kurias teikia Savivaldybės socialinių paslaugų centro Laikinojo apgyvendinimo tarnyba, būtų teikiamos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

3. Pareiškėjai nurodė, Savivaldybės administracija 2019 m. birželio 19 d. „Rasos“ progimnazijos patalpose surengė susitikimą su keliais Lieporių mikrorajono, kuriame yra Tiesos gatvė, gyventojais ir Savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojais, skirtą aptarti laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo perkėlimo į Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), klausimą. Apie šį susitikimą nebuvo viešai skelbta, o pareiškėja N. L. apie jį sužinojo visiškai atsitiktinai. N. L., Lieporių mikrorajono, kuriame ir yra Tiesos gatvė, gyventoja, būdama tiesiogiai suinteresuota Sprendimu, 2019 m. birželio 19 d. atvyko į minėtą susitikimą. Susitikimo dalyviai, išskyrus N. L., neatsižvelgdami į N. L. prieštaravimus ir juos pagrindžiančius argumentus, vieningai pritarė tam, kad Savivaldybės socialinių paslaugų centro (toliau – ir Socialinių paslaugų centras) Laikinojo apgyvendinimo tarnyba ir jos teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos būtų perkeltos į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Susitikimas nebuvo protokoluojamas, apie jį nebuvo informuota nei Lieporių mikrorajone veikianti ir šio mikrorajono gyventojų interesams atstovaujanti asociacija „Lieporių bendruomenės centras“, nei asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, tarp kurios steigėjų ir narių yra nemažai Lieporių mikrorajono gyventojų, nei kitos šios gyvenamosios vietovės bendruomenės.

4. Pareiškėjai nurodė, kad N. L. pasidalijus informacija su kitais Lieporių mikrorajono gyventojais ir organizacijomis apie 2019 m. liepos 4 d. ketinamo priimti Sprendimo esmę, kilo vietos gyventojų didelis susirūpinimas, kadangi socialiai jautrūs ir tiesiogiai susiję su bendrais vietos visuomenės interesais klausimai sprendžiami nesitariant nei su vietos bendruomenėmis, nei su gyventojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis.

5. Pareiškėjai pabrėžė, kad N. L. 2019 m. liepos 3 d. Savivaldybės merui ir tarybai įteikė peticiją „Prieš nakvynės namų įkūrimą Šiauliuose šalia „Rasos“ progimnazijos“ (toliau – ir Peticija), kurią tuo metu buvo pasirašę 669 gyventojai (iš viso šią Peticiją yra pasirašęs 1121 gyventojas). Asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“ 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 16 S „Dėl šalia savivaldybei priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) gyvenančių, kitų kaimynystėje gyvenančių gyventojų teisių, kurias jiems garantuoja įstatymai, pažeidimo“, adresuotu Savivaldybės merui ir tarybai, prašė nepritarti Savivaldybės 2019 m. liepos 4 d. posėdyje numatytam svarstyti Sprendimo projektui, 2019 m. liepos 4 d. prieš posėdį Savivaldybės aikštėje buvo surengtas Lieporių mikrorajono gyventojų piketas. 2019 m. liepos 4 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje dėl Sprendimo projekto pasisakė N. L. ir V. K. bei prašė jam nepritarti. Tačiau, neatsižvelgiant į suinteresuotų bendruomenių bei organizacijų nuomonę, Savivaldybės taryba Sprendimu pritarė, kad laikinojo apgyvendinimo paslaugos (išskyrus laikinojo apnakvindinimo paslaugas), kurias teikia Socialinių paslaugų centro Laikinojo apgyvendinimo tarnyba, būtų teikiamos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

6. Pareiškėjų teigimu, atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos konsultuotis dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis, o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis. Šalia pastato (duomenys neskelbtini) kelių šimtų metrų atstumu veikia mokyklinio ir ikimokyklinio viešojo ugdymo įstaigos („Rasos“ progimnazija, lopšelis-darželis „Pasaka“, lopšelis-darželis „Varpelis“), todėl Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Lieporių mikrorajono gyventojų bendrais teisėtais interesais. Pareiškėjai asociacija „Lieporių bendruomenės centras“, asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“ pagal įstatus atstovauja visuomenės interesams savivaldos ir savivaldos institucijų veiklos srityje, tačiau nei su viena iš jų atsakovas dėl planuojamo priimti Sprendimo nesikonsultavo, nors tokia pareiga tiesiogiai nustatyta įstatymu, taip pat neinformavo jų apie Sprendimo rengimą.

7. Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai pabrėžė, kad Savivaldybės taryba nesikonsultuodama su Lieporių mikrorajono gyventojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), tinkamai neinformuodama Lieporių mikrorajono gyventojų ir taip nesudarydama jiems sąlygų ir galimybių dalyvauti sprendžiant klausimą dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Apie Savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 19 d. susitikimą nebuvo informuoti gyventojai ir jiems atstovaujančios organizacijos. Šis susitikimas įvyko jau po sprendimų projektų, skirtų Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdžiui, pateikimo termino. Informacija apie šio susitikimo dalyvius ir jo rezultatus nebuvo paskelbta Savivaldybės tinklalapyje, nors Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis tokią pareigą atsakovui nustato.

8. Apibendrindami pareiškėjai nurodė, kad Savivaldybės taryba, tinkamai neinformuodama Tiesos gatvės, aplinkinių gatvių, kitų Lieporių mikrorajono gyventojų apie rengiamą Sprendimą, nesikonsultuodama dėl šio sprendimo su Lieporių mikrorajono gyventojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), gyventojais ir jų grupėmis, nesudarydama jiems sąlygų ir galimybių dalyvauti sprendžiant klausimą dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 8, 9 ir 10 punktų nuostatas, pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.

9. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad Savivaldybės taryba 2018 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T-335 „Dėl karinės teritorijos plėtros Šiaulių mieste“ pritarė, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų perduotas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai. Pastate teikiama laikinojo apgyvendinimo (120 vietų) ir laikinojo apnakvindinimo paslauga (40 vietų), todėl šių paslaugų teikimas turėjo būti perkeltas į kitą vietą Šiaulių mieste. Buvo pasiūlyta perkelti paslaugų teikimą iš (duomenys neskelbtini) į šiuo panaudos sutartimi Šiaulių globos namams perduotą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

11. Atsakovas pažymėjo, kad vyko 2019 m. birželio 19 d. susitikimas su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, aplinkoje esančių mokyklų, lopšelių–darželių bei gyventojų bendruomenės atstovais. Susitikimo tikslas – informuoti ir pasitarti dėl būsimo sprendimo perkelti laikinojo apgyvendinimo paslaugos teikimą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Sulaukus didelio nepasitenkinimo iš bendruomenės, kuri pasisakė prieš laikinojo apnakvindinimo paslaugos (nakvynės namų) perkėlimą minėtu adresu, buvo pasirinktas kompromisinis sprendimas, t. y. į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, perkelti tik laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimą (120 vietų).

12. Atsakovas nurodė, jog yra numatyta galimybė visuomenės (vietos bendruomenės) interesams atstovaujančioms organizacijoms dalyvauti savivaldybės administracinių sprendimų rengimo bei svarstymo procedūrose ir atitinkamai savivaldybės viešojo administravimo subjektų pareiga tartis su nurodytomis organizacijomis, tačiau konkreti privaloma visuomenės (vietos bendruomenės) interesams atstovaujančių organizacijų dalyvavimo rengiant ir svarstant sprendimų projektus forma nėra įtvirtinta. Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdyje Savivaldybės administracijos direktorius nurodė, jog jo iniciatyva vyko 2019 m. birželio 19 d. susirinkimas ir Sprendimo (projekto) aptarimas su bendruomene, taip pat meras nurodė, kad dar iki 2019 m. birželio 19 d. susitikimo su bendruomene Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje įvyko susitikimas su bendruomenės atstovais bendruomenės iniciatyva. Sprendimo svarstymo procese dalyvavo bei pasisakė bendruomenės atstovai N. L. (pasisakė prieš), V. K. (pasisakė prieš) ir A. I. (pasisakė už). Priimtas sprendimas skiriasi iš esmės nuo pirminio varianto, t. y. pradžioje buvo ketinta perkelti ir laikinojo apgyvendinimo, ir laikinojo apnakvindinimo paslaugų teikimą į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tačiau atsižvelgus į gyventojų nuomonę bei siūlymus buvo priimtas Sprendimas teikti tik laikinojo apgyvendinimo paslaugą.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad laikinojo apgyvendinimo paslaugą gaunantys asmenys taip pat yra Šiaulių miesto savivaldybės gyventojai, todėl priimant sprendimus privalu atsižvelgti ir į jų teises bei interesus. Būtent vadovaujantis savivaldybės gyventojų interesų derinimo principu ir buvo priimtas Sprendimas. Rengiant Sprendimo projektą, Savivaldybės iniciatyva buvo konsultuojamasi su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, aplinkinių mokyklų bei darželių direktoriais, bendruomenės atstovais, taip pat bendruomenės atstovai savo iniciatyva atvykę į Savivaldybę buvo priimti bei išklausyti, į jų nuomonę rengiant Sprendimą taip pat buvo atsižvelgta. Sprendimo projektas 2019 m. birželio 20 d., kartu su 2019 m. liepos 4 d. posėdžio darbotvarke buvo paskelbti Savivaldybės tinklalapyje. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu nėra patvirtinta konkreti privaloma visuomenės (vietos bendruomenės) interesams atstovaujančių organizacijų dalyvavimo rengiant ir svarstant sprendimų projektus forma, o viešojo administravimo subjektas turi teisę ir laisvę pats pasirinkti konsultavimosi su visuomene būdus, jeigu įstatymu nenumatyta kitaip, darytina išvada, kad buvo išpildytas įstatymo reikalavimas viešojo administravimo subjektams konsultuotis su bendruomene bei atstovais.

14. Atsakovo teigimu, dėl to, kad dalis gyventojų nesutinka su Sprendimu, tai savaime nedaro jo nepagrįstu, neobjektyviu ar neteisėtu. Iš su skundu pateiktos gyventojų Peticijos matyti, kad didžioji dalis asmenų, pasisakiusiųjų prieš Sprendimą, nurodė, kad iš esmės prieštarauja laikinojo apnakvindinimo paslaugos teikimui. Laikinojo apnakvindinimo paslauga ir laikinojo apgyvendinimo paslauga turi esminių skirtumų. Laikinojo apgyvendinimo paslauga yra teikiama neturintiems gyvenamosios vietos ar dėl patirto smurto, prievartos ar kitų priežasčių negalintiems ja naudotis asmenims. Laikinojo apnakvindinimo paslaugos teikiamos asmenims, kurie yra benamiai, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Būtent šių asmenų įkėlimui prieštarauja pareiškėjai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad laikinojo apnakvindinimo paslauga nėra perkeliama į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ši paslauga bus teikiama kitoje vietoje.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

16. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-301 „Dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose“ panaikinimo. Sprendimu, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. T-335 „Dėl karinės teritorijos plėtros Šiaulių mieste“, nuspręsta pritarti, jog laikinojo apgyvendinimo paslaugos (išskyrus laikinojo apnakvindinimo paslaugas), kurias teikia Laikinojo apgyvendinimo tarnyba, būtų teikiamos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose; Savivaldybės administracijos direktorius Sprendimu įpareigotas atlikti visus reikalingus veiksmus, kad Laikinojo apgyvendinimo tarnyba galėtų tinkamai vykdyti paslaugas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

17. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, kadangi Savivaldybės taryba tinkamai neinformavo jų apie rengiamą Sprendimą, nesikonsultavo, nesudarė jiems sąlygų dalyvauti sprendžiant klausimą dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teismas pažymėjo, jog Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnis nustato pareigą tartis dėl administracinių sprendimų priėmimo – viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.

18. Akcentuodamas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą bendradarbiavimo principą, kuriuo vadovaujantis valdomos, skiriamos ir teikiamos socialinės paslaugos, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punkte įtvirtintą savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principą, teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog laikinojo apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslaugų teikimo Šiaulių mieste vietos parinkimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turi svarbią reikšmę gyventojų bendruomenės daliai, jog asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“ bei asociacija „Lieporių bendruomenės centras“ atstovauja visuomenės interesams, nebuvo. Atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, turėjo pareigą konsultuotis su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis bei gyventojais ar jų grupėmis.

19. Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas pažymėjo, kad įstatymas suteikia viešojo administravimo institucijai diskrecijos teisę pačiai pasirinkti konsultavimosi su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis ar gyventojais būdus ir nenustato konkrečių reikalavimų jų įgyvendinimui (išskyrus atvejus, kai tai numatyta kituose įstatymuose). Siekiant nustatyti, ar viešojo administravimo institucija tinkamai įgyvendino savo bendrąją pareigą tartis dėl administracinio sprendimo priėmimo, svarbu įvertinti, ar toks konsultavimasis viešojo administravimo institucijai priimant sprendimus, susijusius su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turinčius svarbią reikšmę gyventojų bendruomenės daliai, apskritai buvo vykdomas ir ar jo metu egzistavo pakankamos galimybės sužinoti sprendimo priėmimu suinteresuotų asmenų nuomonę.

20. Teismas nustatė, kad: 2019 m. birželio 3 d. Savivaldybės interneto tinklalapyje (http://siauliai.lt/lit/Laikinojo-apgyvendinimo-tarnybos-perkelimo-vietos-paieskos-tesiasi) buvo paskelbtas straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog atsakovui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra tarp labiausiai tinkamų variantų dėl socialinių paslaugų perkėlimo; Šiaulių „Rasos“ progimnazijos tarybos 2019 m. birželio 7 d. protokolu Nr. VT-7 nutarta susisiekti su Savivaldybės atstovais dėl (duomenys neskelbtini) pastato panaudojimo planų, kadangi žiniasklaidoje pasirodė informacija apie (duomenys neskelbtini) planuojamas įrengti laikinojo apgyvendinimo paslaugas; 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje įvyko susirinkimas dėl (duomenys neskelbtini) planuojamo įrengti laikinojo apgyvendinimo paslaugų centro, kuriame dalyvavo Savivaldybės atstovai, dviejų arčiausiai esančių daugiabučių namų (Rasos g. 20 ir Rasos g. 22) bendrijų atstovai, progimnazijos tarybos nariai, Šiaulių lopšelių-darželių „Varpelis“, „Pasaka“ ir „Trys nykštukai“ atstovai; šiame susirinkime taip pat dalyvavo ir pareiškėja N. L., kuri prieštaravo laikinojo apgyvendinimo įstaigos perkėlimui į (duomenys neskelbtini); Šiaulių „Rasos“ progimnazijos tarybos posėdžio 2019 m. birželio 19 d. protokole Nr. VT-8 nurodyta, jog Savivaldybės atstovai nutarė toliau diskutuoti su bendruomene, nenutraukti ryšio, siekiant rasti bendrus sprendimus, svarstyti galimybę atskirti laikinojo apgyvendinimo paslaugą ir ilgalaikio apgyvendinimo paslaugą; Apie 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje įvykusį susirinkimą ir jo metu aptartus klausimus buvo paskelbta viešai 2019 m. birželio 22 d. Šiaulių apskrities ir miesto dienraštyje „Šiaulių kraštas“ (https://www.skrastas.lt/vietos-po-saule-visiems-turi-uztekti).

21. Teismas nurodė, kad Savivaldybės interneto tinklalapyje (https://www.siauliai.lt/lit/Posedziu-archyvas/7/1) buvo paskelbta apie Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto, Finansų ir ekonomikos komiteto bei Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto 2019 m. birželio 25 d. darbotvarkes, į kurias buvo įtrauktas Sprendimo projekto svarstymas, Savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. SJ-43 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog komitetų darbotvarkės viešai skelbiamos Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios.

22. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 2019 m. liepos 3 d. N. L. Savivaldybės tarybai pateikė Peticiją, kurią tuo metu buvo pasirašę 669 gyventojai, nepritariantys laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo perkėlimui į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 19 d. rašte Nr. SJ-43 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo nurodyta, jog minėtas prašymas buvo patenkintas, Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdyje tarybos nariai buvo informuoti apie gautą Peticiją, posėdyje Savivaldybės administracijos direktorius A. B. nurodė, jog jo iniciatyva vyko 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje susirinkimas su bendruomene, taip pat buvo nurodyta, jog apie 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje vyksiantį susirinkimą nebuvo viešai skelbta, nes pati bendruomenė (mokykla, bendrijų pirmininkės) parodė iniciatyvą, meras A. V. nurodė, kad dar iki 2019 m. birželio 19 d. susitikimo su bendruomene Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje įvyko susitikimas su bendruomenės atstovais bendruomenės iniciatyva, kurie buvo nusiteikę geranoriškai, 2019 m. liepos 4 d. posėdyje svarstant klausimą dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pasisakė pareiškėjai N. L. ir V. K., kurie motyvuotai prašė nepritarti Sprendimo projektui, taip pat pasisakė A. I. (pasisakė už) (https://www.youtube.com/watch?v=gTGZlXgtHwc).

23. Teismo vertinimu, tai, jog apie 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje vyksiantį susirinkimą nebuvo iš anksto viešai paskelbta, negalima laikyti pažeidimu, kadangi šiame susirinkime dalyvavo dalis visuomenės, taip pat ir pati pareiškėja N. L.. Atsižvelgęs į pareiškėjos N. L. paaiškinimus, kad ji iš žiniasklaidos sužinojo, jog ieškomas pastatas nakvynės namams, tarp galimų variantų buvo nurodytas ir adresas – (duomenys neskelbtini), po to pradėjo sekti informaciją, ir į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas darė išvadą, jog Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje 2019 m. birželio 19 d. vykęs susirinkimas buvo vienas iš konsultavimosi būdų, visuomenė buvo informuota apie planuojamą laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o suinteresuoti asmenys, norintys pareikšti savo nuomonę, galėjo tai padaryti.

24. Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 37 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-63 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“, teismas darė išvadą, kad prieš priimant Sprendimą atsakovui nebuvo privaloma rengti apklausą.

25. Atsižvelgęs į tai, jog 2019 m. birželio 19 d. vyko susirinkimas (ir apie jo rezultatus viešai paskelbta), atsakovui 2019 m. liepos 3 d. pateikta Peticija pridėta prie 2019 m. liepos 4 d. Savivaldybės tarybos posėdžio 30-ojo darbotvarkės klausimo „Dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose“, 2019 m. liepos 4 d. vyko Lieporių mikrorajono gyventojų piketas bei Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdyje svarstant klausimą dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo buvo sudarytos sąlygos pasisakyti pareiškėjams N. L. bei V. K., kuris yra asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ pirmininkas, Lieporių mikrorajono gyventojas, Lieporių-Šventupio seniūnaitijos seniūnaitis, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog priimant Sprendimą nebuvo vykdomas konsultavimasis bei nebuvo sudarytos pakankamos sąlygos sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės meras A. V. 2019 m. liepos 4 d. posėdyje nurodė, kad dar iki 2019 m. birželio 19 d. susitikimo su bendruomene Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje įvyko susitikimas su bendruomenės atstovais bendruomenės iniciatyva. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentus, kad atsakovas nesikonsultavo, nesudarė jiems sąlygų dalyvauti sprendžiant klausimą dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

26. Pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos nereikalauja absoliutaus ar vieningo gyventojų bei visuomenės interesams atstovaujančių organizacijų pritarimo, tačiau pagal to paties įstatymo 3 viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis skaidrumo principu, teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą, t. y. visuomenė privalo žinoti, ką viešojo administravimo subjektai atlieka iki sprendimų priėmimo ir jų įsiteisėjimo, ir turi turėti teisę apie tai pareikšti nuomonę.

27. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės, t. y. 2019 m. birželio 3 d. Savivaldybės interneto tinklalapyje buvo paskelbtas straipsnis apie patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kaip labiausiai tinkamas socialinių paslaugų perkėlimui, pareiškėja N. L. per televiziją pamatė, jog yra ieškomas pastatas nakvynės namams, tarp galimų variantų buvo nurodytas ir adresas – (duomenys neskelbtini), apie 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje įvykusį susirinkimą ir jo metu aptartus klausimus buvo paskelbta viešai 2019 m. birželio 22 d. dienraštyje „Šiaulių kraštas“, Savivaldybės interneto tinklalapyje buvo paskelbta apie Savivaldybės tarybos komitetų 2019 m. birželio 25 d. darbotvarkes, į kurias buvo įtrauktas Sprendimo projekto svarstymas, Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdis buvo viešas (jame dalyvavo du pareiškėjai), patvirtino, kad atsakovas nepažeidė skaidrumo principo ir pareiškėjams buvo sudarytos sąlygos susipažinti su Sprendimo rengimo procesu, todėl pareiškėjų argumentus, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie rengiamą Sprendimą, jiems nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti sprendžiant klausimą dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atmetė.

28. Teismas atkreipė dėmesį, kad asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ įstatų 2.2.7 punkte asociacijai nustatyta funkcija stebėti, kad savivaldos institucijų veiksmai būtų teisėti ir neprieštarautų aukštesnės teisinės galios teisės aktams, savivaldybės gyventojų interesams, o byloje buvo nustatyta, jog informacija apie planuojamą laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo skelbiama viešai.

29. Teismas kaip neesminį Sprendimo turinio trūkumą vertino tai, kad jame nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, kadangi tai nesutrukdė pareiškėjams kreiptis į teismą, todėl nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisėtas.

30. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, susijusius su saugumu. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-234 patvirtintomis Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikinojo apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijomis, kuriose pateikiami ginčo socialinių paslaugų aprašymai ir pažymėjo, kad Sprendimu laikinojo apnakvindinimo paslauga nėra perkeliama į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, laikėsi interesų derinimo principo, kadangi atsižvelgus į gyventojų nuomonę, buvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teikti tik laikinojo apgyvendinimo paslaugą.

31. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

32. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 33. Pareiškėjai Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacija „Lieporių bendruomenės centras“, N. L. ir V. K. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Nesutikdami su teismo sprendimu, apeliantai pažymi, kad teismas sprendime nurodė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, tačiau sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, šios nuostatos buvo aiškinamos formaliai, neatsižvelgiant į tikrąją šių normų esmę bei tikslą, o bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrįstai įvertintos, kaip neva patvirtinančios atsakovo pareigų tinkamą laikymąsi (vykdymą).

35. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad vienas esminių administracinės teisės principų yra gero administravimo principas ir, remdamiesi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad jis, be kita ko, įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 21 d. ratifikuotame Europos vietos savivaldos chartijos papildomame protokole dėl teisės dalyvauti sprendžiant vietos valdžios reikalus taip pat akcentuojama visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmime svarba. Sprendžiant klausimą, ar savivaldybės institucijos konkrečioje situacijoje sudarė sąlygas savivaldybės gyventojams dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, privalo būti vertinamas tokių sąlygų efektyvumas (ar gyventojai turėjo realią (ne hipotetinę) galimybę pasinaudoti savo teise dalyvauti sprendimų projektų rengime / svarstyme).

36. Apeliantai laikosi pozicijos, kad atsakovo veiksmai visiškai nepagrįstai pripažinti teisėtais, kadangi teismas netinkamai įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei padarė teisiškai klaidingas išvadas apie tariamą suinteresuotos visuomenės dalies informavimą / konsultavimąsi su ja dėl planuoto priimti ir priimto Sprendimo.

37. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad Savivaldybės interneto tinklalapyje 2019 m. birželio 3 d. buvo publikuotas bendro pobūdžio straipsnis apie vietos, į kurią galėtų būti perkeliama Socialinių paslaugų centro Laikinojo apgyvendinimo tarnyba, paieškas. Iš šio straipsnio turinio matyti, kad jame nebuvo pateikta jokios informacijos nei apie atsakovo planuojamą priimti administracinį aktą, nei apie sąlygas Savivaldybės gyventojams dalyvauti būsimo Sprendimo projekto rengime ir svarstyme, o tik nurodė, kad informuos apie pasirinktą laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą. Atsižvelgiant į tai, teismas 2019 m. birželio 3 d. straipsnio paskelbimą visiškai nepagrįstai vertino kaip aplinkybę, neva patvirtinusią aktyvius atsakovo veiksmus, pranešant gyventojams apie rengiamą administracinį sprendimą. Šiuo atveju teismas privalėjo analizuoti, ar atsakovas laikėsi aptariamame straipsnyje nurodyto įsipareigojimo informuoti visuomenę apie faktiškai egzistuojantį pasirinkimą / jo pagrindu rengiamą administracinio akto projektą bei visuomenės galimybę dalyvauti jo derinime.

38. Apeliantų nuomone, teismas taip pat netinkamai vertino 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje vykusį susirinkimą, kaip vieną iš konsultavimosi su visuomene būdų, kadangi šį susirinkimą inicijavo ne Savivaldybė, bet jai pavaldus subjektas – Šiaulių „Rasos“ progimnazija (jos atstovai), vadovaudamasi šios mokymo įstaigos tarybos 2019 m. birželio 7 d. posėdžio protokolu Nr. VT-7. Pareiškėja N. L. apie šį susirinkimą sužinojo atsitiktinai. Savivaldybei pavaldžios biudžetinės įstaigos individualus kreipimasis dėl plačiai visuomenės daliai aktualaus klausimo svarstymo jokiais būdais neatleido atsakovo nuo pareigos apie tokį svarstymą (planuojamą susirinkimą) informuoti kitus suinteresuotus subjektus. Susirinkime dalyvavę asmenys gyventojų interesams neatstovauja. Todėl tokia situacija negali būti laikoma ar prilyginama viešojo administravimo subjekto konsultavimuisi, kaip jis suprantamas Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio prasme. Atsakovas, nepranešdamas suinteresuotai visuomenės daliai apie 2019 m. birželio 19 d. turėjusį įvykti susirinkimą, ne tik pažeidė skaidrumo principą, taip pat nesilaikė 2019 m. birželio 3 d. publikacijoje viešai paskelbto įsipareigojimo informuoti visuomenę dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų perkėlimo radus tinkamą variantą, bet ir apribojo visuomenės galimybę pasisakyti. Suinteresuoti asmenys negalėjo pareikšti nuomonės ginčo klausimu nors teismas sprendė priešingai.

39. Apeliantai įsitikinę, kad didžioji suinteresuotos visuomenės dalis (asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacija Lieporių bendruomenės centras, seniūnaitis V. K.), apie kurių vykdomą veiklą atsakovui yra gerai žinoma, jokios informacijos, susijusios su organizuotu susirinkimu bei galimybe dalyvauti jame, neturėjo. Todėl skirtingai nei nurodė teismas, toks viešojo administravimo pasirinktas elgesio modelis pagrindžia deklaratyvų konsultavimosi pareigos vykdymą, realiai nesiekiant išklausyti visuomenės nuomonės jai itin reikšmingu klausimu bei, tuo labiau, neturint tikslo į tokią nuomonę atsižvelgti.

40. Apeliantų nuomone, Savivaldybės mero paaiškinimai, iš kurių galima suprasti, kad buvo iki 2019 m. birželio 19 d. rengtas susitikimas su Lieporių bendruomenės atstovais, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl teismas šiais paaiškinimais vadovavosi nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, o tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

41. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog apie Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje 2019 m. birželio 19 d. įvykusį susirinkimą bei jo metu aptartus klausimus 2019 m. birželio 22 d. buvo paskelbta Šiaulių apskrities ir miesto dienraštyje „Šiaulių kraštas“, neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, kadangi teisės aktai įpareigojimo skelbti informaciją būtent viešojo administravimo subjekto tinklalapyje. Be to, šiame straipsnyje paskelbta bendro pobūdžio informacija, iš kurios seka, kad atsakovas ir po 2019 m. birželio 19 d. susirinkimo turėjo vykdyti konsultavimąsi su suinteresuota visuomenės dalimi, tačiau to, kaip ir iki minimo susirinkimo, nedarė.

42. Akcentuodami Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte seniūnaičiui nustatytas funkcijas, apeliantai akcentuoja, kad pareiškėjui V. K. (Lieporių-Šventupio seniūnaitijos seniūnaičiui, asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ vadovui), kitiems suinteresuotiems asmenims reali galimybė dalyvauti Sprendimo projekto rengime bei svarstyme nebuvo sudaryta.

43. Apeliantai pakartoja skunde nurodytą aplinkybę, jog paskutinė sprendimų projektų, skirtų Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdžiui, pateikimo diena buvo 2019 m. birželio 12 d., todėl suinteresuoti asmenys jokių savo siūlymų, susijusių su Sprendimo projektu, teikti nebegalėjo, o atsakovas iki Sprendimo projekto svarstymo komitetuose fakto išviešinimo neskelbdamas visuomenei jokios informacijos apie rengiamą projektą, siekė išvengti visuomenės dalyvavimo aptariamo administracinio sprendimo rengime bei svarstyme. Šių aplinkybių teismas nevertino bei dėl visuomenės teisės tiesiogiai dalyvauti Sprendimo rengime iš esmės nepasisakė.

44. Apeliantų nuomone, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir apeliacinio skundo argumentai paneigia teismo vertinimą, jog atsakovas tinkamai informavo suinteresuotą visuomenės dalį apie ketinamą priimti Sprendimą ir konsultavosi su visuomene ginčo klausimu. Vien ta aplinkybė, jog Sprendimu buvo nuspręsta pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teikti tik laikinojo apgyvendinimo paslaugas, gyventojų suinteresuotumo bei atsakovo pareigos tartis su visuomene ginčo klausimu, nepaneigia. Tačiau teismas pareiškėjų argumentų dėl saugumo (atsakovo pareigos tartis ir Socialinių paslaugų centro atstovo parodymų kontekste) iš esmės nevertino o apsiribojo formaliu teiginiu, kad laikinojo apnakvindinimo paslaugos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagal Sprendimą nebus teikiamos.

45. Apeliantai pažymi, kad tvarkos, kuria gali būti skundžiamas Sprendimas, nenurodymas pačiame administraciniame akte, vertinant tokį dokumento trūkumą kitų atsakovo veiksmų kontekste, sudaro pagrindą įžvelgti Savivaldybės nesąžiningumą – siekį ir toliau išvengti suinteresuotos visuomenės dalies įsitraukimo į ginčo klausimo svarstymą, be kita ko, pareiškiant skundą teisme.

46. Apibendrindami apeliantai nurodo, kad teismo sprendime yra pateisinami atsakovo veiksmai, kuriais Sprendimas buvo priimtas nesilaikant viešojo administravimo subjekto pareigos tartis su visuomenės interesams atstovaujančiais subjektais, pažeidžiant visuomenės teisę dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Atsakovo tikslas kuo skubiau įgyvendinti Savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. T-335 „Dėl karinės teritorijos plėtros Šiaulių mieste“ negali paneigti visos Europos Sąjungos mastu akcentuojamos visuomenės teisės dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus, kaip vieno iš esminių demokratijos principų.

47. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48. Atsakovas pažymi, kad apeliantai, pasiakydami dėl 2019 m. birželio 3 d. straipsnio, publikuoto Savivaldybės tinklalapyje, jo turinį vertina selektyviai, o teismas darė pagrįstą išvadą, kad remiantis paskelbta informacija suinteresuoti savivaldybės gyventojai galėjo sužinoti ne tik apie ketinimą perkelti laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimą, tačiau taip pat galėjo sužinoti ir tai, kad jų kaimynystėje esantis pastatas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra laikomas kaip labiausiai tinkamas šioms paslaugoms teikti. Iš Šiaulių „Rasos“ progimnazijos tarybos 2019 m. birželio 7 d. posėdžio protokolo matyti, kad suinteresuota ir aktyvi vietos gyventojų dalis susipažino su žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija apie galimą pastato (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, būsimą panaudojimą ir inicijavo diskusiją su atsakovo atstovais. Jeigu apeliantai renkasi nevertinti šių aplinkybių visos bylos kontekste, tas faktas nelemia Sprendimo neteisėtumo.

49. Dėl apeliantų teiginio, kad 2019 m. birželio 19 d. susirinkimas Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje nėra vienas iš konsultavimosi būdų, atsakovas nurodo, kad, bylos duomenimis, 2019 m. birželio 19 d. susirinkimo iniciatorius buvo Šiaulių „Rasos“ progimnazijos taryba, kuri susideda iš progimnazijos mokinių tėvų, jokia forma nėra pavaldi Savivaldybei. Progimnazijos tarybos atstovai kreipėsi į atsakovą siekdami išsiaiškinti pastato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, galimą panaudojimą ir susisiekę su Savivaldybės atstovais 2019 m. birželio 12 d. atvyko į Savivaldybę aptarti šio klausimo. Šio susitikimo metu, kuris nebuvo protokoluojamas, buvo nuspręsta rengti didesnį susirinkimą būtent Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje ir taip informuoti būsimu sprendimu suinteresuotas šalis. Šių Savivaldybės atstovo išsakytų aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantai neginčijo.

50. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai vertino Savivaldybės veiksmus šioje byloje, kaip nepažeidžiančius įstatymo normų, nes iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Savivaldybė tinkamai informavo miesto gyventojus apie ketinamą priimti sprendimą ir suinteresuoti miesto gyventojai pastebėję šią, per visuomenės informavimo priemones pateiktą informaciją, inicijavo diskusiją būtent su Savivaldybe, ko pasekoje konsultuojantis su aktyviais miesto gyventojais buvo priimtas sprendimas į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, perkelti tik laikinojo apgyvendinimo paslaugos teikimą, o apnakvindinimo paslaugos teikimui ieškoti kitų patalpų. Savivaldybė laikosi pozicijos, kad nuolatos informavo miesto gyventojus apie ketinimą perkelti nakvynės namus ir kiekvienas variantas taip pat buvo skelbiamas viešai, o šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai.

51. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime 2019 m. birželio 19 d. susirinkimą vertina kaip vieną iš kelių konsultavimosi su miesto gyventojais momentų, nes tokių momentų buvo ne vienas.

52. Atsakovas nesutinka su apeliantų argumentais dėl Savivaldybės mero paaiškinimų vertinimo, kadangi atsakovas 2020 m. vasario 19 d. raštu Nr. SJ-43 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė teismui detalius duomenis, kur buvo nurodyta, kad progimnazijos taryba 2019 m. birželio 7 d. posėdyje aptarusi per visuomenės informavimo priemones pasirodžiusią informaciją dėl pastato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, inicijavo susitikimą Savivaldybėje ir jis įvyko 2019 m. birželio 12 d., todėl, priešingai nei teigia apeliantai, teismas, vertindamas šiuos įrodymus, proceso teisės normų nepažeidė.

53. Dėl apeliacinio skundo teiginio, kad informavimas Šiaulių apskrities ir miesto dienraštyje „Šiaulių kraštas“ apie 2019 m. birželio 19 d. susirinkimą ir jo rezultatus neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atsakovas tvirtina, kad toks informavimas laikytinas tinkamu, nepažeidžiančiu įstatymo reikalavimų ir nesudarančiu pagrindo naikinti Sprendimą, juo labiau, kad apie parengtą Sprendimo projektą miesto gyventojai buvo informuoti 2019 m. birželio 20 d., kuomet Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdžio darbotvarkė buvo viešai paskelbta Savivaldybės tinklalapyje kartu paskelbiant ir Sprendimo projektą. Apeliantai teigia, kad teismas įstatymą taikė tik formaliai, tačiau iš tiesų patys siekia tik formalaus teisėtumo.

54. Atsakovas nesutinka su teiginiais, kad apeliantams ir kitiems suinteresuotiems savivaldybės gyventojams jis nesuteikė galimybės dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant skundžiamo Sprendimo projektą. Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdžio darbotvarkė kartu su Sprendimo projektu buvo viešai paskelbta Savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl manytina, kad visi suinteresuoti asmenys galėjo susipažinti su posėdžiui svarstyti pateiktais sprendimų projektais. Savivaldybės tarybai svarstyti pateiktas sprendimo projektas savaime dar nereiškia, kad tas projektas bus patvirtintas ir priimtas tarybos posėdyje. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad viešai Savivaldybės interneto tinklalapyje buvo paskelbta apie Savivaldybės tarybos komitetų 2019 m. birželio 25 d. posėdžių, kuriuose buvo svarstomas Sprendimo projektas, darbotvarkes, todėl suinteresuoti miesto gyventojai galėjo atvykti ir tiesiogiai diskutuoti bei konsultuotis su atsakovu svarstant projektą, tačiau to nepadarė.

55. Atsakovas pažymi, kad teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su gyventojų dalyvavimu Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdyje, paneigia apeliantų teiginius, jog jiems nebuvo suteiktos galimybės dalyvauti Sprendimo projekto svarstymo ir priėmimo procese, todėl teismo atliktas šių aplinkybių vertinimas ir padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Apeliantų teiginys, kad jie apie ketinamą priimti Savivaldybės sprendimą sužinojo iš N. L. (ne iš atsakovo), prieštarauja kitiems jų paaiškinimams, kadangi minėta pareiškėja pati nurodė, jog šią informaciją dėl pastato (duomenys neskelbtini) sužinojo iš visuomenės informavimo priemonių.

56. Atsakovo teigimu, tai, jog Sprendimu buvo nuspręsta tik dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo, tik patvirtina, kad konsultavimasis su gyventojais vyko ir į jų nuomonę buvo atsižvelgta. Apeliantų teiginiai, kad atsakovas, nenurodydamas Sprendime jo apskundimo tvarkos, siekia išvengti suinteresuotos visuomenės įsitraukimo į ginčo klausimo svarstymą, yra nepagrįstas, Sprendimas buvo rengiamas kaip norminis teisės aktas, nes juo Savivaldybė vykdė savarankiškąją savivaldybių funkciją. Atsakovas, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 36 ir 37 straipsniais, laikosi pozicijos, kad įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą diskrecijos teisę nusprendė neįtvirtinti atskirų kriterijų, kuriais remiantis būtų būtina prieš priimant sprendimus rengti vietos gyventojų apklausą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 57. Bylos dalykas – atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-301 „Dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose“ pagrįstumas ir teisėtumas.

58. Pareiškėjai asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacija „Lieporių bendruomenės centras“, N. L., D. Š., V. Š., V. K. ir S. N. skundu prašė panaikinti Sprendimą dėl to, kad atsakovas jų tinkamai neinformavo apie rengiamą Sprendimą, nesikonsultavo, nesudarė jiems sąlygų dalyvauti sprendžiant klausimą dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

59. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjų skundo argumentų nepripažino pagrįstais ir netenkino skundo. Pareiškėjai asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacija „Lieporių bendruomenės centras“, N. L. ir V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas skundas – panaikintas Sprendimas. Apeliantai laikosi pozicijos, kad skundas turėjo būti tenkintas dėl jų nurodytų aplinkybių, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog atsakovo veiksmai atitiko Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 7 straipsnyje ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punkte numatytus reikalavimus. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantams buvo suteiktos galimybės dalyvauti Sprendimo projekto rengime, svarstyme ir priėmimo procese.

60. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis. Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 2 d.). Informacija apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto tinklalapyje (Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 3 d.).

61. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio, apibrėžiančio vietos savivaldos principus, 9 punkte nurodyta, kad savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas; savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio punkto nuostatas, vertindamas kartu su Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte nustatytu principu, jog savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei (atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas), yra nurodęs, jog savivaldybės institucijų veikla turi būti pagrįsta gero, atsakingo valdymo principais, inter alia (be kita ko) užtikrinanti racionalų institucijų bei jų narių bendradarbiavimą ir netoleranciją biurokratizmui; kai savivaldybės atstovaujamosios institucijos atstovai imasi iniciatyvos tiesiogiai įtraukti savivaldybės gyventojus į savivaldybės reikalų tvarkymą, siekdami išgirsti jų nuomonę, glaudus savivaldybės institucijų bendradarbiavimas yra itin svarbus turint galvoje jų atsakomybę už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais (žr. 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-641-415/2021).

62. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

63. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog laikinojo apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslaugų teikimo Šiaulių mieste vietos parinkimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turi svarbią reikšmę gyventojų bendruomenės daliai, asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“ bei asociacija „Lieporių bendruomenės centras“ atstovauja visuomenės interesams, o atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo pareigą konsultuotis su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis bei gyventojais ar jų grupėmis.

64. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas tinkamai įvykdė pareigą konsultuotis su asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacija „Lieporių bendruomenės centras“ bei gyventojais (vietos bendruomene), pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

65. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, ginčija atskirai kiekvieną pirmosios instancijos teismo įvertintą įrodymą, akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

66. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

67. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su apeliantų ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis.

68. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2019 m. birželio 3 d. Savivaldybės interneto tinklalapyje buvo paskelbtas straipsnis, kuriame nurodyta, jog atsakovui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra tarp labiausiai tinkamų variantų dėl socialinių paslaugų perkėlimo. Tai, kad šiame straipsnyje, yra nurodomos ir kitos svarstomos patalpos, nėra pagrindo vertinti, jog visuomenei (bendruomenei) nebuvo pateikta informacija jai rūpimu ir aktualiu klausimu.

69. Pirmosios instancijos teismo detaliai aptarti įrodymai (Šiaulių „Rasos“ progimnazijos tarybos 2019 m. birželio 7 d. protokolas Nr. VT-7; 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje įvykusio susirinkimo medžiaga) patvirtina, kad atsakovo paskelbta informacija sudarė galimybę suinteresuotai vietos bendruomenei pasisakyti dėl atsakovo planuojamo parengti ir priimti Sprendimo.

70. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje surengtas susirinkimas dėl (duomenys neskelbtini) planuojamo įrengti laikinojo apgyvendinimo paslaugų centro, šiame susirinkime dalyvavo Savivaldybės atstovai, dviejų arčiausiai esančių daugiabučių namų (Rasos g. 20 ir Rasos g. 22) bendrijų atstovai, progimnazijos tarybos nariai, Šiaulių lopšelių-darželių „Varpelis“, „Pasaka“ ir „Trys nykštukai“ atstovai, taip pat susirinkime dalyvavo ir pareiškėja N. L., kuri prieštaravo laikinojo apgyvendinimo įstaigos perkėlimui į (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių „Rasos“ progimnazijos tarybos posėdžio 2019 m. birželio 19 d. protokolo Nr. VT-8 nustatyta, kad Savivaldybės atstovai nutarė toliau diskutuoti su bendruomene, nenutraukti ryšio, siekiant rasti bendrus sprendimus, taip pat nutarta svarstyti galimybę atskirti laikinojo apgyvendinimo paslaugą ir ilgalaikio apgyvendinimo paslaugą.

71. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2019 m. birželio 22 d. Šiaulių apskrities ir miesto dienraštyje „Šiaulių kraštas“ paskelbtu straipsniu „Vietos po saule visiems turi užtekti“, nes jame buvo paskelbta informacija apie 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje įvykusį susirinkimą ir jo metu aptartus klausimus.

72. Byloje nustatyta, kad Savivaldybės interneto tinklalapyje buvo paskelbta apie Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto, Finansų ir ekonomikos komiteto bei Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto 2019 m. birželio 25 d. darbotvarkes, į kurias buvo įtrauktas Sprendimo projekto svarstymas. 2019 m. liepos 3 d. pareiškėja N. L. Savivaldybės tarybai pateikė peticiją „Prieš nakvynės namų įkūrimą Šiauliuose šalia „Rasos“ progimnazijos“, o 2019 m. liepos 4 d. Savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nariai buvo informuoti apie gautą Peticiją. Be to, 2019 m. liepos 4 d. prieš Savivaldybės tarybos posėdį Savivaldybės aikštėje buvo surengtas Lieporių mikrorajono gyventojų piketas, kurio dalyviai reikalavo Savivaldybės mero ir Tarybos nepriimti sprendimo dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. posėdyje posėdžio pirmininkas meras A. V. nurodė, kad dar iki 2019 m. birželio 19 d. susitikimo su bendruomene Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje įvyko susitikimas su bendruomenės atstovais bendruomenės iniciatyva; tarybos posėdyje pasisakė pareiškėjai N. L. ir V. K., kurie prašė Tarybos nepritarti Sprendimo; taip pat pasisakė ir kiti asmenys.

73. Vertinant, ar atsakovas vykdė pareigą konsultuotis su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis bei gyventojais ar jų grupėmis, pagrįstai atsižvelgta į tai, jog šioje byloje ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teikti tik laikinojo apgyvendinimo paslaugas (atsisakyta teikti laikinojo apnakvindinimo paslaugas, dėl kurių teikimo labiausiai ir prieštaravo suinteresuota vietos bendruomenė).

74. Apeliantai, ginčydami Sprendimą, nurodo, jog pakankamai didelis viešosios tvarkos pažeidimų, vykstančių ties pastatu Tiesos g., Šiauliuose, skaičius patvirtina visuomenės (Lieporių mikrorajono gyventojų) teisėtą interesą, kad ginčo klausimas būtų sprendžiamas jiems dalyvaujant (išreiškiant savo nuomonę) bei abiejoms šalims (atsakovui ir visuomenės nariams) ieškant kompromisinio varianto. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, jog Lieporių mikrorajono gyventojams buvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę ir jie ją aktyviai reiškė, o priimtu Sprendimu buvo įtvirtintas atsakovo ir vietos visuomenės (bendruomenės) kompromisas, surastas balansas tarp atsakovui privalomos vykdyti socialinių paslaugų teikimo funkcijos (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p.) ir vietos visuomenės (bendruomenės) interesų užtikrinimo.

75. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo, kokios savo konkrečios nuomonės kiekvienas iš jų atskirai ir / ar bendrai negalėjo išsakyti atsakovui, kokių jų argumentų neišnagrinėjo ir neįvertino atsakovas, priimdamas Sprendimą, kokia konkreti juos dominanti informacija jiems nebuvo pateikta. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai N. L. ir V. K., kuris yra asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ pirmininkas, tiesiogiai išsakė Savivaldybės tarybos nariams savo nuomonę, dalyvavo atsakovui sprendžiant klausimą dėl laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

76. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vietos visuomenei viešai buvo paskelbta informacija apie viešojo administravimo subjekto (atsakovo) veiklą – svarstomą klausimą dėl teikimo laikinąsias apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslaugas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bei vietos bendruomenei sudaryta galimybė atvirai išreikšti savo nuomonę svarstomu klausimu, tokia nuomonė buvo pareikšta ir atsakovo išklausyta bei įvertinta, priimant Sprendimą.

77. Pareiškėjų atstovo teismo posėdyje ir apeliantų apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nekeičia reikalo esmės, nes apskundimo tvarkos nenurodymas apeliantams neužkirto kelio ginčyti Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

78. Apeliantai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti pripažinta, jog Sprendimu neturėjo būti nuspręsta teikti laikinojo apgyvendinimo paslaugų (laikinas nakvynės, socialinių įgūdžių ir palaikymo bei kitų būtinųjų paslaugų (asmeninės higienos, buitinių ir kt.) suteikimas asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos ar dėl patirto smurto, prievartos ar kitų priežasčių negalintiems ja naudotis, siekiant atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę), priimtas Sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.

79. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

80. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, todėl netenkinamas apeliantų pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“, N. L. ir V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė